Klaipėdos apylinkės teismo nuosprendis

2017-12-21 · Baudžiamoji byla Nr. 1-815-963/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2017-12-21
Bylos Nr.
1-815-963/2017
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-51587-2016-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Rasa Stonkuvienė
Kaltinamasis
A. P., R. T.
Advokatai
Alisa Kostiuk
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-815-963/2017Proceso Nr. 1-01-1-51587-2016-8Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.7.2.5.; 1.1.8.10.3.; 2.3.6.4.5.1.; 1.1.9.8.; 1.1.4.2.; 1.1.10.1.; 2.3.6.4.5.2.; 1.2.14.5.1.; 1.2.29.1.1. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2017 m. gruodžio 21 d.Klaipėda
Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Rasa Stonkuvienė,sekretoriaujant Linai Pazdrazdienei,vertėjaujant Vidai Rimkieneidalyvaujant prokurorei Dianai Mikelėnienei,kaltinamajam A. P.,kaltinamajai R. T.,kaltinamųjų gynėjai advokatei Alisai Kostiuk,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenamąją vietą deklaravęs ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ suvirintoju–šaltkalviu, nevedęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje,

R. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, gyvenamąją vietą deklaravusi ir faktiškai gyvenanti (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, nedirbanti, ištekėjusi, neteista, kaltinama padariusi nusikalstamas veikas, numatytas BK 22 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. P. veikdamas bendrininkų grupėje, pasikėsino apgaule kitų naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, suklastojo tikrą dokumentą ir jį panaudojo, o būtent:

A. P., veikdamas bendrininkų grupėje su V. B., kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdamas tikslą apgaule V. B. naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą - iš (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo neteisėtai gauti draudimo išmoką, 2016 m. rugpjūčio 17 d. apie 17.30 val., atvyko į pasirinktą vietą, kelio Kisiniai-Baičiai, Klaipėdos rajone, atkarpą, kur imitavo eismo įvykį su išsinuomotu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobiliu „Toyota Rav“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apdraustu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (duomenys neskelbtini) Lietuvos filiale, draudimo sutarties Nr. 02-3836618, ir V. B. priklausančiu automobiliu „Mersedes-Benz S350“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Rusijos registracija). Po to, A. P. ir V. B. eismo įvykio vietoje, automobilyje „Toyota Rav“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) suklastojo tikrą dokumentą - eismo įvykio deklaraciją, įrašydami žinomai melagingus duomenis apie neva įvykusį eismo įvykį: A. P. kaltininko pusėje, pažymėtoje raide B, o V. B. nukentėjusiojo pusėje, pažymėtoje raide A, įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie eismo įvykio metu apgadintas transporto priemones bei A. P. nubraižė melagingą eismo įvykio schemą. Po to, minėtą dokumentą kartu su V. B. patvirtino savo parašais bei šią suklastotą eismo įvykio deklaraciją A. P. 2016 m. rugpjūčio 18 d. pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), bei V. B. 2016 m. rugpjūčio 18 d. pateikė (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo skyriui, adresu (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu, A. P. apgaule V. B. naudai siekė įgyti draudimo išmoką - 10073,46 Eur už V. B. priklausančio automobilio „Mersedes-Benz S350“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Rusijos registracija), apgadinimą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes draudimo ekspertui kilus abejonių dėl šio eismo įvykio aplinkybių, buvo sustabdytas draudiminės išmokos mokėjimas bei panaudojo suklastotą tikrą dokumentą - eismo įvykio deklaraciją pateikdamas ją UAB „(duomenys neskelbtini)“.

R. T. veikdama bendrininkų grupėje, pasikėsino apgaule kitų naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, suklastojo tikrą dokumentą ir jį panaudojo, o būtent:

R. T., veikdama bendrininkų grupėje su M. E., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdama tikslą apgaule M. E. naudai įgyti didelės vertės turtą-iš (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo neteisėtai gauti draudimo išmoką, 2016 m. rugpjūčio 18 d. apie 12.30 val., atvyko į pasirinktą vietą, kelio Priekulė-Dreverna-Svencelė, Klaipėdos rajone, atkarpą, kur imitavo eismo įvykį su išsinuomotu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobiliu „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apdraustu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (duomenys neskelbtini) Lietuvos filiale, draudimo sutarties Nr. 02-3956505, ir M. E. priklausančiu automobiliu „Jaguar XJ“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Rusijos registracija). Po to, R. T. ir M. E. eismo įvykio vietoje, automobilyje „Jaguar XJ“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), suklastojo tikrą dokumentą-eismo įvykio deklaraciją, įrašydami žinomai melagingus duomenis apie neva įvykusį eismo įvykį: R. T. kaltininko pusėje pažymėtoje raide B, o M. E. nukentėjusiojo pusėje, pažymėtoje raide A įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie eismo įvykio metu apgadintas transporto priemones bei nubraižė melagingą eismo įvykio schemą. Tęsdami nusikalstamą veiką, minėtą dokumentą kartu su M. E. patvirtino parašais bei šią suklastotą eismo įvykio deklaraciją M. E. 2016 m. rugpjūčio 19 d. po pietų, tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, pateikė (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialas, (duomenys neskelbtini), o R. T. 2016 m. rugpjūčio 20 d. apie 9.00 val., pateikė (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai I. B.. Tokiu būdu, R. T. apgaule M. E. naudai siekė įgyti draudimo išmoką - 10436,54 Eur, už pastarajam priklausančio automobilio „Jaguar XJ“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Rusijos registracija), apgadinimą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, nes draudimo ekspertui kilus abejonių dėl šio eismo įvykio aplinkybių, buvo sustabdytas draudiminės išmokos mokėjimas bei panaudojo suklastotą tikrą dokumentą - eismo įvykio deklaraciją, pateikdama ją UAB „(duomenys neskelbtini)“.

