Vilniaus apygardos teismo nutartis

2014-01-22 · Civilinė byla Nr. 2S-416-653/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-01-22
Bylos Nr.
2S-416-653/2014
Teisminio proceso Nr.
2-39-3-00712-2013-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Jelena Šiškina
Civilinė byla Nr. 2S-416-563/2014Teisminio proceso Nr. 2-39-3-00712-2013-3Procesinio sprendimo kategorijos: 129.;22.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. sausio 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Jelena Šiškina, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi apelianto (suinteresuoto asmens) Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM atskirąjį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 26 d. nutarties, kuria pakeistas skolininkas civilinėje byloje Nr. 2-917-419/2012 pagal antstolės T. G. pareiškimą dėl teisių perėmimo vykdymo procese,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Antstolė T. G. kreipėsi į teismą, prašydama pakeisti vykdomojoje byloje Nr. 0045/07/00683 skolininką A. P. (A. P.), mirusį 2008-09-16, į kitą skolininką, kuris priėmė jo palikimą – Valstybę, atstovaujamą VMI prie LR FM.

I. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Šalčininkų rajono apylinkės teismas 2013 m. liepos 26 d. nutartimi Pareiškimą patenkinti.

Pakeitė vykdomojoje byloje Nr. 0045/07/00683 skolininką A. P. (A. P.) mirusį 2008-09-16, kitu skolininku, priėmusiu jo palikimą – Valstybe, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM. Išaiškino, kad visi veiksmai, atlikti iki įstojimo į vykdymo procesą, teisių perėmėjui privalomi tiek, kiek buvo privalomi anksčiau procese dalyvavusiam asmeniui

Teismas iš antstolės T. G. pateiktų dokumentų nustatė, kad jos kontoroje vykdomas 2007-04-20 Šalčininkų rajono apylinkės teismo vykdomasis raštas (teismo įsakymas) Nr. L2-599-419/2007 dėl 1315 Lt skolos ir metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko A. P. išieškotojo „BTA Insurance Company“ SE naudai. Vykdymo proceso metu paaiškėjo, kad 2008-09-16 skolininkas A. P. mirė. Jo turtas LR CK 5.62 str. pagrindu po jo mirties paveldėjimo teise perėjo valstybei. Tokiu būdu valstybė, atstovaujama Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM, yra skolininko turto paveldėtoja, įstatymo nustatyta tvarka priėmus palikimą po skolininko mirties, todėl ji laikytina ir skolininko teisių bei pareigų perėmėja vykdymo procese.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimų į jį argumentai

Valstybinė mokesčių inspekcija prie LR FM pateikė atskirąjį skundą (b.l..6), kuriuo prašo panaikinti skundžiamą nutartį ir atmesti antstolės prašymą. Nurodo, jog Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. gegužės 17 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011, pasisakydama dėl CK 5.63 str. ir CPK 596 str. taikymo, konstatavo, kad perimdamas materialiąsias civilines subjektines teises, asmuo perima ir pareigą atsakyti pagal prievoles. Siekiantis įstoti į procesą procesinis teisių perėmėjas privalo pateikti atitinkamus įrodymus ir įrodyti teismui, jog jis iš tikrųjų yra tam tikrų materialiųjų subjektinių teisių perėmėjas. Tam, jog įpėdinis paveldėtų turtą, jis turi palikimą priimti, ir tik tokiu atveju, vadovaujantis LR CPK 596 str., jis gali būti pakeistas išieškotoju ar skolininku vykdymo procese. Palikėjo kreditoriaus reikalavimo pareiškimo LR CK 5.63 str. prasme tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą. Teisėjų kolegija išaiškino, kad nustatant, ar palikėjo turtinė prievolė (skola) perėjo įpėdiniams paveldėjimo būdu, neturi reikšmės aplinkybė, jog kreditoriaus reikalavimas yra vykdomas CPK VI dalyje reglamentuota vykdymo tvarka, bei nurodė, kad kreditorius, siekiantis, kad palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis (tame tarpe ir valstybė), turi pareikšti apie tai CK 5.63 str. nustatyta tvarka. Kasacinio teismo teisėjų kolegija pažymėjo, kad nustačius, jog kreditorius nustatytais terminais CK 5.63 str.1 d. nurodytiems subjektams nepareiškė reikalavimų (nepateikė ieškinio dėl paveldimo turto) ir jo reikalavimų patenkinimo klausimas neišspręstas, pareiškimas dėl procesinių teisių perėmimo, įskaitant ir vykdymo procese, negali būti tenkinamas.

