Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Gailiūno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Vyto Miliaus ir Kazio Kailiūno,

dalyvaujant ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Novameta“ atstovams M. J., advokatui Mariui Liatukui,

atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Ukrenga“ atstovams advokatui Mindaugui Kukaičiui, A. P.

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo uždarosios akcinės bendrovės „Ukrenga“ ir ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Novameta“ apeliacinius skundus dėl Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-86-623/2010 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Novameta" ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Ukrenga" dėl nesąžiningos konkurencijos veiksmų nutraukimo ir žalos atlyginimo, bei

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Novameta" užsiima nerūdijančio plieno įrangos gamyba profesionalioms virtuvėms, maisto prekių parduotuvėms, prekybiniams tinklams. Įranga pirkėjams (užsakovams) yra gaminama ir platinama remiantis specialiai sudarytu ir išleistu įrangos katalogu, kuriame nurodyti įrangos techniniai parametrai, vizualizacija ir pan. Pasak ieškovo, iki pradėdamas nesąžiningos konkurencijos veiksmus, atsakovas UAB „Ukrenga“ pats negamino įrangos, identiškos ieškovo gaminamai įrangai. Tuomet atsakovas priimdavo užsakymus iš pirkėjų, pagal šiuos užsakymus pirkdavo įrangą iš ieškovo ir po to ją parduodavo pirkėjams.

Ieškovas patikslintu ieškiniu prašė uždrausti atsakovui savo komercinėje veikloje naudoti įrangą, nurodytą ieškinio priede Nr. 4, įskaitant: a) tokią įrangą gaminti; b) siūlyti tokią įrangą įsigyti, išleisti ją į rinką arba tuo tikslu ją sandėliuoti, nuomoti, skolinti ar kita ip įranga disponuoti; c) tokią įrangą eksportuoti; d) naudoti tokią įrangą ir/ar informaciją apie ją savo įmonės veiklos reklamoje ar kituose dokumentuose; e) gaminti ir/ar laikyti tokios įrangos pavyzdžius turint tikslą atlikti bet kuriuos pirmiau išvardintus veiksmus. Taip pat prašė priteisti iš atsakovo 125 640 Lt dydžio nesąžiningos konkurencijos veiksmais padarytos žalos (nuostolių).

Ieškinyje nurodė, kad atsakovas nuo 2006 m. pats pradėjo gaminti identišką įrangą kaip ieškovas ir pradėjo ją siūlyti ieškovo pirkėjams (esamiems ir potencialiems klientams) už mažesnę nei ieškovo kainą. Tokiu būdu atsakovas pradėjo nesąžiningai konkuruoti su ieškovu taip gaudamas nesąžiningos naudos sau ir pakenkdamas ieškovo galimybėms konkuruoti toje pačioje rinkoje.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Vilniaus apygardos teismas 2010 m. balandžio 2 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo ieškovui 15 798 Lt nesąžininga konkurencija padarytų nuostolių, o kitoje dalyje ieškinį atmetė.

Teismas pažymėjo, kad ieškovas ir atsakovas yra konkurentai (Konkurencijos įstatymo 3 str. 9 d.) ir sprendė, kad atsakovo veiksmų nesąžiningumas pasireiškė ne tuo, kad atsakovas gamino identišką ieškovo gaminamai produkciją o tuo, kad atsakovas siūlė savo produkciją pirkėjams pagal katalogą kuris buvo identiškas (nukopijuotas) ieškovo katalogui. Atsakovas naudojosi nukopijuotu ieškovo katalogu laikotarpyje nuo 2007-01-01 iki 2008-07-01 ir šiuo laikotarpiu padarė ieškovui žalą

Tarp ieškovo ir atsakovo iš pradžių buvo susiklostę komercinio atstovavimo teisiniai santykiai, kuriems būdinga prekybos agentui veikti išimtinai atstovaujamojo interesais ir nekonkuruoti. Prekiaudamas ieškovo gaminama produkcija atsakovas turėjo ieškovo gaminamos produkcijos katalogus su brėžiniais ir tikslių išmatavimų asortimentu, kurie buvo paklausūs ir ieškovo sukurtais kodais (modeliais), kurie ieškovo klientams buvo žinomi. Atsakovas turėjo galimybes lankytis ir lankėsi ieškovo gamybinėse patalpose, domėjosi produkcijos brėžiniais ir komplektavimu. Atsakovas prieš pradėdamas analogiškos ieškovo gaminamai produkcijos gamybinę veiklą nusikopijavo ieškovo gaminamos produkcijos 2007 m. katalogą įskaitant ieškovo sukurtus kodus (modelius) ir šį katalogą pristatinėjo kaip savo, ieškovo klientams, kuriuos dėl komercinio atstovavimo, parduodant ieškovo produkciją atsakovas žinojo. Ieškovo gaminamos produkcijos katalogo duomenų panaudojimas ir produkcijos siūlymas bei pardavimas ieškovo klientams prieštaravo ūkinės veiklos sąžiningai praktikai, sudarė prielaidas painiavai tarp ieškovo ir atsakovo gaminamos produkcijos atsirasti, klaidino vartotoją ir ribojo ieškovo galimybes sąžiningai konkuruoti.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai

