Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2014-09-03 · Byla Nr. N2-2229-618/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2014-09-03
Bylos Nr.
N2-2229-618/2014
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-00598-2014-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Larisa Šimanskienė
Ieškovas
O. G.
Atsakovas
N. B.
Advokatai
Asta Mačernytė
Kategorijos
  • 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. N2-2229-618/2014(Proceso Nr. 2-06-3-00598-2014-0)Procesinio sprendimo kategorija: 78.2.1.; 99.7.; 116.1.; 116.4. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2014 m. rugsėjo 3 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Larisa Šimanskienė, sekretoriaujant Ugnei Martinauskaitei, dalyvaujant ieškovei O. G., jos atstovei advokatei Astai Mačernytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės O. G. patikslintą ieškinį atsakovui N. B. dėl išlaikymo dydžio pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovė kreipėsi į teismą su patikslintu ieškiniu, prašydama pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1998-06-23 nutarimu priteistą iš atsakovo ieškovės naudai sūnaus išlaikymą po 1/4 dydžio visų rūšių jo ( atsakovo ) uždarbio ( pajamų ) kas mėnesį, bet ne mažiau kaip 0,1 minimalaus gyvenimo lygio, priteisiant iš atsakovo sūnui V. B., g. 1997-10-13, materialinį išlaikymą mokant periodinėmis išmokomis po 700 Lt kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos iki sūnaus pilnametystės, indeksuojant šią sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, bei priteisti turėtas 1000 Lt dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti už procesinių dokumentų parengimą ir atstovavimą teisme (b. l. 42-45). Nurodė, kad ieškovė ir atsakovas buvo susituokę, ir santuokos metu 1997-10-13 jiems gimė sūnus V. 1998-06-23 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimu iš atsakovo ieškovės naudai sūnaus išlaikymui buvo priteistas išlaikymas po 1/4 dydžio visų rūšių jo (atsakovo) uždarbio (pajamų) kas mėnesį, bet ne mažiau kaip 0,1 minimalaus gyvenimo lygio. 1999-03-26 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu šalių santuoka nutraukta. 2006-02-02 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. N2-155-57/2006 sūnaus V. B. gyvenamoji vieta nustatyta su ieškove. Sūnaus auklėjimu rūpinosi tik ieškovė bei vaiko močiutė. Atsakovas vaiko auklėjime nedalyvavo, su sūnumi nebendravo ir šiuo metu nebendrauja. Atsakovas geranoriškai neteikė net ir nedidelio teismo sprendimu priteisto išlaikymo, jo išieškojimą priverstinai vykdo antstolis. Ieškovės manymu, atsakovas šiuo metu gyvena ir dirba Norvegijoje, nes jos sūnus socialiniame tinklalapyje rado informaciją, kad atsakovas dirba Batsfjord mieste Norvegijoje. Ieškovė nurodo, kad po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, praėjo daug laiko, vaikas užaugo, šiuo metu jam yra šešiolika metų, todėl akivaizdu, kad jo poreikiai maistui, laisvalaikiui, aprangai, ugdymui išaugo, pasikeitė ir ieškovės turtinė padėtis. Ieškovė paaiškino, kad nepilnamečiui sūnui išlaikyti jai per mėnesį maždaug reikia apie 1150,00 Lt. Ieškovė yra sukūrusi naują šeimą, 2011-04-13 sudarė santuoką su M. G.. Santuokoje susilaukė dar vieno sūnaus S. G., gim. 2012-08-24, kurį taip pat turi išlaikyti ir prižiūrėti. Šiuo metu ieškovė augina vaiką, todėl nedirba, o kadangi prieš gimdymą niekur nedirbo gauna tik išmoką vaikui, kuri sudaro apie 97,50 Lt. Ieškovė turi dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini), kuris nuo 2007-05-29 yra įkeistas bankui, nes pirktas iš banko paskolos, kurios grąžinimu ji pati nebėra pajėgi rūpintis. Šeima rūpinasi tik sutuoktinis M. G., dirbantis šaltkalviu UAB „L“, jo darbo užmokestis yra apie 3200,00 Lt per mėnesį, neatskaičius mokesčių. Ieškovės sutuoktinis padeda jai išlaikyti sūnų iš pirmos santuokos, nors tokios pareigos ir neturi. Tuo tarpu atsakovo turtinė padėtis, pasak ieškovės, yra pagerėjusi – jo darbo užmokestis padidėjo, nes Norvegijoje pajamos ženkliai didesnės, nei Lietuvoje. Nors ir neturi galimybių pateikti tai patvirtinančių duomenų, tačiau įvertinus tai, kad atsakovas dirba užsienyje, ieškovė preziumuoja, kad atsakovo turtinė padėtis yra geresnė, nei jos, todėl atsakovas gali sūnaus išlaikymui mokėti po 700 Lt per mėnesį. Teismo posėdžio metu ieškovė ir ieškovės atstovė advokatė Asta Mačernytė patikslintą ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti visiškai. Ieškovė papildomai nurodė, kad šiuo metu jos dabartinis sutuoktinis neteko darbo, todėl jų šeimos turtinė padėtis dar labiau pablogėjo. Šiuo metu jos dabartinis sutuoktinis registruojasi darbo biržoje, aktyviai ieškosi darbo. Vien bankui už paskolą ji turi sumokėti apie 1000 Lt per mėnesį. Dėl blogos šeimos finansinės padėties, ieškovei tenka skolintis pinigų pragyvenimui iš pažįstamų asmenų. Šiuo metu atsakovas perveda tik po 200,00 Lt savo sūnaus išlaikymui. Ieškovės ir atsakovo santykiai yra nutrūkę ne tik su ieškove, bet ir su sūnumi, atsakovas nebendrauja su vaiku, juo visiškai nesidomi. Ieškovei yra žinoma, jog atsakovas gyvena Norvegijoje, turi kitą moterį, ar yra susituokęs, turi kitų išlaikytinių, ji nežino, duomenų apie atsakovo turtinę padėtį ji neturi.

