Alytaus apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant pareiškėjai V. M., pareiškėjos atstovui advokatui Stasiui Zabitai, Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos atstovei J. C.,

teismo posėdyje žodinio bylos nagrinėjimo tvarka išnagrinėjo pareiškėjos V. M. skundą dėl Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2018 m. gegužės 17 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

pareiškėja V. M., gim. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), pateikė Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmams skundą dėl Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2018 m. gegužės 17 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje. Skunde nurodė, kad 2018 m. gegužės 17 d. nutarimu ji pripažinta kalta ir nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 290 straipsnio 3 dalį 300 Eur bauda su daiktų konfiskavimu už tai, kad 2018 m. sausio 3 d. atliekant kratą jai nuosavybės teise priklausančiuose statiniuose (ūkiniame pastate), esančiuose (duomenys neskelbtini), kuriuos ji paveldėjo iš savo tėvo, buvo rastos dvi vielinės kilpos, sudėtos į kuprines, skirtos žvėrims gaudyti. Su šiuo nutarimu pareiškėja nesutinka, nurodo, kad jis yra nepagrįstas ir neteisėtas, priimtas netinkamai išaiškinus ANK 290 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo sudėtį, t. y. kaltės, kuria toks nusižengimas gali būti padaromas, formą ir turinį, netinkamai įvertinus įrodymus. Pareiškėja neginčija, kad nutarime nurodyti daiktai buvo rasti jai nuosavybės teise priklausančiame pastate. Tačiau vertinant nutarimo motyvus, akivaizdu, jog administracinėn atsakomybėn ji patraukta tik už tai, jog statinys, kuriame rasti daiktai, priklauso jai nuosavybės teise, nevertinant visų faktinių aplinkybių bei nesant objektyvių įrodymų, kad ji padarė jai inkriminuojamą nusižengimą. Nutarime teigiama, jog ji, kaip sodybos savininkė, turėjo pareigą žinoti, kas yra laikoma jai nuosavybės teise priklausančioje sodyboje, ir rūpintis, kad namuose nebūtų laikomi įstatymų draudžiami įrankiai. Tačiau ANK 290 straipsnio 3 dalyje atsakomybė numatyta ne už tokios žinojimo pareigos pažeidimą, o už medžiojamiesiems gyvūnams gaudyti skirtų kilpų laikymą, gaminimą, pirkimą ar pardavimą. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad asmuo administracinėn atsakomybėn traukiamas tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio nusižengimo sudėtis. Jeigu bent vieno požymio nėra, tai nėra ir nusižengimo sudėties kaip visumos, tokiu atveju nėra faktinio atsakomybės pagrindo ir administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta. Šiuo atveju byloje nenustatyta nusižengimo subjektyvioji pusė, t. y. kaltė. Nutarime nepagrįstai išaiškinta, kad ANK 290 straipsnio 3 dalyje numatytas pažeidimas gali būti padaromas neatsargia kaltės forma, nes toks nusižengimas gali būti padarytas tik tiesiogine tyčia, todėl kiekvienu atveju būtina nustatyti, jog nusižengimą padaręs asmuo suprato pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti. Įstatymo leidėjas tokias veikas, kaip draudžiamų daiktų laikymą, gaminimą, pirkimą, pardavimą, sieja su asmens suvokimu, jog tai draudžiami įstatymu daiktai, ir noru jais atitinkamai disponuoti. Be to, akivaizdu, jog minėta sudėtis yra formali. Pagal baudžiamosios teisės nuostatas, kurios taikytinos ir administracinių nusižengimų atvejais, nusikalstama veika, kurios sudėtis yra formali, padaroma tik tiesiogine tyčia. Ginčijamame nutarime nurodytas pareiškėjos kaltės turinys neatitinka nei vienos iš ANK numatytos kaltės formos ir yra sunkiai suvokiamas. Nutarime teigiama, kad laikydama kilpas ji nesuvokė, jog pažeidžia teisės aktų reikalavimus, nors būdama pakankamai protinga, atidi ir rūpestinga, turėjo ir galėjo numatyti, kad kilpų laikymas užtraukia atsakomybę. ANK 9 straipsnio 3 dalyje numatyta neatsargios kaltės formos rūšis – nerūpestingumas siejamas ne su žinojimu, jog vieno ar kito daikto laikymas užtraukia atsakomybę, o su galėjimu ir turėjimu numatyti, jog kils neigiamos veikos pasekmės. Šiuo atveju jokių pasekmių nėra, t. y. pati ANK 290 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis yra formali. Konstatuoti atitinkamo fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Byloje nesurinkta jokių pakankamų, nuoseklių, logiškų bei patikimų įrodymų, jog pareiškėja padarė jai inkriminuojamą veiką, t. y. kad rastus daiktus ji laikė, suvokdama jų neteisėtumą ir norėdama taip veikti. Priešingai, nustatytos aplinkybės, t. y. tai, jog kilpos sudėtos į kuprines, kurios senos, nenaudotos, buvo ūkiniame pastate, rodo, kad jos nebuvo naudotos ilgą laiką, pareiškėjai apie jas nebuvo nieko žinoma, ji niekada nebuvo prie jų prisilietusi ir t. t. Ji apskritai nesupranta tokių daiktų (vielinių kilpų) paskirties. Tyrimo metu pareiškėja nurodė, jog tikėtina, kad tai yra jos mirusio tėvo daiktai, kurie ir liko ūkiniame pastate po jo mirties. Priešingų įrodymų, paneigiančių jos nurodytas aplinkybes, nėra. Taigi, tai, kad ji iki šiol minėtų daiktų netvarkė, neperžiūrėjo ir neišmetė, nežinodama ir nesuprasdama jų paskirties, negali užtraukti jai atsakomybės pagal ANK 290 straipsnio 3 dalį kaip už tyčinį tokių daiktų laikymą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, skundžiamas nutarimas turi būti panaikintas kaip neteisėtas ir byla nutraukta pagal ANK 591 straipsnio 1 dalies 1 punktą, nesant jos veiksmuose nusižengimo sudėties (b. l. 2–4).