Byloje nėra duomenų, jog kreditorius „BTA Insurance Company“ SE būtų atlikęs CK 5.63 str. 1 d. numatytus veiksmus. Nustačius, kad kreditorius nustatytais terminais CK 5.63 str.1 d. nurodytam subjektui nepareiškė reikalavimų (nepateikė ieškinio dėl paveldimo turto) ir jo reikalavimų patenkinimo klausimas neišspręstas, pareiškimas dėl procesinio teisių perėmimo, įskaitant ir vykdymo procese, negali būti tenkinamas. Pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas antstolės T. G. prašymą dėl vykdymo proceso šalies (skolininko) pakeitimo, nesiaiškino ar palikėjo A. P. kreditorius „BTA Insurance Company“ SE laikėsi CK 5.63 str. reikalavimų, o tik nepagrįstai konstatavo, kad antstolės prašymas yra pagrįstas.

Žemesnės instancijos teismas

Be to, CPK 329 str. 2 d. 2 p. numatyta, kad absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu yra pripažįstamas toks atvejis, kai pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Informuoja, kad VMI prie FM Šalčininkų rajono apylinkės teismo nebuvo informuota apie gautą pareiškėjos prašymą pakeisti šalį vykdymo procese į VMI prie FM bei apie įvyksiantį teismo posėdį rašytine tvarka, todėl negalėjo išreikšti savo pozicijos šiuo klausimu ir neturėjo galimybės apginti savo teisių.

Atsiliepimas

Antstolė T. G. atsiliepimu į atskirąjį skundą(b.l.13-14), kuriuo prašo atskirąjį skundą atmesti. Nurodo, jog CK 5.63 str. normos nedetalizuoja, kokia konkrečia forma (žodžiu ar raštu, asmeniškai ar per įgaliotą asmenį) kreditorius turi pranešti įpėdiniui apie turimą (įgyvendinamą) reikalavimo teisę. Toks reglamentavimas suponuoja išvadą, kad kreditorius turi teisę pats pasirinkti informavimo būdą, atsižvelgdamas į tai, jog teismui sprendžiant procesinio teisių perėmimo klausimą, jis galėtų įrodyti informacijos apie turimą reikalavimą pateikimo įpėdiniui faktą. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant kreditoriaus reikalavimo pateikimo formos klausimą, pasisakyta, kad informaciją apie vykdomą kreditoriaus reikalavimą gali pateikti tiek patys kreditoriai, tiek jų įgalioti asmenys (CK 2.132, 2.137 str.), tarp jų ir asmenys pagal pavedimą (CK 6.756 str.), vykdantys skolos išieškojimą iš palikėjo turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. gruodžio 22 d. nutartis civ. byloje Nr. 3K-3-533/2011, 2012 m. vasario 8 d. nutartis civ.byloje Nr. 3K-3-18/2012 ).

Šiuo atveju įpėdinis VMI prie LR FM vykdymo metu buvo informuotas apie kreditoriaus reikalavimą –Vilniaus apskrities VMI Šalčininkų skyriui 2012-01-17 buvo išsiųstas antstolės T. G. patvarkymas Nr. 3.32.-S001571, kuriuo antstolė informavo Vilniaus apskrities VMI, jog antstolės kontoroje vykdomas skolos ir metinių palūkanų išieškojimas iš skolininko A. P. išieškotojo „BTA Insurance Company“ SE naudai. Skolininko vardu yra registruoto kilnojamojo, nekilnojamojo turto, banko sąskaitos. Mirus skolininkui, niekas iš įpėdinių dėl palikimo priėmimo į notarų biurą nesikreipė, Testamentų registro duomenimis įregistruotų A. P. palikimo priėmimo faktų nebuvo. Vykdomoji byla sustabdyta, kol po skolininko mirties atsiras jo teisių perėmėjas.