Dėl A. P. nusikalstamų veikų

Kaltinamasis A. P. teismo posėdžio metu kaltę pripažino iš dalies - dėl dokumento suklastojimo kaltę pripažino, nepripažino, kad veikė bendrininkų grupėje su rusais. Dėl sukčiavimo prisipažino iš dalies. Nurodė nežinojęs ką pasirašo, kad reikės atsitrenkti į automobilį ir gauti draudiminę išmoką. Paaiškino, kad įvykis buvo praeitą vasarą. Jis išėjo į kiemą, susitiko M. K., kurį pažįsta apie penkerius metus, dažnai bendrauja. M. K. tuo metu dirbo autoservise. Jis pasitikėjo M. K.. Tada M. K. jo paklausė, ar nori užsidirbti pinigų. Į klausimą, kokiu būdu ir kiek užsidirbti, M. K. nieko nepaaiškino, tik pasakė, kad reikės pavairuoti automobilį, kitas aplinkybes paaiškins kitas žmogus, apie atlygį taip pat nieko nesakė, apie draudimo išmoką nebuvo kalbėta. Kitą dieną jis pranešė M. K., kad sutinka užsidirbti pinigų. M. K. jam pasakė, kad viską reiks suderinti su jo pažįstamu. Jis susitiko su M. K. pažįstamu, kurio vardo nepamena, ir M. K. Debreceno g. Jis susitarė su M. K. pažįstamu, kad kitą dieną išsinuomos automobilį, kurį reikės duoti pavairuoti kitam žmogui, o dar kitą dieną susitiks prie „Maximos“ žvejybos rajone, kur atvažiuos rusai ir pasakys, ką daryti toliau. Kitą dieną jis “ (duomenys neskelbtini)“ išsinuomavo „Toyotos“ džipą. Jam jokių įtarimų nekilo, nes 160 eurų už nuomą jam grąžino M. K. pažįstamas. Kitą dieną susitiko su M. K. pažįstamu prie Juodkrantės Maximos, po 20 minučių atvažiavo trys žmonės „Mercedes-Benz“ automobiliu. Vienas iš jų priėjo, kalbėjo rusiškai, parodė jam telefone, kur reiks nuvažiuoti. M. K. pažįstamas nevažiavo. Jis su rusais susitiko netoli Gargždų. Tada vyrai jam parodė, kad jis palauktų, pamojavo pro automobilio langą, kad jis nevyktų paskui juos. Po 30 minučių vyrai atvažiavo, tas pats vyras liepė jam sėstis į keleivio pusę, o pats atsisėdo už vairo sėdo, pavažiavo kokius 5 km, į aikštelę netoli iki Gargždų. Tada jam liepė išlipti, pasivaikščioti. Jis išlipo, pasiėmė telefoną, nuėjau į nuošalią vietą, atsisėdo ant akmens, užsidegė cigaretę, žaidė telefonu ir išgirdo kažkokį garsą. Atėjęs prie automobilio, pamatė šalia jo išsinuomoto automobilio stovintį „Mercedes-Benz“ automobilį, abiejų automobilių šonai buvo nubrozdinti. Jis buvo šokiruotas, nesuprato, kodėl taip tie asmenys padarė, bet numanė, kad ne geriems tikslams. Tada jam liepė sėsti į keleivio pusę, tas pats vyras sėdo už vairo. Mercedes-Benz automobilis nuvažiavo į vieną pusę, o jis su tuo vyru – į kitą. Prieš išvažiuojant į pagrindinę gatvę vyras kažkam skambino telefonu, sakė, kad „greit būsime, galite važiuoti, nieko nėra“. Tada vyras sustojo prie išvažiavimo į pagrindinį kelią, iš kairės pamatė atvažiuojantį „Mercedes-Benz“, kuris padidinęs greitį, neatsitrenkė į jo automobilį. Iš Mercedes-Benz automobilio išlipo du vyrai, jis ir vyras taip pat išlipo iš automobilio „Toyota“. Jam vyras, vairavęs jo nuomotą automobilį, pasakė, kad jam reikia užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Jis užsipildė deklaraciją, nes jau nebuvo, kur dingti, bijojo skambinti policijai, kad nebūtų blogiau, priešintis bijojo, nes buvo vienas. Deklaraciją užpildė taip, kad kaltas būtų jis, jam nurodė, kaip nubraižyti schemą. Tuo metu jis suprato, kad klastoja dokumentą. Vyrai davė jam 300 eurų į rankas ir išvažiavo. Automobilį nuomos punktui jis grąžino tą pačią dieną. Jo nieko neklausinėjo, jis pasakė, kad netyčia taip išėjo. Iš pradžių, kai iš „(duomenys neskelbtini)“ bendrovės jo klausinėjo apie įvykį, jis pasimetė, davė išgalvotus parodymus. Nurodė, kad nepažįsta V. B.. Nurodė, kad jis yra nevedęs, bet gyvena su sugyventine ir 6 metų vaiku, išlaiko sugyventinę ir vaiką. 2016 m. vasarą dirbo, važinėjo į užsienį. Įvykio metu jis buvo grįžęs, nedirbo, tuo metu reikėjo pinigų. R. T. pažįsta kaip draugo žmoną. G. T. draugas, su kuriuo bendrauja. Jis informavo G. T., kad jeigu nori užsidirbti, galėtų su M. K. susisiekti. Sužinojo, kad R. T. atsidūrė tokioje pat situacijoje. Po kelių dienų susitiko, aptarė tuos įvykius, tarp kurių buvo vienos dienos skirtumas. Parodė, kad prisipažįsta nuoširdžiai, kad pirminiuose parodymuose daug ką nurodė neteisingai, bet teisme duoda teisingus parodymus.

Liudytojas M. K. (M. K.) teismo posėdžio metu parodė, kad kaltinamieji jam yra pažįstami, nėra susipykę. Papasakojo, kad jis buvo patekęs į avariją, kurioje jis buvo kaltas. Po dviejų savaičių jam paskambino žmogus, kuris prisistatė, kad jis yra nuo rusų, kurie dalyvavo avarijoje, bet nei vardo, nei pavardės nepasakė, kalbėjo rusiškai. Žmogus pasakė, kad rusai prašo pagalbos, nes nukentėjo avarijoje. Žmogus jo paklausė, gal jis turi pažįstamą ar draugą, kuris gali duoti automobilį arba išnuomoti ir kad už tą pagalbą atsilygins gerai. Jis iš karto pagalvojo apie draugą A. P.. Jis susitiko su A. P., papasakojo, kad rusai prašo pagalbos. A. P. susidomėjo. Po dviejų dienų paskambino pažįstamas nuo rusų, susitiko visi trys. Žmogus bendravo su A. P.. Jis nežino, apie ką kalbėjo žmogus su A. P., nes stovėjo nuošaliau, vėliau jis išvažiavo. Nurodė, kad su R. T. jis nebuvo susitikęs ir nekalbėjo.

(duomenys neskelbtini) 2016 m. spalio 21 d. raštu pranešama apie užregistruotą eismo įvykį kelyje Kisiniai-Baičiai, Klaipėdos rajone, manoma, kad eismo įvykis buvo inscenizuotas ir suklastota eismo įvykio deklaracija, todėl prašoma ištirti eismo įvykio dalyvių veiksmus ir nustačius pagrindą patraukti juos baudžiamojon atsakomybėn. (t. 1, b. l. 1-2).

2016 m. rugpjūčio 17 d. eismo įvykio deklaracijoje užfiksuotas eismo įvykis 17.30 val. Kisiniai-Baičiai kelyje, Klaipėdos rajone. Deklaracijos kairėje pusėje, kurioje nurodyta “A Transporto Priemonė”, “Vardas, pavardė, markė” įrašyta-V. B., Moscow, Russia, automobilio modelis “Mercedes-Benz S350“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o deklaracijos dešinėje pusėje, kurioje nurodyta “B transporto priemonė”, “Draudėjas” įrašyta UAB “(duomenys neskelbtini)”, “Vardas, pavardė, markė” įrašyta-A. P., adresas (duomenys neskelbtini), automobilio modelis “Toyota RAV4”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Deklaracijoje sudaryta-nubraižyta įvykio schema susidūrimo metu. Deklaracija pasirašyta abiejų asmenų. (t. 2, b. l. 80).

Fotolentelėse užfiksuotas automobilis “Mercedes-Benz S350“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo apgadinimai. (t. 2, b. l. 96-98).

Draudimo bendrovei (duomenys neskelbtini) V. B. 2016 m. rugpjūčio 16 d. pateiktoje pretenzijoje nurodė, jog važiavo automobiliu “Mercedes-Benz S350”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir į jo automobilį atsitrenkė iš šalutinio kelio išvažiuojantis automobilis “Toyota Rav”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)(t. 2, b. l. 100).

Fotolentelėse užfiksuoti automobiliai “Mercedes-Benz S350”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), “Toyota Rav”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) inscenizuoto eismo įvykio vietoje. (t. 2, b. l. 103).

Draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo pateiktoje 2016 m. spalio 21 d. žalos sąmatoje Nr. 3836618-28 užfiksuoti automobilio “Mercedes-Benz” remonto darbai, bendra vertė-10073,46 Eur (2 t., b.l. 104-108).

