- Teismas
- Šiaulių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-08-24
- Bylos Nr.
- 1-1131-1079/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Sigita Rozgaitė
- Kaltinamasis
- R. B.
- Nukentėjusysis
- V. M., P. M., O. A.
- Advokatai
- Daiva Balčiūnienė, Modestas Švažas
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
R. B., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenamoji ir deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje,
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
R. B. 2020 m. birželio 16 d., apie 14.10 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas lengvąjį automobilį Volvo V70, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 9, 127, 128, 131.2, 136.2, 137, 140.1 ir 3 priedo 1.1 punktuose numatytus reikalavimus, – tai yra, nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, sukėlė pavojų kitų eismo dalyvių saugumui, nepasirinko saugaus važiavimo greičio, atsižvelgiant į eismo intensyvumą, kad atsiradus kliūčiai ar iškilus grėsmei eismo saugumui galėtų sulėtinti greitį, net visiškai sustabdyti transporto priemonę arba apvažiuoti kliūtį nesukeldamas pavojaus kitiems eismo dalyviams, sudarė kliūtis jų eismui, prieš pradėdamas lenkti neįsitikino, kad transporto priemonės, važiuojančios priekyje ta pačia eismo juosta, vairuotojas nerodo kairiojo posūkio signalo, priekyje važiuojančios ir kairįjį posūkio signalą rodančios transporto priemonės neapvažiavo iš dešinės pusės arba nepalaukė, kol priekyje važiuojantis vairuotojas atlaisvins eismo juostą, sankryžoje pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklu „Sankryža su šalutiniu keliu“, paženklintame kelio ruože „Siaura ištisinė linija“, atlikdamas trijų ta pačia eismo juosta važiuojančių transporto priemonių lenkimo manevrą, viršydamas jam, kaip pradedančiajam vairuotojui, leistiną 80 km/h greitį keliuose su asfalto danga, tikėtina, važiuodamas 120 km/h greičiu, išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, artėjo link ištisine kelio ženklinimo linija pažymėto kelio ruožo, kai tuo metu priekyje nelygiareikšmių kelių sankryžoje mažesniu greičiu kairiojo posūkio kreive į kelią, vedantį link (duomenys neskelbtini), išvažiavo lengvasis automobilis Opel Astra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamas P. M., ir jis, vairuojamu automobiliu nespėjęs aplenkti kitų transporto priemonių ir grįžti į savo judėjimo krypties eismo juostą, siekdamas išvengti kliūties, nusuko į kairę pusę ir automobilio priekinės dalies dešine puse bei dešinio šono priekine dalimi susidūrė su automobilio Opel Astra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamo P. M., kairiuoju šonu, ties priekinių durelių priekine dalimi bei priekiniu sparnu, ko rezultate, nuo susidūrimo smūgio abu automobiliai nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies, tokiu būdu įvyko eismo įvykis, dėl kurio lengvojo automobilio Opel Astra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojui P. M. buvo padarytos kairės alkūnės ir abiejų kojų poodinės kraujosruvos, atitinkančios nežymų sveikatos sutrikdymą, keleivei V. M. buvo padarytos galvos, veido, pilvo, sėdmenų bei kojų poodinės kraujosruvos, atitinkančios nežymų sveikatos sutrikdymą bei keleivei O. A. buvo padaryta sėdmens poodinė kraujosruva, kairio kelio odos nubrozdinimas, kairio raktikaulio lūžis, atitinkantys nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis R. B. nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 straipsnio 1 dalyje, padarymu kaltu prisipažino visiškai.
Apklaustas teisiamajame posėdyje kaltinamasis R. B. parodė, kad tą dieną važiavo ką tik nusipirkęs automobilį. Važiuojant namo ir likus keliems kilometrams privažiavo kelis automobilius, kurie važiavo negreitai ir nusprendė juos aplenkti. Planavo aplenkti vieną automobilį, nes buvo tarpas. Išvažiavo į kitą kelio pusę, bandydamas aplenkti automobilį ir tuo metu iš tos pačios juostos prieš jį išlindo dar vienas automobilis. Jis jau buvau pradėjęs lenkimo manevrą, tas automobilis sugrįžo į savo juostą, o tuo metu kol jis sugrįžo, jam buvo per vėlu kažką pastebėti. Vienas automobilis rodė posūkio signalą į kairę ir tada viskas įvyko labai greitai, tuo momentu bandydamas išvengti susidūrimo nusuko į kairę ir susidūręs su kitu automobiliu, nuvažiavo nuo kelio. Lenkė prie sankryžos, kadangi automobilis sukantis į kairę sulėtino greitį ir visi privažiavo arčiau. Kelio ženklo, kad artėja prie šalutinio kelio sankryžos, nepastebėjo. Matė kelio ženklinimą, ištisinę liniją. Žino, kad negalima lenkti per ištisinę liniją, bet pradėjo lenkti nesant ištisinei linijai. Ištisinė linija prasidėjo, kai automobilis užlindęs prieš jį sugrįžo atgal į savo eismo juostą. Pradėdamas manevrą važiavo maždaug 70 km/h, o lenkimo metu nežino koks galėjo būti greitis. Sutinka su ekspertų išvada, kad jo grietis galėjo būti apie 120 km/h. Pradedant lenkti atstumas iki automobilio galėjo būti apie 20-30 m, tarpas tarp kitų automobilių 10-20 m, ketino įsisprausti į 10 m tarpą tarp automobilių. Pamatęs kliūtį kažkiek stabdė, bet viskas įvyko labai greitai. Gal iš streso bandydamas apvažiuoti spaudė greičio pedalą. Iki lenkimo važiavo 70 km/h, nes visa automobilių kolona važiavo tokiu greičiu. Pagal nustatytą greitį, važiavo 120 km/h. Lenkiant greitis padidėjo iki 120 km/h, kadangi buvo lenkimas, automobilis galingas, stengėsi greičiau aplenkti. Sutinka su specialisto išvada dėl eismo įvykio kilimo mechanizmo. Sutinka su nukentėjusiesiems nustatytais kūno sužalojamais. Po įvykio bendravo su nukentėjusiaisiais, jų atsiprašė, mano, kad jam atleido. Savarankiškai žalos neatlygino. Draudikų biuras jam nepareiškė pretenzijų dėl žalos atlyginimo. Savo poelgį vertina labai blogai, gailisi kas įvyko. Nėra baustas administracine tvarka, neteistas. Jeigu netektų teisės vairuoti, nebeturėtų galimybės dirbti, nes neturėtų su kuo nuvykti į darbą. Darbe yra reikalingas vairuotojo pažymėjimas, dirba (duomenys neskelbtini). Sutinka atlyginti išlaidas valstybei už nukentėjusiesiems suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Nukentėjusioji V. M., teisiamajame posėdyje parodė, kad draudimas atlygino viską ką prašė, t. y. 400 Eur neturinės žalos ir 75 Eur už vaistus. Kaltinamasis jos atsiprašė, buvo ir su mama į namus atvažiavęs. Susitaikė su kaltinamuoju ir pasirašė susitaikymo protokolą. Atleido ir neturi pretenzijų kaltinamajam.
Nukentėjusysis P. M., teisiamajame posėdyje parodė, kad kaltinamasis jo atsiprašė, jam atleido. Padaryta buvo didelė žala, bet ji atlyginta. Už automobilį draudimas atlygino 1160 Eur, 25 Eur už vaistus ir 400 Eur neturinės žalos. Kaltinamasis nieko nemokėjo, neprašė jo atlyginti žalos.
Nukentėjusioji O. A., teisiamajame posėdyje parodė, kad eismo įvykio metu jai buvo padaryti sužalojimai. Draudimas atlygino padarytą žalą, daugiau jai nieko nereikia. Kaltinamasis atsiprašė, jam atleido. Sutinka, kad kaltinamasis būtų atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės.
Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, davė išsamius parodymus apie savo paties galimai padarytą nusikalstamą veiką ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėja, nukentėjusieji, jų atstovas ir prokuroras.
