Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2013-07-12 · Civilinė byla Nr. 2A-606/2013

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2013-07-12
Bylos Nr.
2A-606/2013
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Alė Bukavinienė, Audronė Jarackaitė, Vigintas Višinskis
Ieškovas
V. Š.
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybei
Trečiasis asmuo
A. K., V. G., uždaroji akcinė bendrovė „Naujasis aitvaras“
Kategorijos
  • 27.3.1.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-606/2013Procesinio sprendimo kategorija: 27.3.1.2 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2013 m. liepos 12 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Audronės Jarackaitės ir Viginto Višinskio,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 12 d. sprendimo, kuriuo ieškinys atmestas, civilinėje byloje Nr. 2-733-230/2012 pagal ieškovo V. Š. ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei dėl garbės ir orumo gynimo ir neturtinės žalos atlyginimo, tretieji asmenys A. K., V. G., uždaroji akcinė bendrovė „Naujasis aitvaras“.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas prašė priteisti iš atsakovo 103 000 Lt neturtinės žalos sveikatai atlyginti, 140 000 Lt neturtinei politinei žalai atlyginti bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2010 m. spalio 12 d. Lietuvos dienraštis „Vakaro žinios“, remdamasis iš Kauno miesto savivaldybės darbuotojo A. K. gautais duomenimis, straipsnyje „Kova dėl kino ne visada beviltiška“ pateikė faktus, kad „<...> teatras į nuomininko rankas pateko tuo metu, kai Kaunui vadovavo radikalas V. Š.. Skaudžias pirmtakų klaidas dabar esą tenka taisyti kitiems, be to, jos miestui brangiai kainavo. Kiekvieną dieną patiriami nuostoliai.“, kad „nuomininkas bendrovė „Rosch“, <...>, piktybiškai nemokėjo mokesčių <...>.“ ir kad „<...> skolos savivaldybei esą jau siekia pustrečio šimto tūkstančių litų“. Mano, kad A. K., elgdamasis nesąžiningai, savanaudiškai, tyčia, piktnaudžiaudamas tarnybine padėtimi, pateikė šiuos faktus, kuriuos išplatino nurodytame dienraštyje visoje Lietuvos Respublikoje. Nurodytos žinios neatitinka tikrovės, kadangi jis straipsnyje nurodytu laikotarpiu nebuvo Kauno miesto meru, ir dėl šių veiksmų buvo pažeminta ieškovo garbė ir orumas, apkaltinant tuo, kad, neva jam vadovaujant, buvo sudarytas savivaldybei ir bendruomenei nenaudingas sandoris, už ką jam neva sumokėti pinigai. Dėl to ieškovas patyrė didelę neturtinę žalą, kadangi pablogėjo jo reputacija, susiaurėjo bendraujančių asmenų ratas, jis patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, jam sutriko sveikata, atsirado nemiga, dėl mestų kaltinimų buvo apsunkintos galimybės gauti finansinę paramą ir dalyvauti miesto tarybų rinkimuose. Savo kaltę dėl faktų iškraipymo Kauno miesto savivaldybė, atstovaujama mero A. K., yra pripažinusi spaudoje išspausdinant paneigimą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Kauno apygardos teismas 2012 m. sausio 12 d. sprendimu ieškinio netenkino. Nurodė, kad šiuo atveju straipsnyje buvo nurodytas paskleistos informacijos šaltinis, t.y. Kauno miesto meras A. K., todėl visuomenės informavimo priemonė už nurodytos informacijos paskleidimą nėra atsakinga, o atsakingas duomenis paskleidęs asmuo, šiuo atveju – Kauno miesto meras A. K. Teismas konstatavo, kad žinios yra paskleistos, jos yra apie ieškovą, o informacija, liečianti ieškovą, neatitinka tikrovės. Nustatydamas, ar spaudos leidinyje išdėstyti teiginiai gali būti pripažintini žeminančiais asmens garbę ir orumą, teismas pažymėjo, kad minėta informacija negali žeminti ieškovo garbės ir orumo, kadangi straipsnyje nurodomas tik laikotarpis, kada buvo sudarytas sandoris (kai Kaunui vadovavo V. Š.); jokie kaltinimai ieškovui dėl kokios nors jo neteisėtos veiklos šioje informacijoje nėra pateikti, nėra jokių užuominų, kad būtent ieškovas inicijavo šio sandorio sudarymą, ar dėl to sandorio sudarymo jis būtų turėjęs kokios nors naudos. Teismas, vertindamas, ar paskleisti duomenys žemina asmens garbę ir orumą, atsižvelgė į tai, kad ieškovas yra viešasis asmuo, kadangi jis yra (ir buvo) politinės partijos Lietuvos laisvės sąjunga pirmininkas. Ginčo teiginius, kad, galbūt, nuostolingas sandoris buvo sudarytas Kauno miesto meru esant V. Š., vertino tik kaip netikslius, tačiau negalinčius žeminti viešojo asmens garbės ir orumo. Pažymėjo, kad net jei iš straipsnio konteksto būtų galima įžvelgti kokį nors ieškovo garbei ir orumui metamą šešėlį, atsižvelgiant į viešojo asmens garbės ir orumo gynimo ypatumus bei atsižvelgiant į tai, kad ieškovą liečianti netiksli informacija buvo net du kartus paneigta spaudos leidinyje, o meras A. K. ieškovo atsiprašė tarybos posėdyje, todėl tokie veiksmai yra pakankama satisfakcija ieškovui. Dėl to sprendė, kad taikyti papildomą ieškovo garbės ir orumo gynimo priemonę – neturtinės žalos priteisimą – nebūtų pagrindo. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškovas neįrodė neturtinės žalos padarymo fakto, priežastinio ryšio tarp straipsnyje paskelbtos informacijos ir atsiradusių pasekmių, taip pat nepagrindė žalos dydžio.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į juos argumentai