Teismo posėdyje dalyvavusi pareiškėja V. M. prašė tenkinti skundą ir bylą nutraukti. Teigė, kad ji nėra medžiotoja ir jai kaip eiliniam žmogui sodyboje rastos kilpos tėra surūdijusios vielos gabalai. Sodybą ji paveldėjo po tėvo mirties maždaug prieš ketverius metus, joje gyvena kartu su sutuoktiniu R. M. ir trimis pilnamečiais vaikais. Tėvas turėjo žemės, nemažai miško, jis galėjo rasti brakonierių kilpas ir jas parsinešti. Sodyboje yra keturi ūkiniai pastatai, vienas naudojamas kaip sandėlis, kitame laikomos mašinos, trečias yra malkinė, lauko virtuvėlė, o ketvirtas – tvartas su gyvuliais. Ūkiniai pastatai nerakinami. Pareiškėjai nekilo mintis eiti ir tikrinti visus ūkinius pastatus. 2018 m. sausio 3 d. vakare į namus atvyko policijos pareigūnai ir pasakė, kad jos sutuoktinis vežė sumedžiotus gyvūnus, todėl jų namuose bus daroma krata. Kratos metu pareiškėja su vienu pareigūnu ir dukra buvo gyv. namo kambaryje. Kitas policijos pareigūnas atnešė į namą gyvūną, padėjo koridoriuje, sakė, kad jis iš šaldiklio. Pareiškėja nesakė pareigūnams, kad jos šaldiklyje yra gyvūnas, apie tai ji nežinojo. Šaldiklis stovi sandėlyje, kur laikomos statybinės medžiagos. Jie gyvena ūkiškai, pjauna naminius paukščius ir gyvulius ir mėsą laiko tame šaldiklyje. Gyvūno šaldiklyje pareiškėja nebuvo mačiusi, ji neprisimena, kada buvo toje patalpoje. Po kurio laiko pareigūnas, radęs šaldiklyje gyvūną, į namus atnešė kuprines. Pareiškėja jas matė pirmą kartą. Pareigūnas pasakė, kad rado kuprines ūkiniame pastate, bet kuriame tiksliai nedetalizavo. Pareigūnai rastas kuprines ir gyvūną įrašė į kratos protokolą, kuriame pareiškėja pasirašė. Ji iš karto pasakė pareigūnams, kad kuprinės ne jos ir ji nieko apie jas nežino. Kodėl pareigūnai to nenurodė protokole ji nežino. Kratos metu pareigūnai paėmė ir gyvūnų kailius, kurie buvo dar jos tėvo, vėliau juos grąžino. Taip pat pareiškėja nurodė, kad L. K. yra jos dukros draugas, jis dirba pasienyje. L. pas juos negyvena, tik kartais atvažiuoja, jo daiktai jos namuose nelaikomi.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos (toliau – Institucija) atstovė teismo posėdžio metu prašė atmesti V. M. skundą kaip nepagrįstą. Paaiškino, kad V. M. galėjo ir turėjo žinoti apie jai nuosavybės teise priklausančioje sodyboje esančias medžioklei skirtas kilpas, apie tai galima spręsti iš visų aplinkybių visumos. Ikiteisminio tyrimo metu atliktų imituojančių veiksmų metu buvo nustatyta, kad pareiškėjos sutuoktinis R. M. bandė realizuoti sumedžiotą lūšį, taigi, V. M. turėjo ir galėjo žinoti, kad jos sodyboje laikomi medžioklės įrankiai. Nuo pareiškėjos tėvo mirties praėjo ketveri metai. Kratos protokole pažymėta, kad kilpos rastos dvejose kuprinėse ūkiniame pastate prie stalo, taigi, jos rastos ne užkampyje, o ūkiniame pastate, kur, tikėtina, vaikščiota ne kartą ir V. M. turėjo jas matyti. Kaip nurodė ir pati V. M., sodyboje yra keli ūkiniai pastate ir kokiame konkrečiai ūkiniame pastate buvo rastos kilpos bei kam priklausė kuprinės, nesiaiškino, nes pati sodyba priklauso V. M., todėl nėra tokios tikimybės, kad kažkas iš šalies ateitų ir paliktų jos sodyboje kuprines.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas R. M., pareiškėjos sutuoktinis, parodė, kad jis dirba (duomenys neskelbtini) jaunesniuoju puskarininkiu. 2018 m. sausio 3 d. jo gyvenamojoje vietoje policijos pareigūnai atliko kratą. Tą dieną jis buvo išvažiavęs į Druskininkus ir į namus grįžo su policijos pareigūnais, namuose tuo metu buvo jo sutuoktinė ir dukra. Kratos metu jis vaikščiojo su pareigūnais po sodybą, o sutuoktinė buvo gyv. namo kambaryje. Kuprines pareigūnai rado viename iš ūkinių pastatų, kur tiksliai jis nežino. Pasakė pareigūnams, kad kuprinės ne jo. L. K. yra jo bendradarbis ir dukros draugas, jis atvažiuoja pas juos pabūti, bet pastoviai negyvena. Pasieniečių mokykloje šiuo metu iš jo šeimos narių niekas nesimoko. Pasienyje dirba sūnus, jis yra baigęs Pasienio mokyklą, todėl pasieniečio emblemos galėjo atsirasti jų namuose.

