Vilniaus apygardos teismo nutartis

Teismui pateiktu ieškiniu ieškovas prašė uždrausti atsakovui priimti ir naudoti lėšas už pasirašytas naujos akcijos emisijas (dėl kurios priimtas sprendimas 2016-01-14 visuotiniame akcininkų susirinkime) akcijas, nustatant, kad draudimas galioja iki bus išspręstas ginčas ir įsiteisės teismo sprendimas Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-9888-534/2016 dėl atsakovo 2016-01-14 visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais; uždrausti atsakovui registruoti VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registre neeiliniame visuotiniame įmonės akcininkų 2016-01-14 susirinkime patvirtintą naują atsakovo įstatų redakciją, susijusią su įstatinio kapitalo padidinimu, nustatant, kad draudimas galioja iki bus išspręstas ginčas ir įsiteisės teismo sprendimas Vilniaus miesto Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-9888-534/2016 dėl atsakovo 2016-01-14 visuotinio akcininkų susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais. Ieškinys yra grindžiamas ieškovo kaip UAB „Plieninis skydas“ 50 proc. akcijų savininko, teisių ir teisėtų interesų pažeidimu, kadangi ieškovo vertinimu Atsakovas atliko eilę neteisėtų veiksmų: piktybiškai nepasinaudojo Bendrovėje nusistovėjusia tvarka informuoti Ieškovą apie šaukiamus visuotinius akcininkų susirinkimus bei pirmumo teisę įsigyti naujos emisijos akcijas;

Atskiruoju skundu ieškovas R. G. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. vasario 12 d. nutartį kaip neteisėtą ir nepagrįstą ir perduoti ieškinio priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:

1. Iš konstitucinio teisinės valstybės principo kyla imperatyvas, kad asmuo, manantis, jog jo teisės ar laisvės pažeistos, turi absoliučią teisę į nepriklausomą ir nešališką teismą; ši teisė negali būti dirbtinai suvaržoma arba pasunkinama ją įgyvendinti; šios teisės negalima paneigti (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. gegužės 15 d. nutarimas, bylos Nr. 7/04-8/04 (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 str. 1 d.). Pažymėjo, jog Europos Žmogaus Teisių Teismo jurisprudencijoje, aiškinant nagrinėjamu atveju aktualią Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnio 1 dalį, nurodyta, kad vienas iš teisės į teisingą bylos nagrinėjimą aspektų – kiekvieno asmens galimybė kreiptis į teismą dėl civilinio pobūdžio teisių ir pareigų klausimo išnagrinėjimo (pavyzdžiui, Garc?a Manibardo v. Spain, judgment of 15 February, no. 38695/97, § 36, 39; Mortier v. France, judgment of 31 July 2001, no. 42195/98, § 33). Remiantis CPK 5 str. 1 d. kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas ir asmuo, manantis, jog jo teisės pažeistos, tik pats sprendžia, ar ginti pažeistą teisę ir kokį pažeistų teisių gynimo būdą pasirinkti (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo – toliau LAT – 2009-11-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-474/2009; 2009-12-15 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-470/2009).