Įpėdinis - valstybė, atstovaujama VMI prie LR FM, 2012-02-01 raštu Nr. (28.4-08-4)-RNA-4960 informavo antstolės kontorą apie tai, kad po antstolės 2012-01-17 pranešimo pradės veiksmus dėl skolininko turto paveldėjimo valstybės vardu, bei 2013-06-17 raštu Nr. (28.8-08-4)-RNA- 25541 - pranešė, kad VMI prie LR FM valstybės vardu paveldėjo mirusiam A. P. klausiusias 280/430 dalis žemės sklypo, esančio Kaniūkų k., Šalčininkų r.

Antstolei priėmus vykdyti Šalčininkų rajono apylinkės teismo įsakymą Nr. L2-599-419/2007, kurio pagrindu kyla kreditoriaus reikalavimo teisė, buvo pritaikytas ir išviešintas skolininko A. P. turto areštas (2007-10-19 pažymėjimas, turto arešto akto numeris 1507000717).

Daro išvadą, kad buvo įvykdytas įpareigojimas kreditoriui pareikšti apie turimą reikalavimą CK 5.63 str. nustatyta tvarka. CK normos nenustato draudimo atlikti tokį veiksmą per atstovą, šiuo atveju - antstolį, todėl nėra pagrindo sutikti su atskirojo skundo argumentu, kad kreditoriaus („BTA Insurance Company“ SE) reikalavimas CK 5.63 str. nustatyta tvarka nebuvo pareikštas, skola naujajam įpėdiniui (valstybei) neperkelta, todėl negalimas ir procesinis teisių perėmimas.

Atsiliepimas

Nors VMI prie LR FM nebuvo informuota apie antstolės pareiškimo nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka ir neturėjo galimybės pateikti atsiliepimą, VMI teisę išdėstyti savo poziciją realizavo pasinaudodama apeliacijos teise, todėl pastarasis proceso normų pažeidimas nevertintinas kaip esminis, atsižvelgiant į tai, kad pats pareiškimas iš esmės išnagrinėtas teisingai (Vilniaus apygardos Teismo 2013 m. birželio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S- 568-258/2013).

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Vadovaujantis CPK 320 str., 338 str., apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka, patikrina pirmos instancijos teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą neperžengdamas atskirajame skunde numatytų ribų pagal atskirojo skundo teisinį ir faktinį pagrindą, taip pat ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų.

Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria pakeistas skolininkas vykdymo procese, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Procesinio teisių perėmimo instituto esmė – vienai šaliai atstovaujančio asmens pakeitimas kitu civiliniame procese. Viena iš aplinkybių, kuri gali lemti procesinių teisių perėmimo taikymo būtinybę, yra fizinio asmens mirtis. Šalį jos procesiniu teisių perėmėju rašytinio proceso tvarka pakeičia teismas, nustatęs, kad procesinių teisių perėmėjas pagrindė savo dalyvavimą procese (CPK 48 str. 1 d., 3 d.). Pagrindas pakeisti šalį jos teisių perėmėju atsiranda tada, kai konstatuojama, kad teisių perėmėjas perėmė šalies materialiąsias subjektines teises. Perimdamas materialiąsias subjektines teises, asmuo perima ir teisę reikalauti jas ginti, taip pat pareigą atsakyti pagal tenkančias prievoles. Pažymėtina, kad procesinį teisių perėmimą reglamentuojančios teisės normos gali būti taikomos bet kurioje proceso stadijoje – visų instancijų teismuose, atnaujinant procesą, taip pat vykdymo procese (CPK 48 str. 1 d.). Įstojusiam vietoj buvusios šalies į procesą asmeniui privalomi visi jo pirmtako atlikti veiksmai, jų pagrindu įgytos teisės ir pareigos, procesinį teisių perėmėją saisto priešingos šalies atlikti procesiniai veiksmai (CPK 48 str. 2 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-02-08 nutartis c.b. Nr. 3K-3-18/2012).

