- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-05-03
- Bylos Nr.
- I-2603-414/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00281-2016-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Rimantas Giedraitis
- Pareiškėjas
- R. T.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų
- Kategorijos
- 15.2.3.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjas Rimantas Giedraitis, sekretoriaujant Neringai Musinienei, dalyvaujant pareiškėjui R. T., nedalyvaujant Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. T. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Marijampolės pataisos namų, dėl neturtinės žalos atlyginimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Pareiškėjas R. T. kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Marijampolės pataisos namų, 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimui dėl to, kad 2015-11-21 nutarimu jam nepagrįstai buvo paskirta drausminė nuobauda – uždarymas į baudos izoliatorių 15 parų. Pareiškėjas pažymėjo, jog 2015-11-20 atsisakė gyventi 13 būryje, o tokį apsisprendimą lėmė labai svarbios priežastys. Mano, kad pataisos namų administracija turėjo atlikti išsamų tyrimą ir tik po to apsispręsti dėl nuobaudos skyrimo. Dėl paskirtos nuobaudos pareiškėjas negalėjo rašyti laiškų, skambinti telefonu, gauti ilgalaikių ir trumpalaikių pasimatymų, apsipirkti parduotuvėje, judėti po visą teritoriją, dėl ko patyrė dvasinius išgyvenimus, bendravimo galimybių sumažėjimą, pažeminimą, o tuo pačiu – neturtinę žalą.
Atsiliepimas
Atsakovo Lietuvos valstybės atstovas Marijampolės pataisos namai (toliau – Marijampolės PN) prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą. Atsiliepime į pareiškėjo skundą atstovas nurodė, kad 2015-11-21 nutarimu Nr. 2451 pareiškėjas buvo uždarytas į baudos izoliatoriaus kamerą Nr. 15, penkiolikos parų laikotarpiui. Pažymėjo, kad nuteistasis privalo įvykdyti pataisos įstaigos administracijos reikalavimą, o po to, jei abejoja dėl jo teisėtumo, turi teisę jį apskųsti nustatyta tvarka, nes nutarime Nr. 2451 buvo informacija apie apskundimo tvarką, pareiškėjui nutarimas buvo įteiktas pasirašant. Pabrėžė, kad Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklių (toliau – Taisyklės), patvirtintų Teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194, 205 punkte nurodyta, kad kiekvienas nuteistasis prieš baudžiamas turi būti informuotas apie nusižengimą, kuriuo jis įtariamas, ir jam turi būti suteikta galimybė apsiginti. Jei nuteistasis, kuris įtariamas pažeidęs bausmės atlikimo režimo reikalavimus, atsisako pasiaiškinti raštu, šis atsisakymas įforminamas protokolu. Atstovo manymu, pareiškėjas turėjo visas galimybes Marijampolės PN nutarimą apskusti atitinkami aukštesnei institucijai per nustatytą laiką. Nurodė, jog tyrimas nebuvo pradėtas, kadangi pareiškėjas raštu atsisakė paaiškinti ir nurodyti priežastis, tačiau buvo surašyta Kriminalinės žvalgybos skyriaus pažyma Dėl nuteistojo R. T. administracijos nurodymų nevykdymo. Papildomai nurodė, jog baudos arba drausmės izoliatoriuose ir karceriuose laikomi nuteistieji pagal Bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 146 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas nuostatas neturi teisės gauti pasimatymų, smulkiųjų paketų su spauda, įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų, siųsti laiškų, taip pat paskambinti telefonu. Jiems neleidžiama naudotis stalo žaidimais, televizoriais, kompiuteriais, vaizdo leistuvais ir garso grotuvais, kompiuterinių žaidimų aparatais, radijo imtuvais bei kitais Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse nurodytais daiktais. Pasivaikščiojimas gryname ore ribojamas iki 1 valandos.
Skundas netenkinamas.
Administracinėje byloje nustatyta, jog pareiškėjui R. T. Marijampolės PN direktoriaus 2015-11-21 nutarimu Nr. 2451 buvo paskirta drausminė nuobauda – uždarymas į baudos izoliatorių 15 parų. Tokia nuobauda buvo paskirta už tai, kad 2015-11-20 pareiškėjas atsisakė atlikti bausmę jam paskirtame 13 būryje (b.l. 10-11).
