Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

2021-08-31 · Administracinė byla Nr. eI3-3695-860/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2021-08-31
Bylos Nr.
eI3-3695-860/2021
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01801-2021-8
Bylos rūšis
administracinė byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skundas (prašymas) atmestas
Teisėjai
Saulius Jakaitis (pirm.), Iveta Pelienė, Fausta Vitkienė
Pareiškėjas
D. P.
Atsakovas
Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Administracinė byla Nr. eI3-3695-860/2021Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01801-2021-8Procesinio sprendimo kategorijos: 41; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. rugpjūčio 31 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Ivetos Pelienės ir Faustos Vitkienės,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. P. skundą atsakovei Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl pretenzijos panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėjas D. P. kreipėsi į teismą su skundu, kuriame prašo: panaikinti Užimtumo tarnybos prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus klientų aptarnavimo departamento Vilniaus miesto 5 – ojo skyriaus (toliau – ir Užimtumo tarnyba) 2021 m. balandžio 30 d. pretenziją dėl subsidijos grąžinimo ir sutarties nutraukimo (toliau – ir Pretenzija), kuria buvo nutraukta pareiškėjo ir atsakovės 2020 m. liepos 16 d. sudaryta Savarankiško užimtumo rėmimo keičiantiems ekonomikos veiklos rūšį sutartis Nr. URS(19.1)-1049 (toliau - Sutartis), o pareiškėjas įpareigotas atsakovui grąžinti sutarties pagrindu skirtą 6 980 Eur subsidiją; priteisti iš atsakovės pareiškėjui visas jo patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Nurodo, kad pareiškėjas ir atsakovė 2020 m. liepos 16 d. sudarė Sutartį, kuria pareiškėjas įsipareigojo iki 2021 m. sausio 15 d. įsteigti sau mikroautobuso vairuotojo darbo vietą, o atsakovė įsipareigojo skirti pareiškėjui 6 980 Eur subsidiją darbo vietai įsteigti ir pervesti šią sumą į pareiškėjo asmeninę banko sąskaitą per 10 darbo dienų nuo Sutarties pasirašymo dienos. Tiekėjams pateikus pasiūlymus paaiškėjo, kad pareiškėjas, pasinaudodamas atsakovo paskirta subsidija ir savo asmeninėmis lėšomis, gali įsigyti vienintelio tiekėjo – A. Š. – parduodamą mikroautobusą Mercedes-Benz Vito, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kadangi kitų tiekėjų pasiūlymuose nurodytos mikroautobusų kainos buvo per didelės ir pareiškėjui būtų nepakakę lėšų pirkti mikroautobusą iš bet kurio kito pareiškėjui pasiūlymą pateikusio tiekėjo. 2020 m. gruodžio 10 d. sudarytos pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu įsigijo tiekėjo A. Š. parduodamą automobilį ir sumokėjo pardavėjui automobilio kainą. Pareiškėjas, įsigijęs mikroautobuso vairuotojo darbo vietos įsteigimui reikalingas priemones bei įsteigęs mikroautobuso vairuotojo darbo vietą, 2021 m. sausio 13 d. pateikė visus su mikroautobuso vairuotojo darbo vietos įsteigimu ir tinkamu sutarties įvykdymu susijusius dokumentus atsakovui. Pareiškėjas 2021 m. balandžio 7 d. gavo atsakovo raštą dėl darbo vietos steigimo ir įspėjimo. Įspėjime atsakovė nurodė, kad pareiškėjas, vykdydamas pirkimus iš atsakovės paskirtos subsidijos lėšų, turėjo vadovautis atsakovės direktoriaus 2019 m. liepos 31 d. įsakymu Nr. V-353 patvirtintomis Subsidijų gavėjų, nesančių perkančiosiomis organizacijomis pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, prekių, paslaugų ar darbų pirkimo taisyklėmis (toliau – Taisyklės). Įspėjime atsakovė nurodė, kad, remiantis Taisyklių bei Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2017 m. birželio 30 d. įsakymu Nr. A1-348 patvirtinto Užimtumo rėmimo priemonių įgyvendinimo sąlygų ir tvarkos aprašo (toliau – ir Užimtumo rėmimo aprašas, ir Aprašas) nuostatomis, automobilio pardavėjas A. Š. negali būti laikomas tiekėju, iš kurio, remiantis Taisyklėmis, galima įsigyti prekes panaudojant atsakovės paskirtos subsidijos lėšas, kadangi A. Š. nevykdo ūkinės veiklos ir parduodamas automobilį negalėjo išrašyti pareiškėjui sąskaitos faktūros. Atsižvelgdama į įspėjime nurodytas aplinkybes, atsakovė nurodė, jog pareiškėjo veiksmus įsigyjant automobilį iš fizinio asmens, nelaikomo ūkio subjektu, vertina kaip atsisakymą vykdyti Sutartį, bei nurodė, kad nepašalinus aukščiau nurodyto trūkumo, pareiškėjas turės grąžinti iš atsakovės gautą subsidiją. Pareiškėjas 2021 m. balandžio 30 d. gavo skundžiamą sprendimą, kuriame atsakovė nurodė, jog pareiškėjas, vykdydamas automobilio pirkimą, pažeidė Taisyklių nuostatas dėl prekių pirkimo iš ūkio subjektų, t. y. ūkinę komercinę veiklą vykdančių asmenų. Tokius pareiškėjo veiksmus atsakovė įvertino kaip esminį Sutarties pažeidimą bei