- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2006-09-21
- Bylos Nr.
- 2-514/2006
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Gintaras Pečiulis, Danutė Milašienė, Alė Bukavinienė
- Pareiškėjas
- R. I. U., D. U.
- Kategorijos
- 110.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Alės Bukavinienės, Danutės Milašienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Gintaro Pečiulio,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų R. I. U. ir D. U. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos teismo 2006 m. liepos 14 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjų prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones iki ieškinio teismui padavimo dienos (civilinė byla Nr. 2-2203-28/2006).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai R. I. U. ir D. U. pateikė teismui prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pareiškimo teisme, prašydami įpareigoti Lietuvos Respubliką, atstovaujamą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai padidėti, t.y. įpareigoti sustabdyti ieškovų turto naikinimą – R. I. U. IĮ bankroto procedūrų vykdymą, apie tai informuojant teismo paskirtąjį R. I. U. IĮ administratorių UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“, ir pareiškėjos R. I. U. nekilnojamojo turto – 1/6 dalies namo, esančio (duomenys neskelbtini), realizavimą iki bus išnagrinėta civilinė byla pagal pareiškėjų R. I. U. ir D. U. ieškinį Lietuvos Respublikai dėl padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, įsiteisės ir bus įvykdytas teismo sprendimas. Prašyme nurodė, kad Kauno apygardos teisme nagrinėjamoje R. I. U. IĮ bankroto byloje šios įmonės administratorius siekia kuo greičiau likviduoti įmonę dėl bankroto bei parduoti suinteresuoto asmens R. I. U. 1/6 dalį namo, esančio (duomenys neskelbtini), todėl Kauno apygardos teisme nagrinėjama bankroto byla stabdytina iki kol bus išnagrinėta byla dėl atsakovo įgaliotų institucijų, teismų, Valstybinės mokesčių inspekcijos, pareiškėjams padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.
Žemesnės instancijos teismas
Vilniaus apygardos teismas 2006 m. liepos 14 d. nutartimi atmetė pareiškėjų R. I. U. ir D. U. prašymą. Teismas nurodė, kad iš prašymo matyti, jog būsimas atsakovas yra Lietuvos valstybė, o formuluojamas būsimas ieškininis reikalavimas atsakovui – turtinės ir neturtinės žalos atlyginimas. Teismas sprendė, kadangi pareiškėjų prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo yra susijęs ne su konkrečiomis šio būsimo ieškinio užtikrinimo priemonėmis, o su kitame teisme nagrinėjama civiline byla bei joje vykdomų bankroto procedūrų sustabdymu, prašymas neatitinka CPK 144 straipsnio pirmosios dalies reikalavimų.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu R. I. U. ir D. U. prašo panaikinti Vilniaus apygardos teismo 2006 m. liepos 14 d. nutartį ir perduoti klausimą spręsti pirmosios instancijos teismui iš naujo. Pareiškėjai atskirąjį skundą grindžia šiai argumentais:
nutartis prieštarauja gerai moralei, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principams, nes, nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, pareiškėjams daroma turtinė ir neturtinė žala toliau didėja, Kauno apygardos teisme toliau nagrinėjant R. I. U. IĮ bankroto bylą, apeliantės nekilnojamasis turtas bus parduotas. Teismo sprendimo įvykdymas byloje dėl turtinės ir neturtinės žalos pasunkės arba pasidarys nebeįmanomas, nes apeliantams reikės atnaujinti procesą byloje dėl bankroto bylos R. I. U. IĮ iškėlimo, turtas iš sąžiningo įgijėjo negalės būti išreikalautas (CK 4.96 str. 2 d.);civilinė byla Nr. B2-66-173/2006 Kauno apygardos teisme nagrinėjama pažeidžiant apeliantų teises į teisingą civilinės bylos nagrinėjimą, nes apeliantams neteikiama antrinė teisinė pagalba, todėl iš apeliantų atimta teisė būti išklausytiems, R. I. U. IĮ atstovauja administratorius, kurio direktorius A. Valaitis, nagrinėjant bylą iš pradžių, atstovavo ieškovui ir trečiajam asmeniui;teismas neatsižvelgė į kitus apeliantų prašymus bei prie jų pridėtus įrodymus, kurie buvo pateikti teismui kartu su prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ir jų nesprendė.
Atsiliepimas
Atsiliepimų į atskirąjį skundą CPK 318 straipsnio nustatyta tvarka negauta.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Teismas, vadovaudamasis CPK 144 straipsnio pirmosios dalies nuostata, dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas. Įstatymas numato, kad laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos iki ieškinio padavimo (CPK 144 str. 3d.). CPK 145 straipsnio pirmojoje dalyje nustatytas konkrečių laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas. Šis laikinųjų apsaugos priemonių sąrašas nėra baigtinis, teismas savo nuožiūra gali skirti ir kitas laikinąsias apsaugos priemones, kurių nesiėmus, teismo nuomone, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas, tačiau tik tokias, kurios numatytos kitais įstatymais (CPK 145 str. 1 d. 13 p.).
Pareiškėjai R. I. U. ir D. U. prašė iki ieškinio padavimo teisme taikyti laikinąją apsaugos priemonę – įpareigoti atsakovą (būsimą atsakovą) Lietuvos Respubliką, atstovaujamą Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos, atlikti veiksmus, užkertančius kelią žalai padidėti, įpareigoti sustabdyti R. I. U. IĮ bankroto procedūrų vykdymą ir pareiškėjos R. I. U. nekilnojamojo turto realizavimą, kol bus išnagrinėta civilinė byla pagal pareiškėjų R. I. U. ir D. U. ieškinį Lietuvos Respublikai dėl padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, t. y. pareiškėjai Vilniaus apygardos teismo prašė iki ieškinio padavimo teisme sustabdyti R. I. U. IĮ bankroto bylą, nagrinėjamą Kauno apygardos teisme.
Laikinosios apsaugos priemonės ir bylos sustabdymas yra du skirtingi civilinio proceso teisės institutai. Laikinųjų apsaugos priemonių rūšių sąraše nėra tokios laikinosios apsaugos priemonės kaip bylos sustabdymas. Bylos sustabdymą reglamentuoja CPK antrasis skirsnis, kuris nustato privalomąjį ir fakultatyvųjį civilinės bylos sustabdymą (CPK 163 – 167 str.).
Pažymėtina, kad procesiniai veiksmai, tame tarpe laikinųjų apsaugos priemonių taikymas ir bylos sustabdymas, atliekami konkrečioje byloje, todėl ir šalies prašymas dėl procesinių veiksmų atlikimo turi būti pateikiamas toje byloje, kurioje norima, kad procesinis veiksmas būtų atliktas. Laikinoji apsaugos priemonė, neatitinkanti ieškovo pareikšto reikalavimo esmės ir nesusijusi su būsimo teismo sprendimo įvykdymo konkrečioje byloje apsauga, negali būti taikoma (CPK 144 str.1 d.).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kadangi R. I. U. ir D. U. prašymas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo nepareiškus ieškinio yra susijęs ne su konkrečiomis šio būsimo ieškinio užtikrinimo priemonėmis, o su kitame teisme nagrinėjama kita civiline byla bei joje vykdoma R. I. U. IĮ bankroto procedūra (CPK 144 str. 1 d.).
Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija sprendžia, kad atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo pripažinti ginčijamą nutartį nepagrįsta ir neteisėta, todėl atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus apygardos teismo 2006 m. liepos 14 d. nutartį palikti nepakeistą.