Kauno apylinkės teismo nutarimas

2015-10-29 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-268-540/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2015-10-29
Bylos Nr.
II-268-540/2015
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-07078-2015-2
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Violeta Miceikienė
Kategorijos
  • 2.7.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-268-540/2015Teisminio proceso Nr. 4-69-3-07078-2015-2Procesinio sprendimo kategorija: 2.7.4., 2.14. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2015 m. spalio 29 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėja Violeta Miceikienė, sekretoriaujant Jurgitai Jasėnienei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui J. K., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo J. K. skundą institucijai, paskyrusiai nuobaudą, - Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybai dėl Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2015 m. rugsėjo 18 d. nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 20N-38469888-15 panaikinimo

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2015 m. rugsėjo 18 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 20N-38469888-15 J. K. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 str. 5 d. 173 Eur bauda su specialiosios teisės-teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 6 mėn. už tai, kad 2015 m. balandžio 26 d. 8.54 val. Prienų r., kelias Mauručiai-Vinčai-Puskelniai 3,10 km J. K. vairavo, neturėdamas dviejų metų vairavimo stažo, transporto priemonę Subaru Legacy, v. n. (duomenys neskelbtini), ir esant leistinam 50 km/h greičiui, važiavo 99 km/h, leistiną greitį viršijo 46 km/h ir tuo pažeidė KET 129 p.

Šalies argumentai

Skundą padavęs asmuo J. K. skundu prašo 2015 m. rugsėjo 18 d. nutarimą panaikinti ir administracinės teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Savo skundą grindė tuo, kad 2015 m. balandžio 26d. ryte nutarime nurodyto automobilio jis nevairavo ir juo nevažiavo. Automobilis priklauso jo seneliui A. M., kuris yra miręs 2014 m. gruodžio 25d.

Teismo posėdžio metu skundą padavęs asmuo J. K. paaiškino, kad jis sužinojo, kad greičio matuoklis yra nufotografavęs tokio paties modelio bei valstybinio numerio automobilį, koks buvo jo senelio, kuris 2014 m. gruodžio 25d. yra miręs. Po senelio mirties jo automobilis iki šiol stovi namų, kuriuose gyveno senelis ir šiuo metu gyvena jo močiutė, mama bei jis, jo brolis ir sesuo, kieme. Nuo senelio mirties automobiliu niekas nesinaudoja, nes dar niekas nesusitvarkė senelio turto palikimo dokumentų. Kur yra automobilio dokumentai, J. K. nežino. Automobilio rakteliai turėtų būti kur nors senelio kambaryje. J. K. po senelio mirties automobiliu nėra važinėjęsis, kaip ir juo nevažiavo 2015 m. balandžio 26d. Kas tą dieną galėjo vairuoti automobilį, nežino. Kas galėjo vairuoti, J. K. aiškinosi ir namuose su šeimos nariais bei klausinėjo draugų, gal kuris buvo paėmęs automobilį, tačiau kas galėjo vairuoti automobilį, išsiaiškinti nepavyko. Kai pas juos į namus buvo atėjęs dėdė A. M., J. K. sutiko su juo nueiti į policiją, nes jautėsi kaip ir atsakingas už jų kieme laikomą automobilį bei policijoje pripažino, kad jis tą dieną vairavo, tačiau tuo pačiu policijoje paaiškino, kad savo kaltę pripažino tik todėl, kad jautėsi atsakingas už tą automobilį, todėl galvojo, kad vis tiek kažkas turi atsakyti.

Atsiliepimas

Institucija, paskyrusi administracinę nuobaudą – Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba atsiliepimu į pateiktą skundą nurodė, jog su pateikto skundo reikalavimais nesutinka ir prašo jo netenkinti.

Liudytojas A. M. parodė, kad 2014 m. gruodžio 25d. mirus jo tėvui, A. M. pasiėmė automobilio techninį pasą, o automobilis liko stovėti tėvų kieme. Kol kas paveldėjimo dokumentų nėra susitvarkę, todėl A. M. automobiliu nesinaudojo. Jis retai nueina į tėvų namus, todėl nežino, kas galėjo 2015 m. balandžio 26d. tėvo automobilį vairuoti. Kai gavo iš policijos pranešimą dėl užfiksuoto greičio viršijimo, nuvažiavo į tėvų namus ir įkalbino sesers sūnų J. K. kartu su juo vykti į policiją, nes tik jis vienas iš tėvų namuose gyvenančių asmenų turi teisęs vairuoti transporto priemones. Su J. K. jie mažai bendrauja, todėl A. M. konkrečiai nesiaiškino ar tikrai J. K. vairavo automobilį. J. K. jam minėjo, kad jis tuo keliu, kur buvo užfiksuotas greičio viršijimas, nėra važiavęs. Nuvykus į policiją, pareigūnė jiems abiems davė parašyti paaiškinimus ir tik tuomet A. M. sužinojo, jog A. M. parašė, kad jis automobilio nevairavo, tik jautėsi atsakingas už automobilį. Kas galėjo vairuoti automobilį, nepavyko išsiaiškinti. Kiek A. M. žinoma, tėvų namuose be J. K., į namus kartais grįžta nakvoti jo brolis, kartais būna sesuo su draugu, bet jie turi savo automobilį.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas visiškai, nutarimas panaikintinas ir byla nutrauktina.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 str. nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Kaltu dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo asmuo gali būti pripažintas tik surinkus pakankamai neabejotinų to asmens kaltės įrodymų. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir skirti administracinę nuobaudą. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda. Pastebėtina, kad administracinių teisės pažeidimų bylose patrauktojo administracinėn atsakomybėn asmens kaltę turi įrodyti administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusi institucija, o visi neaiškumai traktuojami administracinėn atsakomybėn patraukto asmens naudai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N9-990/2006).