Kaltinamojo R. B. kaltė dėl nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymo, be jo pačio visiško prisipažinimo, grindžiama ir kitais įrodymais, išnagrinėtais teisiamajame posėdyje Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnyje, 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka, atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą:
nukentėjusiosios V. M. parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, kad 2020 m. birželio 16 d., apie 14.10 val. ji važiavo su sutuoktiniu P. M., kuris vairavo, jam priklausančiu automobiliu Opel Astra, pažvejoti į tvenkinį, esantį (duomenys neskelbtini). Su jais kartu važiavo draugė O. A., kuri sėdėjo ant galinės keleivio sėdynės už jos. Visi trys buvo prisisegę saugos diržus, buvo blaivūs. Privažiavus sankryžą su keliu link (duomenys neskelbtini), jau ruošėsi sukti į kairę, kai pajuto kažkokį keistą garsą ir po to jau matė kaip dūžta priekinis stiklas, kaip iššauna automobilio apsauginės pagalvės. Mano, kad buvo šoko būsenoje, kadangi tiksliai avarijos aplinkybių negali nupasakoti. Po avarijos ji su O. A. išlipo iš automobilio, po to išlipo jos vyras P. M. Matė, kad jų automobilis buvo stipriai apgadintas. Suprato jau po avarijos, kad juos kliudė iš galo važiuojantis kitas automobilis, kuris buvo nuvažiavęs dar toliau į laukus. Prie jų iš to automobilio atėjo nepažįstamas vaikinas, kuris pradėjo sakyti, kad tai jis kaltas dėl avarijos, atsiprašinėjo. Ji vairuotojo pažymėjimo neturi, vairuoti automobilio nemoka. Dėl kokių priežasčių įvyko avarija, ji nesuprato, bet vyras P. M. pasakojo, kad jam sukant į kairę pusę, jį lenkdamas kliudė kitas automobilis. Po avarijos jos vyras skundėsi skausmais kairėje kojoje, jai skaudėjo dešinę ranką, o O. A. skundėsi kairiosios rankos skausmais. Ją ir O. A. atvykusi greitoji medicinos pagalba nuvežė į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių, kur po apžiūros buvo paleistos į namus gydytis ambulatoriškai. Kadangi su sutuoktiniu jautėsi nelabai gerai, tai 2020 m. birželio 18 d. kreipėsi į VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centrą, kur ji lankėsi pas šeimos gydytoją. Jai buvo nustatytas dešinio peties sumušimas, mėlynės ant rankų ir kojų, kitų rimtų sužalojimų nebuvo nustatyta. Vyras lankėsi pas chirurgą, kuris jam išrašė vaistų nuo skausmo. Į kitas gydymo įstaigas nesikreipė. 2020 m. birželio 19 d. dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo kreipėsi į teismo medicinos specialistus. Teisės dėl civilinio ieškinio pareiškimo jai išaiškintos (t. 2, b. l. 1-4, 5-8);
nukentėjusiojo P. M., ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2020 m. birželio 16 d., apie 14.10 val. jis važiavo jam priklausančiu automobiliu Opel Astra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), pažvejoti į tvenkinį, esantį (duomenys neskelbtini). Su juo kartu važiavo jo sutuoktinė V. M., kuri sėdėjo priekyje ant keleivio sėdynės, o kartu važiavusi O. A. sėdėjo ant galinės keleivio sėdynės už jo žmonos. Visi trys buvo prisisegę saugos diržus, visi trys buvo blaivūs. Važiuojant jo greitis buvo 80-85 km/h. Sukant link (duomenys neskelbtini), dar prieš sankryžą esant maždaug 200 m atstumui, jis įjungė kairiojo posūkio signalą, artėdamas prie sankryžos sumažino greitį iki maždaug 20-25 km/h. Tik pradėjus posūkio manevrą į kairę, dar būnant ant pagrindinio kelio važiuojamosios dalies, jis pajuto didžiulį smūgį į automobilio kairę pusę. Nuo smūgio jo automobilis buvo nublokštas nuo pagrindinio kelio į šalia buvusius laukus kairėje pusėje, žiūrint link (duomenys neskelbtini). Jei gerai pamena, paskutinį kartą į galinio matymo veidrodėlį pažiūrėjo prieš įjungiant kairiojo posūkio signalą, maždaug 200 m atstumu iki sankryžos, tuo metu jokio automobilio iš galo važiuojančio jis nematė, iš priekio taip pat automobiliai nevažiavo. Prieš pradedant manevrą, jei gerai pamena, jis nepažiūrėjo dar kartą į galinio matymo veidrodėlį, nes iš galo nematė jokio atvažiuojančio automobilio. Po avarijos iššoko oro pagalvės, jis nuo smūgio jautėsi apsvaigęs, nelabai iš pradžių suprato, kas nutiko. Iš automobilio pirmos išlipo sutuoktinė V. M. ir O. A. Pastebėjo, kad be jų į tuos pačius laukus, tik toliau į priekį yra nuvažiavęs kitas automobilis Volvo. Nuo Volvo automobilio atėjo jam nepažįstamas vaikinas, dabar žino, kad tai yra R. B., kuris pradėjo sakyti, kad jis kaltas dėl sukeltos avarijos, kad nematė jo sukančio į kairę pusę ir kliudė. Kas įvykio metu paskambino pagalbos telefonu 112, jis nežino. Nors jo automobilį kliudžiusio Volvo automobilio jis prieš avariją nematė, mano, kad jis galėjo važiuoti dideliu greičiu, nes susidūrimo metu juto stiprų smūgį, po kurio jo automobilis nulėkė į laukus. Po avarijos jo automobilis buvo stipriai apgadintas, ypatingai kairės pusės šonas, automobilio rėmas, mano, kad jis neberemontuojamas. Prieš avariją jo automobilis buvo techniškai tvarkingas, draustas, jis pats vairuoja nuo 1972 m. Mato gerai, akinių nereikia nešioti. Po avarijos juto skausmą kairėje kojoje. Sutuoktinė skundėsi dešinės rankos skausmais, O. A. skundėsi kairiosios rankos skausmais. 2020 m. birželio 18 d. kreipėsi į VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centrą, kur sutuoktinė lankėsi pas šeimos gydytoją, o jis nuėjo tiesiai pas chirurgą, kuris jam išrašė vaistų nuo skausmo. Į kitas gydymo įstaigas jis nebesikreipė. 2020 m. birželio 19 d. dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo kreipėsi į teismo medicinos specialistus (t. 1, b. l. 174-175, 176-179);
nukentėjusiosios O. A., ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2020 m. birželio 16 d., apie 14.10 val. ji važiavo su draugais P. ir V. M. kartu pažvejoti į (duomenys neskelbtini), esantį tvenkinį. Važiavo jų automobiliu, vairavo P. M., šalia jo priekinėje kleivio sėdynėje sėdėjo V. M., o ji sėdėjo ant galinės sėdynės už jos. Privažiavus sankryžą su keliu link (duomenys neskelbtini), jie jau ruošėsi sukti į kairę, link (duomenys neskelbtini), kai staiga pajuto smūgį į automobilį. Tada jau pamena, kad po smūgio ji žvelgė į automobilio dureles, tada suprato, kad yra gyva ir pati išlipo iš automobilio. Pastebėjo, kad jie nuvažiavo nuo kelio į laukus, priešais juos toliau laukuose matė kitą automobilį. Matė nuo minėto automobilio ateinantį vaikiną, kurio nepažinojo, jo vardo ir pavardės nežino, jis jas pamatęs pradėjo sakyti „ačiū dievui, visi gyvi“. Kas iškvietė medikus ir policiją ji nežino. Ji po avarijos juto skausmus kairėje rankoje, tratėjo kaulai, todėl atvykus medikams, kartu su V. M. išvyko į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių apžiūrai. Jai buvo nustatytas kairiojo raktikaulio lūžis. Po to ji 2020 m. birželio 18 d. dar skambinosi šeimos gydytojai į VšĮ (duomenys neskelbtini) pirminės sveikatos priežiūros centrą, kur išrašė vaistų nuo skausmo. Kadangi pajuto skausmus krūtinėje ir nugaroje, dar 2020 m. birželio 20 d. kreipėsi į VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių, kur jai dar kartą peršvietė šonkaulius, jokių lūžių nerado. Taip pat 2020 m. birželio 19 d. dėl sveikatos sutrikdymo masto nustatymo kreipėsi į teismo medicinos specialistus. Ji nesuprato, dėl kokių priežasčių įvyko avarija, apie avarijos priežastis žino tik iš P. M. Teisės dėl civilini ieškinio pareiškimo jai išaiškintos (t. 1, b. l. 139-142);