Motyvuojamoji dalis
Taisyklių 65 straipsnis nustato, kad pataisos namuose skirstant nuteistuosius į būrius, skyrius ir kameras, atsižvelgiama į jų neigiamos įtakos kitiems nuteistiesiems riziką sveikatos būklę, amžių, gebėjimus užsiimti darbinę veiklą, kitas asmenines savybes, pataisos įstaigos psichologinės tarnybos rekomendacijas, taip pat laikomasi BVK nustatytų nuteistųjų izoliuoto laikymo reikalavimų. Kaip matyti iš paminėtų teisės aktų, jie nenustato įpareigojimo pataisos įstaigos administracijai skirstyti nuteistuosius į būrius pagal jų pageidavimus.
Byloje taip pat nustatyta, kad dėl atsisakymo atlikti bausmę paskirtame 13 būryje, pareiškėjas 2015-05-20, apie 15,30 val. kreipėsi į budėtojų tarnybą, tačiau rašyti pasiaiškinimą ir nurodyti tokio savo elgesio priežastis atsisakė (b.l. 12). Vadovaujantis BVK 144 straipsnio 5 dalimi, 20015-11-20 nutarimu Nr. 310/1058 R. T. buvo uždarytas į baudos (drausmės) izoliatorių, kol nėra pataisos įstaigos direktoriaus (b.l. 15-16). Dėl tokių faktinių aplinkybių ginčo nėra.
BVK 143 straipsnio 8 dalyje (2005 04 21 įstatymo Nr. X-164 redakcija nuo 2006-01-01) nurodyta, jog nuteistasis turi teisę per penkias dienas nuo nuobaudos paskyrimo apskųsti jam paskirtą nuobaudą aukštesniam pagal pareigas pareigūnui. Skundo padavimas nuobaudos vykdymo nesustabdo. Aukštesnis pagal pareigas pareigūnas nuobaudą sušvelnina arba ją panaikina, jeigu ją paskyręs pareigūnas viršijo savo įgaliojimus arba jeigu nuobauda paskirta nepadariusiam pažeidimo nuteistajam.
R. T. jam paskirtos nuobaudos nustatyta tvarka neapskundė, tačiau mano, jog drausminė nuobauda jam paskirta nepagrįstai, nes nebuvo atliktas išsamus tyrimas, o dėl patirtų suvaržymų, kurie numatyti BVK 146 straipsnio 1 dalyje, kildina neturtinę žalą.
Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 23 straipsnyje yra nustatyti reikalavimai formai ir turiniui, kuriuos turi atitikti skundas (prašymas), paduodamas administracinių ginčų komisijai arba administraciniam teismui. Minėto straipsnio 2 dalies 6 ir 7 punktuose nustatyta, kad skunde (prašyme) turi būti nurodytos aplinkybės, kuriomis pareiškėjas grindžia savo reikalavimą, ir tai patvirtinantys įrodymai, liudytojų pavardės, vardai ir gyvenamosios vietos, kitų įrodymų buvimo vieta bei suformuluotas pareiškėjo reikalavimas.
Teisės teorijoje pareiškėjo (ieškovo) nurodytos aplinkybės, kuriomis jis grindžia savo reikalavimą, sudaro skundo (prašymo, ieškininio pareiškimo) pagrindą. O pareiškėjo (ieškovo) materialinis – teisinis reikalavimas atsakovui, sudaro skundo (prašymo, ieškininio pareiškimo) dalyką.
Pagal Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 22, 23 ir 52 straipsnius teisė suformuluoti skundo (prašymo) pagrindą ir dalyką arba, kurį vieną iš jų keisti bet kurioje bylos nagrinėjimo stadijoje iki teismui išeinant į pasitarimų kambarį, priklauso pareiškėjui.
Minėtų taisyklių pagrindu darytina išvada, kad pareiškėjo suformuluotas skundo pagrindas ir dalykas apsprendžia pareiškėjo ginčijamo teisinio santykio ribas, o tuo pačiu ir ribas, kuriose pirmosios instancijos teismas turi nagrinėti bylą.