Iš J. K. paaiškinimo, esančio administracinio teisės pažeidimo byloje( b. l. 7), matyti, kad jis pripažino, jog jis 2015 m. balandžio 26d. 8-54 val. vairavo automobilį Subaru Legacy ir viršijo leistiną greitį, tačiau paaiškinime taip pat nurodė, jog „kadangi neturi įrodymo, kas automobiliu važiavo, ir yra fiziškai atsakingas už šį automobilį, todėl prisiima atsakomybę už šią transporto priemonę“. Teismo posėdžio metu J. K. patvirtino, kad kai pas juos į namus buvo atėjęs dėdė A. M., J. K. sutiko su juo nueiti į policiją, nes jautėsi kaip ir atsakingas už jų kieme laikomą automobilį bei policijoje pripažino, kad jis tą dieną vairavo, tačiau tuo pačiu policijoje paaiškino, kad savo kaltę pripažino tik todėl, kad jautėsi atsakingas už tą automobilį, todėl galvojo, kad vis tiek kažkas turi atsakyti. Iš liudytojo A. M. parodymų matyti, kad jam nepavyko išsiaiškinti, kas pažeidimo padarymo metu vairavo automobilį, tačiau atsižvelgdamas į tai, kad tik J. K. iš name gyvenančių asmenų turi vairuotojo pažymėjimą, jį įkalbėjo kartu su juo nueiti į policiją, tačiau jam J. K. nebuvo patvirtinęs, kad tikrai jis vairavo automobilį. Iš liudytojo A. M. parodymų matyti, kad tėvų namuose be J. K. kartais nakvoja ir J. K. brolis bei būna sesuo su draugu. Iš byloje esančio Kelių eismo pažeidimo duomenų protokolo Nr. 39U-29758684-15 matyti, kad 2015 m. balandžio 26d. 8.54 val. užfiksuotas automobilio, kurio v/n (duomenys neskelbtini), greitis 99km/h, kai kelyje Prienų r. sav., kelias 230, Mauručiai-Vinčai-Puskelniai, 3,10 km leistinas važiavimo greitis 50 km/h bei fotonuotraukoje užfiksuotas tolstantis automobilis, todėl vairuojančio asmens bruožų nematyti. Jokių kitų objektyvių ir patikimų įrodymų, jog greičio viršijimo užfiksavimo metu automobilį Subaru Legacy, v. n. (duomenys neskelbtini), vairavo J. K., byloje surinkta nebuvo.

Įvertinus byloje esančią medžiagą, daroma išvada, kad byloje nesurinkta vienareikšmiškų ir neginčytinų įrodymų, jog 2015 m. balandžio 26d. 8.54 val. protokole minimoje vietoje automobilį Subaru Legacy, v. n. (duomenys neskelbtini) vairavo ir greitį su juo, pažeisdamas KET, viršijo būtent J. K.. Atsižvelgus į tai, kad nors teismui ir kyla abejonių dėl J. K. iškeltos versijos, tačiau įvertinus visus byloje surinktus įrodymus, daroma išvada, kad byloje esančių įrodymų nepakanka J. K. kaltei pagrįsti, o visos abejonės aiškinamos administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens naudai. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, darytina išvada, kad byloje nesurinkta pakankamai įrodymų, kurie neabejotinai patvirtintų J. K. kaltę padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 str. 5 d. numatytą administracinį teisės pažeidimą, ir nematant galimybės surinkti byloje naujų įrodymų, kurie arba patvirtintų, arba paneigtų J. K. kaltę dėl šio pažeidimo, konstatuojama, kad yra pagrindas administracinę bylą J. K. atžvilgiu nutraukti Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1d. 1 p. pagrindu. Byla nutrauktina.

Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2015 m. rugsėjo 18 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 20N-38469888-15 naikintinas ir byla J. K. atžvilgiu nutrauktina. Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 250 str. 1 d. 1p.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teismas

Rezoliucinė dalis

nutarė:

Skundą tenkinti visiškai.

Panaikinti Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2015 m. rugsėjo 18 d. nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 20N-38469888-15 ir administracinio teisės pažeidimo bylą J. K. atžvilgiu nutraukti, nesant jo veiksmuose administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124 str. 5 d. įvykio ir sudėties.

Nutarimas per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėja Violeta Miceikienė