liudytojos G. E. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2020 m. birželio 16 d., apie 13.55 val. ji išvažiavo tarnybiniu automobiliu Toyota Auris, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), iš (duomenys neskelbtini), kur dirba (duomenys neskelbtini), nes planavo aplankyti vieną šeimą, gyvenančią (duomenys neskelbtini). Važiavo keliu (duomenys neskelbtini). Važiavo pro (duomenys neskelbtini), kur už minėto kaimo toliau važiavo tiesiai link (duomenys neskelbtini), kai netoli sankryžos į (duomenys neskelbtini), ji važiavo viduryje trijų automobilių kolonoje. Važiavo apie 90 km/h greičiu, važiavo nedideliu leistinu atstumu nuo priekyje jos važiavusio minėto automobilio, kuris galėjo važiuoti apie 80 km/h greičiu. Pastebėjo, kad dar prieš minėtą sankryžą, esant apie 200 m atstumą iki jos, priekyje važiavusio automobilio vairuotojas, pradėjo rodyti posūkį į kairę, ji suprato, kad jis ruošiasi sukti sankryžoje link (duomenys neskelbtini). Ji pati buvo planavusi lenkti minėtą automobilį, bet pastebėjusi, kad jis rodo posūkį į kairę, sulėtino greitį ir važiavo jam iš paskos. Automobilis priartėjo sankryžoje prie ašinės linijos ir pradėjo posūkį į kairę ir sukimo manevrą per priešpriešinę kelio juostą, kai ji pamatė per šoninio matymo veidrodėlį, kaip priešpriešine kelio juosta didžiuliu greičiu, gal kokiu 100 km/h greičiu, o gal ir dar didesniu, jau priartėdamas prie jos automobilio, atvažiuoja šviesios spalvos automobilis, lenkia jų trijų automobilių koloną. Minėtas automobilis didžiuliu greičiu, jai pasirodė, kad net nestabdydamas, trenkėsi į priešais ją važiavusį automobilį, kuris jau buvo pasukęs į priešpriešinę kelio pusę ir smūgis kliuvo į automobilio kairę pusę, gal per vidurį. Nuo smūgio abu automobiliai nuskriejo į laukus, į kairę pusę žiūrint link (duomenys neskelbtini). Ji sustojo šalikelėje, ir nuskubėjo pažiūrėti, kaip jaučiasi avariją patyrė asmenys. Atrodo, kad už jos važiavęs automobilis nenustojo ir nuvažiavo toliau. Jei gerai prisimena, už jos važiavęs automobilis, prieš avariją, tikrai nebuvo pradėjęs lenkimo, nebuvo išvažiavęs į priešpriešinę kelio juostą, būtų tai pastebėjusi, nes pati norėjo anksčiau lenkti, todėl nuolat dairėsi į galinio matymo ir šoninius veidrodėlius. Ji paskambino telefonu 112 bei pranešė apie avariją. Nuėjusi prie avarijos vietos, pamatė, kad iš priešais ją važiavusio automobilio išlipo trys vyresnio amžiaus žmonės, vyras ir dvi moterys. Ji juos pažįsta iš matymo, tačiau vardų ir pavardžių nežino, išskyrus vieną - O. A. Iš toliau laukuose buvusio automobilio, kuris lenkė, išlipo jaunas vaikinas, jo nepažinojo. O. A. sakė, kad jai sukasi galva, kita moteris sakė, kad jai skauda kairę ranką, o, ar vyras skundėsi sveikata, ji negirdėjo. Tuo metu prie jų atėjo minėtas jaunas vaikinas iš kito automobilio, jis pasakė, kad kvies pagalbą, bet ji pasakė, kad jau tai padarė. Ji jam pradėjo priekaištauti, kodėl jis sukėlė avariją, kad važiavo tokiu dideliu greičiu. Jis pradėjo sakyti, kad jis supranta, kad yra kaltas, o jai liepė nesikišti į tai. Ant vaikino matomų kūno vietų sužalojimų nematė, ar jis skundėsi kokiais sužalojimais, negali pasakyti. Abu automobiliai atrodė stipriai apgadinti. Kadangi avarijoje dalyvavę asmenys jautėsi pakankamai gerai, nebuvo prispausti, ji paliko juos laukti pagalbos, o pati išvyko į (duomenys neskelbtini) darbo reikalais. Grįždama už kokių 15 min. pro tą pačią vietą, ji matė, kad jau yra atvykę medikai, policija. Ji avarijos išvengė pasukdama automobilį į dešinę, todėl jos vairuojamas automobilis nebuvo apgadintas, ji nenukentėjo. Jos tarnybiniame automobilyje vaizdo registratorius nebuvo įrengtas. Prieš avariją vaikino vairuojamo automobilio nepastebėjo, nematė, kad jis būtų važiavęs iš paskos už jos važiavusio automobilio, jį pastebėjo jau priešpriešinėje kelio juostoje, kai jis artėjo ir susilygino su jos automobiliu (t. 2, b. l. 61-64);
liudytojos G. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2020 m. birželio mėnesį, datos ir laiko nepamena, dirbo kartu su kolega Ž. K., kai gavo iš budėtojo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), sankryžoje su keliu, vedančiu link (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė du automobiliai, yra nukentėjusiųjų asmenų. Jie su kolega tuo metu tuo keliu tarnybiniu automobiliu važiavo (duomenys neskelbtini), todėl už kelių minučių atvyko į įvykio vietą. Pastebėjo, kad įvykio vietoje į laukus buvo nuvažiavę du automobiliai, vienas Volvo markės, kitas automobilis Opel markės. Iš automobilių buvo išlipę visi žmonės. Volvo automobilį vairavo jaunas vyras, o Opel automobilį vairavo senyvo amžiaus vyras, kartu važiavo dvi senyvo amžiaus keleivės. Volvo vairuotojas, kiek prisimena, pasakojo, kad važiuodamas ta pačia kryptimi, kirto ištisinę ženklinimo liniją, atskiriančią priešingų krypčių eismo juostas, lenkė ta pačia kryptimi važiavusį ir sankryžoje į kairę sukantį automobilį Opel ir su juo susidūrė. Tuo metu Volvo automobilio vairuotojas pripažino, kad jis yra kaltas dėl avarijos, todėl Ž. K. atliko jo, kaip liudytojo, apklausą, užfiksavo jo parodymus. Iš pradžių buvo manoma, kad nebus pradėtas ikiteisminis tyrimas, nes nukentėjusieji iš pirmo žvilgsnio neatrodė labai stipriai sužeisti, tačiau abiem moterims pasijutus blogiau, jos buvo išvežtos į priėmimo skyrių, vienai moteriai buvo nustatytas lūžis, koks tiksliai, nežino, todėl buvo nuspręsta pradėti ikiteisminį tyrimą. Ji ir A. M. įvykio vietoje darė fotonuotraukas. Eismo įvykio apžiūros protokolą pildė ir fotonuotraukas pridėjo Ž. K., schemą pildė ji. Tai buvo daroma kitą dieną po įvykio, tai yra 2020 m. birželio 17 d., nes eismo įvykio dieną jiems baigėsi tarnyba ir visus darbus nukėlė į kitą dieną. Atliekant matavimus nebuvo naudojamasi jokiomis google.maps ar kitomis internetinėmis programomis, visi matavimai buvo atliekami gyvai įvykio vietoje, naudojantis rankine matavimo rulete. Tiksliai išmatuotų atstumų nepamena, bet gali patvirtinti, kad kelio ženklai ir kelio ženklinimas buvo fiksuojami ir matuojami atsakingai, stengiantis viską tiksliai užfiksuoti ir pažymėti. Kelio ženklas „Sankryža su šalutiniu keliu“, žiūrint nuo (duomenys neskelbtini) pusės, buvo jos su minėtais kolegomis pastebėtas, pažymėtas schemos paruoštuke, išmatuotas jo atstumas iki sankryžos, tačiau, jei gerai pamena, ji jo nenufotografavo. Todėl prisimena, kad 2020 m. birželio 17 d. ji dar rašė pareigūnei D. R. ir prašė, kad ji nufotografuotų minėtą kelio ženklą įvykio vietoje, kad galėtų jį pridėti prie įvykio vietos apžiūros, tačiau nors ir gavo tą nuotrauką, jos pareigūnas Ž. K. neprijungė prie fotolentelės, dėl kokių priežasčių, dabar negali pasakyti, gal pamiršo. Vėliau paaiškėjo, kad minėtą kelio ženklą „Sankryža su šalutiniu keliu“, buvo užfiksavęs A. M. savo tarnybiniu telefonu, ir apie jas pranešė tyrimą atliekančiai tyrėjai, kuri tas nuotraukas prijungė prie ikiteisminio tyrimo medžiagos. Gali patvirtinti, kad eismo įvykio dieną tas kelio ženklas tikrai buvo, jis buvo užfiksuotas, pažymėtas schemos paruoštuke, o po to ir schemoje (t. 2, b. l. 67-70);
