Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2019-01-17 · Civilinė byla Nr. e2-809-676/2019

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-01-17
Bylos Nr.
e2-809-676/2019
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-10340-2018-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Raimondas Dilys
Atsakovas
R. S.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-809-676/2019Teisminio proceso Nr. 2-06-3-10340-2018-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.10.2.4.1; (S) 2.6.10.5.2.17; 3.1.7.1.1; 3.1.7.8; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. sausio 17 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėjas Raimondas Dilys,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal bankrutuojančios individualios įmonės „Rutenė“ ieškinį atsakovei R. S., dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė prašo priteisti iš atsakovės 10 636,75 EUR žalos atlyginimą, 5 proc. dydžio metines palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nurodė, kad 2016 m. gruodžio 12 d. Klaipėdos apygardos teismas iškėlė bankroto bylą IĮ „Rutenė“, UAB „Gudara“ buvo paskirtas bankroto administratoriumi, nustatė, jog atsakovė, kuri buvo įmonės savininke ir įmonės valdymo organu – vadove, nevykdė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 2.87 straipsnyje ar steigimo dokumentuose nurodytų pareigų, t.y. nesielgė rūpestingai, atidžiai bei apdairiai ir laiku nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Iškėlus IĮ „Rutenė“ bankroto bylą jokie įmonės apskaitos dokumentai bei turtas bankroto administratoriui nebuvo perduoti. Atsakomybės už pavėluotą kreipimąsi dėl bankroto bylos iškėlimo atveju įmonei laikytinas bendras išaugęs įmonės skolų dydis, kurio įmonė jos bankroto procese negali padengti kreditoriams. Įmonės bankroto byloje kreditorių reikalavimų suma civilinėje byloje dėl įmonės vadovo civilinės atsakomybės už žalą padarytą tuo, kad įmonei esant nemokiai nepaduodamas pareiškimas dėl bankroto bylos iškėlimo ir nevykdant kitų kaip vadovo pareigų yra vertinama kaip įmonės vadovo padaryta žala 10 636,75 Eur sumai. Yra priežastinis ryšys tarp atsakovės neveikimo ir ieškovės patirtos žalos, nes, jei atsakovė jos vadovavimo laikotarpiu būtų kreipusis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, būtų vykdžiusi kitus imperatyvias įstatymo nuostatas, ieškovės turimas turtas nebūtų sumažėjęs ir kreditoriai nebūtų patyrę žalos. Prašė teismo priimti sprendimą už akių, jeigu atsakovė nepateiks atsiliepimo į ieškinį.

Atsakovei apie iškeltą civilinę bylą bei ieškovės reikalavimus pranešta tinkamai – tačiau ji per teismo nustatytą terminą nepateikė atsiliepimo į ieškinį, todėl ieškovės prašymas priimti sprendimą už akių tenkintinas (CPK 123 straipsnio 3 dalis, 142 straipsnio 4 dalis, 262 straipsnio 2 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

formaliai įvertinus byloje pateiktus rašytinius įrodymus nustatyta, kad ieškovė prašo taikyti atsakovei atsakomybę dėl nesikreipimo laiku į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo jos vadovaujamai įmonei, taip pat, nevykdant imperatyvių įstatymo normų organizuojant įmonės kasdieninę veiklą. Teismo vertinimu, ieškovės pateikti įrodymai patvirtina visas būtinas sąlygas atsakovo civilinei atsakomybei kilti.

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 8 straipsnio 1 dalyje yra nustatyta imperatyvi bendrovės vadovo pareiga pateikti pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo. Pareiga kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo įmonės vadovui nustatyta todėl, kad vadovas geriausiai žino įmonės finansinę būklę, o pavėluotas bankroto bylos iškėlimas galėtų pažeisti tiek jau esančių įmonės kreditorių (jei toliau didėtų įmonės skolos), tiek naujų potencialių kreditorių interesus (jei šie asmenys, nežinodami apie įmonės nemokumą, tiektų jai prekes ir (arba) teiktų paslaugas). Tam, kad būtų galima taikyti bendrovės vadovui civilinę atsakomybę, pažeidus minėtą imperatyvią pareigą, būtina nustatyti civilinės atsakomybės sąlygas, be kitų, ir neteisėtus veiksmus. Bendrovės vadovo veiksmų neteisėtumui konstatuoti reikalinga nustatyti, kada atsirado vadovui pareiga inicijuoti bankroto bylą, t.y. nuo kada bendrovė tapo nemokia pagal ĮBĮ 2 straipsnio 8 dalį. Įmonės nemokumas – tai įmonės būsena, kai įmonė nevykdo savo įsipareigojimų ir pradelsti įmonės įsipareigojimai viršija pusę į jos balansą įrašyto turto vertės.