Atsakovas apeliaciniu skundu prašo pakeisti skundžiamo sprendimo dalį, kuria ieškinys iš dalies patenkintas ir toje dalyje ieškinį pilnai atmesti, o likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

Byloje nėra įrodymų, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo susiklostę komercinio atstovavimo santykiai. Tokių santykių nesukuria faktas, kad atsakovas pirko ieškovo prekes ir jas parduodavo. Savo gaminių gaminimas ar kito gamintojo gaminių pardavinėjimas nėra neteisėti.Ieškovo siekis uždrausti atsakovui konkuruoti vertintinas kaip nesąžininga konkurencija. Teismas nustatė, kad ieškovas neturi jokių išimtinių teisių į savo gaminius. Atsakovo sąžiningumas yra preziumuojamas, o ieškovas neįrodė, kad atsakovas nesąžiningai konkuruoja.Byloje nėra duomenų, kad atsakovas gaminius gamina pasinaudojęs ieškovo įrangos technologijos paslaptimi. Visi atsakovo gaminiai projektuojami su plačiai naudojama SOLIDWORKS kompiuterine programa. Nei ieškovo, nei atsakovo gaminiai neturi esminio išimtinumo.Apygardos teismas nepagrįstai sureikšmino katalogo egzistavimą ir jo reikšmę gamybos procese. Tai, kad tokį patį gaminį gali pagaminti tiek ieškovas, tiek atsakovas nėra nesąžininga konkurencija ir nesuklaidino vartotojų. Be to, byloje apklausti liudytojai patikino, kad ieškovas pagrinde gamina standartinius nerūdijančio plieno gaminius, o atsakovas nestandartinius.Šalių katalogai nėra identiški: atsakovo katalogas iš 97 lapų, o ieškovo iš 240. ant abiejų nurodyta, kurio gamintojo.

6. Apygardos teismas pripažino, kad ieškovas neturi išimtinių teisių į nerūdijančio plieno

gaminius, byloje nėra įrodymų apie vartotojų suklaidinimą todėl ir nuostoliai ieškovui priteisti be pagrindo.

Ieškinys galėjo būti tenkintas tik, jeigu nesąžininga konkurencija būtų pasireiškusi kito ūkio subjekto gaminio ar jo pakuotės imitavimu, to gaminio skiriamųjų požymių kopijavimu, su sąlyga, kad tai gali klaidinti dėl gaminio tapatybės arba, jeigu šiais veiksmais siekiama, pasinaudojant kito ūkio subjekto reputacija, gauti nesąžiningos naudos,, tačiau to atsakovas nedarė. Visuotinai pripažinta, kad maisto paruošimui, sandėliavimui visuomeninės paskirties įstaigose yra naudojami nerūdijančio plieno gaminiai. Šių gaminių matmenys, formos, vizualizacija yra standartinė, į kurias ieškovas neturi jokių autorinių ir išimtinių teisių. Kataloguose nurodyti gaminių metmenys neturi gaminio išskirtinumo požymio.Ieškovas neturi Prekių ženklų įstatyme įtvirtintos gaminių teisinės apsaugos, o ieškovo katalogas nėra autorinis kūrinys.Tai ieškovas turėjo įrodyti žalą. Ieškovo finansinės atskaitomybės dokumentai už 2004- 2008 m. įrodo, kad ieškovas šiuo laikotarpiu gavo pelną, o ne patyrė nuostolius, kurių neįrodė.Apygardos teismas neįsigilino į priežastis, kodėl atsakovas nesutiko parodyti ieškovui visos pilnos dokumentacijos (ją parodė teismui). Ieškovo siekis gauti informaciją apie atsakovą siekia susidoroti su konkurentu.