liudytojo A. M. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2020 m. birželio mėnesį, datos ir laiko tiksliai nepamena, jis dirbo kartu su kolege D. R. patruliavo (duomenys neskelbtini). Su jais susisiekė kolegos G. S. ir Ž. K., kurie informavo, kad (duomenys neskelbtini), sankryžoje su keliu, vedančiu link (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė du automobiliai, yra nukentėjusiųjų asmenų. Kolegos prašė atvykti ir padėti jiems fiksuojant įvykį. Jie atvyko į įvykio vietą. Pastebėjo, kad įvykio vietoje į laukus buvo nuvažiavę du apgadinti automobiliai Opel ir Volvo, pastarasis buvo nuvažiavęs toliau į laukus. Kaip paaiškino kolegos, kurie į įvykio vietą nuvyko anksčiau, Volvo automobilio vairuotojas, važiuodamas ta pačia kryptimi, kirto ištisinę ženklinimo liniją, atskiriančią priešingų krypčių eismo juostas, lenkė ta pačia kryptimi važiavusį ir sankryžoje į kairę sukantį automobilį Opel, kurį vairavo senyvo amžiaus vyras. Su juo kartu važiavo dar dvi vyresnio amžiaus moterys, kurios skundėsi skausmais, buvo išgabentos į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių. Jis ir D. R. padėjo tyrėjai G. S. atlikti eismo įvykio vietos apžiūrą, atlikti išmatavimus, kurie buvo užfiksuoti eismo įvykio vietos apžiūros protokole. Atliekant matavimus, visi matavimai buvo atliekami gyvai, naudojantis rankine matavimo rulete. Tiksliai išmatuotų atstumų nepamena, patvirtino, kad kelio ženklai ir kelio ženklinimas buvo fiksuojami ir matuojami. Taip pat buvo matuojamas ir fiksuojamas kelio ženklas „Sankryža su šalutiniu keliu“, esantis prieš sankryžą su keliu, vedančiu link (duomenys neskelbtini). Kokiu atstumu jis buvo, neprisimena, tačiau ženklas buvo fiksuojamas ir jo darytose fotonuotraukose, kurios liko tarnybiniame kompiuteryje, nes G. S. turėjo ir savo darytų fotonuotraukų iš eismo įvykio, be to, ji sprendė, kokias nuotraukas patalpinti prie apžiūros protokolo. Parodo, kad jis pildė Eismo įvykio registre duomenis apie eismo įvykį, ten sukeltos jo darytos fotonuotraukos iš eismo įvykio, tačiau jos ten ne visos tilpo, todėl ten nėra nuotraukos su kelio ženklu „Sankryža su šalutiniu keliu“, esančiu prieš sankryžą su keliu, vedančiu link (duomenys neskelbtini). Minimas kelio ženklas tikrai buvo eismo įvykio dieną, jis yra užfiksuotas jo darytose nuotraukose, kurios buvo perkeltos į tarnybinį kompiuterį ir ten laikomos. Kelio ženklas buvo fotografuojamas ir D. R., kuri nuotrauką siuntė telefonu tyrėjai G. S. Jis eismo įvykio netyrė, tik padėjo kolegoms apžiūrėti eismo įvykio vietą, todėl šio eismo įvykio aplinkybių nežino (t. 2, b. l. 73-76);
liudytojos D. R. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad 2020 m. birželio mėnesį, datos ir laiko tiksliai nepamena, ji dirbo su A. M. (duomenys neskelbtini). G. S. juos informavo, kad (duomenys neskelbtini), sankryžoje su keliu, vedančiu link (duomenys neskelbtini), įvyko eismo įvykis, kurio metu susidūrė du automobiliai, yra nukentėjusiųjų asmenų. Ji paprašė pagalbos apžiūrėti įvykio vietą. Kaip paaiškino kolegos ir, kiek teko pabendrauti su pagyvenusio amžiaus vairuotoju, kuris vairavo kitą automobilį, kurio markės nepamena, Volvo vairuotojas, važiuodamas ta pačia kryptimi, kirto ištisinę ženklinimo liniją, atskiriančią priešingų krypčių eismo juostas, lenkė ta pačia kryptimi važiavusį ir sankryžoje į kairę sukantį senyvo amžiaus vyro vairuojamą automobilį. Su juo kartu važiavo dar dvi vyresnio amžiaus moterys, kurios skundėsi skausmais, buvo išgabentos į (duomenys neskelbtini) ligoninės priėmimo skyrių. Su Volvo vairuotoju jai bendrauti neteko. Ji su A. M. padėjo tyrėjai G. S. atlikti eismo įvykio vietos apžiūrą, atlikti įvairius reikalingus matavimus. Eismo įvykio apžiūros protokolą pildė ir schemą braižė G. S. Atliekant matavimus nebuvo naudojamasi jokiomis google.maps ar kitomis internetinėmis programomis, visi matavimai buvo atliekami gyvai, naudojantis rankine matavimo rulete. Kelio ženklai ir kelio ženklinimas buvo fiksuojami ir matuojami atsakingai, stengiantis viską tiksliai užfiksuoti ir pažymėti. Pamena, kad įvykio vietoje fotografavo ir pati tyrėja G. S. ir A. M., tačiau kurios nuotraukos buvo prijungtos prie apžiūros protokolo, ji nežino. Pamena, kad kitą dieną po eismo įvykio tyrėja G. S. prašė jos nufotografuoti kelio ženklą „Sankryža su šalutiniu keliu“, esantį prieš sankryžą su keliu, vedančiu link (duomenys neskelbtini), nes ji buvo tik išmatavusi atstumą nuo jo iki sankryžos, tačiau nebuvo pasidariusi to kelio ženklo fotonuotraukos. Ji, važiuodama tuo keliu, padarė šio kelio ženklo fotonuotrauką mobiliojo ryšio telefonu ir išsiuntė ją per programą „Messenger“ G. S. Minėtas kelio ženklas tikrai buvo eismo įvykio dieną, jei gerai pamena, jis buvo fiksuotas A. M., nes jis taip pat darė eismo įvykio nuotraukas, kurias sukėlė pildydamas Eismo įvykio registre duomenis apie minėtą avariją. Ji pati eismo įvykio netyrė, tik padėjo kolegoms apžiūrėti eismo įvykio vietą, todėl detalesnių šio eismo įvykio aplinkybių nežino (t. 2, b. l. 79-82);
2020 m. birželio 16 d. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo, kuriame nurodyta, kad R. B. 2020 m. birželio 16 d., apie 14.10 val., (duomenys neskelbtini), vairuodamas lengvąjį automobilį Volvo V70, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), sankryžoje pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklu „Sankryža su šalutiniu keliu“, paženklintame kelio ruože „Siaura ištisinė linija“, atlikdamas trijų ta pačia eismo juosta važiuojančių transporto priemonių lenkimo manevrą, kai tuo metu priekyje nelygiareikšmių kelių sankryžoje mažesniu greičiu kairiojo posūkio kreive į kelią, vedantį link (duomenys neskelbtini), išvažiavo lengvasis automobilis Opel Astra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vairuojamas P. M., išvažiavo į priešpriešinę eismo juostą, ir susidūrė su automobiliu Opel Astra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ko rezultate, nuo susidūrimo smūgio abu automobiliai nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies, tokiu būdu įvyko eismo įvykis, dėl kurio lengvojo automobilio Opel Astra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojui P. M., keleivėms V. M. ir O. A. buvo padaryti sveikatos sutrikdymai (t. 1, b. l. 30);
2020 m. birželio 16 d. Roik 0120000315507 pranešimu, kuriame užfiksuota, kad 14.13 val. pranešėja G. E. pranešė, kad susidūrė du automobiliai; pranešimai iš VšĮ (duomenys neskelbtini) ligoninė dėl pristatytų iš eismo įvykio vietos asmenų; padarytos veikos aprašymas (t. 1, b. l. 41-44);
2020 m. birželio 16 d. Kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu bei įvykio vietos schema, kuriais nustatyta, kad eismo įvykis įvyko (duomenys neskelbtini), esančioje sankryžoje (t. 1, b. l. 49-58);