Atsakovas atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį neatvyko, prašymo atidėti bylos nagrinėjimą nepateikė, neatvykimo priežasčių nenurodė, nors apie teismo posėdį jam pranešta tinkamai (CPK 130 str.). Dalyvaujantiems byloje asmenims neprieštaraujant, teismas bylą nagrinėja atsakovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad V.B, gimusio 1997-10-13, tėvai yra N. B. ir O. G. (iki ištuokos buvusi – B.) (b. l. 11). Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1998-06-23 nutarimu iš atsakovo N. B. ieškovės O. G. (B.) naudai priteistas sūnaus V. B. išlaikymas po 1/4 dydžio visų rūšių jo (atsakovo) uždarbio (pajamų) kas mėnesį, bet ne mažiau kaip 0,1 minimalaus gyvenimo lygio (b. l. 8-9). Santuoka tarp N. B. ir O. B. nutraukta, ir ištuoka įregistruota 1999-03-26 Klaipėdos miesto metrikacijos skyriuje (įrašo Nr. 194) (b. l. 15). 2006-02-02 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu nepilnamečio V. B., gim. 1997-10-13, gyvenamoji vieta nustatyta su motina O. B. (b. l. 10). O. B. ir M. G. (M. G.) sudarė santuoką 2011-04-13, jiems santuokos metu 2012-08-24 gimė sūnus S. G. (b. l. 12, 13,14). Ieškovė už nepilnametį vaiką S. G. gauna socialinę paramą - 97, 50 Lt dydžio vaiko išmoką (b. l. 18). VĮ „Registrų centras“ duomenimis ieškovės vardu įregistruotas dviejų kambarių butas, esantis (duomenys neskelbtini), nuo 2007-05-29 įregistruotas juridinis faktas – hipoteka (b. l. 20). VĮ „Regitra“ duomenimis ieškovė savo vardu nėra įregistravusi transporto priemonių (b. l. 52). O. G. asmeninėje banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) 2014-02-06 buvo 722,88 Lt, o banko sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) – 388,51 Lt (b. l. 55, 56). Tarp AB SEB banko ir O. G. 2007-05-14 sudaryta kreditavimo sutartis Nr.0450718012418-38, pagal kurią ieškovei suteiktas 30636,00 EUR kreditas būstui įsigyti ir jo remontui (b. l. 28-32). Ieškovė yra apsidraudusi „SEB gyvybės draudimas“ investiciniu gyvybės draudimu, kasmėnesinę įmoką sudaro 150,00 Lt (b. l. 26). Ieškovė taip pat turi finansinių įsipareigojimų ir tretiesiems asmenims (b. l. 46, 93). Pažyma apie asmens valstybinį socialinį draudimą nustatyta, kad O. G., kaip asmuo auginantis vaiką iki trejų metų, iš Valstybinio socialinio draudimo fondo negauna nedarbo draudimo išmokos (b. l. 54). VĮ „Regitra“ duomenimis ieškovės dabartinis sutuoktinis M. G. transporto priemonių neturi (b. l. 75-76). M. G. taip pat turi išlaikytinį – nepilnametį sūnų iš pirmos santuokos, pagal 2014-04-09 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimą, M. G. priteista teikti išlaikymą savo nepilnamečiui sūnui A. G., gim. 2000-11-17, po 500,00 Lt dydžio išlaikymą, mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis (b. l. 77-81). Ieškovės sutuoktinis M. G. 2014-01-31 atleistas iš UAB „L“ šaltkalvio pareigų (b. l. 71, 72-74), šiuo metu jis registruojasi darbo biržoje (b. l. 92). Sodros duomenimis duomenų apie atsakovo įdarbinimus už 2011-01-01 - 2014-04-30 laikotarpį duomenų nėra (b. l. 90) Duomenų apie atsakovui priskaičiuotas pensijas, kompensacijas bei pašalpas, taip pat nėra (b. l. 91). Byloje esančia 2014-06-02 antstolės Vidos Daugirdienės pažyma apie priteistų lėšų vaikui V. B. išlaikyti mokėjimą nustatyta, kad iš atsakovo sūnaus išlaikymui buvo išieškota 2013 m. gruodžio mėn. - 200,00 Lt, 2014 m. sausio, vasario mėn. – 200,00 Lt, 2014 m. kovo mėn.- pinigai išlaikymui nebuvo išieškoti, 2014 m. balandžio mėn. - 400,00 Lt, 2014 m. gegužės mėn. – 200,00 Lt (b. l. 99). Byloje esančiais banko išrašais nustatyta, kad iš atsakovo į O. G. banko sąskaitą nuo 2008-12-18 buvo pervedamos kas mėnesį skirtingo dydžio, kartais siekiančios 1000,00 Lt, piniginės lėšos vaiko išlaikymui (b. l. 47-50).

