Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

institucijos, priėmusios nutarimą Vilniaus rajono savivaldybės tarybos administracinės komisijos atstovei J. J. Osipovič,

teismo posėdyje išnagrinėjo I. Z. (I. Z.) skundą dėl 2015-11-24 Vilniaus rajono savivaldybės Tarybos administracinės komisijos priimto nutarimo Nr. TK16-140 panaikinimo,- ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014 m. lapkričio 4 d. Vilniaus apskrities VPK Vilniaus rajono policijos komisariato Rudaminos policijos nuovados tyrėjas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Z. Z. dėl to, kad jis 2014 m. rugpjūčio 23, 24 dienomis Vilniaus r., Rukainių sen. Kryžkelio k. bendroje valdoje su broliu I. Z. savavališkai pakabino spyną vykdydamas savo tariamą teisę, ginčijamą kito asmens. 2015 m. birželio 9 d. Vilniaus rajono savivaldybės Tarybos administracinė komisija išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą Nr. TK13-135 ir skyrė Z. Z. administracinę nuobaudą 28 eurų baudą.

Teismo posėdyje I. Z. parodė, kad į notarą kreipėsi 2007 m. rugpjūčio 15 d., lygiai per 2 mėnesius po mamos mirties. Su Z. paveldėjo turtą, kaip bendrasavininkai. Negalėjo privažiuoti prie namo, kurį abiems paliko tėvai. Į kiemą įvažiuoti negalėjo, nes ant vartų buvo uždėta spyna. Buvo dvi dienas spynos užkabintos - pirmą kartą žmona skambino pagalbos numeriu 112, teiravosi ką galima padaryti, pareigūnai atsakė, kad jeigu ten kažkas priklauso, galima sulaužyti spyną ir įvažiuoti. Kitą dieną žmona skambino pagalbos numeriu, nes vėl buvo pakabinta spyna. Antrą kartą išlaužė, pateko į kiemą, po to varteliai nebuvo uždaryti. Su broliu Z. nuo 2009 m. nebendrauja.

Teismo posėdyje savivaldybės atstovė J. J. - Osipovič parodė, kad su I. Z. skundu nesutinka. 2015 lapkričio 24 d. buvo pakartotinis bylos nagrinėjimas pagal pirmą nutarimą, kuris buvo panaikintas teismo. Komisijos posėdyje dalyvavo Z. Z. ir I. Z. buvo iš naujo išnagrinėtos visos aplinkybės dėl palikimo priėmimo. Z. Z. teigia, kad spyną jis pakabino vartuose, ji buvo sulaužyta, o varteliai buvo atidaryti. Z. nebuvo skambinta, su juo kontaktuota, nes broliai nebendrauja. Vėliau spyna nebuvo pakabinta, ten yra laisvas praėjimas, galima užeiti, pravažiuoti. I. Z. turėjo teisę patekti į valdą, pats pažeidimas nebuvo įvykdytas nes nebuvo susisiekta su broliu, nebuvo jam skambinta. Spyna kabėjo dvi dienas, bet vėliau ji buvo sulaužyta. P. Z. Z. teigia, kad spyna buvo pakabinta ant vartų, kad svetimi žmonės neįeitų dėl saugumo, tie vartai yra prie pat kelio. Prašo nutarimą palikti nepakeistą, o skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

I. Z. skundas netenkintinas ir Vilniaus rajono savivaldybės tarybos administracinės komisijos priimtas 2015-11-24 nutarimas Nr. TK16-140 paliktinas nepakeistu.

Teismas, išnagrinėjęs bylos medžiagą, išklausęs Vilniaus rajono savivaldybės tarybos administracijos komisijos atstovės paaiškinimus, I. Z. paaiškinimus daro išvadą, kad Vilniaus rajono savivaldybės tarybos administracinės komisijos 2015-11-24 nutarimas Nr. TK16-140 yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nutarimo naikinti I. Z. skunde išdėstytais argumentais nėra pagrindo.