2017 m. sausio 17 d. Akistatos protokole užfiksuota, kad akistatos metu įtariamieji A. P. ir M. K. pasiliko prie savo parodymų. Be to, A. P. patikslino savo duotus parodymus teigdamas, kad M. K. su juo į nuomos punktą išsinuomoti automobilio, nevažiavo. M. K., patikslindamas duotus parodymus teigė, kad jis nepažįsta asmens, kuris jam pasakė, jog rusams reikalingas žmogus, turintis automobilį ar kuris automobilį išsinuomotų ir duotų jiems bei kad už paslaugą, kurios nenurodė, rusai atsilygins. Būtent šį pasiūlymą jis buvo perdavęs A. P., kuris su juo sutiko. Teigė, jog šis, pateikęs pasiūlymą asmuo, M. K. telefono numerį gavo iš rusų, tarp kurių ir jo anksčiau buvo įvykęs eismo įvykis. (t. 2, b. l. 140-143).

A. P. 2016 m. spalio 18 d. rašte (duomenys neskelbtini) draudimo bendrovei prisipažino, jog eismo įvykis buvo inscenizuotas. (t. 3, b. l. 23).

2017 m. sausio 9 d. Parodymų patikrinimo vietoje protokole ir fotolentelėse užfiksuotos A. P. parodytos vietos, kuriose buvo padaryta nusikalstama veika. (t. 3, b. l. 58-65).

2017 m. sausio 12 d. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad A. P. atpažino V. B., kaip asmenį, kuris vairavo automobilį “Mercedes-Benz”, imituodamas eismo įvykį. (t. 3, b. l. 76-78).

Dėl R. T. nusikalstamų veikų

Kaltinamoji R. T. teismo posėdžio metu kaltę pripažino iš dalies, dėl sukčiavimo kaltės nepripažino, dėl dokumento suklastojimo kaltę pripažino. Nurodė, kad nieko nebuvo su rusais. Jos vyras jai pasakė, kad yra galimybė užsidirbti pinigų. Jos vyras norėjo pats išsinuomoti automobilį, bet jam kilo problema su darbu, todėl pasiūlė jai išsinuomoti automobilį, nes ji nedirba, negauna iš valstybės paramos, o šeimai reikėjo pinigų, todėl ji susigundė, be to, 300 eurų beveik minimali alga. Ji paklausė vyro, ką reikės daryti, jis pasakė, kad reikės pavairuoti automobilį. Kai susisiekė su M. K. jai pasiūlė išsinuomoti automobilį, nes reikia padėti užsieniečiams, kadangi jiems gali neduoti nuomoti automobilio. Ji nieko blogo neįtarė. M. K. jį žino iš matymo, be to, pasitikėjo A. P., kurio draugas yra M. K.. Prie „Maximos“ žvejybos uoste susitiko su M. K. ir dar vienu vyru. Su ja kalbėjo lietuviškai. Sutarė, kad ji kitą dieną atvažiuos sutartu laiku prie „Juodkrantės“ parduotuvės. Kitą dieną ji su išnuomotu automobiliu privažiavo prie „Juodkrantės“ parduotuvės, buvo tas pats vyras, kuris su ja pasisveikino lietuviškai, ir dar vienas vyras, kuris su ja pasisveikino rusiškai. Vyras įsėdo į automobilį ir pasakė, kad reikės dar pavažiuoti. Važiavo link Dituvos, sustojo poilsiavietėje su suoliukais. Aikštelėje stovėjo du automobiliai „Jaguar“ ir „Mercedes-Benz“. Tas vyriškis pasakė palauk, po to priėjo prie jos, pasakė jai, kad tuoj su ja atsiskaitys ir paaiškins, kur dar reikės važiuoti. Paėjo apie 30 m, ji tuo metu stovėjo nugara į automobilius ir išgirdo „pakšt“. Vyras elgėsi su ja gražiai, bandė ją nuraminti. Ji įsėdo į automobilį, jau leido jai važiuoti, ji pavažiavo 20 metrų, kai vyras ėmė jai moti sustoti, jis atbėgo, pasakė, kad reikia užpildyti eismo įvykio deklaraciją. Jai pasakė, ką rašyti, parodė, kur jai pasirašyti. Schemą nubraižė jis. Jai nebuvo svarbi deklaracija, nes norėjo kuo greičiau iš ten išvykti, bijojo, kadangi suprato, kad jokio įvykio nebuvo, kad pinigus gavo, nes ant savęs kaltę prisiėmė. Patvirtino, kad deklaracijoje jos parašas. Nurodė, kad jokioje grupėje neveikė, su niekuo nesitarė, apie draudimo išmokas nebuvo kalbėta. Iš baimės sutiko su viskuo ir darė, ką liepė jai. Tuo metu kiti rusai fotografavo abu automobilius, uždėjo įspėjamuosius ženklus. Prieš pildydama deklaraciją, ji paskambinti į nuomos bendrovę, paklausė, ką daryti, jai pasakė, kad jeigu nėra sužeistų, sutariama dėl kaltės, galima užpildyti deklaraciją. Jos paklausė, ar stipriai apgadintas automobilis, ji pasakė, kad jos automobilis sugadintas nesunkiai, o kitas automobilis – sunkiai, nes jai liepė taip pasakyti. Tada parvažiavo namo. Tas vyras visą kelią ją ramino, sakė gyventi ramiai, niekas nieko nesužinos, davė pinigų kurui. Ji jau nieko nenorėjo, paskambino į nuomos punktą, pasakė, kad nori grąžinti automobilį. Ji vyrą paleido prie tos pačios „Maximos“ ir daugiau jo nematė. Kai grįžo namo, su jos vyru G. T. kilo konfliktas. Po kurio laiko atvažiavo į namus kažkoks vyriškis, prisistatė N.. Ji susiejo N. su tais pačiais rusais, pagalvojo, kad kažkas iš jų jos ieško. Po to N. jai paskambino, prašė susitikti, pasakė, kad nėra ko žaisti, kad viską žino. Ji išsigando, bet nuvyko į susitikimą. N. prisistatė kriminalistu, pradėjo kamantinėti, ji buvo šoke, strese, todėl viską išgalvojo, papasakojo nebūtus dalykus, kad ji vairavo. Ji sutinka su civiliniu ieškiniu, nes pati kalta, pati savo vardu nuomojosi automobilį. Tuo metu ji laukėsi antro vaiko. Jei būtų žinojusi, kas bus, nebūtų vykusi. Aptarinėjo įvykį su savo vyru, kad buvo imitacija padaryta, tai suprato vėliau. Ji iki įvykio nematė „Jaguaro“, todėl negalėjo pasakyti, kokia buvo jo būklė, jos išnuomotas automobilis buvo sveikas. Išsinuomoti automobilį su nuline frančize sugalvojo pati, kad apsisaugoti, kad būtų draudimas. Nurodė, kad už automobilio nuomą tas pats vyras jai grąžino apie 200 eurų ir dar 300 eurų davė už tai, kad ji sutiko važiuoti. Depozitas užšaldytas buvo nuomos punkte, jį jai grąžino.

Liudytojas M. R. teismo posėdžio metu parodė, kad tikslios datos neprisimena, buvo vasara, apie pietus, kai jis važiavo į Dreverną, pervažiavęs tiltą per kanalą, už 100-150 metrų, pamatė griovyje šonu tamsios spalvos Jaguarą, priekiu jam atvažiuojant. Kas buvo dešinėje ir kairėje nepastebėjo, nes dėmesys buvo nukreiptas į griovį. Norėjo sustoti, pažiūrėti, ar nėra sužeistų, bet netoli pamatė vyriškį, pagalvojo, kad jei vyras jo nestabdo, reiškia viskas tvarkoje, ir nuvažiavo toliau. Šalia nebuvo kito automobilio. Nurodė, kad „(duomenys neskelbtini)“ atstovas bendravo su juo telefonu, praėjus ilgam laikui, jis pasakojo, ką matė, t. y. tą patį, ką papasakojo teismui.

