Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis

2014-02-04 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. 2AT-8/2014

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-02-04
Bylos Nr.
2AT-8/2014
Teisminio proceso Nr.
4-05-3-07052-2012-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Armanas Abramavičius (pirm.), Albinas Sirvydis (pran.), Vytautas Piesliakas
Pažeidėjas
V. K.
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-8-2014 nuasmenintaTeisminio proceso Nr. 4-05-3-07052-2012-1Procesinio sprendimo kategorijos: 39.2 (S)
LIETUVOS AUKŠČIAUSIASIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. vasario 4 d.Vilnius

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Armano Abramavičiaus, Vytauto Piesliako ir pranešėjo Albino Sirvydžio,

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. K. prašymą administracinio teisės pažeidimo byloje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 302¹⁷ straipsnio 1 dalies 5 punktu, atnaujintą administracinio teisės pažeidimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

V. K. Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 18 d. nutarimu pagal ATPK 127 straipsnio 2 dalį nubaustas 150 Lt bauda, pagal 130 straipsnio 1 dalį – 3000 Lt bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams; vadovaujantis ATPK 33 straipsniu, galutinė administracinė nuobauda V. K. paskirta 3000 Lt dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu trejiems metams už tai, kad 2012 m. lapkričio 25 d., apie 1.20 val., Kaune, (duomenys neskelbtini) automobilių stovėjimo aikštelėje, vairuodamas automobilį „Audi 100“ (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, nepasirinko saugaus greičio, kad kiekvienu metu galėtų sustabdyti transporto priemonę, dėl to nesuvaldė automobilio ir atsitrenkė į prekybos vežimėlių laikymo pastogę, ją ir automobilį apgadino, iš eismo įvykio vietos nuvažiavo policijai apie eismo įvykį nepranešęs, t. y. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 133, 231.1, 231.2, 232, 234 punktų reikalavimus – padarė ATPK 127 straipsnio 2 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartimi V. K. apeliacinis skundas atmestas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų atrankos kolegijos 2013 m. liepos 19 d. nutartimi priimtas administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. K. prašymas ir atnaujinta administracinio teisės pažeidimo byla.

Pareiškėjas, remdamasis ATPK 302¹⁷ straipsnio 1 dalies 5 punkto, 302²¹ straipsnio 2, 8 ir 14 dalių, ATPK 20, 30¹ , 257¹ straipsnių, 302⁸ straipsnio 1 dalies, 297 straipsnio nuostatomis, prašo atnaujinti administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. (duomenys neskelbtini), panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. balandžio 18 d. nutarimą ir Kauno apygardos teismo 2013 m. birželio 21 d. nutartį.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodo, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai padarė esminių materialiosios ir proceso teisės pažeidimų. Nebuvo visapusiškai įvertintos faktinės bylos aplinkybės, nepagrįstai netaikytas ATPK 30¹ straipsnis.