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnį, teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį arba pakeisti priteisto išlaikymo formą, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, priteisto išlaikymo dydis taip pat gali būti padidintas atsiradus papildomoms vaiko priežiūros išlaidoms. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.201 straipsnio nuostatos turi būti aiškinamos ir taikomos, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, vadovaujantis prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 3.3, 1.5 straipsniai). Kasacinis teismas ne kartą yra išaiškinęs, kad vaiko išlaikymo prievolė yra tęstinio pobūdžio ir ribota laiku, todėl šios prievolės turinys kinta, keičiantis vaiko poreikiams bei jo tėvų galimybėms patenkinti šiuos poreikius, užtikrinti sąlygas, būtinas vaikui vystytis. Dėl šių priežasčių išlaikymo dydį nustatęs teismo sprendimas neturi šalims res judicata galios ir išlaikymo teisinio santykio dalyviai turi teisę kreiptis į teismą su prašymu pakeisti šį sprendimą (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje L. B. v. V. B., bylos Nr. 3K-3-369/2003; kt.).

Ieškovė prašo pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1998-06-23 nutarimu priteisto išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydį ir formą ir priteisti iš atsakovo fiksuotą 700,00 Lt dydžio nepilnamečiam vaikui išlaikymą. Nurodo, kad priteistas išlaikymas po 1/4 dydžio visų rūšių jo (atsakovo) uždarbio (pajamų) kas mėnesį, bet ne mažiau kaip 0,1 minimalaus gyvenimo lygio dydžio išlaikymas, neužtikrina būtinų vaikui vystytis sąlygų bei minimalių poreikių tenkinimo, vaikas užaugo, yra paauglys, jo poreikiai nuo teismo sprendimo priėmimo yra pakitę, be to pasikeitė ir ieškovės turtinė padėtis, o nustatyta išlaikymo forma nėra pakankamai efektyvi, ir todėl turi būti pakeista, nes sunku sukontroliuoti atsakovo, dirbančio užsienyje, pajamas. Atsakovas atsiliepimo į ieškovės ieškinį nepateikė ir savo pozicijos dėl jam ieškovės pareikšto reikalavimo neišreiškė, teismui duomenų apie šiuo metu esančią realią savo turtinę padėtį nepateikė.