Liudytojas E. M. teismo posėdžio metu parodė, kad jis dirba „(duomenys neskelbtini)“ draudime ekspertu. Jo pareiga yra tikrinti stambesnes draudimo išmokas, atlikti išmokas, jeigu kyla abejonių, tirti. Jis gavo bylą, kadangi žala buvo gauta iš Rusijos nepriklausomų ekspertų, išvadoje buvo nurodyta apie 17000 eurų žala. Kai peržiūrėjo bylą, jam kilo įtarimas dėl eismo įvykio deklaracijos, kadangi Jaguaras buvo stipriai apgadintas, o Toyotai buvo pažeistas tik sparnas ir žibintas. Taip pat prie nepriklausomų vertintojų pažymos nukentėjęs buvo atsiuntęs įvykio vietos nuotraukas, iš kurių buvo matyti, kad įvykis buvo užmiestyje, važiuota buvo iš šalutinio kelio, tai sukėlė abejonių, nes jis dirba seniai, turi nuojautą tokiems dalykams. Todėl jis nusprendė paskambinti kaltininkei, kad ji išsamiau paaiškintų eismo aplinkybes. Jam nepavyko prisiskambinti R. T., į jo siųstą žinutę gavo atsakymą, kad R. T. išvyko į užsienį, grįš mėnesio pabaigoje, o eismo įvykio aplinkybes gali parašyti elektroniniu paštu, tačiau paprašė atvykti į „(duomenys neskelbtini)“ ir atsakyti į pateiktus klausimus. Nurodė, kad tuo viskas ir baigėsi, asmeniškai su R. T. nepavyko susitikti. Tada buvo apžiūrėtas automobilis „Toyota Corola“, nes jam sukėlė abejonių tai, kad nuo tokio smūgio apgadintas „Jaguaras“, kuris nebuvo neapžiūrėtas, tačiau iš nuotraukų buvo matyti nubrauktas visas šonas, dugnas ir variklio apsauga, svirtys vairo traukė. Buvo nutarta kreiptis į nepriklausomus ekspertus dėl įvykio aplinkybių ištyrimo. Gavęs nepriklausomų ekspertų išvadą, kad apgadinimai neatitinka, perdavė bylą teisininkams. Pažymėjo, kad automobilis „Toyota“ turėjo „Kasko“ grupinį draudimą, tačiau negalėjo pasakyti, ar draudiminė išmoka buvo išmokėta.

Liudytojas N. M. teismo posėdžio metu parodė dirba „(duomenys neskelbtini)“ draudimo bendrovėje. Parodė, kad praėjusiais metais, gavo eilinę bylą, kurioje Klaipėdos rajone į pagrindiniu keliu važiuojantį Jaguar markės automobilį atsitrenkė iš šalutinio kelio išvažiavęs kitas nuomotas automobilis, kurį vairavo R. T.. Šis įvykis buvo pirmas toks įvykis, kuris atkreipė dėmesį. Nuomotas automobilis buvo draustas „(duomenys neskelbtini)“ draudime, todėl automatiškai „(duomenys neskelbtini)“ bendrovė administravo žalą. Jis susisiekė su kolegomis Rusijoje, nes „(duomenys neskelbtini)“ turi ten savo filialą. Jis papasakojo situaciją, išsiuntė medžiagą, paprašė paieškoti informacijos apie rusus. Netrukus jis gavo informaciją, kad kelis kartus į Lietuvą automobiliu Jaguar važiavo M. E., kad tas pats asmuo į Lietuvą vairavo ir kitu automobiliu, t. y. „Bentley“, nurodė automobilio valstybinius numerius. Kartu su tuo asmeniu vykdavo kiti asmenys: K. C., V. B.. Vėliau buvo gauta kita byla, kurioje įvykio aplinkybės buvo panašios, o vienas iš automobilių buvo „Bentley“, kurio valstybiniai numeriai sutapo su anksčiau kolegos iš Rusijos nurodyto automobilio „Bentley“, kuriuo į Lietuvą vyko M. E.. Tada jis palygino įvykius, nustatė, kad įvykių braižas buvo analogiškas, todėl įtarė sukčiavimą, kurį reikia tirti. Tada jis tyrė abi bylas pagal draudimo įstatymą: atliko apžiūras įvykio vietoje, pokalbius su liudytojais. Jis nė vieno iš apgadintų automobilių nematė, abu automobilius matė nuotraukose. Iš nuotraukų nustatė kitą automobilį „Mitsubishi“, pagal kurio numerius, susisiekė su liudytoju M. R.. Buvo užsakyta daug tyrimų, ekspertizė, kurios išvadoje buvo konstatuota, kad įvykiuose dalyvavusių automobilių apgadinimai neatitinka vieni kitiems. Norėjo pakalbėti su R. T. dėl įvykio, nes jie nelinkę perduoti bylas teismui, jų teisė rinktis kreiptis į policiją, ar ne, kreipiasi tik kraštutiniais atvejais, kadangi dažnai žmonės supranta, rašo atsisakymą, o bendrovė tiesiog neišmoka pinigų. Jis paskambino R. T., atvažiavo iki namų, pagal deklaruotą adresą, tačiau atsiliepė kita moteris pasakė, viską perduos R. T., jis paliko savo telefono numerį. Kai pavyko telefonu susisiekti su R. T. ir viską jai paaiškinti, sutarė po valandos susitikti. Kai susitiko, R. T. nurodė, kad tikrai ji padarė eismo įvykį, laikėsi deklaracijoje nurodytos versijos. Mano, kad R. T. melavo, todėl vis tiek įtardamas sukčiavimą, išaiškino jai, kad jei nebus pasakyta teisybė, jis bus priverstas kreiptis į policiją, nes jau buvo gauti dar penki atvejai Kauno apskrityje su analogiškomis įvykių aplinkybėmis: kaltininkų automobilis išnuomotas su nuline frančize, dalyvauja brangus automobilis, vairuoja rusai, iš šalutinio kelio išvažiuoja kaltininko automobilis, šonas nubraižomas. Pažymėjo, kad keturi įvykiai buvo vien Klaipėdoje. Su automobiliu „Toyota“ taip pat buvo panaši situacija. Jis nuvyko į namus pas A. P., kuris geranoriškai viską papasakojo, kad tai buvo sukčiavimas parašė nuoširdų prisipažinimą, kad gavo 300 eurų, kad gailisi. Jis padėjo A. P. parašyti prisipažinimą. A. P. pradžioje nebuvo pasakyta, kad jei jis tą padarys, gaus pinigų, jį pastatė prieš faktą. A. P. nevairavo automobilio, rusai perėmė automobilio valdymą ir sukėlė eismo įvykį, bet jis pasirašė eismo įvyko deklaraciją ir už tai gavo 300 eurų, todėl įvykis yra nedraudiminis. Mano, kad A. P. turėjo suprasti, kad bus vykdoma nusikalstama veika, nors iš A. P. kalbos matė, kad A. P. iš tikrųjų to nesuprato.