(duomenys neskelbtini) straipsnyje numatyta atsakomybė už savavališką, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymą savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadariusį esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams. Esminis šio pažeidimo požymis yra tas, kad savavaldžiavimu yra laikomas savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas teisės nepriklausomai nuo to, ar tokia teisė yra tikra ar tariama. Tai vienas iš būtinų savavaldžiavimo objektyvių požymių, kuris organiškai susijęs su tuo, kad ta vykdoma teisė yra ginčijama kito asmens, o vykdant teisę sukelti neigiami padariniai nepadaro esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad I. Z. mirus 2007-08-15 B. Z., pagal 2007-10-15 pareiškimą priėmė palikimą (nurodė Vilniaus rajono 2-ojo notaro biuro notarė O. Ž.). Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo matyti, jog spyna buvo pakabinta 2014 m. rugpjūčio 23, 24 d. Iš bylos medžiagos matyti, jog Z. Z. spyną buvo pakabino turint tikslą apsaugoti turtą, nes namas yra prie kelio, niekas jame negyvena jau daug metų ( b.l. 33-34.) Pagal (duomenys neskelbtini) straipsnį asmuo atsako tuo atveju, jei, vykdydamas savo tikras ar tariamas teises, ginčijamas kito asmens, nesilaiko įstatymų ar kitų norminių aktų nustatytos tvarkos ir tai padaro tyčia (Lietuvos A. T. nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-30-696-2015). Remiantis ATPK 10 straipsniu, administracinis teisės pažeidimas laikomas padarytu tyčia, jeigu jį padaręs asmuo suprato priešingą teisei savo veikimo arba neveikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo arba, nors ir nenorėjo šių pasekmių, bet sąmoningai leido joms kilti. Administracinė atsakomybė kyla tada, kai asmuo, darantis pažeidimą, gali laisvai rinktis, kaip elgtis, ir pasirenka priešingą teisei elgesio variantą (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutarimas administracinėje byloje Nr. N575-102/2012 ir kt.). Lietuvos A. T. formuojamoje praktikoje laikomasi pozicijos, kad subjektyvieji administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais apie jo suvokimą darant veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis (Lietuvos A. T. nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-13/2014, 2AT-19-677/2015). Nagrinėjamu atveju nenustatyta, jog Z. Z. turėjo tyčią neįleisti I. Z.. Nors varteliai buvo užrakinti, tačiau pažymėtina , jog Z. Z. kaip ir I. Z., abu yra bendrasavininkiai. Pats I. Z. nebuvo atvažiavęs prie namų, rakto iš brolio neprašė nors žinojo jo gyvenamąją vietą ir telefono numerį. Asmenys savo nuožiūra laisvai naudojasi civilinėmis teisėmis, tarp jų ir teise į nuosavybę, tačiau, įgyvendindami savo teises bei vykdydami pareigas, asmenys turi laikytis įstatymų, gerbti bendro gyvenimo taisykles ir geros moralės principus bei veikti sąžiningai.

Teismo nuomone, tik išsprendus civilinį ginčą dėl namo patalpų valdymo, naudojimosi ir disponavimo ir nustačius kiekvienam savininkui priklausančio turto dalį, būtų galima nustatyti, ar I. Z. teisės naudotis jam nuosavybės teise priklausančiu turtu, buvo pažeistos. Šiuo metu tarp brolių kylantys konfliktai, kaltinant vieną iš konfliktuojančių pusių administraciniu savavaldžiavimu, neįvertinant kitų teisės šakų, šiuo atveju civilinės teisės veiksmingumo, atkuriant vienos iš šalies galimai pažeistas teises, neatitinka administracinės teisės paskirties. Pažymėtina, kad teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad negalimas tokios teisinės praktikos formavimas, kai sprendžiant civilinius ginčus, taikomos baudžiamosios teisės (ar administracinės teisės) normos ir asmens elgesys, esant išimtinai civiliniams teisiniams santykiams, vertinamas kaip atitinkamos nusikalstamos veikos padarymas (ar administracinis teisės pažeidimas) (Lietuvos A. T. nutartis Nr. 2K-P-451/2011).

Išnagrinėjus pareiškėjo I. Z. skundą, Vilniaus rajono savivaldybės tarybos administracinės komisijos skyriaus pateiktą medžiagą ir skundžiame nutarime išdėstytus argumentus, teismas daro išvadą, kad administracinio teisės pažeidimo byla Z. Z. atžvilgiu nutraukta pagrįstai dėl administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties nebuvimo.

Dėl išdėstytų motyvų Vilniaus rajono savivaldybės tarybos administracinės komisijos 2015-11-24 nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. TK16-140 yra teisėtas bei pagrįstas ir naikinti jį nėra teisinio pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis LR (duomenys neskelbtini)302 str.

nutarė:

I. Z. (I. Z.) skundo netenkinti ir Vilniaus rajono savivaldybės tarybos administracinės komisijos 2015-11-24 nutarimą Nr. TK16-140 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus rajono apylinkės teismą.