- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Data
- 2020-03-27
- Bylos Nr.
- AN2-190-954/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 4-28-3-00710-2019-7
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- Apeliacinė instancija
- Rezultatas
- Palikti apylinkės teismo nutarimą (nutartį) nepakeistą ir apeliacinio skundo netenkinti
- Teisėjas
- Algirdas Giedraitis (pirm.)
- Pažeidėjas
- A. V.
- Institucija
- Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos skyrius
- Kategorijos
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Algirdas Giedraitis
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens A. V. apeliacinį skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. vasario 12 d. nutarimo A. V. administracinio nusižengimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. vasario 12 d. nutarimu A. V. pripažinta padariusi administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 506 straipsnio 4 dalyje, ir nubausta 115 eurų bauda už tai, kad ji nuo 2019 m. spalio 31 d., 17.00 val., iki 2019 m. lapkričio 18 d., 15.30 val. nevykdė statutinio valstybės tarnautojo teisėtų reikalavimų, t. y. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos viršininkui nurodžius 2019 m. rugsėjo 19 d. raštu Nr. 64-S-8499 pašalinti technines eismo reguliavimo priemones (tvorą) (duomenys neskelbtini) iki 2019 m. spalio 31 d., 17.00 val., techninio eismo reguliavimo priemonės (tvoros) nepašalino.
2. Marijampolės apylinkės teismas, priimdamas 2020 m. vasario 12 d. nutarimą konstatavo, kad bylos duomenys patvirtina, jog A. V. neturėjo teisės aptverti valstybinės žemės dalies, kuri skirta įvažiavimui į žemės ūkio paskirties sklypų teritorijas. Tiek liudytoja policijos atstovė L. S., tiek liudytojas J. K. teismo posėdžio metu patvirtino, kad tvora, kurią užtvėrė A. V., (duomenys neskelbtini), trukdo žemės ūkio technikos eismui. A. V. buvo siunčiami Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato raštai dėl techninių eismo reguliavimo priemonių pašalinimo. Buvo nustatytas tvoros pašalinimo terminas iki 2019 m. spalio 31 d., 17.00 val., tačiau ji nesiėmė jokių priemonių. Tvora nepašalinta ir teismo posėdžio metu, kas patvirtina, jog A. V. suprasdama savo neveikimo neteisėtą pobūdį, statutinio valstybės tarnautojo teisėto nurodymo nevykdė.
3. A. V. skundžia Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. vasario 12 d. nutarimą, prašo panaikinti jai 2019 m. liepos 3 d., 2019 m. lapkričio 28 d. ir 2020 vasario 12 d. skirtas baudas bei palikti tvorą toje vietoje kur ji šiuo metu yra, nes taip užtikrinamas jos ir gyvūnėlių saugumas.
Šalies argumentai
3.1. Skunde nurodo, kad nesutinka su jai skirtomis baudomis. Anot apeliantės, visos institucijos pripažino, kad ten kelio nėra. Atvykusių policijos pareigūnų automobilis pravažiavo, jie matė, jog tvora patraukta. Teismo posėdžio dieną tvora buvo iš dalies patraukta.
3.2. Taip pat skunde nurodo, kad tvoros tinklas užtvertas pagal matininkų pažymėtas ribas. Žemės plotas, kurį yra išsinuomojusi iš valstybės yra paverstas sąvartynu, apaugęs. Daug metų toje vietoje yra teršiama aplinka, tačiau į tai jokios institucijos nereaguoja. Apeliantė pažymi, kad užtverta teritorija veda tik į jos nuomojamą sklypą. Teisme apklaustas kaimynas J. K. davė melagingus parodymus, nes į savo sklypą jis įvažiuoja be jokių problemų.
3.3. Be to, skundo autorė nurodo, kad pravažiavimas nuolatos užstatytas automobiliais, jai yra grasinama susidorojimu. Ne kartą kreipėsi pagalbos į policiją, tačiau atvykę jauni pareigūnai nesupranta jos problemų. Kaimynas yra neprognozuojamo elgesio, jaučiasi nebaudžiamas. Apeliantė pažymi, kad kreipėsi į atitinkamas institucijas dėl tvoros pastatymo, tačiau jos reikiamos informacijos jai nesuteikia. Bandė paaiškinti bylą nagrinėjančiam teisėjui, tačiau buvo nesuprasta.