Liudytojas A. M., dirbantis (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju tyrėju, apklaustas teisme, parodė, kad atliko ikiteisminį tyrimą dėl galimai neteisėtai sumedžiotų dviejų lūšių ir 2018 m. sausio 3 d. atliko kratą pas pareiškėją, nes tą dieną buvo sulaikytas pareiškėjos sutuoktinis R. M., kai jis ir L. K. bandė realizuoti neteisėtai sumedžiotą lūšį. Reikėjo išsiaiškinti, ar nėra daugiau neteisėtai sumedžiotų gyvūnų, todėl buvo nuspręsta neatidėliotinai atlikti kratą R. M. gyvenamojoje vietoje Kapčiamiesčio miestelyje. Atvykus į sodybą, pareigūnus pasitiko V. M., ji sakė, kad tai jos sodyba, kurią paveldėjo. V. M. buvo paaiškinta, kad jos sutuoktinis atvežė parduoti neteisėtai sumedžiotą lūšį, todėl jo gyvenamojoje vietoje bus atliekama krata. Kratos metu liudytojas buvo namo kambaryje ir rašė protokolą, V. M. buvo su juo. Pareigūnas A. G. apžiūrinėjo sodybą kartu su R. M.. Sodyboje buvo daug pastatų, kuriuos reikėjo apžiūrėti. Liudytojas tiksliai nepamena, bet turbūt pati pareiškėja nurodė, kad pagalbiniame pastate šaldytuve yra dar viena sumedžiota lūšis. R. M. parodė, kur yra ta lūšis, po to jie toliau apieškojo patalpas. Kratos metu buvo rasta įvairių žvėrelių išdirbtų kailių, malkinėje prie daržinės rado nuluptą bebrą. Taip pat buvo rastos dvi kuprinės, kuriose buvo kilpos medžiojamiesiems gyvūnams gaudyti. Kuprines rado ir atnešė A. G.. Ką dėl rastų kuprinių paaiškino V. M., nepamena. Liudytojui paklausus, V. M. nurodė, kad toje sodyboje ji gyvena su sutuoktiniu R. M. ir dukra, pas kurią atvažiuoja draugas L. K.. Paklausus, kieno gali būti kuprinės, konkretaus atsakymo nebuvo. Iš kuprinių buvo išimti ir nufotografuoti daiktai – suvyniotas trosas, kilpa, spąstai, virvė. Daiktai buvo pridėti prie ikiteisminio tyrimo medžiagos.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas A. G., dirbantis (duomenys neskelbtini) vyriausiuoju tyrėju, parodė, kad pareiškėjos sodyboje (duomenys neskelbtini) miestelyje, tikslaus adreso neprisimena, su pareigūnu A. M. atliko kratą, ieškojo neteisėtai sumedžiotos lūšies. Atvyko daryti kratą kartu su sulaikytu asmeniu, jo pavardės neprisimena. Toje sodyboje jis gyveno kartu su sutuoktine ir dukra, kurios buvo namuose ir kratos metu. Neteisėtai sumedžiotą lūšį atidavė pats sulaikytas asmuo. Apieškant sodybą, kartu su sulaikytu asmeniu nuėjo į dviejų aukštų ūkinį pastatą. Pastato antrame aukšte buvo seni, nereikalingi daiktai, sulaikytas asmuo sakė, kad tai mirusio uošvio daiktai ir sutuoktinė jų dar nesusitvarkė. Pirmo aukšto patalpa buvo nedidelė, joje taip pat buvo pridėta daug daiktų. Toje patalpoje prie pat durų stovėjo stalas, ant jo buvo sudėti įvairūs ūkyje naudojami daiktai. Būtent toje vietoje buvo rastos dvi kuprinės. Ar jos buvo ant grindų, ar ant stalo, liudytojas neprisiminė, bet jų nereikėjo ieškoti, kuprinės buvo akių zonoje. Liudytojas paklausė šalia jo buvusio sulaikyto asmens (R. M.) kieno tai daiktai, šis atsakė, kad tai jam priklausantys daiktai. Bet kai A. G. apžiūrėjo kuprines ir rado jose kilpas, tada sulaikytasis pareiškė, kad tai ne jo daiktai, jis vengė atsakyti į klausimą, kieno tai kuprinės. Rastas kuprines nunešė į gyvenamąsias patalpas, kur buvo protokoluojami kratos veiksmai, ir parodė kolegai A. M.. Jie neklausė sodybos šeimininkės, ar tai jos daiktai, nuėjo ieškoti kitų daiktų. Gyvenamojoje patalpoje buvo rasti keli žvėrių kailiai, viename ūkiniame pastate, bet ne tame, kur buvo kuprinės, šaldiklyje buvo rasta lūšis. Visus kratos metu rastus daiktus kolega A. M. įrašė į kratos protokolą.