Šalies pakeitimą jos teisių perėmėju vykdymo procese reglamentuoja CPK 596 str. normos. Pagal šias nuostatas vykdymo procese išieškotojas arba skolininkas pakeičiamas jo teisių perėmėju antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu, pateiktu pirmosios instancijos teismui, kuriame buvo išnagrinėta byla. Jeigu vykdymas atliekamas ne teismo išduoto vykdomojo dokumento pagrindu, tokiu atveju išieškotoją ar skolininką pakeičia vykdymo veiksmų atlikimo vietos apylinkės teismas. Įgyvendindamas minėtos teisės normos bei CPK 593 str. nuostatas, antstolė T. G. ir kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą dėl skolininkės pakeitimo. Vilniaus miesto apylinkės teismas pakeitė vykdymo procese skolininkę skundžiama nutartimi, kurios teisėtumą bei pagrįstumą ir kvestionuoja apeliantas, nurodydamas, kad kreditorius įstatyme nustatytais terminais CK 5.63 str. 1 d. nurodytam subjektui nepareiškė reikalavimų (nepateikė ieškinio dėl paveldimo turto) ir jo reikalavimų patenkinimo klausimas neišspręstas, todėl pareiškimas dėl procesinio teisių perėmimo, įskaitant ir vykdymo procese, negali būti tenkinamas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2011 m. gegužės 17 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2011, nurodė, kad kreditorius, siekiantis, jog palikėjo prievolę (skolą) perimtų skolininko įpėdinis (taip pat valstybė), turi pareikšti apie tai CK 5.63 str. nustatyta tvarka. Šios normos reikalavimų nesilaikymas lemia, kad palikėjo turtinė prievolė įpėdiniams nepereina paveldėjimo būdu, nes atitinkama palikėjo skola nepatenka į palikimo masę. Minima kasacinio teismo pozicija grindžiama tuo, kad CK 5.63 str. tikslas yra suteikti įpėdiniui informaciją apie palikėjo kreditorių turtines pretenzijas į palikėjo turtą, nes tokia informacija padeda įpėdiniui apsispręsti, ar jam apskritai priimti palikimą, o jeigu priimti, tai kokiu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2009 m. birželio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-190/2009).

Tačiau vertinant šio kasacinio teismo išaiškinimo reikšmę šios bylos kontekste svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad šioje byloje, remiantis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, įpėdinis nesusidūrė su būsimų skolinių įsipareigojimų neapibrėžtumo ar informacijos trūkumo problema. Įpėdinis buvo informuotas apie kreditoriaus reikalavimą, nes pats antstolis 2012 m. sausio 17 d. raštu informavo Vilniaus apskrities VMI Šalčininkų skyrių, jog mirus skolininkui, pagal VĮ Centrinės hipotekos įstaigos Testamentų registro 2012-01-17 išrašą nėra įregistruota A. P. palikimo priėmimo faktų. Taip pat rašte nurodė, jog vykdo 2007-04-20 Šalčininkų rajono apylinkės teismo vykdomasis raštas (teismo įsakymas) Nr. L2-599-419/2007 dėl 1315 Lt skolos ir metinių palūkanų išieškojimo iš skolininko A. P. išieškotojo „BTA Insurance Company“ SE naudai (v.b.l.67). Konstatuojant įpėdinio informuotumą, svarbu ir tai, kad išieškotojo reikalavimo teisė buvo patvirtinta teismo įsakymu, kurį priėmus vykdyti antstolei T. G., buvo pritaikytas ir išviešintas A. P. turto areštas (vykd.b.l. 19-21).

