Kauno apygardos teismo nutartis

Ieškovai pateikė teismui ieškinį, kuriame prašė panaikinti notarine forma sudarytą 2002-11-12 dovanojimo sutartį Nr. 6942, kuria A. B. ir D. B. savo dukrai A. A., padovanojo 0,1262 ha ploto žemės sklypą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), gyvenamąjį namą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ūkinį pastatą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ir kitus inžinerinius statinius - kiemo statinius, esančius (duomenys neskelbtini); taikyti restituciją ir grąžinti ieškovams jų dukrai padovanotą turtą. Nurodė, kad ieškovams gyvenant santuokoje, pagal 2002-10-31 valstybės žemės sklypo pirkimo - pardavimo sutartį Nr. 6713 jie įgijo 0,1262 ha ploto žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini). Žemės sklypas buvo registruotas abiejų ieškovų vardu. Be to, pagal 1989-01-25 LDT vykdomojo komiteto sprendimą Nr. 16 ieškovo A. B. vardu buvo registruotas gyvenamasis namas, ūkinis pastatas, garažas, šiltnamis ir kiti inžineriniai statiniai - kiemo statiniai (šulinys, rūkykla, kanalizacijos šuliniai (2 vnt.), kiemo aikštelė), esantys (duomenys neskelbtini). Vėliau garažas ir šiltnamis buvo nugriauti. 2002-11-12 ieškovai bendrojoje jungtinėje nuosavybėje priklausiusį nekilnojamąjį turtą nusprendė padovanoti dukrai A. A. (dovanojimo sutarties pasirašymo dieną jos pavardė buvo V.). Tarp šalių 2002-11-12 buvo pasirašyta dovanojimo sutartis Nr. 6942. Atsakovė A. A., nutraukusi santuoką su G.V. ir įregistravusi santuoką su M. A., labai pasikeitė. Ieškovams gyvenant tame pačiame name (naudojimosi patalpomis tvarka žodiniu susitarimu buvo nustatyta) pastebėjo, kad iš jų patalpų pastoviai vagiami įvairūs daiktai, o ieškovams išvykus pas medikus, laužomi baldai, griaunamos rūsio sienos, įvairiais būdais, kad ieškovus įskaudintų, vagiamos ieškovams priklausančios vertingos knygos, mokslo diplomai, gadinamas kompiuteris, televizorius ir kitas inventorius. Dėl šio atsakovės netinkamo elgesio, nuo jos atsiribojant, į duris įsidėjo spynas, apkalė duris lentelėmis, kad ji su sutuoktiniu nesiveržtų į jų gyvenamąsias patalpas. Be to, atsakovė, būdama neblaivi kartu su savo sutuoktiniu, A. B. akivaizdoje bandė pasmaugti D. B., kuri serga sunkiu insultu, taip pat kankino, o vėliau ir nužudė, A. B. 10 metų amžiaus šunį, kurį jis labai mylėjo. Užrakinus patalpas, grįžus namo, ieškovai rasdavo nudaužytas spynas ar išdaužtus rūsio langus, per kuriuos atsakovė patekdavo į ieškovų patalpas. D. B. kiekvieną kartą grįžus iš ligoninės namo, atsakovė ją sutikdavo su įvairiais įžeidinėjimais, necenzūriniais žodžiais, kurie kartodavosi nuolat. Ieškovams ilsintis, nakties metu atsakovė kartu su sutuoktiniu daužydavo sienas, apačioje namo kaleno groteles, šaudė iš dujinio ginklo į miegamojo langą, atjungdavo elektrą, leido į rūsį fekalijas. Dėl šio netinkamo atsakovės elgesio, ne vieną kartą ieškovai kreipėsi į policijos pareigūnus. Dėl tokio psichologinio smurto, pastovaus terorizavimo ieškovė D. B. drebėdavo ir tik po vaistų panaudojimo, apsiramindavo. A. B. dėl jo pastovaus terorizavimo, keletą kartų buvo sutrikęs širdies ritmas. 