Ieškovas taip pat pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo skundžiamą sprendimą pakeisti ir ieškovo patikslintą ieškinį patenkinti visiškai. Nurodo šiuos pagrindinius argumentus:

Apygardos teismas nepagrįstai susiaurino atsakovo nesąžiningos konkurencijos veiksmus spręsdamas, kad nesąžininga atsakovo konkurencija pasireiškė tik tuo, kad atsakovas siūlė produkciją pagal katalogą, identišką ieškovo katalogui. Teismas - nepagrįstai nesąžininga konkurencija nelaikė atsakovo veiksmų, kai pastarasis gamino ieškovo gaminamus identiškus gaminius. Savo gaminius atsakovas siūlė ne tik naudodamas katalogą, bet ir tiesioginiais komerciniais pasiūlymais, taip klaidindamas vartotojus dėl gaminių kilmės ir kokybės (atsakovas ilgą laiką rinkoje buvo žinomas kaip ieškovo gaminių tarpininkas) bei siekdamas gauti naudos, pasinaudodamas ieškovo reputacija. Atsakovas siekė pervilioti ieškovo klientus. Kitų panašias prekes gaminančių gamintojų gaminiai nėra identiški ieškovo gaminiams (skiriasi konstrukciniais sprendimais). Atsakovas, žinodamas ieškovo naudojamas gamybos technologijas, jomis pasinaudojo ir sutaupė ieškovo sąskaita įėjimo į rinką kaštus (Konkurencijos įstatymo 16 str. 1 d. 5 p.). Be to, atsakovas žinodamas ieškovo kainodarą, savąją gali formuoti taip, kad atsakovo gaminiai visada būtų pigesni.Pagrįsta apygardos teismo išvada, kad bylos šalys yra konkurentai ir kad tarp jų buvo susiklostę komercinio atstovavimo požymių turintys teisiniai santykiai (atsakovas pirkdavo su tarpininkams taikoma nuolaida ieškovo gaminius ir juos parduodavo, uždirbdamas iš kainų skirtumo).Konkurencijos įstatymo 16 straipsnyje pateikiamas pavyzdinis veiksmų, kuriais gali būti pažeista sąžininga konkurencija, sąrašas. Draudimai imituoti gaminį ar pakuotę nesiejami su sąlyga, kad ieškovas turėtų išimtines, pavyzdžiui, autoriaus, pramoninio dizaino, teises. Todėl nepagrįsta apygardos teismo išvada, kad ieškovui neturint išimtinių teisių į gaminius, nėra pagrindo atsakovui uždrausti gaminti, platinti identiškus gaminius.Apygardos teismo išvada, kad atsakovas tik nuo 2007 m. pagal identiškus katalogus siūlo savo gaminius neatitinka bylos aplinkybių. Ieškovas 2007 m. katalogą į bylą pateikė tik kaip pavyzdį, vieną iš atsakovo nesąžiningos konkurencijos įrodymų ir reikalavimo dėl nesąžiningos konkurencijos negrindė vien aplinkybe, kad buvo naudojamas tapatus katalogas. Byloje nebuvo ginčo, kad 2007 m. katalogas identiškas 2006 m. katalogui. Atsakovas neneigė-, kad jau nuo 2006 m. siūlė įsigyti savo gaminius, katalogą naudoja irgi nuo 2006 m. 2009 m. lapkričio 10 posėdyje atsakovo direktorius pripažino, kad kuriant atsakovo katalogą, jį nukopijavo nuo ieškovo katalogo (posėdžio protokolo 6-7 psl.). Ieškovas patyrė žalą ne tik 2007 m., bet ir 2006 m. (viso 15 798 Lt už 2007 m..ir 109 842 Lt už 2006 m.). Ši žala turi būti priteista.

Ieškovas pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą ir prašo jį atmesti. Nurodo, kad nepagristi šie atsakovo apeliacinio skundo argumentai:

jog tarp šalių nebuvo susiklostę santykiai, savo esme atitinkantys komercinio atstovavimo teisinius santykius;jog atsakovas nenukopijavo ieškovo gaminamų gaminių;jog neįrodytas nesąžiningos konkurencijos faktas;jog gaminių katalogas ginčo išsprendimui neturi reikšmės ir kad šalių katalogai nėra identiški;jog ieškovas neįrodė klientų perviliojimo fakto;jog ieškovas nepatyrė žalos, nes ieškovo pajamos 2006-2008 m. didėjo;jog ieškovas neįrodė, kad atsakovo gauta nauda yra nauda iš nesąžiningos konkurencijos veiksmų.