Liudytoja J. M. parodė, kad 2018 m. balandžio 18 d. ji surašė V. M. administracinio nusižengimo protokolą pagal ANK 290 straipsnio 3 dalį. Prieš tai į apklausą atvykęs pareiškėjos sutuoktinis paneigė, kad kratos metu rastos kuprinės buvo jo daiktai. V. M. taip pat nurodė, kad tai ne jos daiktai, tačiau pagal Nekilnojamojo turto registro išrašus buvo nustatyta, kad sodybos, kurioje rastos kuprinės, savininkė yra V. M., todėl jai ir surašė protokolą. Pareiškėja nurodė, kad ji paveldėjo sodybą, kai prieš penkis metus mirė jos tėvas, ir teigė, kad rasti daiktai yra galimai jos mirusio tėvo. Iš to seka, kad sodyboje rasti daiktai priklauso V. M. pagal paveldėjimą. Be to, ant vienos kuprinės buvo pasieniečių ženkliukas, todėl pareiškėja negalėjo nežinoti dėl tokių daiktų laikymo. Liudytoja (duomenys neskelbtini) dirba dešimt metų, ne kartą teko matyti medžioklei skirtas kilpas. Jos skiriasi nuo paprasto vielos gabalo tuo, kad viename gale padaroma kilputė, kitas galas perkišamas, padaromas žiedas ir gyvūnas patekęs pasismaugia, kas garantuoja jo žūtį. Tokios ir yra V. M. sodyboje rastos kilpos.