nurodė, kad pareiškėjas subsidijos dalį, lygią 6 300 Eur, panaudojo ne pagal Taisyklėse nustatytus reikalavimus, bei laikė, kad pažeidęs Taisykles pareiškėjas neįsteigė mikroautobuso vairuotojo darbo vietos iki sutartyje nustatyto termino, tokiu būdu pažeidė Sutarties 2.1 punktą. Atsižvelgdama į tai, atsakovė nutraukė Sutartį bei nurodė pareiškėjui per 15 darbo dienų nuo skundžiamo sprendimo gavimo dienos grąžinti gautą subsidiją – 6 980 Eur. Atsakovė, atsižvelgdama į tai, jog, remiantis Aprašo 74.2. punktu, SUR paraiškos Nr. 2 (paraiška dėl savarankiško užimtumo rėmimo asmenims, keičiantiems vykdomos ūkinės veiklos rūšį) teikėjas, pateikdamas darbo vietos steigimo ataskaitą, turi, be kita ko, pateikti ir SUR paraiškos Nr. 2 teikėjo išlaidas patvirtinančius dokumentus, t. y. sąskaitas faktūras, padarė išvadą, kad automobilio pardavėjas fizinis asmuo A. Š., kuris nevykdo individualios veiklos ir negali išrašyti pareiškėjui sąskaitos faktūros, patvirtinančios pareiškėjo išlaidų automobiliui įsigyti faktą, negali būti laikomas ūkio subjektu, atitinkamai, nėra laikomas prekių tiekėju Taisyklių prasme, t. y. pareiškėjas pažeidė Taisyklių 5.3. punktą. Pareiškėjas pažymi, kad atsakovė turi pareigą per 3 darbo dienas nuo darbo vietos steigimo ataskaitos ir kitų dokumentų pateikimo dienos patikrinti visus atsakovei pateiktus dokumentus, o tuo atveju, jeigu nustatomi dokumentų trūkumai, atsakovė apie juos privalo informuoti dokumentus pateikusį asmenį. Jeigu jokie pateiktų dokumentų trūkumai per 3 darbo dienų terminą nenustatomi, laikytina, kad dokumentus pateikęs asmuo visas savo teisės aktuose bei Sutartyje su atsakove dėl subsidijos skyrimo numatytas pareigas iki darbo vietos įsteigimo momento yra tinkamai įvykdęs, o darbo vieta laikoma įsteigta nuo dokumentų pateikimo atsakovei dienos. Pareiškėjas visus išlaidas ir jų apmokėjimą pagrindžiančius dokumentus atsakovei elektroniniu paštu pateikė 2021 m. sausio 12 d., fiziškai – 2021 m. sausio 13 d. Atsakovė, pagal Aprašo 74.2 punktą, turėjo iki 2021 m. sausio 18 d. patikrinti pateiktą mikroautobuso vairuotojo darbo vietos steigimo ataskaitą bei pridedamus dokumentus, tačiau atsakovė pareiškėjui iki 2021 m. sausio 18 d. jokių pareiškėjo pateiktos darbo vietos steigimo ataskaitos bei kitų, tame tarpe ir pareiškėjo išlaidas pagrindžiančių, dokumentų trūkumų pareiškėjui nenurodė, taip pat nenurodė ir to, jog kokių nors reikalingų pateikti dokumentų trūksta. Pažymėjo, kad atsakovė ne tik nenurodė jokių pareiškėjo pateiktų dokumentų trūkumų, tačiau informavo pareiškėją, kad 2021 m. sausio 13 d. prasidėjo pareiškėjo naujos veiklos (mikroautobuso vairuotojo) 12 mėnesių stebėsena. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad atsakovė laikė, jog pareiškėjo darbo vieta buvo įsteigta 2021 m. sausio 13 d. Atsakovė, per Aprašo 74.2 punkte numatytą 3 darbo dienų nuo pareiškėjo dokumentų gavimo dienos terminą, nustačiusi, jog pareiškėjas automobilį įsigijo iš fizinio asmens, neatitinkančio Taisyklių 5.3 punkte nurodyto tiekėjo apibrėžimo, ir, atitinkamai, nepateikė atsakovui automobilio įsigijimo išlaidas patvirtinančios sąskaitos faktūros, privalėjo pareiškėją informuoti, jog automobilio pirkimas buvo atliktas nesilaikant Taisyklių. Nagrinėjamu atveju atsakovas to nepadarė, tokiu būdu patvirtino, kad aplinkybė, jog automobilis buvo įsigytas iš fizinio asmens, nesančio ūkio subjektu, nelaikoma Taisyklių pažeidimu, o sąskaita faktūra nėra reikalinga, atitinkamai, visi pareiškėjo pateikti dokumentai yra tinkami ir pakankami konstatuoti tinkamo mikroautobuso vairuotojo darbo vietos įsteigimo faktą. Atsakovei pateiktų dokumentų (pirkimo-pardavimo sutarties ir banko pavedimo kopijos) turinys visiškai patvirtina, jog pareiškėjas, įsigydamas automobilį, patyrė 7 200 Eur dydžio išlaidų ir šias išlaidas apmokėjo. Atitinkamai, sąskaita faktūra negali būti laikoma vieninteliu dokumentu, kuris pagrįstų pareiškėjo patirtas išlaidas steigiant sau mikroautobuso vairuotojo darbo vietą. Pareiškėjas tinkamai panaudojo atsakovo paskirtą subsidiją (darbo vietos įsteigimui reikalingų priemonių įsigijimui) ir pateikė atsakovui visus tai patvirtinančius dokumentus, atitinkamai, mikroautobuso vairuotojo darbo vieta faktiškai buvo įsteigta. Pareiškėjo veiksmai įsigyjant automobilį iš asmens, neatitinkančio formalaus Taisyklių reikalavimo, laikytini mažareikšmiu, itin formaliu ir jokių neigiamų pasekmių ar bet kokios žalos nesukėlusiu Taisyklių pažeidimu. Skundžiamas sprendimas pažeidžia teisėtų lūkesčių, proporcingumo ir protingumo principus. Pareiškėjo padarytas Taisyklių pažeidimas, kurį atsakovas, be kita ko, nustatė praėjus net beveik dviem mėnesiams po pareiškėjo naujos veiklos pradžios, yra itin formalus ir jokių neigiamų pasekmių nesukėlė.