2020 m. gruodžio 4 d. papildomu kelių eismo įvykio vietos apžiūros protokolu kuriuo nustatyta, kad eismo įvykio vietoje esančiame kelyje link (duomenys neskelbtini), kairės pusės šalikelėje 15,6 m., atstumu nuo kelio (duomenys neskelbtini) matyti žemėje įkasto nupjauto vamzdžio dalis, kuri panaši į statomų kelių ženklų atramą. 300 metrų atstumu jokių kelio ženklinimų nėra, minėtoje kelio atkarpoje nuo kelio sankirtos su (duomenys neskelbtini), 47,40 m., atstumu dešinėje pusėje matyti kairės pusės šalikelėje, 11,30 m. atstumu žemėje įkasto nupjauto vamzdžio dalis, kuri panaši į statomų kelio ženklų atramą. Kelyje jokių kelio ženklų nėra (t. 1, b. l. 59-66);
2020 m. gruodžio 18 d. apžiūros protokolu, kuriuo apžiūrėta 2020 m. gruodžio 4 d. papildomos įvykio vietos apžiūros vaizdinė medžiaga, fiksuota „body“ kamera Nr. B0F1EC61987A (t. 1, b. l. 69-70);
2020 m. gruodžio 18 d. savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriuo vyriausioji patrulė D. R. pateikė prijungimui prie ikiteisminio tyrimo medžiagos fotonuotraukas iš įvykio vietos, kuriose fiksuojamas ženklas iš įvykio vietos „Sankryža su šalutiniu keliu“ (t. 1, b. l. 98-104);
2020 m. gruodžio 21 d. tarnybiniu pranešimu, kuriuo prie ikiteisminio tyrimo prijungtos vyriausiojo patrulio A. M. įvykio vietoje darytos fotonuotraukos (t. 1, b. l. 72-93);
2021 m. sausio 6 d. apžiūros protokolu, kuriuo buvo apžiūrėtos A. M. pateiktos fotonuotraukos iš įvykio vietos (t. 1, b. l. 94-97);
alkoholio kiekio matavimo prietaiso „Alcotest 6810“ duomenimis, kuriais nustatyta, kad avarijos metu vairuotojai R. B. ir P. M. buvo blaivūs (t. 1, b. l. 45-48);
2021 m. sausio 5 d. Valstybės įmonės Lietuvos automobilių kelių direkcijos pateikta informacija, kurioje nurodyta, kad kelio (duomenys neskelbtini) prieš sankryžą, ties kuria įvyko eismo įvykis, jų laboratorijos duomenimis 2020 m. sausio 29 d. užfiksuota abiem važiavimo kryptimis kelio ženklai Nr. 108 „Sankryža su šalutiniu keliu“ ir Nr. 842 „Pagrindinio kelio kryptis“ (t. 2, b. l. 128-136);
2020 m. rugpjūčio 18 d. daiktų apžiūros protokolu, kuriuo buvo apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas dėl liudytojos G. E. pranešimo apie 2020 m. birželio 16 d. įvykusį eismo įvykį (t. 2, b. l. 159-161);
2020 m. liepos 30 d. apžiūros protokolu, kuriuo buvo apžiūrėta vaizdinė medžiaga iš „body“ kameros, kuri fiksavo vaizdą 2020 m. birželio 16 d. eismo įvykio vietoje atvykus policijos pareigūnams (t. 2, b. l. 165-168);
2020 m. liepos 28 d. apžiūros protokolu, kuriuo buvo apžiūrėta vaizdinė medžiaga iš tarnybinio automobilio „Škoda Yeti“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), fiksavusio aplinką 2020 m. birželio 16 eismo įvykio vietoje (t. 2, b. l. 172-174);
2021 m. kovo 8 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. 11Š-177(20) 11Š -38(21), kurioje nurodyta, kad: iki eismo įvykio automobilis Volvo V70, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiavo, tikėtina, 120 km/h greičiu; susidūrimo metu automobilis Volvo V70, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), važiavimo greitis, tikėtina, buvo 120 km/h, o automobilio Opel Astra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), tikėtina, apie 34 km/h; transporto priemonės susidūrė kairėje esančiame šalutiniame kelyje, žiūrint link (duomenys neskelbtini). Tikėtinos transporto priemonių padėtys susidūrimo metu grafiškai pavaizduotos 15 paveiksle; automobilio Volvo V70, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojas R. B., ištisine kelio ženklinimo linija paženklintame kelio ruože važiuodamas dešine kelio važiuojamosios dalies puse, turėjo techninę galimybę išvengti susidūrimo su kairiojo posūkio kreive važiuojančiu automobiliu Opel Astra. Atlikto tyrimo rezultatai neduoda pagrindo teigti, kad nagrinėjamojoje eismo situacijoje automobilio Opel Astra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojas P. M. turėjo techninę galimybę išvengti šio eismo įvykio kilimo; šioje eismo situacijoje automobilio Volvo V70, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojas R. B. važiavo, tikėtina, 120 km/h greičiu, viršydamas leistiną 90 km/h greitį, priešpriešinio eismo juosta kelio ruože, kuriame priešingų krypčių transporto srautus skiria ištisinė kelio ženklinimo linija, draudžianti paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta bei susidūrė su kairiojo posūkio kreive važiavusiu automobiliu Opel Astra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir techniniu požiūriu tai buvo nepriimtina bei buvo pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti; šioje eismo situacijoje automobilio Opel Astra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojas P. M., važiuodamas kairiojo posūkio kreive į šalutinį kelią, įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą ir techniniu požiūriu minėti veiksmai buvo nepriimtini, tačiau tai neturėjo priežastinio ryšio su šio eismo įvykio kilimu; šio eismo įvykio kilimo mechanizmas buvo toks: automobilio Volvo V70, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojas R. B. važiavo keliu (duomenys neskelbtini) kryptimi, tikėtina, 120 km/h greičiu, išvažiavo į priešpriešinio eismo juostą lenkimo manevrui ir toliau tęsė judėjimą priešpriešinio eismo juosta. Jam artėjant link ištisine kelio ženklinimo linija pažymėto kelio ruožo, priekyje mažesniu greičiu važiavęs automobilis Opel Astra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuojamas P. M., nelygiareikšmių kelių sankryžoje išvažiavo kairiojo posūkio kreive į kelią, vedantį link (duomenys neskelbtini). Automobilio Volvo V70, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojas nusuko į kairę pusę ir automobilio priekinės dalies dešine puse bei dešinio šono priekine dalimi susidūrė su automobilio Opel Astra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), kairiuoju šonu, ties priekinių durelių priekine dalimi bei priekiniu sparnu, minėto automobilio priekiniam kairės pusės ratui kelio išilgine ir skersine kryptimi esant ties 12 paveiksle geltonomis rodyklėmis pažymėto pėdsako pradžia, žiūrint link (duomenys neskelbtini), ir jo greitis susidūrimo metu buvo, tikėtina, 34 km/h. Tikėtinos transporto priemonių padėtys susidūrimo metu grafiškai pavaizduotos 15 paveiksle. Susidūrimo metu, veikiant susidūrimo ir inercijos jėgoms, automobiliai atsiskyrė, nuvažiavo nuo kelio važiuojamosios dalies į kairę pusę ir sustojo eismo įvykio vietos plane užfiksuotose padėtyse; šioje eismo situacijoje automobilio Volvo V70, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojas R. B. važiavo, tikėtina, 120 km/h greičiu, viršydamas leistiną 90 km/h greitį, priešpriešinio eismo juosta kelio ruože, kuriame priešingų krypčių transporto srautus skiria ištisinė kelio ženklinimo linija, draudžianti paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta bei susidūrė su kairiojo posūkio kreive važiavusiu automobiliu Opel Astra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), ir techniniu požiūriu tai buvo pagrindine sąlyga šiam eismo įvykiui kilti; atlikto tyrimo rezultatai ir tirti pateiktoje medžiagoje esantys duomenys neduoda pagrindo teigti, kad automobilio Opel Astra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), vairuotojo P. M. veiksmai techniniu požiūriu turėjo priežastinį ryšį su šio eismo įvykio kilimu (t. 2, b. l. 183-197);