2015-12-02 ieškovams nebūnant namuose paskambino dukra R. N., kuri liepė grįžti į namus. Grįžus namo, ieškovai rado išlaužtas namo duris, išdaužytus langus, namo viduje ir kieme rado sulaužytus baldus, išdaužytus indus, akordeoną ir buitinę techniką, išmėtytus drabužius, maistą, vaistus, t. y. rado sunaikinta viską ką buvo užgyvenę per savo gyvenimą. Kieme buvo sukurtas laužas iš ieškovų drabužių, avalynės, patalynės. Vėliau paaiškėjo, kad atsakovė pasisavino dalį name buvusių vertybių. Po šio turto suniokojimo, ieškovai toliau negalėjo gyventi jų buvusiuose namuose, kuriuose gyveno iki 2015-12-02, po to jie iš šių namų išsikraustė. Tačiau ir vėliau ieškovų A. A. nepalieka ramybėje. Ji įvairiomis žinutėmis ieškovus įžeidinėja, žemina. Dėl šių priežasčių ieškovai priversti kreiptis į teismą.Atsakovė atsiliepime į ieškinį prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad 2006-07-07 ji įregistravo santuoką su M. A. bei pradėjo gyventi jai padovanotame name. Teigia, kad jos šeimos nariai buvo nusistatę prieš jos santuoką su M. A.. Pradėjus gyventi kartu, tėvai ne kartą jai liepė išsiskirti bei įvairiai žemino jos sutuoktinį. Reikalavo išsikelti iš jų dovanoto namo, dėl ko ji su sutuoktiniu bei vaikais buvo priversta kelis kartus persikelti gyventi pas sutuoktinio motiną. Dėl neva dingusių daiktų ieškovai kreipėsi į ikiteisminio tyrimo įstaigą, tačiau ikiteisminiai tyrimai buvo nutraukti nenustačius nusikaltimo fakto. Nurodė, kad ieškovų nurodyta aplinkybė, kad ji bandė pasmaugti savo motiną, yra šmeižtas. Teigia, kad ieškinyje nurodytos aplinkybės, kad atsakovė įvairiais žodžiais žemino ieškovę D. B., daužė sienas, šaudė iš dujinio pistoleto, atjungė elektrą į rūsį leido fekalijas yra melas, nes atsakovė turi du mažamečius vaikus, kuriems reikalingas poilsis bei ramybė ir, kad ramybę nakties metu drumsdavo būtent ieškovai garsiai leisdami muziką, žiūrėdami televizorių ar grodami akordeonu. Be to A. B., užrakindamas duris, užkirto galimybę ieškovei patekti į rūsį. Pats išleido iš šildymo sistemos vandenį, sugadino šildymo sistemą bei išvežė kuro atsargas. Dėl 2015-12-02 įvykio, kada buvo suniokotas ieškovams priklausęs turtas, yra pradėtas ikiteisminis tyrimas. 2015 m. gruodžio mėnesio pradžioje, kai atsakovė buvo išvežta gydytis į Kauno Marių ligoninę, o jos sutuoktinis priverstas su vaikais išvykti gyventi pas savo motiną, turtą niokojo pats A. B.. Atsakovės atstovas teismo posėdžio metu prašė ieškinį atmesti ir tuo pagrindu, kad yra pasibaigęs CK 6.472 straipsnio 4 dalyje numatytas vienerių metų ieškinio senaties terminas.

Apeliaciniame skunde ieškovai A. B. ir D. B. prašo Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį patenkinti, arba panaikinus pirmosios instancijos teismo sprendimą, bylą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo; priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas; bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:Teismas, vertindamas apdovanotojo veiksmus prieš dovanotoją, neįvertino geros moralės apibrėžties reikšmingumo, taip nutolo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikos analogiškose bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013-06-20 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-350/2013, 2010-04-12 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2010). Teismas vertino ir pasisakė tik dėl atsakovei naudingų parodymų aplinkybių, tačiau nepasisakė ir nevertino parodymų, kurie patvirtino ieškovams naudingas aplinkybes, tokiu būdu išvengdamas įrodymų viseto vertinimo.Prieš padovanodami ginčo namą tėvai - A. B. ir D. B., su savo sūnumi E. ir dukromis R. ir A. aptarė padovanojimo pasekmes - iki mirties gyvens su žmona, o dukra A. juos prižiūrės, tėvams gyvenant tame pačiame name (naudojimosi patalpomis tvarka žodiniu susitarimu buvo nusistatyta). Šias aplinkybes patvirtino ne tik ieškovai, bet ir liudytoja R. N., taip pat loginė įvykių seka. Prie gyvenamojo namo, kuriame gyvena ieškovai yra