Atsiliepimas

2. Atsakovas pateikė atsiliepimą į skundą, kuriuo prašo pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodo, kad sistemiškai vertinant savarankiško užimtumo rėmimo priemones keičiantiems ekonominės veiklos rūšį įgyvendinimą reglamentuojančius teisės aktus konstatuotina, kad ūkio subjektais gali būti laikomi tik tokie fiziniai asmenys, kurie gali išrašyti sąskaitas faktūras. Tokia išvada daroma vertinant Užimtumo rėmimo aprašo 74.2 papunkčio nuostatas. Kaip matyti, kartu su darbo vietos ataskaita turi būti pateikiamos ir perkamų prekių, įsigytų už subsidijos lėšas, sąskaitos - faktūros. Sąskaitas faktūras gali išrašyti tik tokie fiziniai asmenys, kurie vykdo ūkinę komercinę veiklą. Nagrinėjamu atveju, pareiškėjas pateikdamas darbo vietos steigimo ataskaitą kartu su ja nepateikė mikroautobuso įsigijimą pagrindžiančio dokumento – sąskaitos faktūros. Vadovaujantis Užimtumo rėmimo aprašo 74.2 papunkčiu, sąskaita faktūra yra privalomas dokumentas pagrindžiantis perkamų prekių įsigijimą. Pareiškėjui 2020 m. spalio 20 d. Užimtumo tarnybos atstovės buvo teikiama informacija, kokius dokumentus kartu su darbo vietos steigimo ataskaita turi pareiškėjas pateikti, tame tarpe buvo nurodyta pareiga pateikti sąskaitas faktūras dėl įsigyjamų prekių pirkimo. Taisyklių reikalavimai, kad prekes reikia įsigyti iš ūkio subjektų, kurie gali išrašyti sąskaitas faktūras, pareiškėjui buvo žinomi, nes dėl kitos prekės pirkimo – kompiuterinės įrangos, pareiškėjas pateikė jos įsigijimą pagrindžiantį dokumentą, t. y. sąskaitą faktūrą. Pareiškėjas neginčija ir pripažįsta, kad mikroautobusą įsigijo iš fizinio asmens, kuris nėra laikomas ūkio subjektu, kitaip tariant, pripažįsta, kad sutartinius įsipareigojimus pagal Sutartį įvykdė netinkamai. Užimtumo tarnyba 2021 m. balandžio 7 d. raštu Nr. SD(19.1)-4771, nustatydama Sutarties 2.3 papunktyje nurodyto įsipareigojimo vykdymo trūkumus kartu nustatė ir trūkumų pašalinimo terminą (iki 2021 m. balandžio 21 d.). Todėl pareiškėjas turėjo galimybę įvykdyti Sutarties 2.3 nuostatas tinkamai ir pirkimus dėl mikroautobuso įsigijimo atlikti naujai, laikantis Taisyklių nuostatų. Tačiau pareiškėjas minėta galimybe nepasinaudojo ir nesiekė tinkamai įgyvendinti Sutarties 2.3 papunkčio nuostatas, todėl turėtų prisiimti atsakomybę dėl Sutarties nutraukimo ir subsidijos grąžinimo. Pareiškėjas minėtame rašte suteikta galimybe išsitaisyti Sutarties 2.3 papunktyje numatytų įsipareigojimų vykdymo trūkumus nepasinaudojo, todėl Užimtumo tarnyba pateikė pareiškėjui 2021 m. balandžio 30 d. Pretenziją. Užimtumo tarnyba Taisyklių pažeidimus nagrinėjamu atveju laiko esminiais įgyvendinant tarp pareiškėjo ir Užimtumo tarnybos sudarytos Sutarties nuostatas. Pareiškėjas didesnę subsidijos lėšų dalį, t. y. net 6 300 eurų iš 6 980 eurų pervestų lėšų, panaudojo ne pagal Taisyklių nuostatas. Tokiu būdu Užimtumo tarnyba negauna to, ko pagrįstai tikėjosi iš Sutarties, kad už pervestas valstybės lėšas mikroautobuso vairuotojo darbo vieta būtų steigiama laikantis Taisyklių nuostatų. Todėl pretenzijoje buvo konstatuoti