Alytaus apylinkės teismo nutarimas

Lazdijų rajono apylinkės teismo teisėjas Ramūnas Šarka, sekretoriaujant Joanai Kardokienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui, išnagrinėjęs J. J., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos piliečio, lietuvio, vedusio, turinčio aukštąjį išsilavinimą, gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. J. teismo šaukimu kviečiamas atvykti kaip liudytojas į Lazdijų rajono apylinkės teismą, esantį Lazdijų m., Lazdijos g. 3, duoti parodymus administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. A2.3.-91-743/2016 (teisminio proceso Nr. 4-27-3-00077-2016-9), 2016 m. rugsėjo 13 d., 13.30 val. be svarbios priežasties neatvyko duoti parodymų ir taip vengė duoti parodymus.

Motyvuojamoji dalis

Be paties J. J. prisipažinimo, jo kaltę patvirtina Lazdijų rajono apylinkės teismo 2016-09-13 nutartis pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną (b. l. 2), pranešimas, patvirtinantis kad J. J. šaukiamas atvykti į 2016-09-13 teismo posėdį buvo įteiktas jo darbovietėje (b. l. 5), 2016-09-13 teismo posėdžio protokolas, kuriame užfiksuota, kad liudytojas J. J. į posėdį neatvyko ir dėl to teismas buvo priverstas padaryti posėdžio pertrauką iki kitos datos (b. l. 6-8), Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento raštas ir su juo pateikti dokumentai, patvirtinantys, kad (duomenys neskelbtini) J. J. neatvyko į 2016 m. rugsėjo 13 d., 13.30 val. teismo posėdį, kadangi tą dieną, buvo gauta informacija apie administracinės teisės pažeidimą ir vykdant reidą Varėnos rajone J. J. užtruko aiškinantis pažeidimo aplinkybes (b. l. 10-19).

J. J. pateiktas Lietuvos Respublikos aplinkos ministerijos Alytaus regiono aplinkos apsaugos departamento raštas ir su juo pateikti jo turinį iš dalies patvirtinantys dokumentai patvirtina, 2016 m. rugsėjo 13 d. buvo gauta informacija apie galimą administracinės teisės pažeidimą ir vykdant jos patikrinimą Varėnos rajone nuo 10.00 val. iki 16.30 val. (b. l. 11, 12) dalyvavo J. J.. Tačiau tokios aplinkybės neatleidžia liudytoju į teismo posėdį šaukiamo asmens nuo pareigos atvykti į teismo posėdį ir nešalina atsakomybės pagal ATPK 187² straipsnį, nes tokios neatvykimo duoti liudytojo parodymų priežastys nepripažintinos svarbiomis. Šiuo atveju pažymėtina, kad teismo šaukimas į posėdį J. J. ATPK 257¹ str. 1 d. numatyta tvarka buvo įteiktas prieš du mėnesius iki teismo posėdžio ir jis turėjo pakankamai laiko suplanuoti savo darbą taip, kad galėtų atvykti į teismo posėdį. J. J. yra (duomenys neskelbtini), todėl būtent jis ir buvo atsakingas už visų darbuotojų, įskaitant ir savo, darbo organizavimą taip, kad būtų užtikrintas ir jo vadovaujamos institucijos funkcijų vykdymas ir jo kaip liudytojo įstatyme numatytų pareigų vykdymas. J. J. pripažino, kad vykti į galimo pažeidimo patikrinimą neprivalėjo, nes tą padaryti galėjo ir kiti du pareigūnai. J. J. pateiktas Reidų registravimo žurnalas taip pat patvirtina, kad į reidus paprastai vyksta du, o ne trys pareigūnai. Todėl atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes teismas pripažįsta, kad administracinėn atsakomybėn patraukto J. J. nurodytos neatvykimo į teismo posėdį priežastys nėra svarbios, nes jis pats sąmoningai pasirinko tuo pačiu metu vykdyti savo tarnybines funkcijas, kurias atlikti galėjo ir kiti pareigūnai, o ne liudytojo pareigą duoti parodymus teisme.

Įstatymas numato, kad liudytojas, be svarbios priežasties neatvykęs duoti parodymų, kitaip vengiantis ar atsisakantis duoti parodymus, traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal šio kodekso 187² straipsnį (ATPK 276 straipsnio 2 dalis).

Ištirti įrodymai patvirtina, kad J. J. teismo nurodytu laiku be svarbios priežasties neatvyko duoti liudytojo parodymų ir tokiais veiksmais vengė juos duoti, todėl jo veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 187² straipsnio dispoziciją.

J. J. atsakomybę lengvinanti aplinkybė ta, kad jis nuoširdžiai gailisi (ATPK 31 str. 1 d. 1 p.), o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra.

Nuobauda už administracinį teisės pažeidimą skiriama norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, o skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (ATPK 30 str. 1, 2 d.). Tačiau organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio antrojoje dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos (ATPK 30¹ str. 1 d.).

Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra pažymėjęs, kad konstituciniai teisingumo, teisinės vals­ty­bės principai reiškia ir tai, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos (adekvačios) teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svar­bius tikslus, neturi varžyti asmens akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti; tarp sie­kiamo tikslo nubausti teisės pažeidėjus ir užtikrinti teisės pažeidimų prevenciją ir pasirinktų prie­mo­nių šiam tikslui pasiekti turi būti teisinga pusiausvyra (proporcingumas) (Konstitucinio Teis­mo 2001-10-02, 2005-11-03, 2005-11-10, 2008-01-21, 2009-04-10 nutarimai). Administracinės nuo­­bau­­dos taikymas turi atitikti propor­cingumo reikalavimą – tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažei­dimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, turi būti tei­sin­ga pusiaus­vy­ra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuo­baudos tiks­lai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griež­ta (Aukš­čiausiojo Teismo nutartys Nr. 2AT-4-2011, 2AT-8-2013).

Atsižvelgiant į tai, kad J. J. pirmą kartą padarė tokį pažeidimą, į tai, kad pažeidimą sąlygojo ne tyčinis ignoravimas savo kaip liudytojo pareigos, o netinkamai suplanuotas savo tiesioginio darbo funkcijų vykdymas, taip pat įvertinus tai, kad savo pažeidimo pasekmes J. J. suprato ir gailisi bei neigiamai vertina savo poelgį, teismas pripažįsta, jog jo asmenybė nėra pavojinga ir ateityje jis analogiškų pažeidimų nedarys. Jau vien tik patraukimo atsakomybėn faktas valstybės tarnautojui yra efektyvi poveikio priemonė siekiant užkirsti kelią pakartotinių pažeidimų padarymo galimybei, todėl paskyrus net ir ATPK 187² straipsnio sankcijoje numatytą minimalią 289 Eur baudą, šiuo konkrečiu atveju ji būtų neproporcingai griežta pagal padaryto pažeidimo pavojingumo pobūdį ir pažeidėjo asmenybę. Todėl įvertinus J. J. atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, jo asmenybę ir neigiamą požiūrį į savo paties veiksmus, teismas, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, sprendžia, kad šiuo atveju yra pagrindas paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, t. y. įspėjimą, nes tai bus pakankama ir teisinga nuobauda už padarytą pažeidimą šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 30 str., 30¹ str. 1 d., 250 str. 1 p., 286 str., 287 str. 1 d. 1 p., teisėjas

nutaria:

J. J. pripažinti kaltu padarius pažeidimą, numatytą ATPK 187² straipsnyje, ir paskirti jam administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Nutarimas per 20 dienų gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Laz­dijų rajono apylinkės teismą.