- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2012-01-31
- Bylos Nr.
- 2-139-827/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-03-3-03678-2011-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Inga Štuopienė
- Ieškovas
- D.P., O.P.
- Atsakovas
- R.P.
- Trečiasis asmuo
- U.M.
- Advokatai
- Jurga Liutkutė
- Kategorijos
- 116.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo teisėja Inga Štuopienė, sekretoriaujant Skaistei Cinkutei, Agnei Marčiulionytei dalyvaujant ieškovei D.P., ieškovo atstovei advokatei Jurgai Liutkutei Kačergienei, atsakovei R.P., trečiojo asmens U.M. įstatyminei atstovei R.M. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų D.P., D.P. bei O.P. ieškinį atsakovei R.P. bei tretiesiems asmenims U.M. atstovaujamai atstovės pagal įstatymą R.M. ir notarei A.A. dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu ir termino palikimui priimti pratęsimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovas teismui pateiktame ieškinyje nurodė, kad 2009-07-23 nuo patirtų sužalojimų eismo įvykio metu, mirė R. P., kuris yra ieškovų D. P. ir D. P. tėvas, ieškovės O. P. sūnus ir atsakovės R. P. sutuoktinis. Kadangi R. P. nebuvo sudaręs testamento, todėl paveldima buvo pagal įstatymą. 2009-08-20 ieškovai O. P., D. P. ir D. P. pasirašė susitarimą su atsakove R. P., kuriuo jai pavedė tvarkyti visus palikimo priėmimo klausimus, o atsakovė R. P. įsipareigojo priimti palikimą savo ir savo vaikų vardu ir atsakingai tvarkyti visus su palikimo priėmimu susijusius dokumentus, o sutvarkius palikimo priėmimo dokumentus perleisti visą vaikų paveldėtą turtą jiems. 2009-08-24 Vilniaus 34-ojo notaro biure buvo išduotas liudijimas atsakovei R. P. patvirtinantis, kad palikimą atsakovė priėmė. 2009-08-25 ieškovai D. P., D. P. ir O. P. pasirašė pareiškimą dėl palikimo atsisakymo. Ieškovai šį pareiškimą pasirašė ir pateikė notarui siekdami perleisti visas teises ir pareigas, kylančias iš paveldėjimo teisinių santykių atsakovei R. P., t.y. manydami, kad atsisako paveldėjimo teisių atsakovės R. P. naudai.
2010-11-17 Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme priimtas sprendimas, kuriuo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad R. P., gim. (duomenys neskelbtini), yra trečiojo asmens U. M., a.k. (duomenys neskelbtini), biologinis tėvas, o U. M. yra R. P. biologinė dukra. 2011-06-18 atsakovė R. P. gavo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pranešimą civilinėje byloje Nr. 2-11904-861/2011 kartu su trečiojo asmens U. M. ir jos įstatyminės atstovės R. M. pareiškimu, kuriuo prašo atnaujinti trečiajam asmeniui U. Meškauskaitei terminą priimti palikimą, atsiradusi po R. P. mirties, išduoti leidimą trečiojo asmens U. M. įstatyminei atstovei R. M. priimti palikimą pagal apyrašą trečiojo asmens U. M. vardu, pavedant pasirinktam antstoliui sudaryti R. P. turto apyrašą.
CK 1.90 str. 4 d. nustatyta, kad suklydimas turi esminės reikšmės, kai buvo suklysta dėl paties sandorio esmės, jo dalyko ar kitokių aplinkybių, jeigu normaliai atidus ir protingas asmuo, žinodamas tikrąją padėtį, panašioje situacijoje sandorio nebūtų sudaręs arba būtų jį sudaręs iš esmės kitokiomis sąlygomis. Todėl susiklosčius tokiai situacijai paveldėjimo santykiai tampa iš esmės kitokie nei galėjo ieškovai numanyti, dėl to 2009-08-25 pasirašytas pareiškimas dėl palikimo atsisakymo iš esmės neatitinka ieškovų vidinės valios. Ieškovų tikroji valia nebuvo iš viso atsisakyti tėvo palikimo. Ieškovai bei atsakovė pasirašė tarpusavio susitarimą, kuriuo atsakovė R. P. įsipareigojo priimti palikimą savo ir ieškovų vardu, sutvarkyti visus su palikimo priėmimu susijusius dokumentus, o po to perleisti turtą savo vaikams, t.y. ieškovams. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, ieškovai ieškiniu prašo pripažinti 2009-08-25 sudarytą pareiškimą dėl palikimo atsisakymo negaliojantį, taikyti restituciją, t.y. pripažinti, kad R. P. vaikai ieškovai D. P. ir D. P., kaip pirmos eilės įpėdiniai, turi teisę į palikimą, pratęsti terminą ieškovams D. P. bei D. P. palikimui, atsiradusiam po R. P. mirties, priimti.