Klaipėdos apygardos teismas 2016 m. gruodžio 12 d. nutartimi IĮ „Rutenė“ iškėlė bankroto bylą (civilinė byla Nr. eB2-187-524/2019). Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi patvirtintas IĮ „Rutenė“ kreditorių sąrašas ir jų finansiniai reikalavimai, bendra kreditorinių įsipareigojimų suma 10636,75 EUR.

Ieškinys dėl žalos atlyginimo grindžiamas aplinkybe, kad bankroto administratoriui nebuvo perduoti dokumentai, dėl ko negalima nustatyti tikrųjų įmonės ūkinės ir finansinės būklės rezultatų, turto sudėties bei identifikuoti su juo susijusių operacijų. Pareigą perduoti bankroto administratoriui įmonės dokumentus ir turtą turi ne visi bet kuriuo laikotarpiu įmonei vadovavę ar jos akcininkais buvę asmenys, o tik paskutiniai bendrovės valdymo organai (ĮBĮ 10 straipsnio 4 dalies 6 punktas, 7 dalies 2 punktas). Ši pareiga kildintina iš CK 2.87 straipsnio 1 dalies, taip pat iš specialiųjų Akcinių bendrovių ir Buhalterinės apskaitos įstatymų nuostatų.

Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad vieninteliu atsakingu asmeniu buvo atsakovė R. S.. Ji, kaip individualios įmonės vadovė, turėjo suvokti ir žinoti, kad įmonei neatsiskaitant su kreditoriais, besiformuojantys įsiskolinimai tik didėja. Tačiau tai žinodama, atsakovė nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo IĮ „Rutenė“, tuo pažeisdama ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalį, kas vertintina kaip neteisėti atsakovės veiksmai. Be to, nemokėjima mokesčių valstybei, skolų kitiems kreditoriams suvokiant pareigą juos mokėti, ką atsakovė, kaip įmonės vadovė, suvokti privalėjo, taip pat vertintina ir kaip veiksmai, pažeidžiantys įmonės vadovo pareigą elgtis taip, kad dėl jo veikimo ar neveikimo bendrovė nesukeltų žalos tretiesiems asmenims, kuri atitinka bendro pobūdžio pareigą asmenims laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos (CK 6.263 straipsnio 1 dalis).

Nustatyta, kad ieškovės pradelsti įsipareigojimai kreditoriams yra 10 636,75 Eur (CK 182 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Žalos dydis šiuo atveju nustatytinas remiantis visa kreditorių patvirtintų reikalavimų suma, kadangi administratoriui neperdavus jokio turto ir dokumentų, nėra jokių galimybių juos patenkinti.

Remiantis išdėstytomis aplinkybėmis, teismas sprendžia, kad atsakovė yra atsakinga už iki bankroto bylos iškėlimo IĮ „Rutenė“ susiformavusius įsiskolinimus kreditoriams. Šių įsiskolinimų suma yra 10 636,75 Eur. Finansinių reikalavimų suma šiuo konkrečiu atveju laikytina žala įmonės kreditoriams, kurią pagal ĮBĮ 8 straipsnio 4 dalį privalo padengti individualios įmonės vadovė – atsakovė R. S.. Atsakovės kaltė preziumuojama ir ši prezumpcija byloje paneigta nebuvo (CPK 178 straipsnis).

Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, skolininkas taip pat privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, dėl to ieškovo reikalavimas priteisti 5 procentų dydžio procesines palūkanas yra tenkintinas (CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Remiantis CPK 96 straipsnio 1 dalimi, iš atsakovo valstybei priteistinas 239 Eur žyminis mokestis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 98, 93, 268, 270, 279, 285-287 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį visiškai tenkinti,

Priteisti ieškovei bankrutuojančiai IĮ „Rutenė“, atstovaujamai bankroto administratoriaus UAB „Gudara“, iš atsakovės R. S. 10 636,75 Eur (dešimt tūkstančių šešis šimtus trisdešimt šešis eurus 75 centus) žalos atlyginimo, 5 (penkis) procentus metinių palūkanų nuo priteistos 10 636,75 Eur sumos nuo bylos iškėlimo teisme, t.y. nuo 2018 m. lapkričio 8 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovės R. S. 239 Eur (du šimtus trisdešimt devynis eurus) žyminio mokesčio valstybei.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per dvidešimt dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per dvidešimt dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėjas Raimondas Dilys