Ieškovas apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 12 d. sprendimą ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Skundą grindžia tuo, kad teismas priėmė neteisėtą sprendimą, pažeisdamas CPK 45 straipsnio nuostatas, nes Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos Respublikos Vyriausybės, neįtraukta atsakove. Teismas nepriteisė ieįovui 13 procentų metinių bankinių palūkanų, 5 procentų metinių palūkanų bei 0,02 procento delspinigių. Teismas nusprendė dėl byloje neįtrauktų asmenų teisių ir pareigų, todėl sprendimas naikintinas dėl CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyto absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo. Ieškovo nuomone, Lietuvos Respublikos Vyriausybė atsakinga už A. K. neteisėtus veiksmus. Teismas parengiamojo posėdžio metu neišaiškino, ką turi įrodyti ieškovas, o ką – atsakovas. Teismas neapklausė atvykusių duoti parodymus liudytojų, neatskleidė bylos esmės, visapusiškai neištyrė pateiktų faktų, pažeidė įrodymų vertinimo taisykles. Teismo sprendimas yra visiškai be motyvų, pateiktos vien prielaidos. Teismas buvo šališkas, nes atsakovui suteikė privilegijuotą padėtį, taip pat pažeidė konstitucinių vertybių pusiausvyrą. Ieškovas mano, kad Kauno miesto savivaldybė ir Lietuvos Respublikos Vyriausybė turėtų solidariai atlyginti atsiradusią žalą, t.y. 2 000 000 Lt. Prašo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka, nes neatskleista bylos esmė, ir kviesti liudytojus: P. E., V. J., G.Š., R. N., I. S. bei dr. E. Z.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo skundą atmesti, Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 12 d. spendimą palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas teisingai įvertino byloje esančius įrodymus, tinkamai taikė materialinės ir procesinės teisės normas ir priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą. Apeliantas nenurodė, kuo pasireiškė skundžiamo teismo sprendimo neteisėtumas ir nepagrįstumas, kokias materialinės ir procesinės teisės normas teismas neteisingai taikė ir aiškino. Apeliantas netinkamai aiškina CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą nuostatą, nes teismas nenustatė jokių neįtrauktų į bylą asmenų materialiųjų teisių ir pareigų; tokių nenurodo ir apeliantas. Apeliantas, manydamas, kad teismas yra šališkas, nepasinaudojo teise reikšti nušalinimą. Savivaldybė yra viešasis juridinis asmuo, turintis savivaldos teisę, t.y. nėra Lietuvos Respublikos Vyriausybės padalinys, todėl nebuvo pagrindo Lietuvos Respublikos Vyriausybę įtraukti atsakovu į bylą. Apelianto reikalavimai dėl 2 000 000 Lt, 13 procentų metinių bankinių palūkanų, 5 procentų metinių palūkanų bei 0,02 procento delspinigių nebuvo nurodyti pirmosios instancijos teisme, todėl neturėtų būti analizuojami. Apeliantas pirmosios instancijos teisme nebuvo išreiškęs noro kviesti liudytojus, todėl teismas jų nekvietė ir negalėjo jiems išaiškinti jų teisių ir pareigų. Pateikęs prašymą apklausti liudytojus apeliacinės instancijos teisme, apeliantas nepateikė įrodymų, kodėl iškilo tokia būtinybė. Teismo sprendimas, priešingai, nei teigia apeliantas, yra motyvuotas ir pagrįstas.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Apeliacinis skundas netenkintinas.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, taip pat visais atvejais ex officio patikrina, ar nėra Civilinio proceso kodekso 329 straipsnyje nustatytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 str. 2 d.).