pristatytas priestatas, kuriame gyvena dukra su šeima. Ieškovai čia pastoviai gyveno iki 2015 m. lapkričio mėn. vidurio, tai yra trylika metų, po to kai dukrai A. padovanojo šį ginčo namą, kol dėl dukros veiksmų pasidarė gyventi visiškai neįmanoma abiem garbaus amžiaus ieškovams. Ieškove D. B., kuriai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, šiuo metu rūpinasi tik garbaus amžiaus jos sutuoktinis. Tai, kad ieškovai ginčo name gyveno iki 2015 m. lapkričio vidurio patvirtino liudininkai S. Ž., R. N.. Apeliantų nuomone, yra kelios priežastys, kodėl atsakovė toliau vengia vykdyti žodinį susitarimą su savo tėvais dėl jų priežiūros: tėvams, tapusiems ligotiems ir nesugebantiems dukros remti kaip anksčiau, tėvai akivaizdžiai savaime tapo papildoma našta atsakovei; tą be ieškovų paliudijo liudytoja R. N.; atsakovei norint parduoti namą, pirmiausia iš jo reikia išgyvendinti savo tėvus; atsakovei susituokus su M. A., labai pasikeitė artimųjų santykiai - tiek tėvai, tiek brolis ir seserys atsakovei tapo nereikalingi. Atsakovei nuo to momento artimiausiu draugu tapo „taurelė“. Tai, kad atsakovė terorizavo tėvus, nurodė ne tik ieškovai, bet ir liudininkai R. N., E. V. gavo šimtus įžeidžiančių senelius žinučių, perspėjimą, kad pas senelius nesilankytų, nes bus kviečiama policija. Apeliantų nuomone, apdovanotojo veiksmai, kuriuos jis atlieka prieš dovanotoją ir kurie yra neabejotinai griežtai smerktini geros moralės požiūriu - tai atsakovės elgesys, priėmus dovaną iš tėvų ir žodžiu pažadėjus šiems leisti name gyventi iki gyvos galvos, bei abiem tėvams faktiškai name gyvenant ir po dovanojimo sutarties sudarymo dar trylika metų, atsakovei akivaizdžiai smerktinai elgiantis su savo garbaus amžiaus ligotais tėvais, praktiškai tokiu elgesiu išvejant juos, nesuteikiant jiems kitos gyvenamosios vietos bei naikinant ieškovams priklausantį kilnojamąjį turtą. Jau nekalbant apie įžeidžiančias žinutes, kurias siuntė A. A.. Liudytojas M. A. suklaidino teismą, nurodydamas, kad visas įžeidžiančias žinutes siuntė jis pats. Iš tikrųjų, žinučių tekstą patyrinėjus vien lingvistiniu požiūriu, akivaizdu kas tikrasis žinučių siuntėjas yra būtent A. A.. Be to, iš byloje esančios policijos pateiktos informacinės pažymos matosi, kad M. A. į bendrąjį pagalbos centrą kreipėsi iš Nr. (duomenys neskelbtini), o A. A. ten pat kreipėsi iš telefono, būtent kurio Nr. (duomenys neskelbtini). Akivaizdu, kad A. A. naudojosi šiuo telefonu. Apeliantams nekyla abejonių, kad 2015-12-02 ieškovų turtą sunaikino atsakovė. Tai patvirtina byloje esantys duomenys - ikiteisminio tyrimo metu nustatyta, jog 2015-12-02 18:32 val. asmuo prisistatęs valstybės pareigūnu M. A. iš telefono numerio (duomenys neskelbtini) kreipėsi į bendrąjį pagalbos centrą, sakydamas, kad „žmona smurtauja - viską išdaužiusi“. Liudininkas S. Ž. savo parodymuose patvirtino, kad 2015-12-02 matė deginančią daiktus A., kuri vėliau nuo laužo nuėjo. Liudininkai V. V., E. V. ir R. N. matė tik šio incidento pasekmes. Baudžiamojoje byloje Nr. 01-1-69803-15 A. A. parodė, kad ji išlaužė rūsio langą ir visų kambarių duris „<...