- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-06-07
- Bylos Nr.
- 1S-740-175/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 1-68-3-00176-2015-0
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algerdas Urbšys (pirm.), Jūratė Jakubonienė, Arūnas Paštuolis
- Nuteistasis
- S. T.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Jakubonienės, Arūno Paštuolio, Algerdo Urbšio (kolegijos pirmininko), rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi nuteistojo S. T. (S. T.) gynėjo advokato Vladislav‘o Latušinkij‘o (Vladislav Latušinskij) skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Pravieniškių pataisos namų-atvirosios kolonijos 2-ojo sektoriaus Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – komisija) 2016 m. balandžio 4 d. nutarimą Nr. (duomenys neskelbtini) taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos,
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. T. bausmę atlieka pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015-09-17 nutartį, kuria, suderinus Baltarusijos Respublikos Minsko miesto Spalio rajono teismo 2011-01-26 nuosprendžiu paskirtą bausmę su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 199 str. 2 d., 260 str. 3 d., paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 9 metams.
Bausmės pradžia – 2010-05-22, bausmės pabaiga – 2019-05-22.
Žemesnės instancijos teismas
Komisijos 2016-04-04 nutarimu Nr. (duomenys neskelbtini) nutarta taikyti nuteistajam S. T. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 str. 2 d. 2 p.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2016-05-04 nutartimi atsisakė tvirtinti komisijos nutarimą konstatavęs, kad šiuo metu dar nėra pakankamo pagrindo manyti, kad nuteistasis yra padaręs reikiamas išvadas, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals.
Nuteistojo S. T. gynėjas advokatas V. Latušinskij‘us (toliau – gynėjas) prašo panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016-05-04 nutartį ir komisijos nutarimą taikyti lygtinį paleidimą patvirtinti. Skunde atkreipiamas dėmesys, kad psichotropinė medžiaga, dėl kurios gabenimo per sieną S. T. sulaikytas 2010-05-22, į patvirtintą Narkotinių ir psichotropinių medžiagų sąrašą įtraukta tik 2010-06-07, t. y. jau po S. T. sulaikymo. Darytina išvada, kad sulaikymo metu S. T. pagrįstai manė, kad nei Lietuvos Respublikos, nei (duomenys neskelbtini) įstatymų jis nepažeidžia. Tai suponuoja išvadą, kad nuteistasis sąžiningai klydo, padarė vienkartinę klaidą, už kurią šiuo metu atsako atlikdamas laisvės atėmimo bausmę. Be to, apylinkės teismas nutartyje, kuria suderino Baltarusijos Respublikos teismo paskirtą bausmę su BK, neteisingai nurodė, kad S. T. gabeno 15 kg psichotropinės medžiagos, nors nuosprendžiu jis nuteistas už 9 kg psichotropinės medžiagos gabenimą. Ši aplinkybė sudaro prielaidą itin klaidingai nuomonei apie nuteistąjį atsirasti. Apylinkės teismas, svarstydamas klausimą dėl lygtinio paleidimo taikymo, neįsigilino į detalesnes faktines bylos aplinkybes bei aukščiau paminėtus aspektus ir tai turėjo įtakos neteisingo sprendimo priėmimui.
Skunde taip pat pabrėžiama, kad nuteistasis S. T. atitinka visas sąlygas, nurodytas BVK 157 str. 1 d. Apylinkės teismas nepagrįstai nurodė, kad komisijos priimtas nutarimas nepakankamai pagrįstas, jame nėra tinkamai įvertinta nuteistojo asmenybės charakteristika, atsižvelgta tik į tas aplinkybes, kurios sudaro formalų pagrindą taikyti lygtinį paleidimą. Tiek komisijos nutarime, tiek socialinio tyrimo išvadoje yra pateikti duomenys, leidžiantys teigti, kad nuteistasis suprato savo padarytas klaidas, dėl jų gailisi ir siekia greitesnio paleidimo iš pataisos įstaigos bei resocializacijos. Nuteistojo asmenybės charakteristika yra teigiama. Jis apibūdinamas kaip pareigingas, besilaikantis tvarkos asmuo, dirba, gauna pajamas. Faktas, kad anksčiau S. T. nebuvo teistas, leidžia užtikrintai teigti, kad nusikalstama veika, už kurią atlieka bausmę, buvo vienkartinė klaida. Komisijos nutarime pateikiamų nuteistojo charakteristikų visuma leidžia daryti išvadą, kad nuteistasis yra apibūdinamas teigiamai. Nutarime atsižvelgta ne tik į aplinkybes, sudarančias formalų pagrindą taikyti lygtinį paleidimą, bet ir į realias kasdienines nuteistojo charakterio savybes.
