Kauno apygardos teismo nutarimas

Kauno apygardos teismo teisėjas Viktoras Preikšas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo V. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 28 d. nutarimo V. K. administracinio teisės pažeidimo byloje ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. K. apeliacinis skundas tenkinamas.

Apeliacinės instancijos teismas tikrina skundžiamo sprendimo administracinio teisės pa­žei­di­mo byloje teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 302¹¹ str.). Viena iš priimto procesinio spren­di­mo tei­sė­tumo ir pagrįstumo garantijų yra tinkamas įrodymų vertinimas. ATPK 257 str. nustatyta, kad ad­mi­nistracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fak­to buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įro­dy­mais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakan­ka­mu­mas, jų nuoseklumas, galimi prieštaravimai tarp jų, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinė nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kai išnagri­nė­ja­mi reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Pirmosios instancijos teisme apklaustas V. K. pripažino, kad pastatė automobilį ir prie automobilio grįžo vėliau, negu buvo apmokėjęs už auto­mo­bilio stovėjimą, bei rado užklijuotą pranešimą apie padarytą pažeidimą. Žinodamas galiojančią tvarką kreipėsi į viešąją įstaigą „Au­to­mo­bilių stovėjimo aikš­telės“, užpildė jų pateiktą nustatytos formos prašymą dėl žalos atlyginimo bei nustatyta tvarka įsigijo stovėjimo apmokėjimo kortelę, nuo kurios buvo nuskaityti pinigai už pra­delstą stovėjimą. Jam buvo paaiškinta, jog stovėjimo apmokėjimo kortelės įsigijimas yra ad­mi­nistracinių teisės pažeidimų prevencija ir jo atžvilgiu administracinė teisena pradėta nebus. Šiuos jo parodymus patvirtina byloje esantys duomenys. Taip pat ir liudytoju teisme apklaustas vie­šosios įstai­gos „Automobilių stovėjimo aikštelės“ direktorius V. L. parodė, kad asmuo, pažeidęs sto­vėjimo taisykles, gauna perspėjimo lapelį, kad padarė pažeidimą. Asmuo turi kreiptis į įmonės, kuri prižiūri aikš­te­les, kontrolės skyrių. Ten jis arba įsigyja prevencinę priemonę, arba medžiaga perduodama viešo­sios tvarkos tarnybai. Kadangi kontrolės skyriuje dėl kompiuterių sistemos gedi­mų gavosi duomenų dubliavimas ir medžiaga Institucijai buvo persiųsta, todėl buvo parašyti raštai, kad teisena nebūtų pradėta. Byloje yra šiuos liudytojo parodymus patvirtinantis viešosios įstaigos „Automobilių stovėjimo aikštelės“ 2012 m. lapkričio 16 d. raštas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame nurodyta, jog duomenys apie padarytą pažeidimą Kauno miesto savivaldybės administracijos Viešosios tvarkos tarnybai perduoti dėl kompiuterinės klaidos ir yra neteisingi, prašoma administracinės teisenos nepra­dėti, o pradėtą nutraukti (b. l. 33-35). Taip pat vie­šo­sios įstaigos 2013-01-18 raštas Nr. (duomenys neskelbtini) su šia informacija buvo pateiktas ir Kauno apylinkės teismui (b. l. 30-32).

Viešoji įstaiga „Au­to­mobilių stovėjimo aikštelės“ šia tvarka vadovaujasi remdamasi Kauno miesto savivaldybės tarybos 2002 m. vasario 21 d. sprendimu Nr. 35 patvirtintais „Vietinės rink­lia­vos už naudojimąsi Kauno mies­to vietomis automobiliams statyti nuostatais“, kurių 44 p. yra nu­matyta, kad įstatymų nustatyta tvar­ka paskirtas juridinis asmuo (šiuo atveju viešoji įstaiga „Au­to­mo­bilių stovėjimo aikštelės“) tei­sės aktų nustatyta tvarka taiko administracinių teisės pažeidimų pre­venciją. Liudytojas V. L. pažymėjo, kad taip viešoji įstaiga ne atleidžia asmenį nuo ad­ministracinės atsakomybės, tačiau jo sutikimu jam taiko lengvatines priemones.

Aukštesnysis teismas, įvertinęs bylos aplinkybes, sutinka su apelianto skundo argumentais, kad iš bylos duomenų galima spręsti, jog apeliantui administracinė nuobauda paskirta neatsi­žvel­giant į galiojančią praktiką dėl tokio pobūdžio administracinių teisės pažeidimų bei šių pažeidimų pre­vencijos taikymo pagal Kauno miesto savivaldybės tarybos 2002 m. vasario 21 d. sprendimu Nr. 35 patvirtintus „Vietinės rinkliavos už naudojimąsi Kauno miesto vietomis auto­mo­biliams statyti nuostatus“. Nors ši praktika yra ydinga ir apie tai išsamiai savo nutarime pasisakė pirmosios ins­tan­ci­jos teismas, tačiau, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, asmuo negali būti pa­trauk­tas administracinėn atsakomybėn tik dėl Institucijos ir jos paskirto organizuoti rinkliavos surinkimą ir jos mokėjimo kontrolę juridinio asmens nustatytos ir galiojančios tvarkos netei­sėtumo. Atsi­žvel­giant į visa tai, darytina pagrįsta išvada, kad V. K. Institucijos nu­ta­rimu ir skundžiamu teismo nutarimu buvo nubaustas neteisėtai ir nepagrįstai.