Pareiškime nurodoma, kad V. K. eismo įvykis sukėlė didelį šoką. Jis, nesuvokdamas, kas įvyko, išvažiavo iš automobilių stovėjimo aikštelės, važiuodamas nusiramino, suvokė, kad reikia grįžti į įvykio vietą, būtent grįžtant ir buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Jis elgėsi sąžiningai ir pareigingai, grįžo į įvykio vietą, pripažino kaltę, buvo geranoriškas aiškinantis įvykio aplinkybes, nesukėlė papildomo pavojaus eismo saugumui. Pirmosios instancijos teismas į šias aplinkybes nepagrįstai neatsižvelgė, kaip ir į tai, kad pareiškėjo sutuoktinė L. K. serga onkologine liga, jai paskirtas chemoterapinis gydymas, sutuoktinę būtina vežti transporto priemone, nes procedūros yra sekinančios, po jų sutrinka koordinacija, atsiranda silpnumas, jaučiamas pykinimas, ji nepajėgtų sugrįžti į namus viešuoju transportu. Taigi atsižvelgiant į šias aplinkybes teismų, pasak V. K., buvo klaidingai nuspręsta netaikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatų. Pareiškime V. K., analizuodamas Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką dėl ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo, pabrėžia, kad administracinė nuobauda gali būti švelninama tik išimtiniais atvejais, įvertinus teisiškai reikšmingų duomenų, apibūdinančių tiek administracinį teisės pažeidimą padariusį asmenį, tiek ir jo padarytą veiką, visumą. Pasak pareiškėjo, byloje nėra duomenų apie tai, kad egzistuotų ATPK 32 straipsnyje numatytos aplinkybės, dėl kurių jam negalėtų būti skiriama švelnesnė nuobauda. Pirmosios instancijos teismas neteisingai nurodė, kad byloje nebuvo pateikti dokumentai apie tai, kad V. K. sutuoktinė negali važinėti viešuoju transportu, todėl nėra išimtinių aplinkybių administracinei nuobaudai švelninti. Apeliacinės instancijos teismui pateikus dokumentus apie L. K. sveikatos būklę šis priėjo prie išvadų, kad V. K. sutuoktinė nėra visiškai bejėgė ir gali savimi pasirūpinti – tai nepaneigia to, jog po gydymo seansų pablogėjus savijautai ji pati negalinti sugrįžti į namus viešuoju transportu. Kauno apygardos teismas nepagrįstai nurodė, kad yra kitų asmenų, galinčių nuvežti L. K. gydymo seansams, tačiau jos duktė augina tris mažamečius vaikus, gyvena atskirai, vien vairuotojo pažymėjimo turėjimas neduoda pagrindo pripažinti, kad ji gali nuvežti gydymo seansams savo motiną, sūnus faktiškai su drauge gyvena (duomenys neskelbtini), užsiima individualia veikla, savo darbo funkcijų pavesti kitiems asmenims negali, taigi taip pat neturi galimybės nuvežti L. K. į gydymo įstaigą.

Padaręs eismo įvykį V. K. teigia grįžęs į eismo įvykio vietą, pripažinęs kaltę ir nevengęs atsakomybės, todėl jo elgesys nėra piktybinis ir toks pavojingas, kad administracinės nuobaudos sumažinimas būtų neproporcingas padarytam pažeidimui ir pažeistų viešąjį interesą dėl kelių eismo saugumo. Anot pareiškėjo, paskirta nuobauda – teisės vairuoti transporto priemonę atėmimas trejiems metams ne apgina viešąjį interesą, kaip teigia Kauno apygardos teismas, bet jį pažeidžia. V. K. mano, kad šiuo atveju L. K. interesas esant sunkios sveikatos būklės nuvykti į būtinas gydymo procedūras patenka į viešojo intereso sąvoką. Pirmosios ir apeliacinės instancijos teismas taip pat nesprendė dėl padarytos žalos dydžio, kuri, pasak V. K., yra svarbi aplinkybė, individualizuojant nuobaudą. Atsižvelgiant į tai, kad eismo įvykio metu nenukentėjo žmonės, dėl žalos atlyginimo niekas nesikreipė, o jos dydis nenustatytas, bei į tai, jog V. K. grįžtant į eismo įvykio vietą buvo sulaikytas policijos, o teisė vairuoti yra gyvybiškai svarbi dėl jo sutuoktinės, pasak pareiškėjo, pritaikyta sankcija yra neadekvati pažeidimo padarymui.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į V. K. prašymą Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus viršininkas Andrius Bubulis prašo V. K. pareiškimo netenkinti.

Atsiliepime nurodoma, kad V. K. argumentai turėtų būti vertinami kritiškai, kaip siekis išvengti teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo. Pareiškėjo argumentus paneigia policijos pareigūnų, kurie niekaip nėra suinteresuoti byla, nuoseklūs ir nešališki parodymai. Iš byloje esančių nuotraukų ir eismo įvykio vietos schemos bei transporto priemonės techninės apžiūros akto matyti, kad automobilio ir prekių vežimėlių laikymo pastogės apgadinimai yra dideli. Pareiškėjo prašyme nurodytos aplinkybės, vadovaujantis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, negali būti pripažįstamos išskirtinėmis, taigi nėra ATPK 30¹ straipsnio taikymo galimybės.

Motyvuojamoji dalis

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. K. prašymas netenkintinas.

Pagal ATPK 302²¹ straipsnio 14 dalį teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, priima nutarimą arba nutartį: 1) atmesti prašymą atnaujinti bylą; 2) panaikinti nutarimą ar nutartį (nutarimus ar nutartis) ir bylą nutraukti; 3) panaikinti nutarimą ar nutartį (nutarimus ar nutartis) ir perduoti bylą nagrinėti organui (pareigūnui), apylinkės teismui arba apygardos teismui; 4) panaikinti nutarimą ar nutartį (nutarimus ar nutartis) ir palikti galioti kitą nutarimą ar nutartį (nutarimus ar nutartis) su pakeitimais arba be pakeitimų; 5) panaikinti nutarimą ar nutartį (nutarimus ar nutartis) ir priimti naują nutarimą ar nutartį; 6) pakeisti nutarimą ar nutartį.