Nagrinėjamoje byloje sprendžiamas ginčas, ar visuomenės informavimo priemonėje paskleista tikrovės neatitinkanti informacija žemina asmens garbę ir orumą bei ar dėl to ieškovui padaryta neturtinė žala.

Byloje nustatyta, kad laikraščio „Vakaro žinios“ 2010 m. spalio 12 d. leidinyje buvo išspausdintas straipsnis „Kova dėl kino ne visada beviltiška“, kuriame paskelbta: „Anot Kauno mero, legendinis kino teatras į nuomininko rankas pateko tuo metu, kai Kaunui vadovavo radikalas V. Š. Skaudžias pirmtakų klaidas dabar esą tenka taisyti kitiems, be to, jos miestui brangiai kainavo. Kiekvieną dieną patiriami vis didesni nuostoliai. Buvęs šio pastato nuomininkas bendrovė "Roch", mero teigimu, piktybiškai nemokėjo mokesčių, todėl sutartį su ja teko nutraukti. Nuomininko skolos savivaldybei esą jau siekia beveik pustrečio šimto tūkstančių litų.“ (b.l. 16).

Apeliantas nesutinka su priimtu teismo sprendimu ir mano, kad jis yra neteisėtas, priimtas pažeidžiant materialinės ir procesinės teisės normas.

Dėl prašymo nagrinėti apeliacinį skundą žodinio proceso tvarka

Apeliantas prašo apeliacinį skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, kadangi neatskleista bylos esmė. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija pažymi, kad teisingo bylos išnagrinėjimo tikslas gali būti pasiektas ir rašytinio proceso priemonėmis, kadangi apeliacinio proceso metu šalys ir jų atstovai neteikia teismui paaiškinimų, o pasako kalbas, kurių turinys turi atitikti pateiktų procesinių dokumentų turinį (CPK 324 str. 2 d.). Atsižvelgiant į tai, kad šalys procesiniuose dokumentuose pateikė savo motyvuotus argumentus, naujų įrodymų nėra pateikta, todėl teisėjų kolegija sprendžia, kad nėra pagrindo pripažinti, jog yra būtinas žodinis šios bylos nagrinėjimas. Be to, apelianto nurodyta aplinkybė, kad ieškinys ir atsiliepimai į ieškinį yra konkretaus turinio, tik patvirtina žodinio proceso neaktualumą nagrinėjamoje byloje.

Dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų

Apeliantas teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punktą, nuspręsdamas dėl neįtrauktų dalyvauti byloje asmenų materialiųjų teisių ir pareigų. Teismų praktikoje nurodyta, kad absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas yra ne visais atvejais, kai teismas neįtraukia į procesą visų teisinį suinteresuotumą turinčių asmenų, o tik tais, kai tai susiję su įstatymo nurodytais padariniais – sprendimu turi būti nuspręsta ir dėl tokių asmenų. Įstatymo sąvokos ,,teismas nusprendė“ turinys atskleistas kasacinio teismo praktikoje: nusprendimas suprantamas kaip teisių ir pareigų asmeniui nustatymas, pripažinimas, pakeitimas, panaikinimas ar kitoks nusprendimas, kuris turi įtakos neįtraukto dalyvauti byloje asmens teisinei padėčiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. kovo 18 d. nutartis, priimta civilinėje byloje bendrija „Spaudos rūmai” v. Vilniaus miesto savivaldybė ir kt., bylos Nr. 3K-3-180/2008; 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje IĮ „Du broliai“ v. UAB „Baltic express“, bylos Nr. 3K-3-346/2009). Tai reiškia, kad aukštesnės instancijos teismas gali panaikinti žemesnės instancijos teismo sprendimą CPK 329 straipsnio 2 dalyje 2 punkte nurodytu pagrindu tik nustatęs ir įvardijęs, kaip konkrečiai teismo sprendimu buvo paveikta neįtraukto į procesą asmens teisinė padėtis ir kokius įstatymo nustatytus teisinius padarinius teismo sprendimas sukėlė šiam asmeniui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. spalio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje O. L. v. E. L. ir kt., bylos Nr. 3K-3-391/2009). Taigi kiekvienu atveju sprendžiant, ar yra absoliutus teismo sprendimo negaliojimo pagrindas, įtvirtintas CPK 329 straipsnio 2 dalies 2 punkte, būtina nustatyti, ar neįtrauktiems į bylą asmenims teismo sprendimu nustatytos arba panaikintos teisės ar pareigos, arba kitaip keičiama jų teisinė padėtis. Pagal CPK 346 straipsnio 2 dalies 1 punktą kasacijos pagrindas yra tik esminis proceso teisės normų pažeidimas, be to, kai šis pažeidimas galėjo turėti įtakos neteisėto sprendimo (nutarties) priėmimui. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstą minėtą apelianto argumentą, kadangi skundžiamame teismo sprendime nėra nuspręsta dėl asmenų, kurie nėra įtraukti į bylą, materialiųjų teisių ir pareigų. Tokių asmenų nenurodo ir apeliantas.

Dėl papildomo atsakovo įtraukimo

Apeliantas teismo sprendimo neteisėtumą argumentuoja ir tuo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė nebuvo įtraukta į bylą atsakovu. CK 1.137 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, taip pat teise į teisminę gynybą, t.y. patys sprendžia visus su turimos teisės įgyvendinimu ir gynimu susijusius klausimus: įgyvendinimo būdus ir apimtį, teisės perdavimą kitiems asmenims, teisių gynimo būdus, teisės atsisakymą ir kt. Teismas negali keisti ieškinyje nurodytų gynimo būdų, nes privalo užtikrinti proceso šalių lygiateisiškumą (CPK 17 str.), išskyrus atvejus, kai yra siekiama apginti viešąjį interesą (CPK 49, 320, 353 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje I. Z. v. R. S. ir kt., bylos Nr. 3K-3-425/2012).

Apeliantas, nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme, nebuvo pareiškęs prašymo, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė būtų įtraukta į bylą atsakovu. Atkreiptinas dėmesys, kad teismo posėdžių metu teismas ne kartą klausė ieškovo nuomonės dėl tinkamo atsakovo šioje byloje. Be to, pažymėtina, kad Kauno miesto savivaldybė nėra Lietuvos Respublikos Vyriausybės padalinys, kaip teigia apeliantas. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 1 punktą savivaldybė yra įstatymo nustatytas valstybės teritorijos administracinis vienetas, kurio bendruomenė turi Konstitucijos laiduotą savivaldos teisę, įgyvendinamą per to valstybės teritorijos administracinio vieneto nuolatinių gyventojų išrinktą savivaldybės tarybą ir jos sudarytas, jai atskaitingas vykdomąją ir kitas savivaldybės institucijas ir įstaigas. Savivaldybė yra viešasis juridinis asmuo. Taigi įtraukti Lietuvos Respublikos Vyriausybę į bylą nebuvo teisinio pagrindo.