ir Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo (toliau – Užimtumo įstatymas) 44 straipsnio 6 dalies 2 punkte ir Sutarties 6.2 papunktyje nurodyti pažeidimai dėl darbo vietos neįsteigimo. Pareiškėjas pažeidė Sutarties 2.3 papunktyje numatytą įsipareigojimą, kurio pažeidimas nagrinėjamu atveju vertintinas kaip esminis, todėl Užimtumo tarnyba pagrįstai pasinaudojo Sutarties 19 punkte numatyta galimybe dėl Sutarties nutraukimo ir subsidijos grąžinimo. Šiuo atveju pažymėtina ir tai, kad Užimtumo tarnyba vykdydama Sutartį nepažeidė Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.200 straipsnio 2 dalyje nurodyto bendradarbiavimo principo, suteikė pareiškėjui galimybę tinkamai įvykdyti Sutarties 2.3 papunktyje numatytus įsipareigojimus, nustatė terminą Sutarties vykdymo trūkumams pašalinti, todėl pareiškėjo skunde nurodyti argumentai, kad aplinkybė, jog A. Š. nėra laikomas ūkio subjektu, nesudaro jokio pagrindo nutraukti Sutartį ir įpareigoti pareiškėją grąžinti gautą subsidiją, atmestini kaip nepagrįsti. Nustačius, kad mikroautobusui skirtos subsidijos lėšos buvo panaudotos netinkamai, t. y. nesilaikant Sutarties ir Taisyklių reikalavimų, o pareiškėjui nesutikus pašalinti minėto trūkumo, konstatuotina, kad atsiranda pagrindas taikyti Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 6 dalies 3 punkte ir Sutarties 6.3 papunktyje nurodytas pervestos subsidijos grąžinimo procedūras. Dėl ko prašoma grąžinti visą pervestą pareiškėjui subsidiją. Be to, pareiškėjui buvo nurodyta, kad nesant galimybės grąžinti pervestą subsidiją iš karto, pareiškėjo buvo prašoma iki 2021 m. gegužės 7 d. kreiptis į Užimtumo tarnybą ir informuoti, kad pageidauja sudaryti subsidijos grąžinimo grafiką. Pareiškėjo skunde nurodyta, kad Užimtumo tarnyba darbo vietos steigimo trūkumus turėjo pareiškėjui nurodyti per Užimtumo rėmimo aprašo 74.2 papunktyje nustatytą terminą, tačiau to nepadarė. Užimtumo tarnyba šio fakto neginčija, tačiau nesutinka su pareiškėjo skunde nurodytų Užimtumo tarnybos veiksmų vertinimu, kad neva tokie veiksmai reiškia, jog tokiu būdu Užimtumo tarnyba patvirtino, kad aplinkybė, jog automobilis buvo įsigytas iš fizinio asmens, nesančio ūkio subjektu, nelaikoma Taisyklių pažeidimu, o sąskaita faktūra nereikalinga. Pareiškėjas skunde nepagrįstai bando įrodyti, kad A. Š. pasiūlymas buvo vienintelis, kurį pareiškėjas galėjo priimti, o kitų pateiktų pasiūlymų apskritai neturėjo galimybės priimti, nes pareiškėjui nebūtų užtekę lėšų. Į A. Š. pareiškėjas net negalėjo kreiptis su kvietimu pateikti pasiūlymą, nes minėtas asmuo nėra pripažįstamas ūkio subjektu Taisyklių 5.3 papunkčio prasme. Netinkamai pradėjęs mikroautobuso pirkimo procedūras, pareiškėjas priėjo prie netinkamo pirkimo vykdymo rezultato, dėl ko atsakomybę turėtų prisiimti jis pats, o ne Užimtumo tarnyba, tinkamai vykdžiusi sutartinius įsipareigojimus. Dėl ko pareiškėjo skunde nurodyti argumentai, kad jis būtų praradęs galimybę įsteigti sau mikroautobuso vairuotojo darbo vietą, atmestini kaip nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