Ieškovė nurodo, kad vaikas užaugo, jis yra paauglys, pasikeitė jo poreikiai, todėl prašo padidinti priteisto išlaikymo dydį. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad teismas turi teisę pakeisti išlaikymo dydį ir formą ne visais atvejais, kai pasikeičia faktinės aplinkybės, sudarančios pagrindą peržiūrėti išlaikymo dydžio ir formos klausimą, o tik tais, kai tos aplinkybės pasikeitė iš esmės ir yra tikslinga peržiūrėti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2002 m. rugsėjo 9 d. nutartis civilinėje byloje L. B. v. V. B., bylos Nr. 3K-3-962/2002; 2003 m. sausio 17 d. nutartis civilinėje byloje J. J. v. P. J., bylos Nr. 3K-7-96/2003). Nuostatą, kad išlaikymas gali būti peržiūrimas tik tada, kai iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis, sistemiškai aiškinant su Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalimi, darytina išvada, kad išlaikymo dydžio ir formos peržiūrėjimas galimas ir iš esmės pasikeitus nepilnamečių vaikų poreikiams. Tokios pozicijos laikosi savo praktikoje ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Kasacinio teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad vaikams augant, didėja ir jų poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. spalio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. K. v. G. C., bylos Nr. 2008 m. gegužės 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. L. v. V. L., bylos Nr. 3K-3-303/2008). Bylos duomenimis nustatyta, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1998-06-23 nutarimu iš atsakovo N. B. ieškovės O. G. (B.) naudai priteistas sūnaus V. B. išlaikymas po 1/4 dydžio visų rūšių jo (atsakovo) uždarbio (pajamų) kas mėnesį, bet ne mažiau kaip 0,1 minimalaus gyvenimo lygio. Iš byloje esančių duomenų taip pat nustatyta, jog atsakovas sūnaus išlaikymui skirdavo įvairaus dydžio pinigines sumas, nuo 200,00 Lt iki 1000,00 Lt, šiuo metu moka po 200,00 Lt. Duomenų apie atsakovo dabartinę darbinę veiklą, turimą turtą, gaunamas realias pajamas, byloje nėra. Ieškovės teigimu, atsakovas šiuo metu gyvena ir dirba Norvegijoje, ieškovė pateikė duomenis iš socialinio tinklalapio Facebook, iš kurių matyti, kad atsakovas savo dabartinę buvimo vietą nurodo Batsfjord miestą, Norvegijoje (b. l. 35). Atsižvelgiant į šią situaciją, teismas sutinka su ieškove, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1998-06-23 nutarimu nustatyta išlaikymo forma šiuo nagrinėjamu atveju nėra pakankamai tinkama ir efektyvi, todėl turi būti pakeista, nes nežinant atsakovo tikrosios finansinės padėties, gaunamų pajamų, tikėtina, kad jos gali kisti kiekvieną mėnesį, o vaiko išlaikymo dydis negali būti taip dažnai keičiamas. Pažymėtina, kad išlaikymas yra skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti, todėl kas mėnesį mokamos išmokos turi užtikrinti stabilų vaiko pragyvenimą, jo būtinų poreikių patenkinimą. Kai tėvai gauna kintamas pajamas, vaiko teisė gauti išlaikymą tinkamai apsaugoma, nustatant konkrečią kas mėnesį mokamų išmokų sumą. Kitas reikšmingas aspektas šioje nagrinėjamoje byloje yra tai, kad išlaikymo priteisimo metu V. B. buvo vos 9 mėnesiai, šiuo metu jam yra 16 metų. Be abejonės, tokio amžiaus vaiko poreikiai tikrai skiriasi – vaiko paauglio poreikiai didėja ir socialiai priimtinų poreikių tenkinimui jam reikia daugiau lėšų rūbams, maistui, laisvalaikiui, ugdymui, sveikatos priežiūrai. Esant išdėstytoms aplinkybėms ir atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, teismas pripažįsta, kad yra pagrindas spręsti klausimą dėl priteisto išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.198 straipsnio 1 dalį, teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Teismų praktikoje pripažįstama, kad sprendžiant išlaikymo vaikams dydžio nustatymo klausimą, išlaikymo dydis turėtų būti siejamas su minimalios mėnesinės algos dydžiu, kuris šiuo metu yra 1000 Lt. Taipogi atsižvelgtina į tai, jog savo nepilnamečius vaikus privalo išlaikyti abu vaiko tėvai, jų teikiamo išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir turi užtikrinti būtinas sąlygas vaiko vystymuisi.