2021 m. gegužės 19 d. Lietuvos teismo ekspertizės centro Klaipėdos skyriaus ekspertizės aktu Nr. 11K-41(21), kuriame nurodyta: 2020 m. birželio 16 d. eismo įvykio apžiūros protokolo priede nurodytas sutartiniu ženklu Nr. 6 kelio ženklas skaitmeniniame atvaizde „Nuotrauka Nr. 2.jpg“ nėra užfiksuotas, todėl nustatyti, ar kelio ženklas yra toje vietoje, kurioje nurodytas įvykio apžiūros protokolo priede, nėra galimybės; tikėtina, kad skaitmeniniame atvaizde „Nuotrauka Nr. 2.jpg“ yra užfiksuota galinė kelio ženklo 203 „Duoti kelią“ pusė; skaitmeniniai atvaizdai yra fiksuoti – 2020 m. birželio 16 d. 16.06.33 val.“nuotrauka_ne_1.jpg“, 2020 m. birželio 16 d. 14.36.01 val. „Nuotrauka Nr. 2.jpg“, 2020 m. birželio 16 d. 14.35.12 val. „Nuotrauka Nr. 10 (IMG-6646).jpg“; nustatyti skaitmeninių atvaizdų fiksavimo datą, pagal jų ekrano atvaizdus E630B964BD34EBC970B4EB118FA776C.png, 9A07B057BFBB46CE86440738B945D38D.png, nėra galimybės; tikėtina, kad skaitmeniniame atvaizde „Nuotrauka Nr. 10 (img-6646).jpg“ yra užfiksuota galinė kelio ženklų pusės, vienas kurių yra įspėjamasis, kaip ir skaitmeniniuose atvaizduose E630B964BD34EBC970B4EB118FA776C.png, 9A07B057BFBB46CE86440738B945D38D.png, iš priekio užfiksuotuose kelio ženkluose, vienas kurių yra įspėjamasis. Nustatyti ar kelio ženklų grupė užfiksuota skaitmeniniame atvaizde ”Nuotrauka Nr. 10 (IMG-6646).jpg“ yra toje vietoje kaip ir skaitmeniniuose atvaizduose E630B964BD34EBC970B4EB118FA776C.png, 9A07B057BFBB46CE86440738B945D38D.png, nėra galimybės (t. 3, b. l. 48-51);
2020 m. liepos 29 d. gauta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 728/2020(04), kurioje nurodyta, kad O. A. nustatyti sužalojimai: sėdmens poodinė kraujosruva, kairio kelio odos nubrozdinimas. O. A. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimas galėjo būti padarytas užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. O. A. nustatytas sveikatos sutrikdymo mastas gali keistis ateityje, jei bus nustatyti kiti su užduotyje nurodytu įvykiu susiję sužalojimai (t. 1, b. l. 162);
2020 m. rugsėjo 30 d. gauta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus papildomos specialisto išvada Nr. pG 1123/2020(04), kurioje nurodyta, kad O. A. nustatytas kairio raktikaulio lūžis galėjo būti padarytas užduotyje nurodyto eismo įvykio metu, t. y. 2020 m. birželio 16 d. O. A. padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, kadangi dėl raktikaulio lūžio jos sveikata buvo sutrikdyta ilgiau nei 10 dienų. Sveikatos sutrikdymo mastas gali keistis ateityje jei bus nustatyt papildomų sužalojimų, susijusių su užduotyje nurodytu įvykiu (t. 1, b. l. 170-171);
2020 m. liepos 15 d. gauta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 729/2020(04), kurioje nurodyta, kad P. M. nustatyti sužalojimai: kairės alkūnės ir abiejų kojų poodinės kraujosruvos, P. M. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Sužalojimai galėjo būti padaryti nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. P. M. nustatytas sveikatos sutrikdymo mastas gali keistis ateityje, įvykus sužalojimo gijimo komplikacijoms arba nustačius papildomus sužalojimus (t. 1, b. l. 198);
2020 m. liepos 29 d. gauta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus specialisto išvada Nr. G 727/2020(04) bei 2020 m. rugsėjo 2 d. gauta Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus papildoma specialisto išvada Nr. pG 1124/2020(04), kuriose nurodoma, kad V. M. nustatyti sužalojimai: galvos, veido, pilvo, sėdmenų bei kojų poodinės kraujosruvos. Dešiniojo peties sausgyslės plyšimas padarytas anksčiau (prieš 3-6 mėnesius ar seniau) nei užduotyje nurodytas įvykis. Kairio dilbio poinjekcinė žaizda su aplinkine poodine kraujosruva, remiantis makromorfologiniu vaizdu, padaryta medicininių manipuliacijų metu ir kaip sužalojimas nekvalifikuojami. V. M. nustatyti sužalojimai tiek visumoje, tiek kiekvienas iš jų atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. V. M. nustatyti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodyto įvykio aplinkybėmis ir laiku. V. M. nustatytas sveikatos sutrikdymo mastas gali keistis ateityje, jei bus diagnozuota kitų su užduotyje nurodytu įvykiu susijusių sužalojimų (t. 2, b. l. 34-35, 48-49).
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 281 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Šiame BK straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką apibūdina trys esminiai požymiai: veika (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles pažeidžiantys veiksmai ar neveikimas), padariniai (eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), priežastinis ryšys tarp veikos ir padarinių. Šios nusikalstamos veikos sudėtis yra materiali, todėl, kvalifikuojant veiką pagal BK 281 straipsnio 1 dalį, būtina nustatyti ne tik pavojingą veiką (kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisyklių pažeidimą), jos padarinius (eismo įvykį, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata), bet ir jų priežastinį ryšį. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad išvada apie priežastinio ryšio buvimą daroma nustačius, kuris eismo dalyvis pažeidė KET reikalavimus ir ar šie eismo dalyvio padaryti KET pažeidimai buvo būtinoji padarinių kilimo sąlyga. Eismo dalyvio veika, kuria pažeidžiamos KET, eismo įvykio priežastis yra tada, kai, analogiškoje situacijoje šiam eismo dalyviui laikantis KET reikalavimų, eismo įvykis nebūtų įvykęs (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-38/2008, 2K-158/2009, 2K-52/2010, 2K-127/2010, 2K-110-699/2017).
Teismas įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių ištyrimu, konstatuoja, kad surinktų įrodymų visuma neginčijamai patvirtina kaltinamojo R. B. kaltę nusikaltimo, numatyto BK 281 straipsnio 1 dalyje, padarymu. Bylos nagrinėjimo metu nustatyta, kad kaltinamojo R. B. vairuojamas automobilis ir P. M. vairuojamas automobilis susidūrė kaltinamajam R. B. sankryžoje pagrindiniame kelyje, pažymėtame kelio ženklu „Sankryža su šalutiniu keliu“, paženklintame kelio ruože „Siaura ištisinė linija“, atliekant trijų ta pačia eismo juosta važiuojančių transporto priemonių lenkimo manevrą, ir viršijant leistiną greitį, išvažiavus į priešpriešinę eismo juostą, kai tuo metu priekyje nelygiareikšmių kelių sankryžoje mažesniu greičiu kairiojo posūkio kreive į kelią, įvažiavo P. M. vairuojama automobilis, po eismo įvykio nukentėjusiajai O. A. dėl raktikaulio lūžio buvo nustatytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Kaltinamojo R. B. nusikalstama veika pagal BK 281 straipsnio 1 dalį kvalifikuota teisingai, kadangi jis vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo taisykles, ir dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta nukentėjusiosios O. A. sveikata.