3. Nagrinėjamu atveju keliamas klausimas dėl 2021 m. balandžio 30 d. Pretenzijos dėl subsidijos, skirtos pagal Sutartį, grąžinimo ir sutarties nutraukimo, teisėtumo ir pagrįstumo.

4. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas D. P. Užimtumo tarnybai 2020 m. birželio 30 d. pateikė prašymą „Savarankiško užimtumo rėmimo keičiantiems ekonominės veiklos rūšį patikslinta paraiška“.

2020 m. liepos 16 d. tarp Užimtumo tarnybos ir D. P. buvo sudaryta Sutartis. Pagal Sutartį Užimtumo tarnyba įsipareigojo skirti pareiškėjui 6 980 Eur subsidiją darbo vietai steigti ir pervesti šią sumą į subsidijos gavėjo asmeninę banko sąskaitą per 10 darbo dienų nuo Sutarties pasirašymo dienos. Pareiškėjas sutartimi įsipareigojo įsteigti mikroautobuso vairuotojo darbo vietą iki 2021 m. sausio 15 d.

5. Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėjas 2020 m. gruodžio 10 d. įsigijo automobilį Mercedes – Benz Vito, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) už 7 200 Eur. Pareiškėjas 2020 m. gruodžio 17 d. įsigijo naudotą kompiuterį ir planšetę už 640 Eur.

6. Pareiškėjas elektroniniu paštu 2021 m. sausio 12 d. persiuntė Užimtumo tarnybai išlaidas pagrindžiančius dokumentus bei ataskaitą. Iš Užimtumo tarnybos 2021 m. sausio 13 d. gavo laišką, kad dokumentai elektroniniu paštu gauti; 2021 m. sausio 13 d. prasidėjo pareiškėjo 12 mėnesių veiklos stebėsena.

