Kauno apygardos teismo nutartis

nerengdama teismo posėdžio, išnagrinėjo nuteistojo A. L. (A. L.) gynėjo advokato Nerijaus Strazdo skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų (toliau – Kauno apylinkės teismas) 2023 m. balandžio 13 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos Pravieniškių 1-ajame kalėjime (toliau – Komisija) 2023 m. kovo 13 d. nutarimą Nr. RV-22-2570 taikyti nuteistajam A. L. lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

1. A. L. nuteistas Šiaulių apygardos teismo 2006 m. gegužės 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 129 straipsnio 2 dalies 2 punktą, paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, 27 straipsnio 2 dalies 1 punktu, subendrinta su 2005 m. balandžio 20 d. Akmenės rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme 1 metų ir 3 mėnesių laisvės atėmimo bausme ir paskirta galutinė bausmė – 19 metų laisvės atėmimo.

2. Nuteistajam paskirtos bausmės vykdymo pradžia – 2006 m. sausio 11 d., bausmės pabaiga – 2025 m. sausio 11 d. Komisijos posėdžio dienai, tai yra 2023 m. kovo 13 d., likusi neatlikta bausmės dalis buvo 1 metai 10 mėnesiai 1 diena.

4. Kauno apylinkės teismo 2023 m. balandžio 13 d. nutartimi šį Komisijos nutarimą patvirtinti buvo atsisakyta, motyvuojant tuo, kad nuteistasis A. L. daro pažangą mažindamas nusikalstamo elgesio riziką, tačiau ši pažanga nėra tokia akivaizdi ir įtikinanti, kad neabejotinai sudarytų sąlygas konstatuoti, jog lygtinai paleistas jis laikysis įstatymų ir nenusikals.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo A. L. gynėjo advokato Nerijaus Strazdo skundas atmetamas.

7. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 82 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus BVK 82 straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šią bausmės dalį: 1) vieną trečdalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteisti už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus asmenys, taip pat nepilnamečiai ir kiti nuteistieji, kuriems paskirta bausmė neviršija ketverių metų laisvės atėmimo; 2) pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija ketverius metus laisvės atėmimo, bet neviršija dešimt metų laisvės atėmimo; 3) du trečdalius paskirtos laisvės atėmimo bausmės – nuteistieji, kuriems paskirta bausmė viršija dešimt metų laisvės atėmimo, bet neviršija dvidešimt penkerių metų laisvės atėmimo.

8. Įstatymų leidėjas lygtinio paleidimo taikymą įtvirtino ne kaip imperatyvų įpareigojimą kiekvienam nuteistajam, kurio nusikalstamo elgesio rizika žema arba kuris padarė akivaizdžią pažangą mažindamas savo nusikalstamo elgesio riziką bei atlikusiam minimalią BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punkte numatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, jį taikyti, o tik kaip galimybę nuteistajam būti paleistam lygtinai, jeigu jis atitinka aukščiau nurodytus reikalavimus ir yra pakankamai pagrindo manyti, jog jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nenusikals, sprendžiama pagal nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos įvertinimą ir pažangą ją mažinant. Taigi, nuteistasis, siekiantis lygtinio paleidimo taikymo, turi atitikti įstatyme numatytų formaliųjų ir materialiųjų sąlygų visumą.

9. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs skundo bei skundžiamos nutarties argumentus, susipažinęs su pateiktais bylos duomenimis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas reikšmingas faktines aplinkybes, nuteistojo asmenybę bei vadovaujantis įstatymu. Vertinti bylos duomenis kitaip, nei jie įvertinti skundžiamoje nutartyje, pagrindo nėra. To nesudaro ir nuteistojo A. L. skundo argumentai. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančių duomenų neįvertino taip, kaip tikėjosi nuteistasis ar jo gynėjas, savaime nereiškia, kad skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis yra neteisėta ir, kad nepagrįstai buvo atsisakyta jo atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą.

10. Nustatyta, kad nuteistasis A. L. yra atlikęs įstatymo nustatytą laisvės atėmimo bausmės dalį pagal BVK 82 straipsnio 1 dalies 3 punktą, leidžiančią jį lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos, tačiau teismas sutinka su pirmos instancijos teismo nuomone, kad nuteistojo pažanga mažinant savo pakartotinio nusikalstamo elgesio riziką vis dar nėra pakankama, o siekiant nustatyti, kad nuteistasis yra pasiruošęs tinkamai integruotis į visuomenę ir gyvenimo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, jo elgesio korekcija turi būti įtikinanti bei akivaizdi.