Atsiliepimas
4. Atsiliepime į A. V. apeliacinį skundą Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininkas prašo A. V. apeliacinio skundo netenkinti ir palikti skundžiamą Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. vasario 12 d. nutarimą nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
5. A. V. apeliacinis skundas atmestinas.
6. Apeliaciniame skunde prašoma panaikinti 2019 m. liepos 3 d., 2019 m. lapkričio 28 d. ir 2020 m. vasario 12 d. paskirtas nuobaudas, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad 2019 m. liepos 3 d. procesinis sprendimas administracinio nusižengimo byloje yra įsiteisėję, o 2019 m. lapkričio 28 d. administracinis nurodymas yra negaliojantis, nes jis nebuvo įvykdytas, todėl vadovaujantis ANK 613 straipsnio 1 dalimi 2019 m. lapkričio 28 d. administracinio nusižengimo protokolas (ROIK: (duomenys neskelbtini)) buvo išsiųstas teismui, o Marijampolės apylinkės teismas išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylą, 2020 m. vasario 12 d. priėmė nutarimą. Dėl to, šioje nutartyje pasisakoma tik dėl Marijampolės apylinkės teismo 2020 m. vasario 12 d. nutarimo.
7. Apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio nusižengimo byloje, patikrina priimto nutarimo (nutarties) teisėtumą ir pagrįstumą. Pažymėtina, kad teismo procesinis sprendimas (nutartis, nutarimas) laikomas teisėtu ir pagrįstu tuo atveju, kai jame išdėstytos teismo išvados atitinka bylos nagrinėjimo metu nustatytas faktines bylos aplinkybes bei jų visumą. Šiame kontekste pažymima, kad administraciniu nusižengimu laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę. Asmens padaryta veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo sudėtis. Sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį nusižengimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, pagrindžiančių jo kaltę. Sutinkamai su ANK 569 straipsnio nuostatomis, įrodymai administracinio nusižengimo byloje yra bet kurie įstatymų nustatyta tvarka surinkti faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi administracinio nusižengimo tyrimą atliekantys pareigūnai nustato administracinio nusižengimo padarymo faktą ir aplinkybes, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išnagrinėti. Teismas ir administracinių nusižengimų bylas ne teismo tvarka nagrinėjanti institucija (pareigūnas) įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Tai reiškia, kad nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertinta byloje surinktų įrodymų visuma, jų pakankamumas, nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.
8. A. V. apeliaciniame skunde nesutinka su atliktu įrodymų vertinimu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 506 straipsnio 4 dalyje ir prašo administracinio nusižengimo bylą jos atžvilgiu nutraukti. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad apeliantė nurodo, jog jos užtverta tvora niekam netrukdo, tvorą užtvėrė dėl savo ir jos augintinių saugumo. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs apeliacinio skundo argumentus, skundžiamą apylinkės teismo nutarimą bei visą administracinio nusižengimo bylos medžiagą, sprendžia, kad skunde iš esmės pateikiami subjektyvūs, apeliantei palankiai dėstomi samprotavimai, kurie nėra nauji ir skundžiamu apylinkės teismo nutarimu argumentuotai įvertinti. Jie apylinkės teismo konstatuotų faktinių aplinkybių, jų vertinimo bei atitinkamai – išvados dėl A. V. kaltės, nekeičia. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apylinkės teismo atliktu įrodymų vertinimu ir jų nekartodamas, tik pasisako dėl esminių skundo argumentų.
9. Apygardos teismas, išnagrinėjęs apeliacinį skundą, dar kartą patikrinęs administracinio nusižengimo byloje surinktus ir pirmosios instancijos teismo ištirtus įrodymus, daro išvadą, kad nagrinėjant A. V. administracinio nusižengimo bylą ir sprendžiant jos administracinės atsakomybės, padarius ANK 506 straipsnio 4 dalyje numatytą nusižengimą klausimą, duomenų pripažinimą įrodymais ir jų vertinimą reglamentuojančių normų buvo laikomasi.
Žemesnės instancijos teismas
9.1. 2020 m. sausio 31 d. teismo posėdžio metu apklausta liudytoja L. S. parodė, kad Marijampolės apskrities vyriausiajame policijos komisariate iš (duomenys neskelbtini) buvo gauta informacija ir prašymas imtis priemonių dėl kelio ((duomenys neskelbtini)) atlaisvinimo. Dėl to, Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus pareigūnai 2019 m. liepos 3 d. A. V. surašė administracinį nurodymą pagal ANK 459 straipsnio 3 d. 2019 m. rugsėjo 17 d. buvo gautas J. K. skundas, kad A. V. nepašalina tvoros, dėl ko pareiškėjas negali patekti į savo žemės sklypą. 2019 m. rugsėjo 19 d. A. V. buvo išsiųstas raginimas dėl techninių eismo reguliavimo priemonių (tvoros) pašalinimo. Raginime buvo nurodyta tvorą pašalinti iki 2019 m. spalio 31 d. 17 val. 2019 m. lapkričio 18 d. ji nuvyko į (duomenys neskelbtini) ir nustatė, kad A. V. nepašalino techninių eismo reguliavimo priemonių (tvoros). Dėl to buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį. Šios liudytojos parodymus patvirtina ir byloje esantis vaizdo įrašas ir fotonuotraukos (b. l. 12).