Skunde nurodoma ir tai, kad teismas nepagrįstai išskyrė socialinio tyrimo išvadoje nurodytą aplinkybę, kad nuteistasis nesugeba atskirti tų sričių, kurios yra probleminės ar turėjo įtakos jo nusikalstamumui, dėl savo nemalonios padėties jis kaltina kitus, neapgalvoja savo veiksmų pasekmių. Gynėjo nuomone, svarbesnės yra tos aplinkybės, kurios yra susijusios su konkrečių tikslų, realistinių ilgalaikių ir nemažai trumpalaikių, turėjimu. Komisijos nutarime S. T. yra apibūdinamas kaip asmuo, turintis ateities planus, kurių siekia. Ateities planų turėjimas ir jų siekimas yra atsakingo bei brandaus asmens savybė, leidžianti teigti, kad S. T. yra pasiruošęs lygtiniam paleidimui ir įdės visas pastangas tam, kad įvyktų jo resocializacija už pataisos įstaigos ribų.
Nepagrįstai teismas nutartyje nurodė, kad byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad nuteistasis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės. Toks teismo faktinių aplinkybių traktavimas yra ydingas ir netikslus. Teismas visiškai neatsižvelgė į vieną svarbiausią nuteistojo S. T. teigiamos charakteristikos rodiklį – itin žemą nusikalstamo elgesio riziką, kuri yra 11 balų iš 168 galimų. Vykdant individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones nuteistojo nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo nuo 14 balų iki 11 balų, t. y. nuteistasis šią riziką sumažino. Faktas, kad nuteistasis ir toliau mažina ir taip itin žemą nusikalstamo elgesio riziką leidžia daryti išvadą, kad teismo išreikštos abejonės dėl nuteistojo pakankamos pažangos mažinant nusikalstamo elgesio riziką, yra visiškai nepagrįstos ir neteisingos.
Gynėjo nuomone, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo, svarbu atsižvelgti ir į nuteistojo santykius su išoriniu pasauliu – visuomene, į kurią nuteistasis siekia sugrįžti. S. T. yra 46 metų amžiaus, ryšius su šeima palaiko, susirašinėja, bendrauja pasimatymų metu. S. T. ateitį planuoja su šeima. Nėra pagrindo teigti, kad jis yra pavojingas visuomenei. Jokių ryšių su nusikalstamu pasauliu anksčiau neturėjo, nelaisvėje praleido jau 6 metus, todėl yra pagrindas manyti, kad padarė tinkamas išvadas apie savo padarytas klaidas ir yra pasiryžęs grįžti į savo šeimą ir į normalų gyvenimą. Kalbant apie paskirtos bausmės įgyvendinimą ir visuomenės saugumą, gynėjas atkreipia dėmesį į tai, kad lygtinis paleidimas nėra laikomas atleidimu nuo likusios bausmės atlikimo. Asmuo ir toliau atlieka bausmę, tik ne izoliuotas, o prižiūrimas. Komisijos nutarime siūlomi suvaržymai faktiškai apima visą S. T. gyvenimą ir nustato kontrolę jo šeimos gyvenimui, jo darbui ir laisvalaikiui. Pažeidus nors vieną iš jų, S. T. būtų grąžintas į pataisos įstaigą. Iš to darytina išvada, kad, S. T. paleidus lygtinai, visuomenės saugumas bus garantuotas.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmetamas.