Taigi, spręsdamas klausimą dėl vaikų išlaikymo dydžio, teismas turi nustatyti konkretaus vaiko poreikius ir abiejų vaiko tėvų turtinę padėtį. Minėta, jog teismas turi atsižvelgti į tai, kad nustatytas išlaikymas būtų pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, kad būtų patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui, tačiau, pažymėtina, kad teismas negali priteisti vaiko išlaikymui daugiau, negu tai objektyviai leidžia jo tėvų turtinė padėtis, kuri nustatoma atsižvelgiant į visų rūšių gaunamas pajamas, lėšas bankuose ir kitose kredito įstaigose; kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą; vertybinius popierius, juridinius asmenis (individualias įmones ir kt.) bei kitą jų turtą. Ieškovė patikslintame ieškinyje nurodė, kad sūnaus V. B. išlaikymui mėnesiui reikia apie 1150,00 Lt, pateikė vaiko poreikiams reikalingų išlaidų lentelę (b. l. 100), t.y. po 200,00 Lt kas mėnesį už maitinimą mokykloje, 150,00 Lt litų skiria sūnaus laisvalaikiui, apie 400,00 Lt maistui, 200,00 Lt dydžio išlaidos, tenkančios sūnaus daliai, komunaliniams mokesčiams apmokėti, 200,00 Lt skiriama sūnaus repetitoriui, be mėnesinių išlaidų sūnaus poreikiams tenkinti, jam taip pat yra būtina skirti lėšų jo sezoniniams rūbams, sportinei aprangai, knygoms, per metus sūnaus išlaikymui susidaro apie 3150,00 Lt išlaidų. Ieškovė teismo posėdžio metu taip pat nurodė, kad sūnus sportuoja, todėl už abonentą sporto klubui taip pat tenka mokėti.

Pažymėtina, kad teikiamas išlaikymas turi būti pakankamas būtiniems vaiko poreikiams patenkinti ir proporcingas tėvų turtinei padėčiai. Įvertinus vaiko amžių, poreikius, taip pat atsižvelgiant į tai, kad išlaikymo dydis turėtų būti siejamas su minimalios mėnesinės algos dydžiu, kuris šiuo metu yra 1000,00 Lt, teismas pripažįsta, jog nepilnamečio V. B. išlaikymui mėnesiui vidutiniškai reikalinga suma yra 1000,00 Lt.

Siekiant nustatyti, kokiomis dalimis vaiko tėvai gali prisidėti prie išlaikymo, būtina įvertinti abiejų tėvų turtinę padėtį ir galimybes prisidėti prie vaiko išlaikymo. Bylos duomenimis, ieškovės ir jos atstovės paaiškinimais apie ieškovės turtinę padėtį, nustatyta, kad ieškovės turtinė padėtis nuo 1998 m. iš esmės pasikeitė. Ieškovė sudarė kitą santuoką, jai 2012-08-24 gimė dar vienas sūnus S. G. (b. l. 12, 13,14), kuriam taip pat reikalingas išlaikymas. Ieškovė niekur nedirba, augina mažametį vaiką, o jos pajamas sudaro tik 97, 50 Lt dydžio vaiko išmoka, jokių socialinių pašalpų, kompensacijų negauna. Ieškovė nuosavybės teise turi dviejų kambarių butą, esantį (duomenys neskelbtini) kuriame gyvena kartu su šeima, tačiau jis yra suvaržytas hipoteka. Ieškovė turi kreditorinių įsipareigojimų AB SEB bankui – ji iš banko gavo kreditą būstui, esančiam (duomenys neskelbtini), įsigyti ir jo remontui, kas mėnesį moka apie 850,00 Lt dydžio įmoką bankui, bei 150,00 Lt investicinio gyvybės draudimo įmoką „SEB gyvybės draudimas“. Ieškovė turi 2000,00 Lt dydžio skolą tretiesiems asmenims (b. l. 46, 93). Ieškovė nurodė, kad jos sūnų ir visą šeimą, praktiškai išlaiko jos dabartinis sutuoktinis M. G., tačiau jis 2014-01-31 neteko darbo, ir šiuo metu registruojasi darbo biržoje, savo iniciatyva aktyviai ieškosi darbo. I. M. G. taip pat turi išlaikytinį – nepilnametį sūnų iš pirmos santuokos, 2014-04-09 Klaipėdos miesto apylinkės teismo sprendimu M. G. priteista sūnui A. G., gim. 2000-11-17, mokėti po 500,00 Lt dydžio išlaikymą mokamą kas mėnesį periodinėmis išmokomis (b. l. 77-81). M. G. jokio registruotino kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturi. Bylos duomenimis atsakovas Lietuvoje nedirba, turi dvi registruotas transporto priemones, jokių pašalpų ar išmokų negauna. Duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas iš darbinių santykių kitose valstybėse, turimą turtą, santaupas, sąskaitas bei indėlius banke nėra. Atsakovas pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1998-06-23 nutarimą nuo 2012-01-12 kas mėnesį sūnaus išlaikymui moka po 200,00 Lt (b. l. 47, 48, 99).

Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes, įvertinus byloje esančius rašytinius įrodymus, ieškovės ir jos atstovės paaiškinimus, bei ieškovės pateiktus paskaičiavimus, į įstatyminį reglamentavimą, nustatytą CK 6.461 straipsnio 2 dalyje, į tai, kad nuo 1998-06-23 šalių nepilnamečio sūnaus V. B., kuriam šiuo metu yra 16 metų, poreikiai žymiai išaugo, į tai, kad ieškovės turtinė padėtis šiuo metu yra pakankamai sunki, į ieškovės turimą išlaikytinį, į prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principą, į tai, kad atsakovo turtinė padėtis bylos nagrinėjimo metu nėra žinoma, duomenų apie atsakovo išlaikytinius taip pat nėra, o teismo sprendimu priteista išlaikymo forma šiuo nagrinėjamu atveju yra neefektyvi, ir į tai, kad iki sūnaus pilnametystės išlaikymas bus teikiamas tik vienerius metus, ieškovės ieškinys tenkintinas iš dalies, keistinas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1998-06-23 nutarimu priteisto išlaikymo dydis ir forma, iš atsakovo priteistinas nepilnamečiui V. B. po 500,00 Lt dydžio išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis kas mėnesį iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.201 str., 3.208 str.). Teismo įsitikinimu, tokio dydžio išlaikymas atitinka tiek vaiko interesus bei poreikius, tiek ginčo šalių teises bei interesus (CK 3.192 str. 2 d.).

Nurodyto dydžio išlaikymas priteistinas nuo ieškinio padavimo teismui dienos (CK 3.200 str.) iki vaiko pilnametystės. Kita ieškinio dalis atmestina.

P. V. B. išlaikymui piniginių lėšų tvarkytoja skiriama ieškovė (CK 3.190 str.).

Šalims išaiškinta, kad iš esmės pasikeitus aplinkybėms (šalies turtinės padėties pasikeitimas, papildomos vaiko priežiūros išlaidos ir kt.), šalys turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo (CK 3.201 straipsnis).

Ieškovė pateikė rašytinius įrodymus, patvirtinančius, jog ji sumokėjo 1000,00 Lt atstovavimo išlaidų byloje (b. l. 101-102). Ieškinį patenkinus iš dalies, atitinkamai mažintinos ir priteisiamos bylinėjimosi išlaidos, t.y. ieškovei iš atsakovo priteistina 750,00 Lt išlaidų, susijusių su teisinės pagalbos teikimu ieškovei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 93 straipsnio 2 dalis, 98 straipsnio 1, 2 dalys).

Iš atsakovo priteistina 108,00 Lt (300,00 Lt x 12 mėn. x 3 proc.) žyminio mokesčio į valstybės biudžetą, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 1 dalis).

Pagal 2011-11-17 Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro įsakymą Nr. 1R-261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“, minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma yra 10,00 Lt. Nustatyta, kad byloje patirta 1,50 Lt bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, todėl išlaidos valstybei nepriteistinos (Lietuvos Respublikos CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 259, 260, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

patikslintą ieškinį tenkinti iš dalies.

Pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1998-06-23 nutarimu nepilnamečiui V.B., gim. 1997-10-13, priteistą išlaikymą, ir priteisti nuo 2014-01-17 iš atsakovo N. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui V. B., gim. 1997-10-13, išlaikymą po 500,00 Lt (penkis šimtus litų ir 00 ct) kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Paskirti ieškovę O. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lėšų, skirtų sūnaus V.B, gim. 1997-10-13, išlaikymui, tvarkytoja.

Kitą ieškinio dalį atmesti.

Pagal Klaipėdos miesto apylinkės teismo 1998-06-23 nutarimą, sumokėjus visą nurodytu sprendimu priteistą išlaikymą, išieškojimą nutraukti nuo 2014-01-16.

Išlaikymo išieškojimą pagal šį teismo sprendimą pradėti nuo 2014-01-17.

Priteisti iš atsakovo N. B. 750,00 Lt bylinėjimosi išlaidų ieškovei O. G..

Priteisti iš atsakovo N. B. 108,00 Lt bylinėjimosi išlaidų į valstybės biudžetą.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Larisa Šimanskienė