Pareiškėjas teismui suformuluotą savo materialinį teisinį reikalavimą – priteisti iš atsakovo 5000 Eur neturtinei žalai atlyginti (skundo dalyką), grindžia deliktinę valstybės atsakomybę reglamentuojančiomis teisės normomis, skirtomis žalos atlyginimo viešojo administravimo srityje teisiniams santykiams reguliuoti (CK 6.250, 6.271 str.).
Kaip skundo pagrindą (aplinkybes, kuriomis grindžia skundo dalyką) nurodo atsakovo veiksmų neteisėtumą, kurį įrodinėja remdamasis atitinkamomis BVK ir jį įgyvendinančių teisės aktų nuostatomis.
Minėta, kad nuteistųjų teisė apskųsti jiems paskirtas nuobaudas yra reglamentuojama BVK ( 143, 183 straipsniai) ir jį įgyvendinančių teisės aktų, t. y. Taisyklių nuostatomis, kurios numato ir pažeistų teisių šioje srityje gynybos būdus bei sąlygas, t.y. Taisyklių 205 punkte nurodyta, jog kiekvienas nuteistasis prieš baudžiamas turi būti informuotas apie nusižengimą, kuriuo jis įtariamas, ir jam turi būti suteikta galimybė apsiginti, o Taisyklių 206 punkte nurodyta, jog jei nuteistasis, kuris įtariamas pažeidęs bausmės atlikimo režimo reikalavimus, atsisako pasiaiškinti raštu, šis atsisakymas įforminamas protokolu (31 priedas). Jau buvo paminėta, kad pareiškėjas laiku nepasinaudojo BVK numatytu pažeistų teisių gynybos būdu ir šiuo metu tokios galimybės nebeturi.
Šiuo atveju pažymėtina, kad teisių gynybos būdas, kuris yra numatytas Civilinio kodekso 6.250, 6.271 straipsniuose nėra tapatus teisių gynybos būdui, kurį numato BVK, nes šios teisės normos reguliuoja skirtingus teisinius santykius, skirtingos yra ir šių teisės normų taikymo sąlygos.
Visa tai lemia, kad pareiškėjo materialinio teisinio reikalavimo pagrįstumas, nebegali būti vertinamas per BVK prizmę, o turi būti vertinamas tik per Civilinio kodekso 6.250, 6.271 straipsniuose nustatytų sąlygų prizmę. Savo ruožtu tai reiškia, kad Civilinio kodekso 6.250, 6.271 straipsnių dispozicijose nurodytos šių teisės normų taikymo sąlygos, apsprendžia ir įrodinėtinų byloje aplinkybių apimtį bei pobūdį.
Tokios teisinės nuostatos, yra suformuluotos ir teismų praktikoje, sprendžiant kitas analogiškas bylas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išplėstinė teisėjų kolegija 2014 m. birželio 5 d. nutartyje (Administracinė byla Nr. A756-416/2014) taip pat nurodė, kad tokiais atvejais valstybės neteisėti veiksmai gali būti konstatuojami tik tada, kai nustatomas akivaizdus, t. y. aiškus ir rimtas valdžios institucijos diskrecijos ribų peržengimas. Vertinant pažeidimo akivaizdumą gali būti atsižvelgta į spręstinų situacijų sudėtingumą, tekstų taikymo ar aiškinimo sunkumus, vartojamų terminų suprantamumą, įrodymų aiškumą ir kt. <...> kiekvienas viešojo administravimo subjektas, spręsdamas įstatymų leidėjo pavestus uždavinius, turi diskrecijos teisę, nepažeisdamas imperatyvių teisės aktų reikalavimų, veikti (inter alia tvarkyti savo struktūrą) tokiu būdu, kad tie uždaviniai būtų įgyvendinti laiku ir tinkamai, laikantis efektyvumo, objektyvumo bei kitų viešojo administravimo principų.
Atsakomybės pagal Civilinio kodekso 6.250, 6.271 straipsnius atsiradimas paprastai yra susijęs su valstybės ar savivaldybių valdžios institucijų vykdoma veikla viešojo administravimo srityje, atliekant įstatymų ir kitų teisės aktų įgyvendinimo funkcijas bei teikiant viešąsias paslaugas.
