Kauno apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. M. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės K. M. ieškinį atsakovui R. M. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, atsakovo R. M. priešieškinį ieškovei K. M. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, trečiasis asmuo – K. Ž., išvadą duodanti institucija – Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Ginčo esmė

Kauno apylinkės teisme yra nagrinėjama civilinė byla pagal ieškovės K. M. ieškinį atsakovui R. M. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, atsakovo R. M. priešieškinį ieškovei K. M. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės, kitų su santuokos nutraukimu susijusių reikalavimų išsprendimo, trečiasis asmuo – K. Ž., išvadą duodanti institucija – Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Su priešieškiniu atsakovas pateikė teismui prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones –areštuoti trečiojo asmens K. Ž. vardu registruotą automobilį „BMW 530“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) (buvęs Nr. (duomenys neskelbtini)), VIN kodas (duomenys neskelbtini), uždraudžiant jį perleisti, įkeisti kitiems asmenims ar kitaip suvaržyti teises į jį (disponuoti), iki galutinio procesinio sprendimo priėmimo nagrinėjamoje byloje dienos nustatyti nepilnametės dukters M. M., gimusios (duomenys neskelbtini), laikiną gyvenamąją vietą su atsakovu, priteisti iš ieškovės laikiną išlaikymą nepilnametei dukteriai M. M. po 150 Eur, mokant kas mėnesį iki teismo sprendimo įsiteisėjimo, pinigus pervedant į atsakovo sąskaitą. Prašymą areštuoti automobilį grindė tuo, kad atsakovas reiškia reikalavimą dėl 2016 m. liepos 16 d. automobilio „BMW 530“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sandorio pripažinimo negaliojančiu ir restitucijos taikymo. Prašymą dėl nepilnametės dukters laikinos gyvenamosios vietos nustatymo ir laikino išlaikymo jai priteisimo atsakovas motyvavo tuo, kad ieškovė vis išeina pagyventi atskirai nuo šeimos, todėl šių laikinųjų apsaugos priemonių taikymas reikalingas nepilnamečio vaiko interesams užtikrinti, kadangi vaikas turi gyventi stabilioje aplinkoje. Aplinkybę, kad yra kilusi grėsmė nepilnametės dukters interesams patvirtina VšĮ „Psichologinės paramos ir konsultavimo centras“ 2016 m. spalio 20 d. pažyma Nr. SD-125, kurioje nurodyta, kad mergaitės emocinė būsena yra bloga, yra reikalinga užtikrinti mergaitei saugią, ramią aplinką. Ieškovė pažeidinėja nepilnametės dukters saugią ir ramią aplinką, kadangi ji nuolat rėkia, šaukia ir keikiasi ant dukters, duktė nuolat verkia, pasidarė labai jautri. Atsakovas, įrašęs ieškovės rėkimą ant dukters, pranešė apie tai Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, kuris savo iniciatyva kreipėsi į Kauno apskrities VPK Kauno rajono PK (duomenys neskelbtini) policijos nuovadą dėl ieškovės galimo psichologinio smurto prieš nepilnametę dukrą, taip pat rekomendavo atsakovui kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl galimo psichologinio smurto nepilnametės dukters atžvilgiu.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Nepagrįstai remtasi aplinkybe, kad atsakovas neskundė Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nutarties. Atsakovas neskundė šios nutarties, nes rinko papildomus įrodymus laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinumui pagrįsti, kadangi teismas 2016 m. spalio 7 d. nutartyje nurodė, kad atsakovas nepateikė pakankamai duomenų šių priemonių taikymui pagrįsti. Su pakartotinai pareikštu prašymu atsakovas pateikė papildomus įrodymus: Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus 2016 m. spalio 25 d. raštą Nr. VS-2594, VšĮ „Psichologinės paramos ir konsultavimo centras“ 2016 m. spalio 20 d. pažymą Nr. SD-125, patvirtinančius, kad šioje proceso stadijoje yra kilusi grėsmė nepilnametės dukters interesams, todėl yra būtinybė nustatyti laikiną šalių nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su atsakovu.