11. Įvertinus skundo nagrinėjimui pateiktą medžiagą, teismui nekyla abejonių dėl nuteistojo asmenybės teigiamų pokyčių. A. L. laisvės atėmimo bausmę atlieka lengvosios grupės sąlygomis, paskutinius du metus už įkalinimo įstaigos vidaus tvarkos taisyklių pažeidimus nebaustas, už gerą elgesį ir gerą darbą 8 kartus skatintas, intensyviai ir reguliariai dalyvauja pozityvaus užimtumo priemonėse, yra nurodęs, jog finansinių sunkumų neturi, civilinius ieškinius yra padengęs. Taip pat nustatyti pakartotinio nusikalstamumo riziką mažinantys veiksniai, nuteistasis vykdo individualiame socialinės reabilitacijos plane numatytas priemones, per nustatytą laikotarpį įvykdė Komisijos paskirtas rekomendacijas. Nurodytos aplinkybės teigiamai charakterizuoja nuteistąjį bei patvirtina, kad laisvės atėmimo vietoje A. L. stengiasi koreguoti savo elgesį teigiama linkme, tačiau vien tik šių duomenų nepakanka sprendžiant dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo nuteistajam. Skundą nagrinėjantis teismas atsižvelgia taip pat ir į tai, kad nuteistasis bausmės atlikimo vietoje nedirba, nors laisvės atėmimo bausmės atlikimo laikotarpiu buvo įsidarbinęs, tačiau savo noru darbinę veiklą nutraukė, stiprių socialinių ryšių laisvėje neturi, pastovios gyvenamosios vietos neturi, o lygtinio paleidimo atveju tik laikinai galėtų būti priimtas gyventi Vilniaus arkivyskupijos Caritas laikinuosiuose namuose.

12. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos, turi būti įvertintos ne vien nuteistąjį teigiamai charakterizuojančios aplinkybės, tačiau jo asmenybę apibūdinančių duomenų visuma, kuri betarpiškai apima ir pakartotinio nusikalstamo elgesio rizikos vertinimą, turimas drausmines nuobaudas, kriminogeninius rizikos veiksnius ir kitas nuteistojo resocializacijai įtakos turinčias aplinkybes. Šiuo atveju nėra pagrindo sutikti su skundo argumentais, kad teismas nutartį priėmė mechaniškai, ne iki galo analizavo visas bylos aplinkybes, neatsižvelgė į nuteistojo pastangas teigiama linkme koreguoti savo elgesį. Apeliacinės instancijos teismas pritaria Kauno apylinkės teismo padarytai išvadai, kad nuteistojo asmenybę apibūdinančių bei elgesio pokyčius atskleidžiančių duomenų visuma šiuo metu vis dar nėra pakankama spręsti, kad A. L. gali būti lygtinai paleistas iš laisvės atėmimo vietos. Sprendžiant asmens lygtinio paleidimo klausimą svarbu neignoruoti ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos pavojingumo bei pobūdžio, jos ryšio su šiuo metu išskiriamais nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančiais kriminogeniniais rizikos veiksniais bei nuteistojo pastangomis juos eliminuojant, į ką tinkamai atsižvelgė apylinkės teismas.

13. Iš 2023 m. kovo 10 d. Socialinio tyrimo išvados Nr. RV-22-2486 (toliau – Socialinio tyrimo išvada) matyti, kad A. L. pakartotinio nusikalstamo elgesio rizika penkių vertinimų metu, t. y. 2020 m. rugpjūčio 26 d., 2020 m. rugsėjo 11 d., 2021 m. gegužės 20 d., 2022 m. rugsėjo 14 d. ir 2023 m. vasario 28 d. buvo vidutinė, stebimi pokyčiai mąstymo ir elgesio, bei nuostatų srityse, tačiau aukštesniojo teismo vertinimu, kyla ir pagrįstų abejonių, kad A. L., būdamas laisvėje laikysis įstatymų ir nesusikals.