BVK 157 str. 1 d. numatyta, jog laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigose atliekantys nuteistieji, kurie vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, yra pateikę Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijai prašymus lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ir kurių nusikalstamo elgesio rizika žema ir (ar) pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką sudaro pagrindą manyti, kad jie laikysis įstatymų ir nenusikals, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigų.
Apygardos teismas, susipažinęs su pateikta bylos medžiaga, įvertinęs skundo argumentus, konstatuoja, kad taikyti lygtinį paleidimą S. T. šiuo metu dar nėra pagrindo. Kaip minėta, pagal BVK 157 str. 1 d. nuostatas lygtinis paleidimas gali būti taikomas tuo atveju, kai nustatomos šiame straipsnyje nurodytos sąlygos. Tačiau pažymima, kad lygtinio paleidimo taikymas yra teismo teisė, o ne besąlygiškas įpareigojimas. Nuteistas asmuo lygtinai paleidžiamas tik tada, kai išimtinai teigiamai jį charakterizuojančių aplinkybių visuma, akivaizdi pažanga mažinant nusikalstamo elgesio riziką ir kitos šio instituto taikymui reikšmingos aplinkybės leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad nuteistasis toliau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, bet prižiūrimas.
Iš teismui pateiktos bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis S. T. yra atlikęs įstatyme numatytą bausmės dalį, kada gali būti sprendžiamas klausimas dėl nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos, vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, nusikalstamo elgesio rizika pagal OASys žema (11 balų). Tačiau pritartina apylinkės teismo nutartyje padarytai išvadai, kad šių aplinkybių nepakanka konstatuoti, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, laikysis įstatymų ir daugiau nenusikals, o jo atžvilgiu taikoma probacija bus sėkminga.
Teismui pateiktos medžiagos duomenys patvirtina, kad nuteistasis S. T. bausmės atlikimo metu stengiasi elgtis tinkamai. Pataisos namuose vidaus tvarkos taisyklių ir režimo reikalavimų nepažeidė, drausmine tvarka nebaustas. Nuteistasis vieną kartą skatintas – 2016-03-18 už gerą elgesį ir sąžiningą darbą pareikšta padėka. Tačiau teismas, įvertinęs tai, kad nuteistasis bausmę atlieka pakankamai seniai – nuo 2010 m. vidurio – sprendžia, kad minėtas paskatinimas labiau sąlygotas artėjančio svarstymo komisijoje (svarstytas 2016-03-31), o ne noro ir pastangų aktyviai dalyvauti pataisos procese.
Remiantis socialinio tyrimo išvada matyti, kad nuteistajam nustatyta žema nusikalstamo elgesio rizika – 11 balų – ir ši rizika yra sumažėjusi (nuo 14 balų 11 balų). Tačiau, kolegijos vertinimu, vien nusikalstamo elgesio rizikos sumažėjimas negali būti absoliučiu pagrindu taikyti lygtinį paleidimą. Nepaisant to, kad nusikalstamo elgesio rizika sumažėjo, vis tik išlieka kriminogeniniai veiksniai, didinantys pakartotinio nusikaltimo tikimybę. Vienas iš nustatytų kriminogeninių veiksnių susijęs su nuteistojo mąstymu ir elgesiu. Priešingai, negu tvirtinama skunde, šio veiksnio vertinimas sprendžiant apie įstatymus atitinkantį nuteistojo elgesį laisvėje yra svarbus ir apylinkės teismas skundžiamoje nutartyje į šį kriminogeninį veiksnį pagrįstai atkreipė dėmesį. Remiantis socialinio tyrimo išvada nustatyta, kad nuteistasis S. T. nesugeba atskirti tų sričių, kurios yra probleminės ar turėjo įtakos jo nusikalstamumui. Dėl savo nemalonios padėties kaltina kitus, neapgalvoja savo veiksmų pasekmių. Iš paminėto spręstina, kad nuteistasis savo padaryto labai sunkaus nusikaltimo itin kritiškai nevertina, nesuvokia šio nusikaltimo pavojingumo, sumenkina savo vaidmenį nusikaltime atsakomybę perkeldamas aplinkiniams, o tai suponuoja manymą, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę anksčiau bausmės pabaigos laiko, gali ir vėl nusikalsti. Tikslų, tiek ilgalaikių, tiek trumpalaikių turėjimas, vertintinas teigiamai, tačiau, priešingai, negu teigiama skunde, negarantuoja, kad nuteistasis laisvėje elgsis pagal teisės aktų reikalavimus ir savo tikslų sieks tik teisėtais būdais ir priemonėmis.