7. Užimtumo tarnyba 2021 m. balandžio 7 d. surašė raštą Nr. SD(19.1)-4771 „Dėl darbo vietos steigimo ir įspėjimo“, kuriame nurodė, kad pareiškėjo pateiktuose dokumentuose, 2020 m. gruodžio 10 d. sudarytoje transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutartyje, nurodytas fizinis asmuo A. Š. negali būti laikomas ūkio subjektu. Užimtumo tarnyba įspėjo pareiškėją, kad iki 2021 m. balandžio 21 d. nepašalinus nurodyto trūkumo dėl netinkamų pirkimų atlikimo bei nepradėjus tinkamai vykdyti Sutarties 2.3 papunktyje nurodyto įsipareigojimo, bus taikomos Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 6 dalies 3 punkte numatytos pervestos subsidijos grąžinimo procedūros.

8. Užimtumo tarnyba 2021 m. balandžio 30 d. surašė pretenziją Nr. SD(19.1)-5804 „Dėl subsidijos, skirtos pagal 2020 m. liepos 16 d. savanoriško užimtumo rėmimo keičiantiems ekonominės veiklos rūšį sutarties Nr. (19.1)-1049 grąžinimo ir sutarties nutraukimo“. Pretenzijoje nurodė, kad Užimtumo tarnyba pareiškėjo veiksmus dėl automobilio įsigijimo iš fizinio asmens, kuris nėra laikomas ūkio subjektu, kaip to reikalauja Taisyklių 5.3 papunktis, laiko atsisakymu vykdyti tarp Užimtumo tarnybos ir pareiškėjo pasirašytos Sutarties 2.3 papunkčio įsipareigojimus.

9. Pareiškėjas nesutinka su Pretenzija ir skundžia ją teismui.

10. Taisyklių 4 punkte nustatyta, kad už tinkamą pirkimo vykdymą yra atsakingas subsidijos gavėjas. Taisyklių 5.3 papunktyje nustatyta, kad prekių tiekėjas, paslaugų teikėjas, rangovas ***(toliau – tiekėjas) – ūkio subjektas, galintis pasiūlyti arba siūlantis prekes, paslaugas ar darbus. Ūkio subjektu laikomas juridinis asmuo arba kita organizacija, juridinio asmens arba kitos organizacijos padalinys, vykdantis teisės aktų reglamentuojamą ūkinę veiklą arba fizinis asmuo, vykdantis individualią veiklą.

Užimtumo rėmimo aprašo 74.2 papunktyje nustatyta, kad SUR Nr. 2 subsidijos gavėjo darbo vietos steigimo ataskaitą apie atliktus visus prekių, paslaugų arba darbų pirkimus lėšomis, numatytomis SUR paraiškos Nr. 2 sąmatoje, kartu su išlaidas pagrindžiančių (sąskaitų faktūrų) ir patirtų išlaidų apmokėjimą įrodančių dokumentų (sąskaita faktūra, banko išrašas arba pavedimo per elektroninę bankininkystę kopija, patvirtinta SUR Nr. 2 subsidijos gavėjo parašu), leidimų, licencijų, reikalingų vykdomai veiklai, jeigu šios informacijos nėra Licencijų informacinėje sistemoje ir ji nebuvo pateikta su SUR paraiška Nr. 2, kopijas, ne vėliau kaip per 3 darbo dienas patikrina jų atitiktį SUR paraiškai Nr. 2. Darbo vieta laikoma įsteigta nuo visų šiame papunktyje nurodytų dokumentų pateikimo dienos.

11. Byloje nėra ginčo dėl to, jog pareiškėjui buvo pervestos Sutartyje numatytos subsidijos lėšos ir, kad pareiškėjas už Užimtumo tarnybos pervestas lėšas įsigijo automobilį, su tikslu įsteigti mikroautobuso vairuotojo darbo vietą. Byloje keliamas klausimas dėl to, iš kokio subjekto ir ar vadovaujantis teisės aktais minėtas automobilis buvo įsigytas.

12. Sutarties 2.3 papunktyje nustatyta, kad subsidijos gavėjas įsipareigoja prekių, paslaugų arba darbų, perkamų už subsidijos lėšas, pirkimus atlikti vadovaujantis Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintomis subsidijos gavėjų, nesančių perkančiosios organizacijos, vykdomų pirkimų taisyklėmis, jei subsidijos gavėjas nėra perkančioji organizacija pagal Lietuvos Respublikos viešųjų pirkimų įstatymą, iš asmeninės atsiskaitomosios banko sąskaitos, į kurią buvo pervesta subsidija.