Iš 2018 m. sausio 3 d. kratos protokolo bei kratos metu rastų ir paimtų objektų apyrašo matyti, kad (duomenys neskelbtini) atliktos kratos metu sodybos kieme esančiame ūkiniame pastate prie stalo rastos dvi kuprinės; viena juodos spalvos su ženkliuku „Pasieniečių mokykla“, kita marga. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų ikiteisminio tyrimo teisėjas 2018 m. sausio 5 d. nutartimi patvirtino 2018 m. sausio 3 d. atliktos kratos teisėtumą (administracinio nusižengimo byla Nr. G1-63, b. l. 21–27).

Iš Kauno apskrities VPK rašto ir Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro 2018 m. kovo 19 d. nutarimo matyti, kad ikiteisminiame tyrime Nr. 01-1-67932-17 pagal požymius nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 272 straipsnio 3 dalyje (neteisėtas medžiojimas), priimtas sprendimas 2018 m. sausio 3 d. atliktos kratos metu rastus daiktus – dvi kuprines, kuriose buvo vielinės kilpos (2 vnt.), metaliniai spąstai, vielos gabalai, siūlų ritė, žvejybinis vobleris „Rapala“, lenktinis ir virtuvinis peiliai, AAA tipo baterijos, emblema „Pasieniečių mokykla“, užsukamas buteliukas be skysčio, perduoti Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamentui, kuris kompetentingas atlikti tyrimą dėl administracinės atsakomybės taikymo (administracinio nusižengimo byla Nr. G1-63, b. l. 18–20).

Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas patvirtina, kad V. M. yra žemės sklypo ir pastatų – gyvenamojo namo, trijų ūkinių pastatų, viralinės, garažo ir kitų kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), savininkė; nuosavybė įgyta paveldėjimo būdu 2013 m. lapkričio 19 d. (administracinio nusižengimo byla Nr. G1-63, b. l. 15–17).

Iš Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2018 m. gegužės 17 d. nutarimo Nr. AM-ALY-ANR_N-226-2018 matyti, kad V. M. pripažinta kalta ir nubausta pagal ANK 290 straipsnio 3 dalį už tai, kad 2018 m. sausio 3 d. apie 19.03 val. ūkiniuose pastatuose (duomenys neskelbtini), laikė dvi kilpas medžiojamiesiems gyvūnams gaudyti, tuo ji pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 „Dėl medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių patvirtinimo“, 58.6 punkto reikalavimus. V. M. paskirta 300 Eur bauda ir daiktų – dviejų kilpų medžiojamiesiems gyvūnams gaudyti konfiskavimas (administracinio nusižengimo byla Nr. G1-63, b. l. 34–37).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, ištyręs ir įvertinęs byloje surinktus įrodymus, tiek kiekvieną atskirai, tiek jų visumą, daro išvadą, kad V. M. skundas dėl Institucijos 2018 m. gegužės 17 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje yra pagrįstas ir tenkintinas.