Taip pat nurodo, kad atsakovas neįrodė teiginio, jog gamina nestandartinius gaminius, o ne pagal katalogą. Nepagrįstai ieškovo teisių gynimo galimybę sieja tik su išimtinių teisių buvimu.

IV. Apeliacinio teismo argumentai

Apeliaciniai skundai netenkintini.

Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, kurias sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.), t. y. apeliacinės instancijos teismas patikrina, ar skundžiamas pirmosios instancijos teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas (CPK 263 str. 1 d.).

Byloje nagrinėjamas ginčas, ar sąžiningai konkuruoja atsakovas su ieškovu, gamindamas nerūdijančio plieno įrangą profesionalioms virtuvėms. Ieškovas nurodo, kad jis ir atsakovas yra konkurentai – gamina nerūdijančio plieno įrangą profesionalioms virtuvėms. Ieškovas mano, kad atsakovas su juo konkuruoja nesąžiningai, nes iki 2006 m. atsakovas buvo jo gaminamos įrangos platintojas, iš jo pirkdavo šią įrangą, gaudamas kainų nuolaidas, parduodavo tretiesiems asmenims, gaudamas pelną. Esant tokiems santykiams, atsakovas žinojo gaminamos produkcijos apimtis, gamybos technologijas, gaminių parametrus, turėjo gaminamos ir pardavinėjamos įrangos katalogus bei naudojosi ieškovo turima reputacija. Tokius atsakovo veiksmus ieškovas laiko prieštaraujančiais ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kenkiančiais jo galimybėms konkuruoti. Dėl atsakovo nesąžiningo konkuravimo ieškovas reikalauja jam padarytos žalos atlyginimo ir neteisėtų veiksmų nutraukimo.

Sąžiningos konkurencijos laisvė įtvirtinta Lietuvos Respublikos Konstitucijos 46 straipsnio 4 dalyje. Nesąžininga konkurencija yra draudžiama. Pagal 1883 m. Paryžiaus Konvenciją dėl pramoninės nuosavybės apsaugos (Žin., 1996, Nr. 75-1796) 10 bis straipsnį nesąžininga konkurencija laikomas bet koks konkurencijos veiksmas, prieštaraujantis sąžiningiems pramonės ir prekybos reikalų vedimo papročiams. Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad ūkio subjektams draudžiama atlikti bet kokius veiksmus, prieštaraujančius ūkinės veiklos sąžiningai praktikai ir geriems papročiams, kai tokie veiksmai gali pakenkti kito ūkio subjekto galimybėms konkuruoti.

Ieškovas mano, kad atsakovo nesąžiningos konkurencijos veiksmai pasireiškia Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 5 punkte įvertintų draudžiamų veiksmų, t. y. kito ūkio subjekto gaminio ar jo pakuotės imitavimu, to gaminio ar pakuotės formos, spalvos ar kitų skiriamųjų požymių kopijavimu, jeigu tai gali klaidinti dėl gaminio tapatybės arba jeigu šiais veiksmais siekiama pasinaudoti kito ūkio subjekto reputacija gauti nesąžiningos naudos, atlikimu.

Pagal Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas gaminio imitavimas, skiriamų jo požymių kopijavimas yra draudžiamas, kai: a) imituojant gaminį ar kopijuojant jo skiriamuosius požymius yra sukeliamas vartotojų klaidinimas dėl gaminio kilmės; b) imituojant gaminį ar kopijuojant jo skiriamuosius požymius yra pasinaudojama kito ūkio subjekto reputacija. Taigi gaminių imitavimas ar jų skiriamųjų požymių kopijavimas gali būti pripažįstamas kaip nesąžininga konkurencija tik jeigu be imitavimo ir kopijavimo faktų yra nustatomos papildomos nesąžiningumą įrodančios aplinkybės.

Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad ieškovo gaminama įranga yra paplitusi rinkoje, gaminama neapibrėžto skaičiaus tiek Lietuvoje, tiek ir užsienyje gamintojų, neturi kokių nors skiriamųjų požymių, todėl gaminių imitavimui ar kopijavimui būtinų žinių atsakovui gauti, pažeidžiant aiškiai nustatytą ar numanomą konfidencialumo pareigą, nereikėjo. Aplinkybė, kad atsakovas kurį laiką pirko iš ieškovo gaminius ir juos pardavinėjo tretiesiems asmenims, nelaikytina komerciniu atstovavimu. Pagal CK 2.152 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prekybos agento sampratą prekybos agentas yra nepriklausomas asmuo, kurio pagrindinė ūkine veikla yra nuolat už atlyginimą tarpininkauti atstovaujamam sudarant sutartis ar sudaryti sutartis atstovaujamo vardu ir atstovaujamo sąskaita. Tokių šiame įstatyme nustatytų požymių atsakovas neturėjo, todėl ir pareigų nustatytų CK 2.156 straipsnyje, tarp jų – saugoti ieškovo komercines paslaptis ar su juo nekonkuruoti, neturėjo, todėl nėra pagrindo teigti, kad atsakovas nesąžiningai įgijo ir pasinaudojo gaminių imitavimui ar kopijavimui reikalingas žinias iš ieškovo ir dėl to gavo nesąžiningo naudos.

Ieškovas teigia, kad jis, ilgą laiką parduodamas atsakovui savo gaminius, suteikė jam informaciją apie šių gaminių gaminimo medžiagas, gaminimo būdus, technologijas, kainodarą ir t. t., kuria atsakovas nesąžiningai pasinaudojo ir ėmė pats gaminti identiškus gaminius, tuo klaidinti vartotojus dėl gaminių tapatybės.

Teisėjų kolegija pažymi, kad gaminių imitavimas suprantamas kaip mėgdžiojimas, asmuo stebi kito asmens elgesį ir jį atkartoja. Imitavimas teisinėje literatūroje vertinamas kaip viena iš asmens elgesio laisvės sričių arba kitaip tariant turėtų būti pripažįstama laisvė imituoti (DIEZ, P.P. La imitacion en el derecho de la competencia desleal. Madrid: Ed. Civitas, 1995, p. 42-3). Imitavimo laisvė neatsiejama nuo konkurencijos ir ūkinės veiklos laisvės sampratos. Kaip pažymėjo Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas, ūkinės veiklos laisvė – tai teisė laisvai pasirinkti darbą ir verslą. Ūkinės veiklos laisvė – tai sutarčių laisvė, sąžiningos konkurencijos laisvė. Kitaip sakant, asmens ūkinės veiklos laisvė ir iniciatyva – tai teisinių galimybių visuma, sudaranti prielaidas asmeniui savarankiškai priimti jo ūkinei veiklai reikalingus sprendimus (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 1996 m. balandžio 18 d. nutarimas).

Taigi asmuo turi teisę laisvai pasirinkti, kokią komercinę veiklą vykdyti, kokius produktus gaminti ir kokiais būdais ar metodais dalyvauti konkurencinėje kovoje, kiek tai nepažeidžia kitų asmenų ar visuomenės teisėtų interesų bei įstatymais nustatytų apribojimų. Laisvė yra pagrindinis principas, o jos ribojimas – išimtis. Pripažįstant konkurencijos laisvę, imitavimas dažniausiai nėra laikomas priešingu teisei, jeigu jo nedraudžia intelektinės nuosavybės apsaugos įstatymai. Kitos asmens produktų imitavimas yra natūralus reiškinys konkurencijoje ir pats savaime nesukelia žalos. Priešingai, jis skatina konkurenciją, tuo sumažinant atitinkamų produktų kainas, didina jų prieinamumą vartotojams, skatina gamintojus rūpintis gaminamų produktų kokybe ir kt., dėl ko galiausiai laimi vartotojai.

Ieškovas teigia, kad atsakovas, gamindamas identišką profesionalioms virtuvėms skirtą įrangą, klaidino dėl jos tapatybės, pasinaudojant UAB „Novameta“ reputacija, ir tuo gavo nesąžiningo naudos. Šias aplinkybes ieškovas įrodinėja tuo, jog atsakovas ilgą laiką pirko ir tretiesiems asmenims pardavinėjo jo gaminamą įrangą, gaudamas kainų nuolaidas. Pradėdamas gaminti tą pačią įrangą ir ją pardavinėti, atsakovas klaidino vartotojus dėl įrangos tapatybės.

Teisėjų kolegija su tokiais apelianto argumentais nesutinka. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovo gaminama profesionalioms virtuvėms skirta įranga pasižymi konkurenciniais savitumais; turi požymius, kurie šią įrangą išskiria iš kitų gamintojų gaminamos įrangos, yra originali , kas leistų ją atskirti nuo kitų panašių gaminių. Tokia įranga gali būti supainiota ne tik su atsakovo gaminama įranga, bet ir su trečiųjų asmenų gaminamais produktais.