Pagrindiniai reikalavimai ir kriterijai šiai valstybės ar savivaldybių valdžios institucijų vykdomai veiklai yra apibrėžti Viešojo administravimo įstatyme bei kituose jį įgyvendinančiuose teisės aktuose. Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje yra išvardinti pagrindiniai principai, kuriuos turi atitikti valstybės ar savivaldybių valdžios institucijų vykdoma veikla viešojo administravimo srityje.
Teismas šiuo aspektu vertindamas bylos aplinkybes konstatuoja, kad byloje yra neįrodyti pareiškėjo teiginiai dėl nepagrįstai jam paskirtos nuobaudos. Bylos duomenys patvirtina, kad Marijampolės PN direktorius skirdamas pareiškėjui drausminę nuobaudą veikė jam suteiktų įgalinimų šioje srityje ribose, ją skiriant buvo laikytasi BVK 143 straipsnio reikalavimų. Teismo vertinimu, pareiškėjui nurodžius atsisakymo apsigyventi 13 būryje motyvus, pataisos namų administracijai tektų pareiga atlikti atsisakymo aplinkybių tyrimą, nes reikėtų nustatyti ar atsisakymas buvo susijęs su iškilusia grėsme sveikatai, saugumui ir panašiai. Tačiau pareiškėjas jokių atsisakymo priežasčių Marijampolės PN administracijai nenurodė, o teismo posėdžio metu paaiškino tik tiek, jog jis negali būti 13 būryje ir pataisos namų administracija tai puikiai žino.
Teismo posėdžio metu R. T. pripažino, kad dėl atsisakymo persikelti į 13 būrį priežasčių, su juo bendravo pataisos namų pareigūnas, o tokią aplinkybę patvirtina Kriminalinės žvalgybos skyriaus pažyma Dėl nuteistojo R. T. administracijos nurodymų nevykdymo (b.l. 14). Pareiškėjui atsisakius įvardinti administracijos nurodymų nevykdymo priežastis, nebuvo nustatyta, jog pareiškėjo atsisakymą apsigyventi 13 būryje sąlygojo iškilusi grėsmė jo saugumui, sveikatai, buvo pakankamas pagrindas skirti R. T. nuobaudą už BVK 110 straipsnio 1 dalies 2 punkto pažeidimą, nes jis atsisakė vykdyti teisėtus įstaigos pareigūnų nurodymus.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad nuteistiesiems nustatytų pareigų ir draudimų tikslas – užtikrinti tvarkos palaikymą bausmės vykdymo metu, būtinybė palaikyti drausmę, sukurti būtinas sąlygas normaliai pataisos įstaigų veiklai, motyvuoti nuteistuosius teisės aktus atitinkančiam elgesiui, vykdyti pataisos įstaigų režimo pažeidimų prevenciją (žr., pvz., LVAT 2010 m. gegužės 3 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-589/2010, 2013 m. vasario 4 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-236/2013, 2013 m. balandžio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A756-942/2013 ir kt.).
Byloje kitų duomenų, kurie patvirtintų aplinkybę, jog atsakovas skirdamas pareiškėjui drausminę nuobaudą, būtų akivaizdžiai pažiedęs Viešojo administravimo įstatymo bei jį įgyvendinančių teisės aktų reikalavimus, nenustatyta. Tokių aplinkybių iš esmės nenurodo ir pats pareiškėjas.
Apibendrinus darytina išvada, kad byloje yra neįrodytas atsakovo neteisėtų veiksmų faktas Civilinio kodekso 6.250, 6.271 straipsnių taikymo aspektu, kas eliminuoja ir neturtinės žalos atlyginimo galimybę (CK 6.246, 6.250 str.), o pareiškėjo teisių apribojimas dėl jam paskirtos drausminės nuobaudos numatytas BVK 146 straipsnio 1 dalyje. R. T. prašymas atsižvelgti į priimtą 2012-02-15 nutartį administracinėje byloje Nr. A-63-417/212 nėra pagrįstas, nes nagrinėjamos bylos ir pareiškėjo paminėtos bylos faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nusprendžia:
Pareiškėjo R. T. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.