ANK 641 straipsnyje nustatyta, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija, turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, laikantis įstatymo nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai jame padarytos išvados dėl administracinio nusižengimo įvykio, traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens kaltumo, jam paskirtos nuobaudos ir kitų nutarime sprendžiamų klausimų pagrįstos išsamiai ir nešališkai ištirtais ir teisingai įvertintais įrodymais (ANK 569 straipsnio 4 dalis). Pažymėtina, kad sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būtina vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos principu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (kasacinės nutartys Nr. 2AT-30-2014, Nr. 2AT-27-976/2015 ir kt.).

Pareiškėja V. M. Institucijos 2018 m. gegužės 17 d. nutarimu nubausta pagal ANK 290 straipsnio 3 dalį už tai, kad 2018 m. sausio 3 d. iki 2018 m. balandžio 18 d. (iki administracinio nusižengimo protokolo surašymo) jai nuosavybės teise priklausančiuose ūkiniuose pastatuose laikė dvi kilpas medžiojamiesiems gyvūnams gaudyti, tuo pažeidė Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2000 m. birželio 27 d. įsakymu Nr. 258 patvirtintų Medžioklės Lietuvos Respublikos teritorijoje taisyklių 58.6 punkto reikalavimus, numatančius draudimą laikyti, gaminti, pirkti ar parduoti kilpas, skirtas medžiojamiesiems gyvūnams gaudyti.

Pareiškėja V. M. nesutinka su Institucijos 2018 m. gegužės 17 d. nutarime padarytomis išvadomis dėl jos kaltės pagal ANK 290 straipsnio 3 dalį dėl kilpų medžiojamiesiems gyvūnams gaudyti laikymo.

Asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuoto administracinio nusižengimo sudėtis – įstatyme numatytų objektyvių ir subjektyvių požymių, kurie apibūdina pavojingą veiką kaip tam tikrą administracinį nusižengimą, visuma. Jei nėra bent vieno iš šių požymių, nėra administracinio nusižengimo sudėties. Kaltė yra administracinio nusižengimo sudėties subjektyvusis požymis. Jos turinį sudaro psichinis asmens santykis su teisinę reikšmę turinčiais veikos požymiais, padariniais, aplinkybėmis, situacija, kuriai esant buvo padarytas nusižengimas. ANK 7 straipsnyje nurodyta, kad asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo. Taigi, taikant administracinę atsakomybę, būtina nustatyti ne tik nusižengimo faktą, bet jį padariusio asmens kaltę. Kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad nusižengimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą.