2. Pažymėjo, kad reaguodamas į nuolat nebesikeičiančią faktinę situaciją, Ieškovas – 50 proc. UAB „Plieninis skydas“ akcijų savininkas - pasirinko tokius savo pažeistų teisių gynybos būdus: 1) 2016-02-02 Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-9888-534/2016 pareiškė ieškinį dėl 2016-01-04 ir 2016-01-14 visuotinių bendrovės akcininkų susirinkimų pripažinimo neteisėtais, o juose priimtų sprendimų - negaliojančiais. Minėtoje byloje Ieškovas taip pat prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones, t.y. laikinai, iki bus išspręstas teisėtumo klausimas, sustabdyti 2016-01-14 ginčo visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimų vykdymą, įskaitant naujos emisijos akcijų pasirašymą ir naujos redakcijos Bendrovės įstatų registravimą Juridinių asmenų registre. Jau pradėjus aukščiau minėtą civilinę bylą Nr. e2-9888-534/2016 dėl visuotinių akcininkų susirinkimų sprendimų panaikinimo ir joje nusprendus laikinųjų apsaugos priemonių netaikyti, Ieškovui tapo žinomos naujos faktinės aplinkybės ir nauji Atsakovo atlikti teisės pažeidimai, dėl kurių ir buvo kreiptasi su ieškiniu naujoje (šioje) byloje. Kaip nurodyta pateiktame ieškinyje, Atsakovas ne tik neteisėtai organizavo Bendrovės akcininkų susirinkimus ir sprendimų juose priėmimą, tačiau ir juos įgyvendino viešai pateikdamas klaidinančią informaciją. T. y. 2016-02-08 Ieškovui atvykus į Bendrovę, Atsakovas informavo (ieškinio priedas Nr.10), kad 2016-01-21 spaudos pranešime dėl pirmumo teisės įgyvendinimo paskelbta esminė informacija neatitinka tikrovės, t.y., kad įstatinis kapitalas buvo padidintas ne 11585 Eur, bet 17377,5 Eur suma, išleidžiant ne 100 vnt., bet 150 vnt. paprastųjų vardinių akcijų, kurių kiekvienos nominali vertė ir emisijos kaina – 115,85 Eur. Ieškovui buvo pateiktas Akcijų pasirašymo sutarties projektas (ieškinio priedas Nr.10), kuriame nurodyta Ieškovui nauja, siurprizinė informacija apie įstatinio kapitalo didinimą 17377,5 Eur suma ir naujos emisijos akcijų skaičių (150 vnt.). Taip pat Akcijų pasirašymo sutarties projekte yra nustatytas sutrumpintas akcijų apmokėjimo terminas – per 5 dienas nuo akcijų pasirašymo dienos, akcijas laikant apmokėtomis, kai lėšos įskaitomos į Bendrovės banko sąskaitą (2016-01-21 pranešime buvo nurodyta, kad akcijos turi būti apmokėtos per 5 darbo dienas nuo akcijų pasirašymo dienos). Negana to, Bendrovė Ieškovui nustatė sutrumpintą akcijų pasirašymo terminą iki 2016-02-09 17 val. (ieškinio priedas Nr.10), kai skaičiuojant nuo Juridinių asmenų registro tvarkytojo viešo paskelbimo apie Bendrovės akcininkų pirmumo teisę įsigyti naujai išleidžiamų Bendrovės akcijų (t.y. nuo 2016-01-27, žr. ieškinio priedą Nr.8), šis terminas sueina 2016-02-10. Šiuo atveju siekdamas užkirsti kelią dėl šių teisės pažeidimų kilsiančiai žalai, Ieškovas pasirašė naujos emisijos akcijas (tuo užtikrindamas, kad antrasis Bendrovės akcininkas ir direktorius R. G. neįgytų nesąžiningo pranašumo įmonės valdyme), tuo pačiu metu pateikė raštišką pareiškimą, patvirtinantį, kad toks akcijų pasirašymas yra priverstinis ir negali būti traktuojamas kaip naujos emisijos teisėtumo pripažinimas (žr. byloje papildomai pateiktą antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą) ir pareiškė prevencinį ieškinį dėl draudimo Bendrovei priimti ir naudoti lėšas už pasirašytas naujos emisijos akcijas bei registruoti dėl įstatinio kapitalo padidinimo papildomais įnašais pakeistus Bendrovės įstatus Juridinių asmenų registre, tokiu būdu laikinai įtvirtinant situaciją, kad iki susijusių ginčų išsprendimo Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-9888-534/2016 Bendrovės įstatinis kapitalas nebus laikomas padidintu (ABĮ 49 str. 7 d., 50 str. 4 d.). Taigi, šiuo atveju keliamas buvo ne Bendrovės visuotinių akcininkų susirinkimų sprendimo teisėtumo, bet jų įgyvendinimo teisėtumo ir su tuo susijusios žalos eliminavimo klausimas, kuris nėra nagrinėjamas Vilniaus miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. e2-9888-534/2016. Ta aplinkybė, kad šioje byloje suformuluotas ieškinio reikalavimas dalinai atitiko kitoje byloje prašytas taikyti laikinąsias apsaugos priemones (kurios, pažymėtina, nebuvo pritaikytos), pati savaime negali būti pagrindu atsisakyti priimti ieškinį ir apriboti Ieškovo teises į teisminę savo interesų gynybą.

3. Apelianto nuomone, Teismo išvada, kad „Ieškovo pateikti reikalavimai šioje civilinėje byloje nelaikytini prevenciniu ieškiniu, o prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo“ neatitinka nei vieno CPK 137 str. 2 d. įvardinto pagrindo, kuriuo galėtų būti atsisakyta ieškinį priimti. Dėl ieškinio atitikimo prevencinio ieškinio reikalavimams ir jo tenkinimo/netenkinimo teismas privalėtų pasisakyti bylos nagrinėjimo iš esmės, o ne jo priėmimo stadijoje. Šiuo atveju ieškovas ieškinyje aiškiai suformulavo ieškinio pagrindą ir dalyką, pareiškė prevencinį reikalavimą. Nėra priežasčių, dėl kurių ginčas tarp šalių negalėtų būti nagrinėtinas teisme civilinio proceso tvarka; teismo žinioje nėra bylos dėl ginčo tarp tų pačių šalių dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu. Jau minėtoje civilinėje byloje Nr. e2-9888-534/2016 yra nagrinėjami susiję klausimai, tačiau ieškinių pagrindas nėra tapatus, o dalykas iš esmės skiriasi. Šiuo atveju ateityje galėtų būti keliamas klausimas dėl bylų sujungimo, tačiau tai vėlgi nėra motyvas atsisakyti priimti ieškinį, tuo pažeidžiant Ieškovo konstitucines teises.