Socialinio tyrimo išvadoje itin teigiamai nuteistąjį charakterizuojančiomis aplinkybėmis, pagrindžiančiomis manymą, kad nuteistasis, išėjęs į laisvę, daugiau nenusikals, nurodomos gyvenimo sąlygos, galimybė įsidarbinti, palaikomi socialiniai ryšiai. Šiuo aspektu kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad ir iki nusikalstamos veikos padarymo S. T. iš esmės buvo charakterizuojamas teigiamai: nuteistasis turėjo šeimą, nuolatinę gyvenamąją vietą, darbą, nebuvo teistas. Vis dėl to tai jam nesukliudė bendrininkų grupėje įvykdyti labai sunkų nusikaltimą, susijusį su disponavimu dideliu kiekiu psichotropinių medžiagų turint tikslą jas platinti. Kokios priežastys lėmė, kad iš esmės teigiamai charakterizuojamas asmuo padarė itin pavojingas nusikaltimas veikas, socialinio tyrimo išvadoje nėra vertinta. Nei socialinio tyrimo išvadoje, nei komisijos nutarime nėra nurodyta, kas lėmė tokių nuteistojo nuostatų, sąlygojusių jo nusikalstamą elgesį, susiformavimą ir ar šios nuostatos tikrai yra pasikeitusios. Todėl vien tai, kad bausmės atlikimo metu S. T. elgiasi tinkamai, o jo nusikalstamo elgesio rizika žema, dar nesudaro pagrindo manyti, kad nuteistasis jau pakankamai pasikeitė, kad jis laikysis įstatymų ir nebenusikals.
Aplinkybės, kad nuteistasis pataisos namuose dirba, palaiko socialinius ryšius su šeima, nėra baustas drausmine tvarka, vieną kartą skatintas, nuteistąjį charakterizuoja teigiamai, tačiau, kaip teisingai pažymėjo ir apylinkės teismas, jos nėra pakankamos konstatuoti, kad probacija S. T. atžvilgiu jau šiuo metu yra galima ir bus sėkminga.
S. T. nuteisimo už psichotropinės medžiagos gabenimą per Baltarusijos Respublikos sieną pagrįstumas, taip pat Vilniaus apylinkės teismo nutarties, kuria nuteistajam S. T. paskirta bausmė suderinta su BK, tikslumas ar atitikimas faktinėms aplinkybėms nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas ir teisinės reikšmės sprendžiant dėl galimybės taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos neturi. Dėl to skundo argumentai, susiję su minėtų procesinių dokumentų, kurie yra įsiteisėję, teisėtumu ir pagrįstumu, nevertintini.
Apygardos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi paminėtų aplinkybių visumą, neturi galimybės daryti neabejotiną ir pagrįstą išvadą, kad nuteistojo pažanga mažinant jam nustatytų kriminogeninių veiksnių įtaką pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikai yra pakankama, kad nuteistasis, paleistas lygtinai, laikysis įstatymų ir nenusikals. Atsižvelgiant į tai, tenkinti skundą ir apylinkės teismo nutartį naikinti nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 str. 8 d. 1 p., 9 d.,
nutaria:
nuteistojo S. T. (S. T.) gynėjo advokato Vladislav‘o Latušinskij‘o (Vladislav Latušinskij) skundą atmesti ir palikti galioti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2016 m. gegužės 4 d. nutartį.
Nutartis įsigalioja jos priėmimo dieną ir yra neskundžiama.