9.2. Liudytoju apklaustas J. K. parodė, kad 2019 m. pavasarį kaimynė A. V. užtvėrė kelią, kuriuo jis patekdavo į jam nuosavybės teisė priklausantį žemės ūkio paskirties sklypą. 2019 m. vasarą liko nedirbtas jo žemės sklypas, nes traktorius su padargais negali įvažiuoti dėl pastatytos tvoros. Kadangi gražiuoju su kaimyne nepavyko susitarti, tai kreipėsi į įvairias institucijas. Tvora iki šiol nepašalinta.
9.3. Pirmosios instancijos teisme apklaustas liudytojas J. K. parodė, kad dirbdamas (duomenys neskelbtini) specialistu buvo nuvykęs į (duomenys neskelbtini). Matė, kad tvora yra perkelta į kitą vietą, ji buvo nukelta nuo valstybinės žemės. Nurodė, kad toje vietoje nėra nei gatvė, nei statinys, tiesiog valstybinė žemė, nuvažinėta pieva ir tiek. Savavališkai pastatyti tvoros, be žemėtvarkos institucijos sutikimo, vis tiek negalima. Toje vietoje yra valstybinė žemė ir A. V. ten tvoros statyti savavališkai negali. Toje vietoje nėra kelio, nes kelias yra inžinerinis statinys, ten tiesiog žemės ūkio paskirties žemė. Su žemės ūkio technika įvažiuoti į tuos sklypus sudėtinga, bet negalima sakyti, kad ten vyksta eismas. Jis į įvykio vietą vyko jau po 2019 m. lapkričio 19 d., policijos užklausimo, bet tikslaus laiko nepamena. Kai atvyko, tvora buvo perkelta. Pienių gatvė nėra įregistruota kaip kelias, tiesiog ji registruota, kad gyventojai turėtų adresus.
9.4. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs pirmosios instancijos teisme apklaustų liudytojų J. K., L. S., J. K. parodymus, byloje esančius rašytinius įrodymus bei duomenis užfiksuotus fotonuotraukose ir vaizdo įraše, sprendžia, jog apylinkės teismas pagrįstai nustatė, jog 2019 m. spalio 31 d., 17.00 val., iki 2019 m. lapkričio 18 d., 15.30 val. A. V. nevykdė statutinio valstybės tarnautojo teisėtų reikalavimų, tai yra Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos viršininkui 2019 m. rugsėjo 19 d. raštu Nr. 64-S-8499, nurodžius pašalinti technines eismo reguliavimo priemones (tvorą) (duomenys neskelbtini) gatvėje iki 2019 m. spalio 31 d., 17.00 val., techninio eismo reguliavimo priemonės (tvoros) nepašalino. Nustatytos aplinkybės patvirtina, jog žemės sklypas, kuriame A. V. buvo pastačiusi tvorą nuosavybės teise priklauso valstybei. Nors (duomenys neskelbtini) nėra įregistruota kaip kelias, tačiau Marijampolės savivaldybės administracijos pateikta informacija patvirtina, jog ginčo valstybinės žemės sklypu naudojamasi patekti į kitus žemės ūkio paskirties sklypus (b. l. 22). Byloje nėra jokių duomenų, jų nepateikė ir apeliantė, jog A. V. tvoros pastatymą būtų suderinusi su atitinkamomis institucijomis. Tiek iš jos paaiškinimų pirmosios instancijos teisme, tiek ir iš apeliacinio skundo matyti, kad jai buvo žinoma apie įpreigojimą pašalinti tvorą, tačiau ji iki 2019 m. rugsėjo 19 d. Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos skyriaus viršininko nurodyto termino (2019 m. spalio 31 d.) to nepadarė.
9.5. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, daroma išvada, kad A. V. pagal ANK 506 straipsnio 4 dalį skundžiamu Marijampolės apylinkės teismo nutarimu kalta pripažinta pagrįstai. Apeliacinės instancijos teismas, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė įrodinėjimo procesą reglamentuojančias teisės normas. Skundžiamame nutarime išsamiai aprašyti visi byloje surinkti įrodymai, pateiktas jų teisinis vertinimas, išvados dėl A. V. kaltės argumentuotos ir pagrįstos.
10. Aptartų teisinių ir faktinių aplinkybių pagrindu konstatuojama, kad Marijampolės apylinkės teismo 2020m. vasario 12 d. nutarimas A. V. administracinio nusižengimo byloje yra teisėtas ir pagrįstas, jį naikinti ar keisti, vadovaujantis apeliaciniame skunde nurodytais argumentais, pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 653 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 654 straipsniu,
nutaria:
palikti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2020 m. vasario 12 d. nutarimą nepakeistą ir A. V. apeliacinio skundo netenkinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.