> kai kuriuos savo senus nereikalingus drabužius sudegino sukūrusi laužą“. Pati A. A. po šio įvykio buvo išvežta į gydymo įstaigą. Atsakovė A. A. atsiliepime į apeliacinį skundą prašo Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2016 m. liepos 29 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:Atsakovė sutinka su teismo padaryta išvada, kad ieškovai neįrodė nė vienos iš ieškinio aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima pripažinti atsakovę atlikus prieš ieškovus veiksmus, neabejotinai griežtai smerkiamus geros moralės požiūriu. Byloje nustatyta, kad ieškovai ir atsakovė yra tėvai ir duktė. Duomenų, kad jų tarpusavio santykiai ginčijamo dovanojimo sandorio sudarymo metu būtų buvę konfliktiški, nenustatyta. Po sandorio sudarymo praėjus keletui metų, t. y., kai atsakovė susituokė su M. A. ir pradėjo gyventi dovanotame name, situacija pasikeitė, nes ieškovai tiesiog nekentė atsakovės naujo sutuoktinio. Ieškovai, norėdami bent kiek pagrįsti savo ieškinį teigė, kad atsakovė pasisavino dalį name buvusių ir ieškovams priklausiusių vertybių: du auksinius vestuvinius žiedus, du auksinius žiedus su akutėmis, aštuonis auksinius dantų protezus, auksinę grandinėlę, kompiuterį, televizorių, dulkių siurblį, įvairius dokumentus. Tačiau teismo posėdžio metu apklaustas ieškovų kviestas liudytojas V. V. parodė, kad buvo girdėjęs, kad prieš metus buvo įsibrautą į tą namą ir pagrobti ieškovų daiktai, auksiniai protezai. Tokiu būdu akivaizdu, kad ieškovai sako netiesą. Ieškovai ieškinyje teigia, kad atsakovė kankino, o vėliau ir nužudė ieškovo 10 metų amžiaus šunį. Tačiau ieškovų kviesta liudytoja R. N. parodė, kad šiuo buvo 15-16 metų amžiaus, prieš mirtį šis šuo sirgo ir buvo paties A. B. operuotas. Aplinkybes apie šuns amžių ir ligas iš esmės patvirtino ir liudytojas M. A.. Be to atsakovė teismo posėdžio metu nurodė, kad šuo nustipo prieš tris metus. Ši aplinkybė teismo posėdžio metu paneigta nebuvo. Ieškovai ieškinyje taip pat nurodė, kad atsakovė po santuokos su M. A. sudarymo iš ieškovų patalpų pastoviai vogė įvairius daiktus: geresnius indus, rūbus, patalynės komplektus, įvairius įrankius, maisto produktus, o ieškovams išvykus pas medikus, buvo laužomi baldai, griaunamos rūsio sienos, įvairiais būdais, kad ieškovus įskaudintų, vagiamos ieškovams priklausančios vertingos knygos, mokslo diplomai, gadinamas kompiuteris, televizorius ir kitas inventorius, A. A. kartu su savo sutuoktiniu bandė pasmaugti ieškovę D. B.. Tačiau šios ieškovų nurodyto aplinkybės nebuvo patvirtintos jokiais objektyviais duomenimis. Ieškovai taip pat nurodė, kad užrakinus patalpas, grįžus namo iš ligoninės, kurioje A. B. lankydavo savo sutuoktinę, rasdavo nudaužytas spynas, ar išdaužtus rūsio langus, per kuriuos atsakovė patekdavo į ieškovų patalpas. D. B. kiekvieną kartą grįžus iš ligoninės namo, atsakovė ją sutikdavo įvairiais įžeidinėjimais, necenzūriniais žodžiais. Šie įžeidinėjimai, pažeminimai kartodavosi pastoviai. Ji D. B. pareiškė, kad jos laukia toks pat likimas kaip ir A. B. šuns. Ieškovai taip pat nurodo, kad 2015-12-02 rado išlaužtas namo duris, išdaužytus langus, namo viduje ir kieme rado sulaužytus baldus, išdaužytus indus akordeoną ir buitinę techniką, išmėtytus drabužius, maistą, vaistus. Kieme buvo sukurtas laužas iš ieškovų drabužių, avalynės, patalynės. Šias aplinkybes ieškovai grindžia 2015-12-18 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu Nr. 0076/15/27. Faktinių aplinkybių konstatavimo protokole užfiksuota, kad išdaužyti namo dalies, kurioje gyveno ieškovai langai, durų stiklai, sulaužyti baldai, išmėtyti rūbai. Nors ieškovai teigė, kad kieme buvo sukurtas laužas iš jiems priklausančių daiktų ir rūbų, tačiau laužavietės pėdsakai šiame faktinių aplinkybių konstatavimo protokole nėra užfiksuoti. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad faktinių aplinkybių konstatavimas atliktas 2015-12-18, t. y. praėjus daugiau kaip dviem savaitėms po nurodomo įvykio. Teismui pateikta 2016-01-07 Marijampolės AVPK Vilkaviškio rajono policijos komisariato kriminalinės policijos skyriaus pažyma 2015-12-03 d. 07:31 val. asmuo prisistatęs atsakovės sutuoktinis kreipėsi į bendrąjį pagalbos centrą pranešdamas, jog konfliktuoja su uošviu, kuris grasina su peiliu, yra mažamečių vaikų. Taip pat 2015-12-17 d. 09:08 val. pati atsakovė kreipėsi į bendrąjį pagalbos centrą pranešdama, jog jos tėtis (A. B.) daužo namų langus, triukšmauja, yra mažametė dukra 4 metų. Pažymoje užfiksuotą informaciją patvirtina ir atsakovės pateiktame kompaktiniame diske esantis garso įrašas ir M. A. 2016-02-01 liudytojo apklausos protokolo kopija. Šioje pažymoje, teismui pateiktame garso įraše bei M. A. liudytojo apklausos protokolo kopijoje esantys duomenys iš esmės patvirtina liudytojo M. A. nurodytas aplinkybes, kad po to, kai A. A. buvo išvežta į gydymo įstaigą, A. B. buvo užpuolęs jį su peiliu, dėl ko jis su vaikais buvo išvykęs ir kurį laiką negyveno adresu (duomenys neskelbtini), bei, kad prie patalpų suniokojimo galėjo prisidėti ir pats ieškovas A. B., dėl ko M. A. su sutuoktine vėliau buvo priversti imti paskolas ir tvarkyti namus. Šias aplinkybes taip pat patvirtina ir atsakovės atstovo pateiktos dokumentų kopijos - užsakymo atliko sutarties Nr. 937, garantinio paso Nr. 2015-12-30/01, grynųjų pinigų priėmimo kvitų, vartojimo kredito sutarties.Įrodymų, kad 2015-12-02 atsakovė išlaužė namo duris, išdaužė langus, sulaužė ieškovų baldus, indus akordeoną ir buitinę techniką, išmėtė drabužius, maistą, vaistus - nėra ir niekada ieškovai jų nepateikė. Iš byloje esančių SMS žinučių galima padaryti tik vieną išvadą, kad santykiai tarp ieškovų ir atsakovės yra konfliktiški, tačiau šios žinutės niekaip nepagrindžia ieškovų nurodytų aplinkybių, kad atsakovė niokojo jų padovanotą turtą ar pasikėsino į dovanotojo ar jo artimųjų giminaičių gyvybę ar tyčia juos sunkiai sužalojo ar, kad atsakovės veiksmai vertinami kaip veikimas prieš dovanos davėjus ir griežtai smerktini geros moralės požiūriu.Ginčo sandoryje atsakovei nebuvo numatyta jokių papildomų sąlygų, susijusių su padovanotu turtu, ieškovų (dovanotojo) išlaikymu ar jų aprūpinimu gyvenamuoju plotu, atsižvelgiant į tai, kad teisme apklaustų liudytojų teigimu ieškovas A. B. statėsi namą (duomenys neskelbtini), o jo sūnus E. B. žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), kaip asmeninę nuosavybę įgijo 2014-08-12 dovanojimo sutarties pagrindu, informaciją apie duomenų sandoriui tikslinimą atliko ieškovas A. B., kad teismui pateiktais duomenimis konfliktų iniciatorius buvo ir ieškovas A. B., atsakovės veiksmai negali būti vertinami kaip smerktini geros moralės požiūriu. Ieškovo argumentai apie atsakovės nesirūpinimą dovana, turto naikinimą, taip pat niekuo neįrodyti. Teismui pateikto 2015-12-18 faktinių aplinkybių konstatavimo protokolo Nr. 0076/15/27 nuotraukos patvirtina, kad namą iš esmės sudaro dvi dalys - pagrindinė, kuri šiuo metu yra apleista ir antroji, kurioje šiuo metu faktiškai gyvena atsakovė su šeima. Tai, kad atsakovė bandė tvarkyti jai padovanotą namą patvirtino ne tik atsakovės liudytojas M. A., bet ir ieškovų liudytoja E. V., kuri patvirtino, kad atsakovė buvo pradėjusi tvarkyti tą dalį gyvenamojo namo, kurioje gyveno ieškovai, tačiau dėl kilusio konflikto šio sumanymo atsisakė. Šias aplinkybes taip pat patvirtina teismui pateikti rašytiniai įrodymai. Todėl ieškovų teiginiai, kad atsakovė su jai dovanotu turtu, turinčiu dovanotojui didelės neturtinės reikšmės, elgiasi taip, kad kyla reali to turto žuvinio grėsmė, neturi absoliučiai jokio pagrindo.