Pareiškėja V. M. tiek tyrimo metu, tiek ir teisme neigė kaltę ir vienodai aiškino, kad 2018 m. sausio 3 d. kratos metu rastos kuprinės yra ne jos daiktai ir jai nebuvo žinoma apie tose kuprinėse laikomas kilpas. Pirmą kartą pamatė kilpas, kai policijos pareigūnai per kratą jai priklausančioje sodyboje rado kuprines su kilpomis ir kitais daiktais. Tokie pareiškėjos paaiškinimai bylos duomenimis nepaneigti. Institucijos 2018 m. gegužės 17 d. nutarime V. M. kaltė grindžiama pastatų, kuriuose buvo rastos kilpos medžiojamiesiems gyvūnams gaudyti, priklausomybe, o būtent tuo, kad ūkiniai pastatai sodyboje, esančioje (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso V. M.. Nutarimą surašiusi institucija, remdamasi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika, nurodo, kad ANK 290 straipsnio 3 dalyje numatytas nusižengimas gali būti padarytas ne tik tyčia, bet ir dėl neatsargumo, todėl V. M. yra kalta dėl jai inkriminuoto nusižengimo, nes ji, būdama sodybos savininkė, turėjo pareigą žinoti, kas yra laikoma jai nuosavybės teise priklausančioje sodyboje ir rūpintis, kad jos namuose nebūtų laikomi įstatymų draudžiami daiktai. Šiame kontekste pažymėtina, kad Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas administracinių teisės pažeidimų (nusižengimų) sudėties subjektyviuosius požymius, nurodė, kad įstatymas (Administracinių nusižengimų kodeksas) neišskiria veikų, kurios gali būti padaromos tik tyčia ar neatsargiai, ar esant ir vienai, ir kitai kaltės formai, todėl kiekvieno pažeidimo (nusižengimo) atveju reikia spręsti, kokia kaltės forma gali būti padaromas konkretus pažeidimas (nusižengimas). Dėl kaltės formos už konkretų administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) teismai sprendžia, vadovaudamiesi gramatiniu, loginiu, sisteminiu įstatymo aiškinimu ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktika (kasacinė nutartis Nr. 2AT-25-696/2017). Nagrinėjamu atveju V. M. kaltinama įstatymo uždraustų daiktų – kilpų medžiojamiesiems gyvūnams gaudyti laikymu. Teismų praktikoje įstatymo uždraustų daiktų laikymas siejamas su tokių daiktų turėjimu kaltininko žinioje nepriklausomai nuo jų buvimo vietos (su savimi, patalpoje, slėptuvėje ar kitose vietose) ir atsakomybė už tokių daiktų laikymą kyla nuo jų atsiradimo kaltininko žinioje pradžios. Paprastai neteisėtai laikomais pripažįstami tokie įstatymo uždrausti daiktai, kuriuos kaltininkas buvo pagaminęs ar įgijęs. Taigi, atsakomybė už įstatymo uždraustų daiktų laikymą kyla tik tuomet, kai kaltininkas žino apie tokių daiktų egzistavimą ir jų buvimo vietą, t. y. tokie daiktai yra jo žinioje. Šiuo gi atveju V. M. nuo tyrimo pradžios nuosekliai aiškino, kad ji nežinojo apie draudžiamų daiktų (kilpų) buvimą ūkiniame pastate, kam priklauso rastos kuprinės ir jose buvę daiktai ji nežino, sodybą prieš ketverius metus paveldėjo po tėvo mirties, rastos kilpos galėjo priklausyti jos tėvui, sodyboje yra net keturi ūkiniai pastatai, jų visų po tėvo mirties ji neapžiūrėjo ir netikrino kokie daiktai juose likę. Institucijos atsiliepime į skundą nurodyta ir atstovė teisme teigė, kad kuprinės su kilpomis buvo rastos ne sodybos užkampyje, o ūkiniame pastate, prie stalo, todėl pareiškėja neva negalėjo jų nematyti ir nežinoti apie jų buvimą. Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašo matyti, kad sodyba (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso pareiškėjai V. M.. Sodyboje yra trys ūkiniai pastatai, pastatas – viralinė ir pastatas – garažas. Kuriame konkrečiai ūkiniame pastate buvo laikomos kuprinės su draudžiamais daiktais nei administracinio nusižengimo protokole, nei 2018 m. gegužės 17 d. Institucijos nutarime nedetalizuota. Nesuprantamas ir protokole bei nutarime nurodytas nusižengimo padarymo laikas – „2018 m. sausio 3 d. 19.03 val. iki 2018 m. balandžio 18 d. 10.06 val.