Nepagrįstai suabsoliutintas sutuoktinių gyvenimo skyrium reikalavimas. Atsakovas nesikrausto gyventi atskirai nuo sutuoktinės ir dukters, kadangi nenori dukters palikti nesaugioje aplinkoje su ieškove, kuri elgiasi priešingai dukters interesams. Atsakovas prašo nustatyti laikiną nepilnametės dukters gyvenamąją vietą kartu su juo, kad galėtų su dukterimi persikelti pagyventi atskirai nuo ieškovės ir užtikrinti dukteriai saugią ir ramią aplinką. Neatsižvelgta ir į nepilnametės dukters, kuriai yra 11 metų, raštu išreikštą norą gyventi su atsakovu.

Nevisapusiškai ir neišsamiai įvertinus atsakovo pateiktus rašytinius įrodymus ir nurodytas aplinkybes, nepagrįstai nurodyta, kad atsakovas nepateikė įrodymų, kokių priemonių ėmėsi, gavęs VšĮ „Psichologinės paramos ir konsultavimo centras“ siūlymą ieškoti galimybės užtikrinti mergaitei saugią ir ramią aplinką. 2016 m. spalio 21 d. atsakovas kreipėsi į Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrių, prašydamas padėti užtikrinti nepilnametės dukters interesus, kartu pateikė CD su 2016 m. spalio 5 d. darytais garso įrašais, kuriuose girdimas ieškovės rėkimas ant nepilnametės dukters, necenzūrinių žodžių vartojimas ir pan. elgesys, kuris gali būti vertinamas kaip psichologinis smurtas nepilnametės dukters atžvilgiu. Atsakovas taip pat pateikė teismui prašymą nustatyti dukters laikiną gyvenamąją vietą su juo, kad galėtų kartu su dukterimi persikelti į kitą gyvenamąją vietą arba prašyti ieškovę pagyventi skyrium. Atsakovo prašymu Vaiko teisių apsaugos skyriuje 2016 m. spalio 26 d. buvo organizuotas susitikimas, taip pat atsakovo rašytiniu prašymu šalys su nepilnamete dukterimi buvo nukreipti psichologinėms konsultacijoms į VšĮ „Psichologinės paramos ir konsultavimo centras“.

Nepagrįstai spręsta, kad atsakovas turėjo kreiptis į teisėsaugos institucijas dėl galimo ieškovės psichologinio smurto. Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius CD su garso įrašais perdavė (duomenys neskelbtini) policijos nuovadai, todėl atsakovui nebuvo pagrindo dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu pakartotinai kreiptis į teisėsaugos instituciją, tačiau atsakovas dalyvavo apklausoje, teikė paaiškinimus tyrėjui. Nors ikiteisminis tyrimas ieškovės atžvilgiu yra nutrauktas, tačiau yra tęsiama administracinio teisės pažeidimo teisena ieškovės atžvilgiu dėl ATPK 181 straipsnyje numatyto pažeidimo, t. y. dėl tėvų valdžios nepanaudojimo arba panaudojimo priešingai vaiko interesams.

Netinkamai įvertinti atsakovo pateikti duomenys apie ieškovės netinkamą elgesį su nepilnamete dukterimi, kurie patvirtina, kad šioje proceso stadijoje yra kilusi grėsmė nepilnametės dukters interesams, nepaisant to, kad šalys negyvena skyrium, todėl yra būtinybė nustatyti laikiną šalių nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su atsakovu tam, kad atsakovas galėtų pasirūpinti dukters saugumu ir užkirsti kelią netinkamam ieškovės elgesiui su mažamete dukterimi.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Dėl naujų įrodymų pateikimo