Atsiliepimas
Atsakovė R. P. teismui pateiktame atsiliepime nurodė, kad sutinka su ieškinio reikalavimais ir prašė jį tenkinti.
Tretysis asmuo U.M., atstovaujama atstovės pagal įstatymą, R. M. teismui pateiktame atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka ir prašė jį atmesti. CK 5.60 str. 1 d. numato, kad neleidžiama atsisakyti palikimo su sąlygomis ir išlygomis arba dalies palikimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas civilinėje byloje Nr. 3K-3-523/2007 yra išaiškinęs, kad nepriėmęs palikimo įpėdinis neįgyja paveldimo turto, nebūdamas šio turto savininkas įpėdinis negali ir juo disponuoti, dėl to įstatyme suformuluotas draudimas atsisakyti palikimo su sąlygomis, tarp jų negalima ir palikimo atsisakymo kito asmens naudai sąlyga. CK 5.60 str. 1 d. įtvirtinta norma yra imperatyvi, o tai reiškia, kad teisės subjektas negali pats pasirinkti kitokio elgesio varianto, o privalo elgtis taip, kaip nustatyta imperatyvioje teisės normoje. Ieškinio teiginys, jog 2009-08-25 pasirašytas pareiškimas dėl palikimo atsisakymo iš esmės neatitinka ieškovų vidinės valios neturi teisinės reikšmės, nes ieškovų valia prieštarauja imperatyviai įstatymo normai, todėl toks sandoris turėtų būti niekinis ir negalioti. Perleisti palikimą galima tik jį priėmus. Šiuo atveju palikimo buvo atsisakyta, todėl 2009-08-20 tarp ieškovų ir atsakovės sudarytas susitarimas neturi teisinės reikšmės. LR notariato įstatymo 30 str. įtvirtina notaro pareigą išaiškinti palikimo atsisakymo teisines pasekmes, kurios ieškovams buvo išaiškintos sudarant 2009-08-20 pareiškimą. Ieškovai savo parašais patvirtino, kad jiems žinomos palikimo atsisakymo pasekmės. Jų laisvai išreikštą valią taip pat patvirtino notaras. Dėl šių priežasčių argumentas, jog ieškovai nežinojo apie trečiojo asmens U. M. buvimą, palikimo atsisakymui neturi ir negali turėti teisinės reikšmės. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad suklydimo sąlygos, nors ir nulemtos įvairių sandorio aplinkybių, turi būti susijusios su sandorio turiniu. Jeigu suklystama dėl to, kas neįeina į sandorio turinį, tai nėra pagrindo pripažinti sandorį negaliojančiu. Ieškovų sudarytas pareiškimas dėl palikimo atsisakymo negali būti pripažintas negaliojančiu, nes aplinkybės nėra susijusios su sandorio turiniu.
Tretysis asmuo notarė A. A. atsiliepimo į ieškinį nepateikė.
Ieškovė D. P. ir ieškovų atstovė advokatė J. Liutkutė Kačergienė teismo posėdžio metu palaikė ieškinio reikalavimus ir prašė jį tenkinti. Ieškovų atstovė advokatė J. Liutkutė Kačergienė papildomai paaiškino, kad ieškovai norėdami, kad atsakovė R. P. tvarkytų visus su palikimu susijusius dokumentus, buvo suklaidinti notaro ir pasirinko neteisingą formą, t.y. atsisakė palikimo. Iš esmės šioje situacijoje sudarytas ne tas sandoris, kuris atsispindėtų tikrąją ieškovų valią. Tam, kad būtų atskleista tikroji ieškovų valia ir pasiektas ieškovų norimas rezultatas ieškovai turėjo priimti palikimą ir perleisti paveldėjimo teises dovanojimo sutartimi atsakovei arba įgalioti atsakovę tvarkyti paveldėjimo reikalus. Paaiškėjus, kad yra dar vienas įpėdinis, paveldėjimo santykiai tapo kitokie nei galėjo numanyti ieškovai, dėl to ieškovų pasirašytas pareiškimas dėl palikimo iš esmės neatitinka jų vidinės valios. Tačiau visų pastangomis nekilo ginčo, šalims pavyko pasiekti susitarimą. Tretysis asmuo U. M. atstovaujama įstatyminės atstovės R. M. sutinka su ieškinio reikalavimais ir prašo jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovė R. P. teismo posėdžio metu ieškinio reikalavimus palaikė ir prašė ieškinį tenkinti. Nurodė, kad vyro R. P. palikimą sudaro ne tik turtas, tačiau ir dideli įsipareigojimai. Žinia apie dar vieną paveldėtoją buvo netikėta, tačiau teismo sprendimu buvo patvirtinta, kad tretysis asmuo U. M. atstovaujama įstatyminės atstovės R. M., yra R. P. dukra. Tokiu atveju yra trys vaikai, todėl palikimas lygiomis dalimis turi atitekti visiems trims vaikams.