Liudytojas G. T. teismo posėdžio metu parodė, kad jis yra R. T. sutuoktinis, o A. P. yra jo draugas. Parodė, kad A. P. paklausė jo, ar jis nori užsidirbti pinigų ir paaiškino jam, kad reiks nuomoti automobilį, pavairuoti, ar duoti pavairuoti kitam, o už paslaugą bus atlyginta 300 eurų. Į smulkmenas jis nesigilino, nes pasitikėjo A. P., nieko blogo neįtarė. Jis sutiko, paskui suprato, kad jam reiks į darbą, todėl pasakė, kad jo žmona išsinuomos automobilį. Žmona pasitikėjo juo ir išsinuomojo automobilį. Jei būtų kažką bloga įtaręs, nebūtų leidęs vairuoti žmonai, kuri tuo metu laukėsi. Po įvykio žmona pinigus parnešė, papasakojo viską, buvo išsigandusi, nežinojo kas bus, buvo pykčių, ji išvyko į ligoninę, labai pergyveno. Dėl jo kaltės patyrė stresą. Automobilį kitą dieną grąžino. Bijojo kreiptis į policiją, nes bijojo rusų, nors rusai su jais nebuvo susisiekę. Parodė, kad apklaustas buvo du kartus, nurodė, kad antriniai jo parodymai yra teisingi. Parodė, kad su M. K. nebendravo, bendravo tik su A. P., ir po įvykio bendravo. A. P. ir irgi nežinojo, kas bus daroma.

Liudytoja R. M. teismo posėdžio metu parodė G. T. sutiko duoti parodymus, elgėsi ramiai, nepanikavo. Jam atvykus į apklausą buvo išaiškintos liudytojo teisės, jis buvo įspėtas dėl melagingų parodymų davimo, pasirašė. Pirmos apklausos metu, vėlyvą rudenį ar žiemą, G. T. kalbėjo mažai, ji jam pateikinėjo klausimus. Dėl apklausos protokolo jis turėjo šiek tiek pastabų, protokolą perskaitė kelis kartus. Antra apklausa, kai buvo įteiktas įtarimas žmonai, buvo po ilgesnio laiko. Jis perskaitė jau atspausdintą apklausos protokolą, po to dar kartą perskaitė ir tik tada pasirašė. Nurodė, kad G. T. antros apklausos metu parodymus šiek tiek pakeitė, paaiškinęs, kad buvo šoke, pergyveno, šiek tiek užsimiršo. Mano, kad G. T. viską teisingai papasakojo. Ji parodymus užfiksavo, kaip sakė, jai nekilo jokių klausimų. R. T. yra įtariamoji, draugas yra A. P.. Mano, kad į įvykį lietuviai buvo įtraukti rusų betarpiškai, sutikus jiems gauti lengvų pinigų.

(duomenys neskelbtini) 2016 m. spalio 18 d. raštu pranešama apie užregistruotą eismo įvykį kelyje Priekulė-Dreverna-Svencelė, Klaipėdos rajone, manoma, kad eismo įvykis buvo inscenizuotas ir suklastota eismo įvykio deklaracija, todėl prašoma ištirti eismo įvykio dalyvių veiksmus ir nustačius pagrindą patraukti juos baudžiamojon atsakomybėn. (t. 1, b. l. 3-4).

2016 m. rugpjūčio 18 d. eismo įvykio deklaracijoje užfiksuotas eismo įvykis 12.30 val. Priekulė-Dreverna-Svencelė kelyje, Klaipėdos rajone. Deklaracijos kairėje pusėje, kurioje nurodyta „A Transporto Priemonė“, „Draudėjas“ „Vairuotojas, vardas, pavardė, markė, modelis“- įrašyta-E. M., adresas (duomenys neskelbtini), Russia, automobilio modelis „Jaguar XJ“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), o deklaracijos dešinėje pusėje, kurioje nurodyta „B transporto priemonė“, „Draudėjas“ įrašyta UAB „(duomenys neskelbtini)“, „Vairuotojas“ įrašyta R. T., adresas (duomenys neskelbtini), Lietuva, automobilio modelis „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)Deklaracijoje sudaryta-nubraižyta įvykio schema susidūrimo metu, deklaracija pasirašyta abiejų asmenų. (t. 3, b. l. 104).

Fotolentelėse užfiksuotas automobilis „Jaguar XJ“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir jo apgadinimai. (t. 3, b. l. 110-112).

Draudimo bendrovei (duomenys neskelbtini) M. E. 2016 m. rugpūčio 19 d. pateiktoje pretenzijoje nurodė, jog važiavo automobiliu „Jaguar XJ”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), plentu Priekulė-Dreverna-Svencelė. Automobilio „Toyota Corolla”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas išvažiuojant iš stovėjimo vietos, nesilaikydamas ženklo „Duoti kelią” reikalavimų, susidūrė su jo automobiliu, dėl susidūrimo jo automobiliui buvo apgadintas visas kairės pusės šonas ir po susidūrimo slidžiame kelyje jo automobilis nulėkė į pakelės griovį. (t. 3, b. l. 115).

Fotolentelėse užfiksuoti automobiliai „Jaguar XJ”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), „Toyota Corolla”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) inscenizuoto eismo įvykio vietoje. (t. 3, b. l. 116-120).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. rugsėjo 29 d. Eksperto išvadoje Nr. MV 2016-58 nurodyta, kad automobilio „Jaguar“ abiejų kairių ratų ratlankių pažeidimai nesuderinami su 2016 m. rugpjūčio 18 d. deklaruoto eismo įvykio aplinkybėmis, nes ratlankių sparnai apibraižyti šiam automobiliui stovint, o ant išorinių ratlankių briaunų yra pažeidimų, kurie būdingi įprastai eksploatacijai-kontaktams su bordiūru ar panašiu daiktu. Saugos oro pagalvių, apsaugančių nuo šoninių smūgių iš kairės ir iš dešinės, suveikimas nesuderinamas su 2016 m. rugpjūčio 19 d. deklaruoto eismo įvykio aplinkybėmis. Automobilio „Jaguar XJ“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sugadinimai susidarė kitomis aplinkybėmis, nei tai nurodė 2016 m. rugpjūčio 18 d. deklaruoto eismo įvykio dalyviai. (t. 3, b. l. 121-148).

Draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo pateiktoje 2016 m. spalio 17 d. žalos sąmatoje Nr. 3956505-28 užfiksuoti automobilio „Jaguar XJ“ remonto darbai, bendra vertė-10436,54 Eur (t. 3, b. l. 149-152).

