- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2014-04-16
- Bylos Nr.
- 2-537-666/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-25-3-00339-2014-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Erikas Jurgutis
- Ieškovas
- UAB „Vakarų verslas“
- Atsakovas
- A. B.
Kretingos rajono apylinkės teismo teisėjas Erikas Jurgutis, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 142 str. 4 d., rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Vakarų verslas“ ieškinį atsakovei A. B. dėl skolos ir delspinigių priteisimo ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovas pareiškė reikalavimą priteisti jam iš atsakovės 401,00 Lt likusių mokėjimų, 744,48 Lt delspinigių, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Reikalavimo pagrindu nurodė aplinkybes, kad atsakovui nevykdant tarp šalių 2012-03-06 sudarytos pirkimo-pardavimo išsimokėtinai sutarties, ieškovui padaryta 1145,48 Lt nuostolių.
Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, procesiniai dokumentai atsakovei įteikti tinkamai (Lietuvos Respublikos CPK 123 str. 3 d.). Ieškovas ieškinyje pateikė prašymą, atsakovei nepateikus atsiliepimo į ieškinį, priimti sprendimą už akių, todėl yra pagrindas byloje priimti sprendimą už akių (Lietuvos Respublikos CPK 142 str. 4 d., 285 str. 1 d.).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Byloje pateiktų įrodymų formalus vertinimas sudaro pagrindą išvadai padaryti, kad reikalavimas yra pagrįstas (Lietuvos Respublikos CPK 285 str. 2 d.).
Remiantis pateiktais rašytiniais įrodymais byloje nustatytos faktinės aplinkybės. 2008-09-01 ieškovas ir atsakovė sudarė pirkimo-pardavimo išsimokėtai sutartį, pagal kurią ieškovas perdavė atsakovei valdyti ir naudoti prekę –televizorių „Samsung LE37B530“ už užmokestį su sąlyga, kad sumokėjus visą sutartyje numatytą kainą, daiktas pereis atsakovui nuosavybės teise, o atsakovė įsipareigojo nupirkti iš ieškovo šią prekę, mokant sutartyje numatytas įmokas numatyta tvarka ir terminais, o pažeidus mokėjimo terminą, mokėti 0,2 procento delspinigius nuo visos sutarties sumos (1880,00 Lt) už kiekvieną pradelstą dieną. Atsakovė sutartyje numatytu laiku nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų ir laiku nemokėjo sutartyje numatytų įmokų, ieškinio pateikimo teismui dienai liko nesumokėjusi 401,00 Lt likusių mokėjimų, už mokėjimų termino praleidimą paskaičiuoti delspinigiai sudaro 744,48 Lt.
Remiantis nustatytomis faktinėmis bylos aplinkybėmis, pripažintina, kad tarp šalių buvo susiklostę prievoliniai teisiniai santykiai. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai ir nustatytais terminais (Lietuvos Respublikos CK 6.38 str. 1 d.). Atsakovė savo sutartinių įsipareigojimų nustatytu terminu nevykdė, ji sutartyje numatytais terminais nemokėjo įmokų, taip pažeidė prievolę, atsiradusią jai tarp šalių sudarytos išperkamosios nuomos sutarties pagrindu, todėl atsakovei yra pagrindas taikyti civilinę atsakomybę, ji turi atlyginti prievolės pažeidimu ieškovui atsiradusius nuostolius, t.y. sumokėti 401,00 Lt likusių mokėjimų (Lietuvos Respublikos CK 6.38 str. 1 d., 6.63 str. 1 d. 2 p., 2 d., 6.71 str. 3 d., 6.205 str., 6.245 str. 1, 3 d., 6.258 str. 1, 2 d., 6.567 str.).