Pažymėtina, kad administracinėn atsakomybėn asmuo traukiamas tik tada, kai byloje esan­čių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamų administracinių teisės pažeidimų sudėtis. Kaltu dėl administracinių teisės pažeidimų padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pa­kan­kamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, kuriais remiantis tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Sprendžiant asmens administracinės atsakomybės klausimą būti­na vadovautis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. įtvirtintu nekaltumo prezumpcijos prin­cipu bei iš jo išplaukiančiu in dubio pro reo principu, pagal kurį visos abejonės bei neaiškumai, kurie negali būti pašalinti, aiškintini traukiamo administracinėn atsakomybėn asmens naudai (Lie­tu­vos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. gruodžio 18 d. nutartis byloje Nr. N575-2791/2009).

Aukštesnysis teismas konstatuoja, kad bylos duomenimis nebuvo įrodyta, jog V. K. padarė vietinės rinkliavos už naudojimąsi savivaldybių tarybų nustatytomis vietomis auto­mo­bi­liams statyti nuostatuose nustatytos vietinės rinkliavos mokėjimo tvarkos pažeidimą (ATPK 124⁵ str.). Nustatytų aplinkybių visetas laikytinas pakankamu, kad sukeltų abejonių ir neaiškumų dėl ad­mi­nistracinio teisės pažeidimo sudėties buvimo. Teismų praktika pažymi, kad administracinio teisės pa­žeidimo bylos nagrinėjimo metu bet kokios abejonės ar prieštaravimai dėl asmens kaltumo turi būti pašalinti, o nesant galimybės to padaryti – administracinio teisės pažeidimo byla privalo būti nu­traukta vadovaujantis ATPK 250 str. 1 p.

Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybė, kad teismas negalėjo savarankiškai paskirti ad­ministracinės nuobaudos dėl padaryto pažeidimo, nes bylas dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo, už kurį atsiranda administracinė atsakomybė pagal ATPK 124⁵ str., nagrinėja ir ad­mi­nis­tracines nuobaudas skiria išimtinai Savivaldybių vykdomosios institucijos, laikytina nepagrįsta. ATPK 302 str. 1 d. 5 p. numatyta, kad, išnagrinėjęs bylą dėl skundo dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, apylinkės teismas gali priimti sprendimą - pakeisti nutarimą ir paskirti švel­nesnę nuobaudą arba neskirti administracinės nuobaudos. Nors apeliantas skunde teisingai nuro­do, jog apylinkės teismas sprendimą priėmė vadovaudamasis netinkamu ATPK 302 str. 1 d. punktu, tačiau šis pro­cesinis pažeidimas nėra esminis ir apylinkės teismo sprendimo negaliojančiu savaime nedaro.

Taip pat atmestinas ir skundo argumentas, kad teismas nutarime nepagrįstai nepasisakė dėl pažeidėjo skundo argumento, kad Institucijai skiriant administracinę nuobaudą buvo vadovaujamasi administracinio akto redakcija, kuri dar negaliojo jo tariamo pažeidimo padarymo metu, tuo tarpu įstatymas teismą įpareigoja pasisakyti dėl visų skunde išdėstytų argumentų. Keičiantis Kauno mies­to savivaldybės tarybos 2002 m. vasario 21 d. sprendimu Nr. 35 patvirtintų „Vietinės rinkliavos už naudojimąsi Kauno miesto vietomis automobiliams statyti nuostatų“ redakcijoms, jų 13 punktas nesikeitė, todėl šis netikslumas taip pat nelaikytinas es­mi­niu Institucijos surašytų administracinio tei­sės pažeidimo protokolo ir nutarimo trūkumu, dėl kurio nebūtų galima nustatyti pa­žei­di­mo es­mės. Pažymėtina ir tai, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo ad­mi­nis­tra­ci­nio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos vyriausiojo ad­mi­nis­tracinio teismo nutartys Nr. A261-3555/2011, N575-9/2013).

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 28 d. nutar­i­mas iš dalies tenkinti V. K. skundą dėl Institucijos 2012 m. gruodžio 10 d. nutarimo panaikinamas ir administracinio teisės pažeidimo byla V. K. nutraukiama.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis ATPK 250 str. 1 d. 1 p., 302¹² str. 1 d. 2 p., teisėjas

nutaria:

Panaikinti Kauno apylinkės teismo 2013 m. vasario 28 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą V. K. nutraukti.

Šis nutarimas įsiteisėja jo paskelbimo dieną.