CPK 314 straipsnyje nustatyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008). Atsakovas su atskiruoju skundu pateikė naują įrodymą – Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2016 m. gruodžio 8 d. rašto Nr. 20-S-179022(1.16K) kopiją, o ieškovė su atsiliepimu į atskirąjį skundą – išrašą iš elektroninio dienyno, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2016 m. gruodžio 22 d. raštą Nr. 20-S-186164. Šalys nepateikė prašymų priimti prie procesinių dokumentų pridėtų įrodymų, nemotyvavo jų priėmimo būtinumo, tačiau apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai, kad ginčas yra kilęs iš šeimos teisinių santykių, šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus ir tokiose bylose vyraujantį viešąjį interesą (CPK 376 straipsnis), taip pat į tai, kad šalių pateikti įrodymai gali būti reikšmingi vertinant atskirojo skundo argumentus ir skundžiamos nutarties pagrįstumą, priima su atskiruoju skundu ir atsiliepimu į atskirąjį skundą pateiktus įrodymus ir vertina juos kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl atsakovo atskirojo skundo

Apeliacijos dalykas – pirmosios instancijos teismo nutarties dalies, kuria netenkintas atsakovo prašymas dėl laikinos nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymo ir laikino išlaikymo jai priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, kuria siekiama kiek įmanoma greičiau užkirsti kelią aplinkybėms, galinčioms pasunkinti ar padaryti neįmanomu būsimo teismo sprendimo įvykdymą. Ši laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis neturėtų būti aiškinama vien kaip būtinumas užtikrinti teismo sprendimo rezoliucinės dalies įgyvendinimą, nes teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas taip pat tada, kai dėl bylos nagrinėjimo metu egzistuojančių objektyvaus ar subjektyvaus pobūdžio aplinkybių būsimo teismo sprendimo vykdymas prarastų prasmę ir taptų netikslingas. Dėl šios priežasties laikinosios apsaugos priemonės gali būti nukreiptos ne tik į būsimu teismo sprendimu suformuluotų nurodymų įgyvendinimo užtikrinimą, bet ir į laikiną ginčo situacijos teisinį sureguliavimą.

Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia – vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalis nurodo, kad tėvai, kiti teisėti vaiko atstovai, valstybės, vietos savivaldos ir visuomeninės institucijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo visur ir visada pirmiausiai atsižvelgti į teisėtus vaiko interesus. Prioritetinis vaiko teisių ir jo teisėtų interesų apsaugos ir gynimo principas bei viešasis interesas reikalauja, kad, sprendžiant su vaiku susijusius klausimus, būtų taikomos efektyvios vaiko teisių ir interesų užtikrinimo priemonės. Dėl to taikant laikinąsias apsaugos priemones būtina atsižvelgti ne vien į būtinumo užtikrinti teismo sprendimo vykdymą kriterijų, bet ir į tai, kokias laikinąsias apsaugos priemones konkrečioje situacijoje yra tikslinga taikyti. Pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones yra konkretūs faktai, leidžiantys daryti išvadą, kad netaikius šių priemonių, gali būti pažeistos vaiko teisės ir interesai. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra susijęs su asmens teisių suvaržymu, todėl teismas, vertindamas vienos ginčo šalies prašymo pagrįstumą, privalo nustatyti, ar egzistuoja realus poreikis suvaržymams taikyti, ar yra reali grėsmė vaiko turtiniams ar neturtiniams interesams konkrečioje byloje. Taip pat privalu užtikrinti, jog taikomas suvaržymas nepažeistų ginčo šalių interesų pusiausvyros, būtų pakankama ir kartu bereikalingų pasekmių nesukurianti priemonė konkrečiam tikslui pasiekti.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad Kauno apylinkės teismas, 2016 m. lapkričio 28 d. nutartimi netenkinęs atsakovo prašymo dėl laikinos šalių nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu ir laikino išlaikymo jai priteisimo iš ieškovės, tinkamai pritaikė paminėtas teisės normas.

Apeliacinės instancijos teismas pagrįstu pripažįsta atskirojo skundo argumentą, kad Kauno apylinkės teismo 2016 m. spalio 7 d. nutarties, kuria atmestas iš esmės analogiškas atsakovo prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, neskundimas nesudaro pagrindo atmesti pakartotinai pateiktą atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Visgi atsakovo prašymas buvo netenkintas remiantis ir kitais argumentais, todėl nurodyta aplinkybė nesudaro pagrindo spręsti, jog pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir nepagrįsta.

Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atskirojo skundo argumentais, kad šalių nepilnametės dukters laikina gyvenamoji vieta turi būti nustatyta su atsakovu, nes ieškovė netinkamai elgiasi su vaiku, kelia grėsmę jo interesams. Apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo vertinimui, kad byloje esantys duomenys šių atsakovo teiginių nepatvirtina, o atsakovo argumentai, kad ieškovės elgesys pažeidžia vaiko teisę gyventi ramioje ir saugioje aplinkoje, nepagrįsti objektyviais įrodymais, todėl jie negali būti vertinami kaip įrodantys būtinybę nustatyti šalių nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su atsakovu.

Atsakovas pateikė VšĮ „Psichologinės paramos ir konsultavimo centras“ 2016 m. spalio 20 d. pažymą Nr. SD-125, kurioje nurodyta, kad šalių dukters emocinė būsena bloga (stebimas aukštas nerimo lygis, emociniai protrūkiai), mergaitė stipriai įtraukta į skyrybų procesą, gyvena vienoje erdvėje su konfliktuojančiais tėvais. Pažymoje nurodytos aplinkybės nepatvirtina, kad būtent ieškovė yra atsakinga dėl tokios vaiko emocinės būsenos, priešingai, iš šios pažymos matyti, kad už blogą vaiko emocinę būseną atsakovas yra atsakingas lygiai tiek pat, kiek ir ieškovė, nes vaikas blogai jaučiasi dėl abiejų tėvų konfliktų. Byloje nėra pateikta įrodymų, kad, nustačius šalių dukters laikiną gyvenamąją vietą su atsakovu, jis galės užtikrinti vaikui saugią ir ramią aplinką, tuo labiau, kad, kaip teisingai pastebėjo pirmosios instancijos teismas, šalys iki šiol gyvena kartu. Atsakovo argumentas, kad, patenkinus jo prašymą dėl vaiko laikinos gyvenamosios vietos su juo nustatymo, jis su dukra persikels gyventi atskirai nuo ieškovės, nepagrįstas rašytiniais įrodymais, t. y. nepateikti duomenys, kad atsakovas turi kitą gyvenamąją vietą, kurioje vaikui būtų užtikrintos tinkamos gyvenimo sąlygos. Be to, tame pačiame atskirajame skunde vėliau atsakovas teigia, kad jis su nepilnamete dukterimi nebūtinai persikeltų gyventi į kitą gyvenamąją vietą, galbūt jis prašytų ieškovės pagyventi skyrium. Šios aplinkybės neleidžia spręsti, kad atsakovas yra pasirengęs užtikrinti dukteriai tinkamas gyvenimo sąlygas, laikiną gyvenamąją vietą nustačius su juo, be to, byloje nėra pateikta įrodymų, kad ieškovė negali pasirūpinti šalių nepilnamete dukterimi arba tą daro netinkamai. Atsakovas teigia, kad ieškovė yra ne kartą dukterį palikusi be priežiūros nakties metu, tačiau nepateikia šią aplinkybę patvirtinančių įrodymų. Be to, tėvo ir motinos teisės ir pareigos savo vaikams yra lygios (CK 3.156 straipsnio 1 dalis), todėl ne tik ieškovė, bet ir atsakovas turi rūpintis šalių nepilnamete dukterimi. Atsakovo teiginys, kad ieškovė nuolat rėkia ant dukters taip pat atmestinas kaip neįrodytas. Atsakovas pateikė garso įrašą, kuriame girdimas ieškovės ir šalių nepilnametės dukters konfliktas, Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2016 m. gruodžio 8 d. rašto Nr. 20-S-179022(1.16K) kopiją. Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta (CPK 179 straipsnio 3 dalis), kad Kauno apylinkės teismo 2017 m. sausio 5 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.9.-161-888/2017 ieškovė pripažinta padariusi administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 181 straipsnio 1 dalyje (tėvų valdžios nepanaudojimas arba panaudojimas priešingai vaiko interesams) ir jai paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas. Nutarime nurodyta, kad ieškovė pripažino savo kaltę dėl pažeidimo, nuoširdžiai gailėjosi. Nutarimas yra įsiteisėjęs. Byloje nėra kitų duomenų, kad ieškovė netinkamai elgėsi nepilnametės dukters atžvilgiu. Nurodytos aplinkybės suponuoja išvadą, kad ieškovės netinkamas elgesys buvo vienkartinis. Pažymėtina, kad iš Lietuvos teismų informacinės sistemos „Liteko“ duomenų nustatyta, kad praktiškai tapatus nutarimas yra priimtas ir atsakovo atžvilgiu, t. y. Kauno apylinkės teismo 2017 m. vasario 2 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.9.-779-738/2017 atsakovas pripažintas padaręs administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 181 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas. Atsakovas yra apskundęs šį nutarimą, tačiau iš jo paties nutarime nurodytų paaiškinimų matyti, kad jis pripažįsta namuose konfliktuojantis su sutuoktine. Šios aplinkybės patvirtina VšĮ „Psichologinės paramos ir konsultavimo centras“ 2016 m. spalio 20 d. pažymoje Nr. SD-125 nurodytas aplinkybes, kad abu sutuoktiniai neužtikrina saugios ir ramios aplinkos savo nepilnamečiam vaikui. Teismo nuomone, nepaisydami asmeninių nesutarimų, abu tėvai turi dėti visas pastangas, kad vaikas jaustų abiejų tėvų globą ir rūpestį, nes, byloje esantys įrodymai patvirtina, kad nuolatiniai šalių tarpusavio konfliktai daro jų vaikui didelę žalą. Vien tik nustačius šalių nepilnametės dukters gyvenamąją vietą su atsakovu, tačiau šalims tebegyvenant kartu ir toliau tebekonfliktuojant, vaiko gyvenamoji aplinka netaps nei ramesnė, nei saugesnė.