Dėl A. P. nusikalstamų veikų

Nors A. P. kaltu prisipažino tik dėl dokumento klastojimo, o dėl pasikėsinimo sukčiauti kaltu prisipažino iš dalies, nurodė, kad neveikė bendrininkų grupėje su rusais, tačiau išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamasis A. P. veikdamas bendrininkų grupėje, pasikėsino apgaule kitų naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą, suklastojo tikrą dokumentą ir jį panaudojo, t. y. veikdamas bendrininkų grupėje su V. B., kurio atžvilgiu tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdamas tikslą apgaule V. B. naudai įgyti didelės vertės svetimą turtą- iš (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo neteisėtai gauti draudimo išmoką, 2016 m. rugpjūčio 17 d. apie 17.30 val., atvyko į pasirinktą vietą, kelio Kisiniai-Baičiai, Klaipėdos rajone, atkarpą, kur imitavo eismo įvykį su išsinuomotu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobiliu „Toyota Rav“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apdraustu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (duomenys neskelbtini) Lietuvos filiale, draudimo sutarties Nr. 02-3836618 ir V. B. priklausančiu automobiliu „Mersedes Benz S350“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Rusijos registracija). Po to, A. P. ir V. B. eismo įvykio vietoje, automobilyje „Toyota Rav“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) suklastojo tikrą dokumentą - eismo įvykio deklaraciją, įrašydami žinomai melagingus duomenis apie, neva, įvykusį eismo įvykį: A. P. kaltininko pusėje, pažymėtoje raide B, o V. B. nukentėjusiojo pusėje, pažymėtoje raide A įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie eismo įvykio metu apgadintas transporto priemones bei A. P. nubraižė melagingą eismo įvykio schemą. Po to, minėtą dokumentą kartu su V. B. patvirtino savo parašais bei šią suklastotą eismo įvykio deklaraciją A. P. 2016 m. rugpjūčio 18 d. pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, bei V. B. 2016 m rugpjūčio 18 d. pateikė (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo skyriui adresu (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu A. P. apgaule V. B. naudai siekė įgyti draudimo išmoką 10073,46 Eur už V. B. priklausančio automobilio „Mersedes Benz S350“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Rusijos registracija), apgadinimą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes draudimo ekspertui kilus abejonių dėl šio eismo įvykio aplinkybių, buvo sustabdytas draudiminės išmokos mokėjimas bei panaudojo suklastotą tikrą dokumentą - eismo įvykio deklaraciją pateikdamas ją UAB „(duomenys neskelbtini)“. Dėl dokumento – eismo įvykio deklaracijos suklastojimo A. P. prisipažino, nurodė, kad po įvykio jis savo ranka užpildė eismo įvykio deklaraciją, ją pasirašė ir pateikė automobilio numos punktui. Teismas neturi pagrindo abejoti jo nuoširdžiu prisipažinimu. Dėl pasikėsinimo sukčiauti A. P. prisipažino iš dalies, nurodęs, kad neveikė bendrininkų grupėje su rusais, paaiškino, kad jam buvo pasakyta, jog reikės tik vairuoti išsinuomotą automobilį, už tai jam buvo pažadėta 300 eurų, be to, patį eismo įvykį sukėlė ne jis, o rusai, t. y. jis eismo įvykio metu nesėdėjo už išnuomoto automobilio vairo, jis nežinojo, kad su jo išsinuomotu automobiliu bus daromas nusikaltimas. Visgi, A. P. pripažino, kad jis suvokė, jog eismo įvykis buvo imituotas, taigi jis apie tai žinojo, tai suprato ir iš to pasipelnė, t. y. gavo pažadėtus 300 eurų. Asmuo, gavęs pasiūlymą už užmokestį dalyvauti ne jiems priklausančių ar neaiškios kilmės pinigų išgryninimo procese, gali sąmoningai nesidomėti, kieno tie pinigai, kodėl juos reikia išgryninti ir pan., tačiau toks elgesys neteisėtai, apgaule įgyjamo svetimo turto dalyvaujant organizuotoje grupėje atveju negali būti vertinamas nei kaip asmenų, dalyvavusių sukčiaujant organizuotoje grupėje, baudžiamąją atsakomybę šalinanti, nei kaip kaltę paneigianti aplinkybė. (Lietuvos aukščiausiojo teismo 2017 m. kovo 28 d. nutartis Nr. 2K-75-648/2017). Taigi, šiuo atveju A. P. sąmoningai nesidomėjo, kokiu tikslu jam reikės išsinuomoti ir vairuoti automobilį, tačiau už šiuos veiksmus jis tikėjosi gauti atlygį, kurį ir gavo. Be to, jis po imituoto eismo įvykio, suvokdamas, kad eismo įvykis buvo imituotas, nenutraukė savo veiksmų, bet toliau vykdė gautus nurodymus, t. y. suklastotą eismo įvykio deklaraciją 2016 m. rugpjūčio 18 d. pateikė UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Sukčiavimo atveju kaltininkas turi suvokti, kad jis apgaudinėja turto savininką, pranešdamas neteisingus duomenis, meluodamas, nutylėdamas ar iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus ir pan., numatydamas, kad taip veikiant asmuo bus suklaidintas ir norėdamas tokiu būdu įgyti svetimą turtą. Nustatant subjektyviuosius veikos požymius svarbu įvertinti ir tai, ar kaltininko veiksmai ir vaidmuo nusikalstamos veikos visumoje buvo viena iš priemonių įgyvendinti tą patį tikslą, t. y. apgaule įgyti svetimą turtą. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartis Nr. 2K-312/2013). Šiuo atveju A. P. suvokė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikdamas suklastotą dokumentą – eismo įvykio deklaraciją, pateikia neteisingus duomenis, tokiu būdu apgaudinėja UAB „(duomenys neskelbtini)“, siekdamas apgaule V. B. naudai įgyti draudimo išmoką 10073,46 Eur. Be to, A. P. kaltė įrodyta byloje esančiais ir teismo posėdžio metu ištirtais rašytiniais duomenimis: (duomenys neskelbtini) 2016 m. spalio 21 d. raštu (t. 1, b. l. 1-2), 2016 m. rugpjūčio 17 d. eismo įvykio deklaracija (t. 2, b. l. 80), fotolentelėmis (t. 2, b. l. 96-98), V. B. 2016 m. rugpjūčio 16 d. pretenzija (t. 2, b. l. 100), fotolentelėmis (t. 2, b. l. 103), Draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo 2016 m. spalio 21 d. žalos sąmata Nr. 3836618-28 (2 t., b.l. 104-108), 2017 m. sausio 17 d. Akistatos protokolu (t. 2, b. l. 140-143), A. P. 2016 m. spalio 18 d. raštu (duomenys neskelbtini) draudimo bendrovei (t. 3, b. l. 23), 2017 m. sausio 9 d. Parodymų patikrinimo vietoje protokolu (t. 3, b. l. 58-65), 2017 m. sausio 12 d. Asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu (t. 3, b. l. 76-78). Kaltinamojo A. P. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, nes jis apgaule pasikėsino kito asmens naudai įgyti svetimą turtą, kurio vertė viršija 250 MGL, bei pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nes jis suklastojo ir panaudojo dokumentą – eismo įvykio deklaraciją. Nusikaltimus, numatytus BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, A. P. padarė tiesiogine tyčia: jis svetimo turto įgijimui naudodamas apgaulę suvokė, kad tokiu būdu veikia prieš turto savininko valią, numatė nusikalstamos veikos pavojingas pasekmes ir jų siekė, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes draudimo ekspertui kilus abejonių dėl šio eismo įvykio aplinkybių, buvo sustabdytas draudiminės išmokos mokėjimas, o suklastodamas dokumentą, suvokė, kad elgiasi neteisėtai, ši nusikalstama veika yra baigta, nes A. P. panaudojo suklastotą dokumentą, siekdamas apgaule įgyti svetimą turtą kito asmens naudai.