Iš administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. K. prašyme išdėstytų motyvų matyti, kad V. K. neginčija nei faktinių aplinkybių, nei kaltės dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo, tačiau nesutinka dėl nuobaudos – trejų metų teisės vairuoti transporto priemones atėmimo paskyrimo teisėtumo. Taigi pirmosios ir apeliacinės instancijos teismo procesiniai sprendimai, anot pareiškėjo, turėtų būti keičiami, panaikinus jam už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą paskirtą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą trejiems metams, paliekant tik baudą (ATPK 302²¹ straipsnio 14 dalies 6 punktas).

Dėl mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimo

Atvejai, kai už administracinį teisės pažeidimą gali būti skiriama mažesnė nuobauda nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirta švelnesnė nuobauda nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirta administracinė nuobauda, turi būti išimtiniai, sietini su išskirtinių aplinkybių konstatavimu, tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą. Individualizuodami pažeidėjams skiriamas nuobaudas, teismai turi nuodugniai įvertinti pavojingumą, kurį žmogaus teisėms ir laisvėms, visuomenės ir valstybės interesams konkrečiu atveju kelia administracinis teisės pažeidimas. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose konstatuota, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (kasacinės nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-4-2011, 2AT-7-4-2013).

Šioje byloje skiriant administracinę nuobaudą už ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą buvo įvertintos ir aplinkybės, apibūdinančios padaryto pažeidimo pobūdį bei padarinius, ir pažeidėjo asmenybę, taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas nėra teisinio pagrindo.

Pagal ATPK 130 straipsnio 1 dalį už pasitraukimą iš eismo įvykio, su kuriuo vairuotojas yra susijęs, vietos pažeidžiant Kelių eismo taisykles gali būti baudžiama bauda vairuotojams nuo trijų tūkstančių iki keturių tūkstančių litų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų arba administraciniu areštu nuo penkiolikos iki trisdešimties parų su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo trejų iki penkerių metų, o asmenims, neturintiems teisės vairuoti transporto priemonių, – bauda nuo keturių tūkstančių iki penkių tūkstančių litų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo arba administraciniu areštu nuo dvidešimties iki trisdešimties parų su transporto priemonės konfiskavimu ar be konfiskavimo. Taigi V. K. pirmosios instancijos teismo nutarimu buvo paskirta švelniausia ATPK 130 straipsnio 1 dalyje numatyta nuobauda – 3000 Lt bauda ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas trejiems metams. Ši nuobauda laikytina proporcinga padarytam teisės pažeidimui. Teismai įvertino tai, kad V. K. sutuoktinė serga onkologine liga, tačiau administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo nėra vienintelis galintis transporto priemone ją nuvežti į gydymo įstaigą asmuo, yra atsakomybę lengvinanti aplinkybė, nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, V. K. nebaustas už panašaus pobūdžio administracinės teisės pažeidimus. Pažymėtina, kad iš byloje esančių nuotraukų ir eismo įvykio vietos schemos bei transporto priemonės techninės apžiūros akto matyti, jog automobilio ir prekių vežimėlių laikymo pastogės apgadinimai yra dideli, įvykio pobūdis akivaizdus, pasišalinimas iš įvykio vietos tyčinis. Tai, kad dėl žalos atlyginimo niekas nesikreipė, nėra ta aplinkybė, kuriai esant būtų pagrindas taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas. Pagal ATPK 30 straipsnio 2 dalį skiriant nuobaudą atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias (ATPK 31 straipsnis) ir sunkinančias (ATPK 32 straipsnis) aplinkybes. Teismai atsižvelgė į visas įstatyme numatytas nuobaudai skirti reikšmingas aplinkybes ir V. K. paskyrė teisingą nuobaudą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302²¹ straipsnio 14 dalies 1 punktu,

nutaria:

Atmesti administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. K. prašymą.

Teisėjai Armanas AbramavičiusVytautas PiesliakasAlbinas Sirvydis