Dėl naujų reikalavimų, pareikštų apeliaciniame skunde

Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal CPK 312 straipsnį apeliaciniame skunde negalima kelti reikalavimų, kurie nebuvo pareikšti nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Tuo tarpu apeliantas apeliaciniame skunde ieškinio sumą padidino iki 2 000 000 Lt, nors ieškinio suma buvo 243 000 Lt. Taip pat nurodo, kad tikėjosi, jog teismas priteis jam 13 procentų metines bankines palūkanas, 5 procentų metines palūkanas bei 0,02 procento delspinigius, nors tokio reikalavimo ieškinyje nebuvo suformulavęs. Pagal CPK teisė keisti ieškinio dalyką ir/ar pagrindą yra išimtinė ieškovų teisė (CPK 141 str.), todėl, vadovaujantis dispozityvumo principu, teismas savo iniciatyva paprastai neturi teisės keisti ieškinio elementų. Atsižvelgiant į tai, kad paminėti apeliacinio skundo reikalavimai nebuvo nurodyti pirmosios instancijos teisme, teisėjų kolegija jų neanalizuoja ir nevertina (CPK 306, 312 str.).

Dėl naujų įrodymų pateikimo

CPK 314 straipsnis nustato, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Iš teismo protokolų matyti, kad apeliantas pirmosios instancijos teisme neprašė kviesti liudytojų, be to, nepateikė argumentų, kodėl tokia būtinybė iškilo vėliau. Atsižvelgiant į tai, prašymas kviesti liudytojus netenkinamas. Tuo pačiu pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai neapklausė liudytojų nes, kaip minėta, apeliantas tokio prašymo nebuvo pareiškęs. Taip pat posėdžių protokole pažymėta, kad procesinės teisės šalims buvo išaiškintos ir šalys jas suprato. dėl to ginčijamu teismo sprendimu nebuvo pažeistos procesinės teisės normos.

Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų

Teisėjų kolegija laiko nepagrįstu apelianto argumentą, kad ginčijamas sprendimas yra visiškai be motyvų, pagrįstas vien spėlionėmis ir prielaidomis. Iš ginčijamo sprendimo aprašomosios dalies matyti, kad teismas remiasi byloje pateiktais įrodymais, atitinkamomis teisės normomis. Be to, aplinkybė, kad ieškinys buvo atmestas savaime nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad teismas buvo šališkas. Darytina išvada, kad kitų abejonių teismo šališkumu apeliantas neturėjo, kadangi nepasinaudojo CPK 42 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta teise reikšti nušalinimą.

Sutiktina su ginčijamame sprendime padaryta išvada, kad bendrame straipsnio kontekste paskelbta informacija negali žeminti apelianto garbės ir orumo, kadangi apelianto pavardė įvardijama ne neteisėtų veiksmų kontekste, o tik kino teatro nuomos laikotarpiui įvardinti. Teisėjų kolegija taip pat mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino reikalavimo priteisti neturtinę žalą, kadangi apeliantas nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė įrodymų, pagrindžiančių neturtinės žalos padarymo faktą, priežastinį ryšį tarp minėtos straipsnyje paskelbtos informacijos ir atsiradusių pasekmių, taip pat nepagrindė žalos dydžio (CPK 6.247, 6.249, 6.250 str.).

Teisėjų kolegija sutikdama su pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytais motyvais bei atsižvelgdama į išdėstytas aplinkybes, kad pirmosios instancijos teismas, priimant skundžiamą sprendimą, išsamiai ir objektyviai nustatė faktines bylos aplinkybes, svarbias svarstant kilusį ginčą, bei nepažeidė materialinės ir proceso teisės normų, sprendžia, jog sprendimą pakeisti ar panaikinti, remiantis apeliacinio skundo motyvais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu,

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2012 m. sausio 12 d. sprendimą palikti nepakeista.

Teisėjai Alė BukavinienėAudronė JarackaitėVigintas Višinskis