Dėl R. T. nusikalstamų veikų

Nors R. T. kalta prisipažino tik dėl dokumento klastojimo, o dėl pasikėsinimo sukčiauti kalta prisipažino iš dalies, nurodė, kad neveikė bendrininkų grupėje su rusais, tačiau išanalizavęs ir įvertinęs bylos duomenų visumą, teismas pripažįsta įrodyta, kad kaltinamoji R. T., veikdama bendrininkų grupėje su M. E., kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atskirtas į atskirą tyrimą, ir kitais ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdama tikslą apgaule M. E. naudai įgyti didelės vertės turtą-iš (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo neteisėtai gauti draudimo išmoką, 2016 m. rugpjūčio 18 d. apie 12.30 val., atvyko į pasirinktą vietą, kelio Priekulė-Dreverna-Svencelė, Klaipėdos rajone, atkarpą, kur imitavo eismo įvykį su išsinuomotu iš UAB „(duomenys neskelbtini)“ automobiliu „Toyota Corolla“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apdraustu transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomuoju draudimu (duomenys neskelbtini) Lietuvos filiale, draudimo sutarties Nr. 02-3956505, ir M. E. priklausančiu automobiliu „Jaguar XJ“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Rusijos registracija). Po to, R. T. ir M. E. eismo įvykio vietoje, automobilyje „Jaguar XJ“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), suklastojo tikrą dokumentą-eismo įvykio deklaraciją, įrašydami žinomai melagingus duomenis apie neva įvykusį eismo įvykį: R. T. kaltininko pusėje pažymėtoje raide B, o M. E. nukentėjusiojo pusėje, pažymėtoje raide A įrašė tikrovės neatitinkančius duomenis apie eismo įvykio metu apgadintas transporto priemones bei nubraižė melagingą eismo įvykio schemą. Tęsdami nusikalstamą veiką, minėtą dokumentą kartu su M. E. patvirtino parašais bei šią suklastotą eismo įvykio deklaraciją M. E. 2016 m. rugpjūčio 19 d. po pietų, tikslus laikas tyrimo metu nenustatytas, pateikė (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialas, (duomenys neskelbtini), o R. T. 2016 m. rugpjūčio 20 d. apie 9.00 val., pateikė (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai I. B.. Tokiu būdu, R. T. apgaule M. E. naudai siekė įgyti draudimo išmoką - 10436,54 Eur, už pastarajam priklausančio automobilio „Jaguar XJ“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) (Rusijos registracija), apgadinimą, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, nes draudimo ekspertui kilus abejonių dėl šio eismo įvykio aplinkybių, buvo sustabdytas draudiminės išmokos mokėjimas bei panaudojo suklastotą tikrą dokumentą - eismo įvykio deklaraciją, pateikdama ją UAB „(duomenys neskelbtini)“. Dėl dokumento – eismo įvykio deklaracijos suklastojimo R. T. kalta prisipažino, parodė, kad ji žinodama, jog neįvyko eismo įvykis, užpildė eismo įvykio deklaraciją, ją pasirašė ir pateikė automobilio nuomos punktui. Teismas neturi pagrindo abejoti jos nuoširdžiu prisipažinimu. Dėl pasikėsinimo sukčiauti R. T. prisipažino iš dalies, nurodžiusi, kad neveikė bendrininkų grupėje su rusais, paaiškino, kad jai buvo pasakyti, kad reikėjo tik vairuoti išsinuomotą automobilį, už tai jai buvo pažadėta 300 eurų, be to, patį eismo įvykį sukėlė ne ji, o rusai, t. y. ji eismo įvykio metu nesėdėjo už išnuomoto automobilio vairo. Visgi, R. T. pripažino, kad ji suvokė, jog eismo įvykis buvo imituotas, taigi ji apie tai žinojo, tai suprato ir iš to pasipelnė, t. y. gavo pažadėtus 300 eurų. Asmuo, gavęs pasiūlymą už užmokestį dalyvauti ne jiems priklausančių ar neaiškios kilmės pinigų išgryninimo procese, gali sąmoningai nesidomėti, kieno tie pinigai, kodėl juos reikia išgryninti ir pan., tačiau toks elgesys neteisėtai, apgaule įgyjamo svetimo turto dalyvaujant organizuotoje grupėje atveju negali būti vertinamas nei kaip asmenų, dalyvavusių sukčiaujant organizuotoje grupėje, baudžiamąją atsakomybę šalinanti, nei kaip kaltę paneigianti aplinkybė. (Lietuvos aukščiausiojo teismo 2017 m. kovo 28 d. nutartis Nr. 2K-75-648/2017). Taigi, šiuo atveju R. T. sąmoningai nesidomėjo, kokiu tikslu jai reikės išsinuomoti ir vairuoti automobilį, tačiau už šiuos veiksmus ji tikėjosi gauti atlygį, kurį ir gavo. Be to, ji po imituoto eismo įvykio, suvokdama, kad eismo įvykis buvo imituotas, nenutraukė savo veiksmų, bet toliau vykdė gautus nurodymus, t. y. suklastotą eismo įvykio deklaraciją 2016 m. rugpjūčio 20 d. pateikė (duomenys neskelbtini), UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojai I. B.. Sukčiavimo atveju kaltininkas turi suvokti, kad jis apgaudinėja turto savininką, pranešdamas neteisingus duomenis, meluodamas, nutylėdamas ar iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus ir pan., numatydamas, kad taip veikiant asmuo bus suklaidintas ir norėdamas tokiu būdu įgyti svetimą turtą. Nustatant subjektyviuosius veikos požymius svarbu įvertinti ir tai, ar kaltininko veiksmai ir vaidmuo nusikalstamos veikos visumoje buvo viena iš priemonių įgyvendinti tą patį tikslą, t. y. apgaule įgyti svetimą turtą. (Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2013 m. birželio 11 d. nutartis Nr. 2K-312/2013). Šiuo atveju R. T. suvokė, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ pateikdama suklastotą dokumentą – eismo įvykio deklaraciją, pateikia neteisingus duomenis, tokiu būdu apgaudinėja UAB „(duomenys neskelbtini)“, siekdama apgaule M. E. naudai įgyti draudimo išmoką 10436,54 Eur. Be to, R. T. kaltė įrodyta byloje esančiais ir teismo posėdžio metu ištirtais rašytiniais duomenimis: (duomenys neskelbtini) 2016 m. spalio 18 d. raštu (t. 1, b. l. 3-4); 2016 m. rugpjūčio 18 d. eismo įvykio deklaracija (t. 3, b. l. 104); fotolentelėmis (t. 3, b. l. 110-112); M. E. 2016 m. rugpūčio 19 d. pretenzija (t. 3, b. l. 115); Fotolentelėmis (t. 3, b. l. 116-120); UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2016 m. rugsėjo 29 d. Eksperto išvada Nr. MV 2016-58 (t. 3, b. l. 121-148); Draudimo bendrovės (duomenys neskelbtini) Lietuvos filialo pateiktoje 2016 m. spalio 17 d. žalos sąmata Nr. 3956505-28 (t. 3, b. l. 149-152). Kaltinamosios R. T. nusikalstama veika kvalifikuojama pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį, nes ji apgaule pasikėsino kito asmens naudai įgyti svetimą turtą, kurio vertė viršija 250 MGL, bei pagal BK 300 straipsnio 1 dalį, nes ji suklastojo ir panaudojo dokumentą – eismo įvykio deklaraciją. Nusikaltimus, numatytus BK 22 straipsnio 1 dalyje, 182 straipsnio 2 dalyje, 300 straipsnio 1 dalyje, R. T. padarė tiesiogine tyčia: ji svetimo turto įgijimui naudodama apgaulę suvokė, kad tokiu būdu veikia prieš turto savininko valią, numatė nusikalstamos veikos pavojingas pasekmes ir jų siekė, tačiau savo nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jos valios nepriklausančių aplinkybių, nes draudimo ekspertui kilus abejonių dėl šio eismo įvykio aplinkybių, buvo sustabdytas draudiminės išmokos mokėjimas, o suklastodama dokumentą, suvokė, kad elgiasi neteisėtai, ši nusikalstama veika yra baigta, nes R. T. panaudojo suklastotą dokumentą, siekdama apgaule įgyti svetimą turtą kito asmens naudai.