Be to, pažymėtina, kad šalių gaminama įranga profesionalioms virtuvėms yra skirta atitinkamoms funkcijoms – stalai, įvairioms pjaustymo funkcijoms atlikti; stalai su plautuvėmis, įvairių produktų ir indų plovimo funkcijoms atlikti, ir t. t., todėl pripažintina, kad klaidinimo galimybės sukėlimas nėra konkurencijos įstatymo pažeidimas, jeigu imituojama, siekiant funkcionalumo, nes nėra būdo protingomis priemonėmis užkirsti kelią klaidinimo galimybei pašalinti.

Ieškovas, teigdamas, kad atsakovas, gamindamas profesionalioms virtuvėms skirtą įrangą, pasinaudojo jo reputacija, savo teisių pažeidimą teisme įžvelgia tame, jog atsakovas rinkoje buvo žinomas kaip jo gaminamos produkcijos platintojas, o, gamindamas ir platindamas savo gaminamą įrangą, naudojosi UAB „Novameta“ reputacija.

Pagal Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 5 punktą yra draudžiama, pasinaudojant kito ūkio subjekto reputacija, gauti nesąžiningos naudos. Taigi, sprendžiant šį ginčą, svarbu įvertinti ieškovo kaip įmonės reputaciją, nuo ko priklauso jo gaminamų produktų žinomumas rinkoje. Kad jo reputacija rinkoje yra žinoma ir aukštai vertinama, kuo atsakovas nesąžiningai pasinaudojo, ieškovas neįrodinėjo, todėl teigti, kad buvo pasinaudota jo reputacija, nėra pagrindo.

Kaip jau pažymėta, šalys tarpusavio įsipareigojimų nekonkuruoti neturėjo. Įstatymais ar kitais teisės aktais nėra draudžiama asmenims, pardavinėjusiems kito asmens gaminius, pradėti juos gaminti ir platinti tretiesiems asmenims ir tuo riboti konkurenciją, todėl argumentai, kad atsakovas pasinaudojo jo turimais klientais ir jų poreikių žinojimu, nepagrįsti. Jei kitos pusės atsakovas, nebūdamas ieškovo komerciniu atstovu, prekiaudamas jo gaminama įranga, pats ištyrė rinką, jos poreikius, tokie veiksmai nelaikytini nesąžiningais.

Konkurencijos įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatos draudžia ne tik kito ūkio subjekto gaminio ar jo pakuotės imitavimą, bet ir to gaminio ar pakuotės požymių kopijavimą. Šios teisės normoje tiesiogiai nenurodytas draudimas kopijuoti kito ūkio subjekto gaminių katalogus. Teisėjų kolegija mano, kad ieškovo pagamintas katalogas turi skiriamuosius požymius – gaminių dydžių lenteles, modelių pavadinimus ir kt. Kurdamas tokį katalogą, ieškovas panaudojo tam tikras darbo sąnaudas, intelektualinius sugebėjimus, dizainą ir kt. Betarpiškai kopijuojant tokį produktą, sutaupomi produkto kūrimui reikalingi paminėti ištekliai, todėl ieškovo teisė drausti katalogų kopijavimą pagrįsta, nes tai prieštarauja ūkinės veiklos sąžiningai praktikai.

Byloje nustatyta, kad atsakovas didžiąją dalį katalogo medžiagos nukopijavo, tai patvirtina ir apeliaciniam teismui pateiktos specialistų išvados, todėl pagrįstos pirmosios instancijos teismo išvados dėl katalogo kopijavimo.

Byloje neįrodyta, kad atsakovas kopijavo ieškovo išleidžiamus kiekvienų metų katalogus, todėl nepagrįsti apeliacinio skundo argumentai, kad atsakovas turi atlyginti žalą už ilgesnį kaip vienerių metų laikotarpį.

Kadangi atsakovas neteikė duomenų, reikalingų žalos paskaičiavimui, pirmosios instancijos teismas pagrįstai žalos dydį nustatė pagal gautą pelną iš tipinės atsakovo veiklos.

Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, apeliaciniai skundai atmestini kaip nepagrįsti, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliktinas galioti (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Kiti apeliacinių skundų argumentai nėra reikšmingi ginčo išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako.

Apeliacinius skundus atmetus, netekintini ieškovo ir atsakovo (apeliantų) prašymai dėl bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, priteisimo (CPK 93 str., 302 str.).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Vilniaus apygardos teismo 2010 m. balandžio 2 d. sprendimą palikti nepakeistą.