Kita vertus, pats įpėdinis VMI prie LR FM 2012-02-01 raštu pranešė antstolei, kad gavę antstolės pranešimą pradės veiksmus dėl šio turto paveldėjimo valstybės vardu (vykd. bl.l.68). Taip pat 2013-06-17 raštu įpėdinis VMI prie LR FM kreipėsi į antstolį ir nurodė, jog valstybės vardu 2013-06-04 paveldėjo mirusiajam A. P. priklausiusias 280/430 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) (vykd.b.l.70). Šių faktinių aplinkybių kontekste apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pats įpėdinis antstoliui nurodė, jog paveldėjo mirusiajam skolininkui A. P. priklausiusį turtą, todėl netenkinti antstolės prašymo pakeisti skolininką vykdymo procese pirmosios instancijos teismas neturėjo pagrindo.

Apeliantas atskirąjį skundą grindžia ir tomis aplinkybėmis, jog pirmosios instancijos teismas nusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų, kaip absoliučiu teismo sprendimo negaliojimo pagrindu (CPK 329 str. 2 d. 2 p.). Tačiau vertinant bylos medžiagą, darytina išvada, jog visgi VMI prie LR FM buvo įtrauktas į bylą suinteresuotu asmeniu (b.l.1), taigi teismas nenusprendė dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų.

Apeliantas skundą grindžia ir tais argumentais, jog jo teisės buvo pažeistos dėl to, jog jam nebuvo pranešta apie teismo posėdį, ir taip teismas nepagrįstai užkirto kelią apeliantui išreikšti savo pozicijos šiuo klausimu ir apeliantas neturėjo galimybės apginti savo teisių.

Pagal CPK 593 str. 2 d. pareiškimus dėl atsakomybės už vykdomojo dokumento praradimą (CPK 618 str.), dėl leidimo įeiti į skolininko būstą (CPK 615 str.), dėl vykdomosios bylos nutraukimo, kai sudaroma taikos sutartis (CPK 595 str.), dėl atsakomybės už perduoto saugoti turto praradimą (CPK 619 str.), dėl baudų skyrimo CPK VI dalyje numatytais atvejais, dėl skolininko turto administravimo tvarkos nustatymo (CPK 744 str.), taip pat kitais klausimais, kylančiais iš vykdymo proceso, teismas išnagrinėja ne vėliau kaip per 7 dienas nuo jų priėmimo dienos. To paties straipsnio 3 dalis numato, jog pareiškimai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka nepranešus suinteresuotiems asmenims, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta būtinu žodinį nagrinėjimą (CPK 593 str.). Esant tokiam teisiniam reglamentavimui pirmosios instancijos teismas, nenustatęs būtinumo žodiniam bylos nagrinėjimui ir neinformavęs internetiniame tinklapyje byloje dalyvaujančių asmenų apie rašytinio proceso tvarka nagrinėjamą antstolės pareiškimą, aukščiau minėtų normos nuostatų nepažeidė. CPK 133 str. 3 d. nuostata, reglamentuojanti paskelbimo apie rašytiniu procesu iš esmės nagrinėjamą bylą tvarką bei formą, kitokio vertinimo nesuponuoja, nes sprendžiant kitus procesinius klausimus (pavyzdžiui, šalies vykdymo procese pakeitimą), dalyvaujantiems byloje asmenims apie teismo posėdį pranešama tik CPK numatytais atvejais. Kaip minėta, tokio pranešimo CPK 593 str. ar 596 str. nenumato. Todėl apelianto atskirojo skundo argumentas dėl netinkamo jo informavimo apie šį teismo procesą pripažintinas nepagrįstu.

Kita vertus, apeliantas VMI prie LR FM teisę išdėstyti savo poziciją realizavo pasinaudodamas apeliacijos teise, todėl net ir vertinant teismo nepranešimą suinetersuotam asmeniui apie pareiškimo nagrinėjimą kaip proceso normų pažeidimas, šis pažeidimas negalėtų būti vertinamas kaip esminis, atsižvelgiant į tai, kad pats pareiškimas iš esmės išnagrinėtas teisingai.

Dėl nurodytų motyvų apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nėra pagrindas panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo nutartį, ir sprendžia, kad atskirasis skundas yra atmestinas, o skundžiama nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 str., 337 str. 1 p., teismas

nutaria:

Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2013 m. liepos 26 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Jelena Šiškina