Trečiojo asmens U. M. įstatyminė atstovė R. M. teismo posėdžio metu ieškovų ieškinį pripažino ir prašė jį tenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkinamas.
Rašytine bylos medžiaga, byloje dalyvaujančių asmenų paaiškinimais nustatyta, kad 2009 m. liepos 23 d. mirė R.P., ieškovų D.P. ir D.P. tėvas, ieškovės O.P. sūnus bei atsakovės R.P. sutuoktinis (b. l. 12-15). R. P. mirė nesudaręs testamento. 2009 m. rugpjūčio 25 d. ieškovai D.P., D.P. ir O.P. pareiškimu atsisakė jiems priklausančios palikimo, atsiradusios po R.P. mirties, pagal CK 5.60 straipsnį (b. l. 19). 2009 m. rugpjūčio 24 d. 34-ojo notaro biuro notaras, remdamasis 2009-08-24 pareiškimu apie palikimo priėmimą, išdavė liudijimą, jog R.P., mirus sutuoktiniui R.P., palikimą pagal įstatymą priėmė (b. l. 18). 2010 m. lapkričio 17 d. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu buvo nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, jog R.P. yra U.M. biologinis tėvas, o U.M. yra R.P. biologinė dukra (b. l. 40). 2011 m. birželio 18 d. atsakovė R.P. gavo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pranešimą civilinėje byloje su pareiškėjos U.M. ir jos įstatyminės atstovės R.M. pareiškimu dėl termino palikimui priimti atnaujinimo.
Ieškovai prašo pripažinti jų 2009 m. rugpjūčio 25 d. pareiškimą dėl palikimo atsisakymo negaliojančiu šį reikalavimą motyvuodami tuo, jog sudarydami šį pareiškimą ieškovai siekė perleisti visas teises ir pareigas, kylančias iš paveldėjimo teisinių santykių R.P., t. y. manydami, kad atsisako paveldėjimo teisių atsakovės R.P. naudai, kadangi tuo metu ieškovai nežinojo, jog yra dar vienas pirmos eilės paveldėtojas R.P. dukra U.M. Atsakovė R.P. sutiko su šiuo reikalavimu, U.M. įstatyminė atstovė teismo posėdyje R.M. taip pat sutiko su ieškinio reikalavimu.
Paveldėjimas – tai mirusiojo asmens teisių ir pareigų perėjimas įstatyminiams ar testamentiniams įpėdiniams. Asmenys, turintys iš įstatymo ar testamento kilusią teisę paveldėti, ja disponuoja laisvai savo nuožiūra, ši jų laisvė gali būti ribojama tik įstatymo pagrindu. Turintis teisę paveldėti asmuo gali šią teisę įgyvendinti priimdamas palikimą, tačiau gali nuo šios teisės atsisakyti, paduodamas apie tai pareiškimą notarui. Atsisakymas nuo palikimo yra vienašalis sandoris – valinis teisinis veiksmas, kuriuo panaikinamos (pasibaigia) įpėdinio teisės į palikimą, todėl gali būti pripažįstamas negaliojančius arba ginčijamas bendraisiais sandorių negaliojimo ar nuginčijimo pagrindais. Ieškovai pareiškimą dėl palikimo atsisakymo prašo pripažinti negaliojančiu, kaip sandorį, sudarytą dėl suklydimo, nes ieškovai nenorėjo atsisakyti palikimo, o siekė, kad visą palikimą priimtų mirusiojo sutuoktinė R.P.. Tvarkant palikimą, notaras jiems patarė šią problemą išspręsti tokiu būdu – atsisakant palikimo. Kadangi tuo metu niekam iš ieškovų nebuvo žinoma, jog mirusysis turėjo dar vieną vaiką – pirmos eilės įpėdinį, jie paklausė notaro patarimo ir savo teisę paveldėti palikimą perleido R.P. pareiškimu atsisakydami palikimo. Šie ieškovų motyvai pripažįstami pagrįstai. Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių ir teismo posėdyje nurodytų ieškovų aplinkybių matyti, jog iš tikrųjų ieškovai siekė, jog visą atsiradusį palikimą priimtų mirusiojo sutuoktinė, tuo tarpu atsisakymas priimti palikimą yra vienašalis, besąlyginis sandoris – negalima atsisakyti paliko su sąlygomis ar išlygomis arba dalies palikimo, palikimo atsisakymas turi tokias pačias pasekmes kaip ir palikimo nepriėmimas. Šiuo atveju ieškovai siekė, jog palikimą priimtų konkretus įpėdinis, o tai reiškia, kad jie nenorėjo atsisakyti palikimo ar norėjo nepriimti palikimą, o siekė, kad jų teisė priimti palikimą pereitų konkrečiam asmeniui. To metu, nežinant apie šiam ieškovų siekiui svarbią aplinkybę, kad palikėjas turi dar vieną pirmos eilės įpėdiną, ieškovai nusprendę savo tikslą pasiekti sudarydami sandorį, kuris iš esmės neatitiko jų siekio ir valios – atsisakydami palikimo. Taigi, teismas mano, jog yra pagrindo teigti, jog ieškovai sudarydami sandorį – atsisakydami palikimo, suklydo pasirinkdami teisės į palikimą perleidimo formą – dėl suklydimo jie atsisakė palikimo, o ne pateikę pareiškimą dėl palikimo priėmimo perleido savo teisę į palikimo priėmimą konkrečiam įpėdiniui.