Dėl reikalavimo priteisti 744,48 Lt delspinigių. Kaip matyti iš byloje nustatytų aplinkybių, atsakovė, praleidusi mokėjimo terminus, privalo mokėti 0,2 procento dydžio delspinigius už kiekvieną dieną nuo visos sutarties sumos. Netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta (bauda, delspinigiai) (Lietuvos Respublikos CK 6.71 str. 1 d.). Jeigu nustatytos netesybos, tai kreditorius negali reikalauti iš skolininko kartu ir netesybų ir realiai įvykdyti prievolę, išskyrus atvejus, kai skolininkas praleidžia prievolės įvykdymo terminą. Netesybų teisinė prigimtis yra dvejopa: jos yra prievolės įvykdymo užtikrinimo būdas, nes skatina skolininką įvykdyti prievolę; jos yra sutartinės civilinės atsakomybės forma. Lietuvos Respublikos CK 6.71-6.75 str., reglamentuojančiuose netesybas, baudinės netesybos nenumatytos. Netesybos negali leisti nukentėjusiajai šaliai piktnaudžiauti savo teise ir nepagrįstai praturtėti kitos šalies sąskaita, todėl Lietuvos Respublikos CK 6.73 str. 2 d. nustatyta, kad tuo atveju, jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad viena iš aplinkybių, kurios vertintinos, taikant kriterijus, pagal kuriuos sprendžiama, ar netesybos ne per didelės, yra prievolės ir sutartinių netesybų dydis. Nagrinėjamu ginčo atveju, pagrindinės skolos suma 401,00 Lt, sutartyje nustatyti 0,2 procentų dydžio delspinigiai už kiekvieną uždelstą dieną nuo visos sutarties sumos (1880,00 Lt). Susiklosčiusioje teismų praktikoje pripažįstama, kad tokio dydžio netesybos visuomet laikytinos aiškiai per didelėmis Lietuvos Respublikos CK 6.73 ir 6.258 str. prasme, todėl yra mažintinos iki 0,05 proc., laikant, kad tokio dydžio delspinigiai pakankamai kompensuoja nukentėjusiai šaliai dėl laiku neįvykdytos sutartinės prievolės patirtus nuostolius.
Iš bylos medžiagos nustatyta, kad atsakovės skola yra 401,00 Lt, atsakovė įmokų nemokėjo nuo 2013-08-06 ir būtent nuo šios datos ieškovas skaičiuoja delspinigius iki pat kreipimosi į teismą dienos. Nagrinėjamos bylos atveju nustatyta, jog delspinigiai paskaičiuoti net už 198 dienas. Teismas atkreipia dėmesį, jog ieškovas nepateikė jokių duomenų, patvirtinančių, kokių priemonių ėmėsi ieškovas, kad skola iš atsakovės būtų išieškota anksčiau, ir kodėl tiek laiko buvo delsta kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo. Byloje nepateikta jokių duomenų, kad ieškovas ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdamas susigrąžinti skolą. Teismas tokį kreditorių, kaip verslininkų, elgesį vertina kaip nesąžiningą vartotojo atžvilgiu, nes dėl jų delsimo kreiptis į teismą dėl skolos išieškojimo iš atsakovės buvo nepagrįstai didinamas delspinigių dydis ir tai negalima vertinti kaip sąžiningą nukentėjusios šalies nuostolių atlyginimą. Ieškovas savo teisių negynė beveik metus laiko ir ieškiniu reikalauja priteisti delspinigius, kurie beveik dvigubai viršija pagrindinės skolos dydį. Nors byloje nustatyta, kad atsakovė tinkamai neįvykdė šalių sudarytos sutarties, tačiau ši aplinkybė, įvertinus teismo aukščiau išvardintas priežastis, sąžiningumo ir protingumo principų kontekste nėra vertintina kaip objektyviai svarbi ir suteikianti pagrindą ieškovui nepelnytai praturtėti dėl neprotingo dydžio delspinigių, todėl delspinigiai paskaičiuotini už 180 dienų ir sudaro 169,20 Lt (Lietuvos Respublikos CK 1.125 str. 5 d. 1 p.).
Ieškovui iš atsakovės yra pagrindas priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo (Lietuvos Respublikos CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d.).
Lietuvos Respublikos CPK 93 str. 1, 2 d. įtvirtinta nuostata, kad tuo atveju, jeigu ieškinys tenkintas iš dalies, išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai. Ieškinį tenkinus iš dalies (50 procentus), ieškovui iš atsakovės priteistina 36,00 Lt bylinėjimosi išlaidų (žyminio mokesčio) (Lietuvos Respublikos CPK 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 2 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 285 str. 1, 2 d., 286 str., teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės A. B., a.k. (duomenys neskelbtini) 401,00 Lt pagal sutartį likusių mokėjimų, 169,20 Lt delspinigių, viso 570,20 Lt (penkis šimtus septyniasdešimt litų ir 20 ct), nuo šios sumos 5 procentus metinių palūkanų, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos – 2014-03-13 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, ir 36,00 Lt (trisdešimt šešis litus) bylinėjimosi išlaidų (žyminis mokestis) ieškovo UAB „Vakarų verslas“, į.k. 164103544, naudai.
Kitoje dalyje ieškinį atmesti.
Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Kretingos rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.
Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Klaipėdos apygardos teismui per Kretingos rajono apylinkės teismą.