Ieškovė su atsiliepimu į atskirąjį skundą pateikė Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato 2-ojo veiklos skyriaus 2016 m. gruodžio 22 d. raštą Nr. 20-S-186164, kuriame nurodyta, kad 2016 m. gruodžio 21 d. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas Nr. 01-1-59178-16 pagal BK 259 straipsnio1 dalį (neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti). Rašte nėra nurodyta, kieno atžvilgiu yra pradėtas ikiteisminis tyrimas, todėl apeliacinės instancijos teismas nevertina šio įrodymo. Šalių nepilnametės dukters rašytas raštas, kuriame ji, be kita ko, išreiškia norą gyventi su atsakovu, nagrinėjamu atveju negali būti vertinamas kaip pagrindas nustatyti jos laikiną gyvenamąją vietą su atsakovu, nes, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, ginčas nėra nagrinėjamas iš esmės, šio ir visų kitų byloje esančių dokumentų įrodomoji vertė bus nustatyta tik nagrinėjant civilinę bylą iš esmės. Be to, apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad šalių nepilnametės dukters rašyto rašto pirmas sakinys („Aš myliu savo tėtį taip pat.“), sudaro pagrindą daryti prielaidą, kad į bylą pateiktas ne visas, o tik paskutinis mergaitės rašyto rašto puslapis.

Kaip minėta, laikinųjų apsaugos priemonių taikymas yra preliminari priemonė, todėl, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą, teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ieškinio, priešieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju nėra pagrindo spręsti, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje esančius duomenis ir nepagrįstai atsisakė tenkinti atsakovo prašymą dėl laikinos nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymo su atsakovu ir laikino išlaikymo jai priteisimo iš ieškovės.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Nagrinėjamoje byloje nenustatyta absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, atsakovas atskirojo skundo argumentais nepaneigė pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumo ir pagrįstumo, todėl ji nekeistina.

Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 28 d. nutartį.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.