“, juk kuprinės su kilpomis nebuvo paimtos betarpiškai iš pačios pareiškėjos administracinio nusižengimo protokolo surašymo metu. 2018 m. sausio 3 d. kratos protokole (kratos metu rastų ir paimtų objektų apyraše) nurodyta, kad ūkiniame pastate (kokiame – nedetalizuota) rastos dvi kuprinės; ūkiniame pastate malkinėje rastas nuluptas gyvūnas (bebras). Taigi, kuprinės ir sumedžiotas gyvūnas buvo rasti skirtinguose pastatuose. Teisme liudytoju apklaustas kratą atlikęs policijos pareigūnas A. G. patvirtino, kad kuprines jis rado ne tame ūkiniame pastate, kuriame buvo šaldiklis, bet kitame ūkiniame pastate, kurio antrame aukšte (palėpėje) buvo seni, nereikalingi daiktai, o pirmame aukšte, kur ir buvo rastos kuprinės, buvo laikoma daug įvairių ūkyje naudojamų daiktų. Akivaizdu, kad tai nebuvo pareiškėjos nuolat lankoma bei tvarkoma patalpa, dėl ko ji galėjo ir nežinoti apie ten buvusias kuprines, ir tai paneigiančių duomenų byloje nėra, priešingai, jau minėta, kad pareiškėja nurodė po tėvo mirties ūkinių pastatų netvarkiusi. Pareiškėja taip pat paaiškino, kad viename iš sodyboje esančių ūkinių pastatų yra šaldiklis, kuriuo naudojasi jos šeimos nariai, taigi, galima spręsti, kad pareiškėja dažnai lankėsi šiame ūkiniame pastate. Tačiau liudytojo A. G. parodymais nustatyta, kad kuprinės su kilpomis medžiojamiesiems gyvūnams gaudyti buvo rastos kitame ūkiniame pastate. Tokiu būdu Institucijos nutarime padarytos išvados, kad V. M. negalėjo nematyti ir nežinoti apie ūkiniame pastate buvusius įstatymo draudžiamus daiktus – kilpas medžiojamiesiems gyvūnams gaudyti, nepagrįsti jokiais objektyviais bylos duomenimis. Be kita ko, net ir nustačius, kad pareiškėja matė ūkiniame pastate padėtas kuprines, ši aplinkybė nebūtų besąlyginis įrodymas, kad ji tikrai žinojo apie kuprinėse buvusias kilpas ir, nebūdama medžiotoja, suprato jų paskirtį. Pareiškėja nurodė, kad jos sodyboje esantys ūkiniai pastatai yra nerakinami, taigi, į juos bet kuriuo metu ir be jos žinios galėjo patekti kiti asmenys. Sodyboje pareiškėja gyvena ne viena, kartu gyvena jos sutuoktinis ir trys pilnamečiai vaikai, jų namuose nuolat lankosi dukros draugas L. K.. Tuo tarpu administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai visiškai neatsižvelgė į V. M. duotus paaiškinimus, kad ji nežino, kam priklauso kuprinės su jose esančiais daiktais, ir nebandė nustatyti kito asmens, kuriam galėtų priklausyti sodyboje rastos kuprinės ir jose buvę daiktai. Tyrimo metu pareiškėjos sutuoktiniui R. M. nurodžius, kad kuprinės ir daiktai yra ne jo, buvo apsiribota vien tik pastato, kuriame buvo rastos kuprinės su kilpomis, priklausomybės nuosavybės teise nustatymu ir tuo pagrindu sodybos savininkei V. M. surašytas administracinio nusižengimo protokolas dėl ANK 290 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymo, o 2018 m. gegužės 17 d. nutarimu ji pripažinta kalta ir nubausta.

Apibendrinant aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad administracinio nusižengimo byloje nebuvo surinkta objektyvių ir patikimų įrodymų, pakankamų padaryti neginčijamą ir abejonių nekeliančią išvadą, kad V. M. yra kalta padariusi ANK 290 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Asmens kaltė negali būti grindžiama prielaidomis ir spėjimais, ji gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Kaip jau minėta, visi neaiškumai ir abejonės traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai. Tuo remdamasis teismas konstatuoja, kad Institucijos 2018 m. gegužės 17 d. nutarime padarytos išvados dėl V. M. kaltės yra nepagrįstos, kas sudaro pagrindą panaikinti nutarimą ir nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, nes V. M. veika neturi administracinio nusižengimo, numatyto ANK 290 straipsnio 3 dalyje, požymių (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 636, 639, 641 straipsniais, 642 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 4, 6 dalimis,

nutaria:

panaikinti Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento 2018 m. gegužės 17 d. nutarimą, priimtą V. M. administracinio nusižengimo byloje, ir administracinio nusižengimo teiseną nutraukti.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per nutarimą priėmusį Alytaus apylinkės teismą.