13. Kaip jau buvo minėta, Taisyklių 5.3 papunktyje nustatyta, kas yra ūkio subjektas.

Iš bylos medžiagos matyti, kad pareiškėjas automobilį Mercedes – Benz Vito įsigijo iš A. Š., t. y. iš fizinio asmens. Pareiškėjas tiek teismui, tiek Užimtumo tarnybai pateikė automobilio pirkimo dokumentus: 2020 m. gruodžio 10 d. pirkimo – pardavimo sutartį bei 2020 m. gruodžio 20 d. mokėjimo nurodymą Nr. 20, kurie patvirtina automobilio įsigijimą bei, kad pareiškėjas už automobilį A. Š. sumokėjo 7 200 Eur.

Pareiškėjas iš esmės neginčija aplinkybės, kad asmuo, iš kurio jis įsigijo transporto priemonę, nevykdė individualios veiklos ir negalėjo jam išrašyti sąskaitos faktūros. Pareiga atsakovui pateikti sąskaitą faktūra nustatyta ir Užimtumo rėmimo aprašo 74.2 papunktyje.

14. Atsižvelgdama į bylos aplinkybes ir į teisinį reglamentavimą, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas pažeidė Taisyklių 5.3 punktą; taip pat Sutarties 2.3 papunktį, kuris įpareigoja pareiškėją, kaip subsidijos gavėją, vadovautis Taisyklių nuostatomis. Tai yra prekę – automobilį, įsigijo iš fizinio asmens, kuris nevykdo individualios veiklos ir kuris negali būti pripažįstamas ūkio subjektu, bei negali pareiškėjui išrašyti sąskaitos faktūros.

15. Pareiškėjas skunde nurodo, kad sąskaita faktūra negali būti laikoma vieninteliu dokumentu, kuris pagrįstų pareiškėjo patirtas išlaidas steigiant sau mikroautobuso vairuotojo darbo vietą.

Iš teismui pateiktų dokumentų matyti, kad pareiškėjas pagrindė automobilio įsigijimą banko išrašu, tačiau dar kartą akcentuotina, jog pareiškėjas, kaip nustatyta, automobilį įsigijo iš asmens, kuris nepripažįstamas ūkio subjektu. Kitaip sakant, pareiškėjas už subsidijos lėšas įsigijo transporto priemonę iš netinkamo subjekto, t. y. fizinio asmens, kuris teisės aktų nustatyta tvarka negali būti laikomas ūkio subjektu bei išduoti tinkamo dokumento – sąskaitos faktūros, kuris, vadovaujantis Aprašo 74.2 papunkčiu, yra privalomas dokumentas pagrindžiantis perkamų prekių įsigijimą.

16. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjas apie Sutartimi nustatytus reikalavimus Užimtumo tarnybos darbuotojos elektroniniu laišku buvo informuotas 2020 m. spalio 12 d. Pranešime buvo nurodyta, kad pareiškėjas pirkimus turi vykdyti vadovaudamasis Taisyklėmis, taip pat nurodyta, kad nusipirkus prekę turi būti pateikti išlaidas patvirtinantys dokumentai (sąskaitos faktūros) bei patirtų išlaidų apmokėjimą įrodantys dokumentai (sąskaita faktūra, pavedimo per elektroninę bankininkystę kopija, patvirtinta SUR Nr. 2 subsidijos gavėjo parašu). Taigi, pažymėtina, kad dar prieš įsigyjant automobilį pareiškėjui buvo suteikta informacija, kuo vadovaujantis ir kokius dokumentus, įsigijus automobilį, reikės pateikti Užimtumo tarnybai.

17. Pareiškėjas, kaip vieną iš savo skundo argumentų, nurodo aplinkybę, kad atsakovas pagal Užimtumo rėmimo aprašo 74.2 papunktį turi pareigą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas patikrinti pateiktų dokumentų atitiktį SUR paraiškai Nr. 2, o darbo vieta laikoma įsteigta nuo visų nurodytų dokumentų pateikimo dienos.

Teisėjų kolegija sutinka su pareiškėjo pozicija, kad atsakovas privalo vadovautis Užimtumo rėmimo aprašo 74.2 papunkčio nuostatomis ir laiku nurodyti atitinkamus darbo vietos steigimo trūkumus, tačiau tai nepaneigia aplinkybės, jog pareiškėjas automobilį įsigijo iš fizinio asmens, kuris nėra pripažįstamas ūkio subjektu. Tuo pačiu tai nepašalina pareiškėjo padaryto pažeidimo.