Dėl bausmės skyrimo

Spręsdamas bausmės skyrimo klausimą, teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, motyvus ir tikslus, kaltinamųjų asmenybes, į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių visumą.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamojo A. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama, tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamas veikas padarė veikdamas bendrininkų grupe. (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kaltinamasis A. P. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų, ir vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą prie sunkių nusikaltimų, kuri nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Atsižvelgtina į kaltinamojo asmenybę – jauno amžiaus, neteistas (t. 3, b. l 8-9), profesinio išsilavinimo, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ suvirintoju–šaltkalviu (t. 3, b. l 15-17), nevedęs, bet turi mažametį vaiką, gyvena su sugyventine ir tėvais, tris kartus baustas administracine tvarka (t. 3, b. l. 10-12), jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Kadangi už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje padarymą, sankcijoje yra numatyta tik vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas, teismas sprendžia, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti už kiekvieną padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam A. P. paskyrus sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į A. P. asmenybę, į tai, kad nusikalstama veika, numatyta BK 182 straipsnio 2 dalyje, nutrūko pasikėsinimo stadijoje, skiriamos laisvės atėmimo bausmės dydis nustatomas artimas šios bausmės minimumui, o paskirtos bausmės vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bendrintinos apėmimo būdu - griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę.

Kaltinamasis A. P. yra jauno amžiaus, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ suvirintoju–šaltkalviu, nusikalto būdamas neteistas, dėl vienos iš padarytų nusikalstamų veikų, jis prisipažino kaltu, yra nevedęs, bet turi mažametį vaiką, gyvena su sugyventine ir tėvais, profesinio išsilavinimo. Kaltinamojo A. P. asmenybė, jo gyvenimo socialiniai pokyčiai, nepašalina padarytos veikos pavojingumo ir nesumažina jo kaltės, tačiau, teismo nuomone, yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, o kartu apsaugoti kaltinamojo prigimtinius ir svarbiausius socialinius interesus. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad šiuo atveju bausmės tikslai kaltinamojo A. P. atžvilgiu, tikslingiausiai ir veiksmingiausiai užtikrinant bausmės tikslus gali būti pasiekti atidedant realios laivės atėmimo bausmės vykdymą, todėl manytina, kad šiuo atveju galima taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) nuostatas ir A. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Siekiant padėti kaltinamajam pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktais skirtini įpareigojimai – toliau tęsti darbą ir dirbti arba registruotis darbo biržoje visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo. Konfiskuotinas turtas laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis), todėl A. P. gauti 300 eurų, kaip nusikalstamos veikos rezultatas, konfiskuotini.

A. P. paskirtos kardomosios priemonės – dokumentų paėmimas ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos. (t. 3, b. l. 81-82, 84-86, 88-89).

Kaltinamosios R. T. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįstama, tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 300 straipsnio 1 dalyje, ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančia aplinkybe laikytina tai, kad nusikalstamas veikas padarė veikdama bendrininkų grupe. (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Kaltinamoji R. T. padarė vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą prie nesunkių nusikaltimų, ir vieną tyčinę nusikalstamą veiką, priskiriamą prie sunkių nusikaltimų, kuri nutrūko pasikėsinimo stadijoje. Atsižvelgtina į kaltinamosios asmenybę – jauno amžiaus, neteista (t. 4, b. l 49), vidurinio išsilavinimo, nedirba, ištekėjusi, augina du mažamečius vaikus, du kartus bausta administracine tvarka (t. 4, b. l. 50-51), jos atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes. Kadangi už nusikalstamos veikos, numatytos BK 182 straipsnio 2 dalyje padarymą, sankcijoje yra numatyta tik vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas, teismas sprendžia, kad šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti už kiekvieną padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajai R. T. paskyrus sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę. Atsižvelgiant į R. T. asmenybę, į tai, kad nusikalstama veika, numatyta BK 182 straipsnio 2 dalyje, nutrūko pasikėsinimo stadijoje, skiriamos laisvės atėmimo bausmės dydis nustatomas artimas šios bausmės minimumui, o paskirtos bausmės vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, bendrintinos apėmimo būdu - griežtesnei bausmei apimant švelnesnę bausmę.

Kaltinamoji R. T. – jauno amžiaus, nedirba, augina du mažamečius vaikus, ištekėjusi, dėl vienos nusikalstamos veikos padarymo ji prisipažino kalta, vidurinio išsilavinimo, nusikalto būdama neteista. Kaltinamosios R. T. asmenybė, jos gyvenimo socialiniai pokyčiai, nepašalina padarytos veikos pavojingumo ir nesumažina jos kaltės, tačiau, teismo nuomone, yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus laisvės atėmimo bausmės atlikimo ir atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, o kartu apsaugoti kaltinamosios prigimtinius ir svarbiausius socialinius interesus. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad šiuo atveju bausmės tikslai kaltinamosios R. T. atžvilgiu, tikslingiausiai ir veiksmingiausiai užtikrinant bausmės tikslus gali būti pasiekti atidedant realios laivės atėmimo bausmės vykdymą, todėl manytina, kad šiuo atveju galima taikyti BK 75 straipsnio 1 dalies (2015 m. kovo 19 d. įstatymo Nr. XII-1554 redakcija) nuostatas ir R. T. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti. Siekiant padėti kaltinamajai pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo, vadovaujantis BK 75 straipsnio 2 dalies 8 punktu skirtinas įpareigojimas neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Konfiskuotinas turtas laikomas šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis), todėl R. T. gauti 300 eurų, kaip nusikalstamos veikos rezultatas, konfiskuotini.

R. T. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintina. (t. 4, b. l. 91-92).

Šioje byloje pareikštas civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys dėl 1353,57 eurų turtinės žalos atlyginimo (t. 3, b. l. 180). BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Pagal Civilinio kodekso 6.249 straipsnį, turtinė žala yra skirtumas tarp nukentėjusiojo turtinės padėties iki ir po nusikaltimo, atsiradęs dėl nusikalstamos veikos. Atlyginant turtinę žalą, taikomas visiško jos atlyginimo principas (CK 6.251 straipsnis). Pareikštas civilinis ieškinys yra logiškas ir pagrįstas (t. 3, b. l. 137), kaltinamoji R. T. su civiliniu ieškiniu sutiko, nustatyta, kad turtinė žala civiliniam ieškovui UAB „(duomenys neskelbtini)“, padaryta kaltinamosios R. T. tyčiniais veiksmais, todėl civilinis ieškinys tenkintinas visiškai.

Proceso išlaidų nėra.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais, teismas

nusprendžia:

A. P. pripažinti kaltu:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį ir paskirti šešių (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir A. P. paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, A. P. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 5, 8 punktais, paskirti A. P. įpareigojimus - toliau tęsti darbą, dirbti arba registruotis darbo biržoje visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį bei neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Konfiskuoti iš A. P. nusikalstamos veikos rezultatą - 300 (tris šimtus eurų) eurų valstybės nuosavybėn.

A. P. paskirtas kardomąsias priemones – dokumentų paėmimą ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

R. T. pripažinti kalta:

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 22 straipsnio 1 dalį, 182 straipsnio 2 dalį ir paskirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę;

- pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 300 straipsnio 1 dalį ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti R. T. galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, R. T. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 8 punktu, R. T. paskirti įpareigojimą neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Konfiskuoti iš R. T. nusikalstamos veikos rezultatą – 300 (tris šimtus eurų) eurų valstybės nuosavybėn.

R. T. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinį ieškinį patenkinti visiškai ir priteisti iš R. T. 1353,57 Eur (vieną tūkstantį tris šimtus penkiasdešimt tris eurus 57 centus) UAB „(duomenys neskelbtini)“ naudai turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant nuosprendį priėmusiam teismui.

Teisėja Rasa Stonkuvienė