CK 1.90 straipsnio 1 dalis nustato, jog iš esmės suklydus sudarytas sandoris gali būti teismo tvarka pripažintas negaliojančiu pagal suklydusios šalies ieškinį. Suklydimu laikoma klaidinga prielaida apie egzistavusius esminius sandorio faktus sandorio sudarymo metu. Ieškovų suklydimas laikytinas esminiu, kadangi ieškovai, sudarydami sandorį – atsisakydami palikimo buvo įsitikinę, jog perleidžia savo teisę į palikimą R.P., nors faktiškai toks sandoris reiškė, jog jie atsisako priimti palikimą, taigi negali ir juo disponuoto. O tai iš esmės prieštaravo ieškovų valiai ir tikslams. Atsižvelgiant į visa tai D.P., D.P. ir O.P. 2009 m. rugpjūčio 25 d. pareiškimas, kuriuo jie atsisako jiems priklausančio palikimo pagal CK 5.60 straipsnį, atsiradusio po tėvo ir sūnaus R.P. mirties, pripažintinas negaliojančiu.
Pripažinus negaliojančius 2009 m. rugpjūčio 25 d. ieškovų pareiškimą dėl palikimo atsisakymo turi būti taikomos CK 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatos (restitucija) ir pripažinta, jog palikėjo R.P. vaikai D.P. ir D.P. kaip pirmos eilės įpėdiniai turi teisę į palikimą.
Be to, ieškovai prašo pratęsti terminą D.P. ir D.P. palikimui atsiradusiam po R.P. mirties priimti. CK 5.50 straipsnio 3 dalis nustato, jog palikimas turi būti priimtas per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Šiuo atveju per tris mėnesius nuo 2009-07-23 dienos. CK 5.57 straipsnio 1 dalis nustato, jog CK 5.50 straipsnyje nustatytą terminą palikimui priimti teismas gali pratęsti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Pripažinus negaliojančiu D.P., D.P. ir O.P. 2009 m. rugpjūčio 25 d. pareiškimas dėl palikimo atsisakymo, turi būti atnaujintas terminas palikimui priimti, kadangi jis buvo praleistas dėl svarbių priežasčių.
Ieškinį tenkinus visiškai, ieškovams priteistinos jų turėtos bylinėjimosi išlaidas, t. y. žyminis mokestis, kuris sudaro 695,00 Lt.
Teismas turėjo bylinėjimosi išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, kurias sudarė procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, t. y. 60,04 Lt (CPK 96 straipsnis). Jos priteisiamos iš atsakovės į valstybės biudžetą.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
ieškinį tenkinti ir pripažinti D.P., D.P. ir O.P. 2009 m. rugpjūčio 25 d. pareiškimą (notarinio registro Nr. ERN-1577), kuriuo jie atsisako jiems priklausančio palikimo atsiradusio po tėvo ir sūnaus R.P. mirties, negaliojančiu.
Taikyti restituciją, t. y. pripažinti, kad palikėjo R.P. vaikai D.P. ir D.P. kaip pirmos eilės įpėdiniai turi teisę į palikimą.
Atnaujinti D.P. ir D.P. praleistą įstatymo nustatytą terminą palikimui, atsiradusiam po tėvo R.P., a. k.(duomenys neskelbtini), mirties, priimti.
Priteiti iškovei O.P. 139,00 Lt žyminį mokestį iš atsakovės R.P. .
Priteisti ieškovams D.P. ir D.P. po 278,00 Lt žyminio mokesčio iš atsakovės R.P.
Priteisti iš atsakovės R.P. 60,04 Lt bylinėjimosi išlaidas valstybei.
Išaiškinti, kad valstybei priteistos bylinėjimosi išlaidos mokamos banke į Valstybinės mokesčių inspekcijos atsiskaitomąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 5660. Sumokėjimo faktą patvirtinantį dokumentą reikia pateikti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui (Laisvės pr. 79A, Vilnius).
Sprendimas per trisdešimt dienų apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 3 apylinkės teismą.