14. Nuteistajam vis dar išlieka nustatyti trylika dinaminių kriminogeninių veiksnių: neturi nuolatinės gyvenamosios vietos; nestabili, maža darbinė patirtis; turi finansinių įsipareigojimų (alimentų), kuriuos dengti vengia; smurto panaudojimas artimoje aplinkoje (prieš žmoną ir mažametę dukrą); gyvenimo stiliaus ypatumai, neskatinantys prosocialaus elgesio raiškos; būdingos emocijų valdymo problemos bei mažas atsparumas stresui; būdingas impulsyvus elgesys bei tų pačių klaidų kartojimas; nepakankami problemų identifikavimo įgūdžiai; nepakankami problemų sprendimo įgūdžiai; nepakankamas gebėjimas įvertinti tolesnes savo elgesio pasekmes; negebėjimas išsikelti tikslų bei kryptingai jų siekti; būdingas nusikalstamo elgesio pateisinimas/neutralizavimas; nepakankamas jo atžvilgiu taikomų poveikio priemonių priėmimas (priežiūros/apribojimų pažeidimai). Kriminogeniniai veiksniai parodo, kurios nuteistojo gyvenimo sritys yra problemiškiausios, t. y. gali skatinti ar lemti pakartotinį nusikalstamumą. Pažymėtina, kad kriminogeniniai rizikos veiksniai nustatyti vertinant ne tik nuteistojo praeityje buvusį elgesį, bet ir jo elgesį jam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo metu, atsižvelgiant į nuteistojo pokalbio su resocializacijos specialistais išdėstytas mintis, jo psichologinę būseną, siekius ir tikslus, todėl abejoti šių kriminogeninių veiksnių egzistavimu nėra jokio objektyvaus pagrindo.

15. Sprendžiant klausimą dėl asmens lygtinio paleidimo, svarbiausios aplinkybės neturėtų būti susijusios su padarytų nusikaltimų sunkumu ir pavojingumu, tačiau, kita vertus, įvertinti, ar nuteistojo pasitaisymo progresas yra pakankamas, neįmanoma neatsižvelgiant į tai, už kokio pobūdžio ir kokio pavojingumo laipsnio nusikalstamų veikų padarymą nuteistasis atlieka bausmę, koks jo paties požiūris į padarytą nusikaltimą, taip pat, kokia bausmės dalis yra likusi neatlikta. Apygardos teismo vertinimu, apylinkės teismas pagrįstai visų aplinkybių visumoje įvertino ne tik BVK 82 straipsnyje nurodytas formalias lygtinio paleidimo taikymo galimumo sąlygas, tačiau aptarė ir aukščiau paminėtas aplinkybes. Nuteistasis ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę atlieka už vieno tyčinio labai sunkaus ir 2 tyčinių nesunkių nusikaltimų padarymą. Veikos, už kurias A. L. buvo nuteistas, susijusios su fizinio smurto panaudojimu prieš žmoną ir mažametę dukrą, taip pat su bejėgiškos būklės asmens nužudymu. Atkreiptinas dėmesys, kad nusikalstamos veikos padarytos prieš kitus asmenis naudojant fizinį smurtą, kas rodo jų didesnį pavojingumą visuomenei. Taigi, nagrinėjamu atveju, siekiant užkirsti kelią galimų naujų nusikalstamų veikų padarymui, itin svarbu nuteistajam yra eliminuoti vis dar išliekantį didelį dinaminių kriminogeninių veiksnių skaičių. Atkreiptinas dėmesys, jog nors paskutinius du metus nuteistasis ir nebuvo baustas drausmine tvarka, tačiau, viso bausmės atlikimo metu nuteistasis net 233 kartus nesilaikė pataisos įstaigoje nustatytos tvarkos ir režimo reikalavimų, už ką 232 kartus buvo baustas drausmine tvarka, ir per 17 laisvės atėmimo bausmės metų skatintas tik 8 kartus. Šiuo metu paskirtos nuobaudos nebegalioja, tačiau kiekvienas nustatytos tvarkos pažeidimas neigiamai charakterizuoja nuteistąjį, bei parodo, kad nuteistasis nesistengia elgtis nepriekaištingai taip pat nemažina jam nustatomų kriminogeninių veiksnių skaičiaus.

16. Atkreiptinas dėmesys, į tai, kad praeityje A. L. buvo keturis kartus teistas, jam būdingas nusikalstamo elgesio modelis. Naują nusikalstamą veiką padarė laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu, jo veiksmų pavojingumas didėjo, kas sudaro pagrindą griežčiau vertinti nuteistojo galimybes nenusikalsti ateityje. Skunde nurodoma, kad ankstesni teistumai, padarytų nusikaltimų pavojingumas bei įvykdymo aplinkybės buvo įvertintos skiriant bausmę. Teismas sutinka su šiuo skundo argumentu, tačiau šios aplinkybės, taip pat, svarbios vertinant nuteistojo elgesį, leidžia įžvelgti pažangą, todėl jos yra svarbios tolimesniame nuteistojo vertinime.

17. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad su nuteistojo nusikalstamu elgesiu labiausiai buvo susijęs impulsyvus elgesys, neapgalvojant pasekmių, problemų atpažinimo ir sprendimo įgūdžių stoka, bei savo poelgių pasekmių neįvertinimas. Teismo vertinimu, šios nuteistojo mąstymą ir elgesį apibūdinančios aplinkybės gali lemti pakartotinį jo nusikalstamumą būnant laisvėje. Byloje tai pat nėra pateikta duomenų apie nuteistojo galimybę įsidarbinti, iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis šiuo metu pataisos nedirba įstaigoje, bei nesimoko, taip pat neturi pastovios gyvenamosios vietos, kas neleidžia daryti išvados apie nuteistojo resocializacijos sėkmę išėjus iš pataisos įtaigos.

18. Skunde nuteistasis nurodė, kad komisija per mažiau nei šešis mėnesius du kartus nusprendė taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą, o teismas vertino tik praeityje padarytus nusižengimus. Atkreiptinas dėmesys, kad remiantis BVK 85 straipsnio 2 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisija apsvarsto socialinio tyrimo išvadoje pateiktą informaciją ir priima motyvuotą nutarimą taikyti nuteistajam lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos arba lygtinio paleidimo netaikyti. Tačiau BPK 360 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad klausimą dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos nutarimo pagrįstumo sprendžia teismas, kuris vertina, ar komisijos nutarime išdėstytos išvados atitinka faktines aplinkybes ir ar tinkamai taikytos BVK nustatytos lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygos. Taigi, vadovaujantis galiojančiu teisiniu reguliavimu būtent teismui yra suteikta teisė priimti galutinį sprendimą taikyti lygtinį paleidimą ar jo netaikyti. Vien tai, kad keli komisijos nutarimai buvo palankūs nuteistajam, neįpareigoja teismo vėliausią nutarimą besąlygiškai patvirtinti. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nutartį, savo priimtą sprendimą pakankamai išsamiai argumentavo, aiškiai nurodė, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo. Pagrįstai sprendė, kad akivaizdžių nuteistojo pažangos veiksnių, leidžiančių teismui tikėtis, jog nuteistasis iš tiesų laikysis įstatymų ir nebenusikals, šiuo metu nenustatyta.

19. Skunde nurodoma, jog nuteistasis yra pilnai atsiskaitęs pagal buvusius ieškinius ir antstoliams, tačiau iš socialinio tyrimo išvados ir 2023 m. vasario 8 d. Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos prie teisingumo ministerijos finansų skyriaus pažymos matyti, kad nuteistasis turi aktualius vykdomuosius patvarkymus dėl 1957,35 Eurų vaiko išlaikymo įsiskolinimo ir periodinių mokėjimų po 36,20 Eur, iki šiol išieškota tik 21,96 Eur išlaikymo įsiskolinimo, kas parodo, jog nuteistasis turi finansinių sunkumų, kurių nesprendžia, kas laikytina dar viena priežastimi, kodėl šiuo metu nuteistajam taikoma probacija nepasiektų savo tikslo.

20. Įvertinęs aukščiau išdėstytų aplinkybių visumą, aukštesnės instancijos teismas neturi teisinio pagrindo abejoti apylinkės teismo priimtu sprendimu nuteistajam A. L. netaikyti lygtinio paleidimo iš laisvės atėmimo vietos. Pažymėtina, kad lygtinio paleidimo instituto taikymas yra teismo teisė, tačiau ne pareiga. Nors byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių visuma atskleidžia tam tikrus teigiamus A. L. elgesio pokyčius, tačiau to dar nepakanka daryti išvadai, kad nuteistojo pažanga mažinant savo nusikalstamo elgesio riziką nėra tokia akivaizdi, kad sudarytų pagrindą manyti, jog, būdamas neizoliuotas nuo visuomenės, jis laikysis įstatymų ir nenusikals. Skunde cituojami įstatymai bei teismų praktika neįpareigoja teismo priimti nuteistajam palankų sprendimą, atsižvelgiant į tai, kad kiekvienas atvejis dėl lygtinio paleidimo instituto taikymo yra vertinamas individualiai.

21. Atsižvelgiant į aptartas aplinkybes konstatuojama, kad Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. balandžio 13 d. nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti pateikto skundo motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo A. L. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmų 2023 m. balandžio 13 d. nutartį.

Ši nutartis įsigalioja nuo jos priėmimo dienos ir yra neskundžiama.