Pažymėtina ir tai, kad Užimtumo tarnybai neužkertamas kelias Sutarties galiojimo laikotarpiu tikrinti pareiškėjo veiklą ir pateiktus dokumentus, o pastebėjus netinkamo Sutarties vykdymo atvejus – kreiptis į pareiškėją ir reikalauti pašalinti nustatytus trūkumus (nustatant pašalinimo terminą), kurie nebuvo pastebėti darbo vietos steigimo ataskaitos pateikimo momentu. Ką Užimtumo tarnyba nagrinėjamu atveju ir padarė. Tad šiuo atveju kalbėti apie pareiškėjo teisėtų lūkesčių pažeidimą nėra pagrindo. Pareiškėjas padarytu pažeidimu įgijęs atitinkamas teises negali tikėtis jų apsaugos ateityje.

18. Taip pat pareiškėjas savo skunde nurodo, kad jo padarytas Taisyklių pažeidimas, kurį atsakovas nustatė praėjus beveik dviem mėnesiams po pareiškėjo naujos veiklos pradžios, yra itin formalus ir jokių neigiamų pasekmių nesukėlė. Užimtumo tarnybos Sprendimas pažeidžia protingumo, proporcingumo ir teisėtų lūkesčių principus.

Tačiau teisėjų kolegija su tokiais pareiškėjo argumentais nesutinka. Pažymėtina, kad pareiškėjas savo veiksmais, kai pirkimą vykdė ne pagal teisės aktų reikalavimus, nors apie tai, jog turi vadovautis Taisyklėmis, jam buvo nurodyta tiek Sutartyje, tiek 2020 m. spalio 12 d. pranešimu, pažeidė Taisyklių nuostatas; šis pažeidimas lėmė, kad absoliučiai didžioji pervestų subsidijos lėšų dalis (net 6 300 Eur iš 6 980 Eur) buvo panaudota netinkamai. Tad nėra jokio pagrindo išvadai, kad buvo padarytas tik mažareikšmis ar formalus pažeidimas, tuo pačiu jog priimtas atsakovės Sprendimas – pažeidžia protingumo ar proporcingumo principus.

Pareiškėjas privalėjo vadovautis teisės aktų nuostatomis, jomis pasidomėti ir automobilį įsigyti tik iš tinkamo subjekto ir taip susikurti sau mikroautobuso vairuotojo darbo vietą. Tačiau pareiškėjas to nepadarė. Be to, pažymėtina ir tai, kad atsakovė tinkamai įvykdė savo sutartinius įsipareigojimus.

Minėta, kad atsakovė įspėjo pareiškėją apie tai, kad jis netinkamai vykdė sutartinius įsipareigojimus ir nustatė terminą, per kurį pareiškėjas galėjo ištaisyti padarytus trūkumus, tačiau jis to laiku nepadarė.

Dėl teisėtų lūkesčio principo pažeidimo teisėjų kolegija pasisakė šio sprendimo 17 punkte.

19. Užimtumo įstatymo 44 straipsnio 6 dalies 2 punkte nustatyta, kad subsidijos gavėjas privalo grąžinti Užimtumo tarnybai visą jam pervestą subsidiją, jeigu jis neįsteigė (nepritaikė) darbo vietos iki vienos iš paramos darbo vietoms steigti priemonių įgyvendinimo ir finansavimo sutartyje nurodyto laikotarpio.

Sutarties 6.2 punkte nustatyta, kad subsidijos gavėjas ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo Užimtumo tarnybos pretenzijos pateikimo dienos privalo Užimtumo tarnybai grąžinti visą jam pervestą subsidiją, jeigu jis neįsteigė darbo vietos iki Sutarties 2.1 papunktyje nurodyto termino.

20. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pareiškėjas pažeidė nustatytas Užimtumo įstatymo bei Sutarties nuostatas, nes jis nustatyta tvarka ir terminu neįsteigė darbo vietos. Tad jis privalo grąžinti visą jam atsakovės pervestą subsidiją.

21. Taigi, atsakovės priimtas Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti nėra jokio pagrindo. Pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132-133 straipsniais, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Pareiškėjo D. P. skundą atsakovei Užimtumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl pretenzijos panaikinimo atmesti.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo priėmimo ir paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Saulius JakaitisIveta PelienėFausta Vitkienė