Dėl baudžiamosios atsakomybės taikymo, bausmės, baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo/neskyrimo
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis ir jo gynėja prašė atleisti kaltinamąjį R. B. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu, susitaikius su nukentėjusiaisiais V. M., P. M. ir O. A. Byloje, ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis ir nukentėjusieji pateikė 2021 m. birželio 14 d. susitaikymo protokolą (t. 4, b. l. 37). Susitaikymo protokolas patvirtina, kad R. B. atsiprašė nukentėjusiųjų V. M., P. M. ir O. A., o nukentėjusieji atsiprašymus priėmė, R. B. atleido ir jam pretenzijų neturi. Protokole nukentėjusieji taip pat patvirtino, kad jiems padarytą turtinę ir neturtinę žalą atlygino Transporto draudikų biuras, R. B. jie dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo pretenzijų neturi. Nukentėjusieji prašo atleisti R. B. nuo atsakomybės netaikant jam jokių baudžiamojo poveikio priemonių.
BK VI skyrius reglamentuoja atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės. BK 38 straipsnyje numatytas atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis ir nukentėjusieji susitaikė, todėl spręstinas kaltinamojo R. B. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės klausimas.
Kaltinamojo R. B. padarytas nusikaltimas yra neatsargus, padarytas dėl nusikalstamo nerūpestingumo. Nusikalstamam nerūpestingumui konstatuoti būtina nustatyti, kad transporto priemonę vairuojantis asmuo nesuprato daromos veikos rizikingumo ar pavojingumo, nenumatė, kad jo padarytas KET pažeidimas gali sukelti eismo įvykį ir žalą kito asmens sveikatai, tačiau pagal veikos aplinkybes bei savo asmenines savybes turėjo ir galėjo tai numatyti. Turėjimas numatyti padarinius išplaukia iš įstatymo nustatytos pareigos vairuotojams išmanyti Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo nuostatas, mokėti eismo taisykles ir jų laikytis, imtis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai. Galėjimas numatyti padarinius reiškia vairuotojo realią galimybę konkrečioje situacijoje suprasti daromos veikos rizikingumą ar pavojingumą bei numatyti eismo įvykį, dėl kurio gali kilti nusikalstami padariniai. Iš nagrinėjamos bylos aplinkybių matyti, kad R. B. jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo, nes jis nenumatė, kad esant laisvai priešpriešinei eismo juostai lenkiant ta pačia kryptimi važiuojančius automobilius, gali susidurti su kitu automobiliu ir padaryti kitiems eismo dalyviams nesunkų sveikatos sutrikdymą, t. y. gali atsirasti BK numatyti padariniai, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti, t. y. veikė nepakankamai apdairiai, nesilaikė kelių eismo taisyklių reikalavimų draudžiančių išvažiuoti į priešpriešinę eismo juostą esant siaurai ištisinei linijai ir lenkti priekyje važiuojančius automobilius kelyje pažymėtame kelio ženklu „Sankryža su šalutiniu keliu“, susidūrė su kitu automobiliu ir susidūrimo metu buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas kito automobilio keleivei.
Kaltinamasis R. B. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, susitaikė su nukentėjusiaisiais. Nukentėjusieji kaltinamajam R. B. atleido, pretenzijų jam neturi ir ateityje neturės, prašo nutraukti kaltinamajam baudžiamąją bylą. Byloje nėra jokių duomenų, kad kaltinamasis R. B. galėtų padaryti naujų nusikalstamų veikų, kadangi jis yra neteistas (t. 3, b. l. 158), duomenų apie pradėtus ikiteisminius tyrimus nėra, anksčiau atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaip susitaikęs su nukentėjusiu asmeniu nebuvo, administracine tvarka nebaustas (t. 3, b. l. 160; t. 4, b. l. 83), yra dirbantis. Šios aplinkybės rodo, kad padaryta veika ir kaltinamasis R. B. atitinka BK 38 straipsnyje atleidimui nuo baudžiamosios atsakomybės numatytas sąlygas, todėl jis yra atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, kai kaltininkas ir nukentėjęs asmuo susitaiko, ir baudžiamoji byla nutrauktina.
BK 68 straipsnio paskirtis ir taikymo sąlygos suponuoja pareigą teismui visais atvejais, kai padaromas BK 281 straipsnyje numatytas nusikaltimas, svarstyti uždraudimo naudotis specialia teise taikymo klausimą skiriant bausmę. Pagal susiformavusią teismų praktiką uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones paprastai skiriamas nustačius, kad kaltininkas sistemingai pažeidinėja Kelių eismo taisykles, BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą padarė šiurkščiai pažeisdamas kelių transporto eismo saugumo taisykles ar būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kitų psichiką veikiančių medžiagų. Be kita ko, svarstant uždraudimo vairuoti transporto priemonę skyrimo klausimą asmeniui, padariusiam BK 281 straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamojo poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. Sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise (teise vairuoti transporto priemones) skyrimo klausimą atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis R. B. nusikalstamą veiką padarė būdamas blaivus, tačiau kaltinamasis nesilaikė Kelių eismo taisyklių reikalavimų, pažeidė net aštuoniuose Kelių eismo taisyklių punktuose numatytus reikalavimus. Būdamas pradedančiu vairuotoju ir vairuodamas transporto priemonę viršijo leistiną greitį ne mažiau kaip 30 km/h (ekspertizės akte nurodyta, kad važiavo tikėtina 120 km/h greičiu), lenkė tris transporto priemones vietoje, kurioje pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti (pagrindiniame kelyje, lenkė kitą automobilį sankryžoje, pažymėtoje kelio ženklu Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“). Vien tokius du vairavimo veiksmus, t. y. greičio viršijimą ir draudimą lenkti kitą automobilį sankryžoje, įstatymų leidėjas vertina kaip pavojingus ir baustinus, už kuriuos taikytina administracinė atsakomybė (ANK 416 straipsnio 4 dalis, 420 straipsnio 1 dalis) privalomai skiriant teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo trijų iki šešių mėnesių (ANK 416 straipsnio 4 ir 7 dalys, 420 straipsnio 5 dalis). Kelių eismo taisyklių 140.1 punktas nustato, kad lenkti draudžiama sankryžose, išskyrus leistiną lenkimą pagrindiniame kelyje, nepažymėtame kelio ženklais „Sankryža su šalutiniu keliu“, Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Pagrindinis kelias“. Pagal Kelių eismo taisyklių 3 priedo 1 skyriaus 1.1 punktą siaura ištisinė linija skiria priešingų krypčių transporto srautus ir draudžia paženklintame kelio ruože važiuoti priešpriešinio eismo juosta; žymi eismo juostų kraštus, važiuojamosios dalies ruožus, į kuriuos draudžiama įvažiuoti, transporto priemonių stovėjimo vietų ribas ir važiuojamosios dalies kraštą. Šią liniją kirsti draudžiama, išskyrus tuos atvejus, kai ji žymi važiuojamosios dalies kraštą arba stovėjimo vietą. Be to, pradedantiems vairuotojams yra nustatytas ir mažesnis leistinas važiavimo greitis, kuris keliuose su asfalto danga yra 80 km/h. R. B. aptartu vairavimu objektyviai sukėlė ne tik grėsmę eismo saugumui, dėl tokių jo šiurkščių kelių eismo taisyklių pažeidimų kilo realios pasekmės kitų eismo dalyvių turtui ir sveikatai, buvo nepataisomai sugadinta nukentėjusiojo P. M. transporto priemonė, nežymiai sužalotas vairuotojas ir viena keleivė, nesunkus sveikatos sutrikdymas buvo padarytas kitai keleivei. Paminėtina ir tai, kad už Kelių eismo taisyklių pažeidimą, sukėlusį nežymų kitų asmenų sveikatos sutrikdymą, taip pat yra numatytas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo vienerių iki dvejų metų (ANK 423 straipsnio 2 ir 4 dalys). Kaltinamasis R. B. lenkė net tris prieš jį važiuojančias transporto priemones, kas suponuoja teismui išvadą, jog kaltinamojo pavojingas vairavimas sukėlė neigiamas pasekmes ne tik nuketėjusiesiems V. ir P. M., ir O. A., tačiau sukėlė pavojingą situaciją ir kitiems eismo dalyviams. Nusikaltimą padarė dėl nusikalstamo nerūpestingumo, kadangi jei būtų paisęs leistino greičio, kelio ženklų ir ženklinimo, ėmęsis visų būtinųjų atsargumo priemonių, būtų buvusi galimybė išvengti eismo įvykio. R. B. anksčiau administracine tvarka nebaustas, teisę vairuoti transporto priemones įgijo tik 2018 m. spalio 2 d. Šios aplinkybės rodo, kad R. B. nėra piktybinis kelių eismo taisyklių pažeidėjas, tačiau jam suteikta teise vairuoti transporto priemones naudojasi nerūpestingai, todėl siekiant įgyvendinti baudžiamosios atsakomybės paskirtį, užkirsti galimybę pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius, paveikti kaltinamąjį, kad jis laikytųsi įstatymų, tame tarpe ir kelių eismo taisyklių reikalavimų, vadovaujantis BK 67 ir 68 straipsniais, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, t. y. teise vairuoti transporto priemones, minimaliam įstatyme nustatytam laikotarpiui (BK 68 straipsnio 2 dalis). Nors kaltinamasis ir jo gynėja nurodė, kad kaltinamajam yra būtina teisė vairuoti transporto priemones, nes būtina vykti į darbą ir darbinėms funkcijoms vykdyti, tačiau šios aplinkybės nelaikytinos išskirtinėmis, leidžiančiomis vienareikšmiškai neskirti baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise.
Baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Draudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, apima draudimą naudotis teise vairuoti visų rūšių kelių transporto priemones (BK 281 straipsnio 9 dalis).
Žemesnės instancijos teismas
Prokuroras siūlė paskirti kaltinamajam baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 straipsnio 2 dalies 6 punktas). Teismo vertinimu ši baudžiamojo poveikio priemonė būtų perteklinė, neproporcingai apsunkinanti kaltinamojo turtinę padėtį, nes kaip matyti iš draudiko ADB „Compensa Vienna Insurance Group“ rašytinių paaiškinimų, išmokėjus nukentėjusiesiems draudimo išmokas paaiškėjo, kad draudimo sutartis, pagal kurią išmokos išmokėtos, eismo įvykio metu nebegaliojo, tokiu atveju laikoma, kad asmuo transporto priemonę valdo be galiojančios draudimo sutarties, o žalą nukentėjusiesiems asmenims atlygina Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras, kuris išmokėtas sumas išieško iš transporto priemonės savininko ir/ar valdytojo, taigi kaltinamasis turės pareigą atlyginti nukentėjusiesiems išmokėtas draudimo sumas, kurias sudaro 6082,61 Eur (t. 4, b. l. 87-94).
Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam R. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.
Civiliniai ieškiniai nepareikšti.
Priimant nuosprendį išsprendžiamas ir daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, klausimas. Pagal BPK 94 straipsnio 1 dalį daiktai, kurie nėra nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, bei daiktai, kurių apyvarta neuždrausta, grąžinami teisėtiems jų savininkams arba sunaikinami. Daiktais, turinčiais įrodomosios reikšmės, tiriant nusikalstamą veiką ir nagrinėjant bylą teisme, kurie vis dar saugomi prie bylos pripažintini:
automobilis Volvo V70, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu ir dokumentais perduotas saugoti R. B.;
automobilis Opel Astra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu ir dokumentais perduotas saugoti P. M.;
vaizdo įrašas iš „Body“ kameros, 1 CD saugomas prie bylos;
vaizdo įrašas iš tarnybinio automobilio, 1 CD saugomas prie bylos;
vaizdo įrašas iš kameros (duomenys neskelbtini), 1 CD saugomas prie bylos;
automobilio papildomos apžiūros vaizdo įrašas, 1 CD saugomas prie bylos;
skaitmeninės fotonuotraukos iš eismo įvykio vietos, 1 CD saugomas prie bylos;
vaizdo įrašas iš papildomos įvykio vietos apžiūros, 1 CD saugomas prie bylos;
optinės duomenų laikmenos voke, grąžintos iš Lietuvos teismo ekspertizės centro, 2 CD saugomi prie bylos;
skaitmeninės fotonuotraukos voke, grąžintos iš Lietuvos teismo ekspertizės centro, 4 CD saugomis prie bylos.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
12 CD diskų paliktini prie bylos kaip bylos medžiaga (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas);
automobiliai Volvo V70, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu ir dokumentais perduotas saugoti R. B., ir Opel Astra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu ir dokumentais perduotas saugoti P. M., paliktini savininkams.
BPK 105 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad kai procesas nutraukiamas, nes nukentėjusysis susitaikė su įtariamuoju ar kaltinamuoju, prokuroras ar teismas turi teisę nuspręsti, kad proceso išlaidas turi sumokėti įtariamasis, kaltinamasis ir nukentėjusysis arba vienas iš jų.
Nukentėjusiesiems – P. M. pagal 2021 m. vasario 23 d. sprendimą Nr. (8.4Mr)TP-20-T-3356-1564, ir V. M., pagal 2021 m. balandžio 29 d. sprendimą Nr. (8.4Mr)TP-21-T-1030-3706, buvo teikta valstybės garantuojama teisinė pagalba, dėl ko susidarė 190,03 Eur antrinės teisinės pagalbos išlaidų (t. 4, b. l. 84). Šios išlaidos pripažintinos proceso išlaidomis. R. B. sutiko atlyginti šias išlaidas valstybei, todėl 190,03 Eur suma priteistina iš R. B. į valstybės biudžetą.
R. B. išaiškintinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės teisinės pasekmės (BK 38 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297–299, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 305 straipsnio 4, 5, 6 dalimis, 307 straipsnio 5, 6, 7 dalimis, Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu,
nusprendžia:
R. B., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu ir 68 straipsniu paskirti R. B. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise, teise vairuoti transporto priemones, vienerių metų terminui.
Baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo R. B. palikti galioti kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:
Automobilį Volvo V70, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu ir dokumentais, perduotą saugoti R. B.; automobilį Opel Astra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini), su užvedimo rakteliu ir dokumentais, perduotą saugoti P. M., palikti savininkams R. B. ir P. M.;
12 CD diskų palikti prie bylos kaip bylos medžiagą.
Pripažinti proceso išlaidomis valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, teikiant antrinę teisinę pagalbą nukentėjusiesiems P. M. ir V. M. ir priteisti iš R. B. 190,03 Eur (vieną šimtą devyniasdešimt eurų 3 ct) teisinės pagalbos išlaidų į valstybės biudžetą.
Išaiškinti R. B., kad priteistas lėšas privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;
jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
R. B. išaiškinti, jog asmuo, kuris vengia įvykdyti jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), gali būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn ir nubaustas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnį. Šiuo atveju nubaudimas neatleidžia nuteistojo nuo pareigos įvykdyti paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę.
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per nuosprendį priėmusį teismą.
Išaiškinti nagrinėjimo teisme dalyviams, kad byla apeliacine tvarka nagrinėjama tik esant apeliacinių skundų, paduotų nustatyta tvarka ir terminais. Apeliacinės instancijos teismas bylas nagrinėja žodinio proceso tvarka, išskyrus Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 325¹ straipsnyje nurodytus atvejus, kai byla apeliacine tvarka nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Apeliacinės instancijos teisme byla negali būti nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai: 1) apeliacinis skundas paduotas nuteistojo, išteisintojo ar asmens, kuriam byla nutraukta, padėtį bloginančiais pagrindais; apeliacinis skundas paduotas dėl nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitikimo bylos aplinkybių arba dėl nuosprendžio panaikinimo ir naujo nuosprendžio priėmimo arba tuo pagrindu, kad nuteistajam turėjo būti taikomos priverčiamosios medicinos prievartos priemonės; 2) proceso dalyvis prašo nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka; 3) byloje būtina atlikti įrodymų tyrimą arba išklausyti žodinius proceso dalyvių paaiškinimus. Apeliaciniame skunde turi būti motyvuoti apelianto prašymai dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.