- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-08-28
- Bylos Nr.
- AS-63-473-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Stasys Gagys (pirm.), Roma Sabina Alimienė (pran.), Ričardas Piličiauskas
- Trečiasis asmuo
- uždarosios akcinės bendrovės „Broner“, B.
- Pareiškėjas
- O. I. M., J. M., L. Š., J. Š., Z. T. Š., E. Š.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės tarybai
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Romos Sabinos Alimienės (pranešėja), Stasio Gagio (kolegijos pirmininkas) ir Ričardo Piličiausko,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Broner“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 20 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjų O. I. M. , J. M. , L. Š. , J. Š. (J. Š. ), Z. T. Š. (Z. T. Š.), E. Š. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės tarybai, tretiesiems suinteresuotiems asmenims B. Š. , B. Š. , V. M. , uždarajai akcinei bendrovei „Broner“, Vilniaus apskrities viršininko administracijai dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjai O. I. M. , J. M. , L. Š. , J. Š. , Z. T. Š. (toliau – ir pareiškėjai) 2008 m. kovo 14 d. skundu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydami panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 21 d. sprendimą Nr. 1-1558 „Dėl sklypų (duomenys neskelbtini) detaliojo plano tvirtinimo“. Pareiškėjai prašė taikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę – laikinai sustabdyti ginčijamo akto galiojimą.
Pareiškėjai nurodė, kad ginčijamo sprendimo pagrindu gali būti išduotas statybos leidimas, pradėti statybos darbai ginčo žemės sklypuose (duomenys neskelbtini), Vilniuje, kas reiškia ginčo žemės užstatymą ir netekimą galimybės pareiškėjams ateityje susigrąžinti ginčo žemės sklypus natūra. Pabrėžė, kad palikus galioti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 21 d. sprendimą Nr. 1-1558 „Dėl sklypų (duomenys neskelbtini) detaliojo plano tvirtinimo“ ir jį įvykdžius (užstačius žemės sklypus) būtų padaryta didelės ir neatitaisomos žalos pareiškėjams (netektų galimybės susigrąžinti ginčo žemės sklypų natūra), statytojui (pareiga nugriauti neteisėtus statinius), sąlygotų Vilniaus miesto savivaldybės tarybos pareigą atlyginti dėl neteisėto sprendimo padarytus nuostolius pareiškėjams ir/arba statytojui.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2008 m. kovo 20 d. nutartimi patenkino pareiškėjų prašymą ir laikinai, iki įsiteisės teismo sprendimas, sustabdė Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2007 m. kovo 21 d. sprendimo Nr. 1-1558 galiojimą (Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 71, 105 str.).
Teismas nurodė, kad reikalavimas gali būti užtikrinamas tuo atveju, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Teismas pažymėjo, jog žemės sklypo, į kurį pareiškėjai siekia atkurti nuosavybės teises, perleidimas tretiesiems asmenims, statybos darbų pradėjimas ginčo žemės sklypuose sąlygotų, kad teismo sprendimo, jei juo būtų patenkintas pareiškėjų skundas, įvykdymas taptų negalimas arba reikalautų didelių laiko ir lėšų sąnaudų. Teismas konstatavo, kad esant aptartai situacijai pareiškėjų prašymas tenkintinas ir taikytinos reikalavimo užtikrinimo priemonės.
III.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB „Broner“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 20 d. nutartį. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
Žemesnės instancijos teismas
1. Teismas nutartimi pritaikydamas reikalavimo užtikrinimo priemones iš esmės netinkamai taikė ir aiškino ABTĮ 71 straipsnio nuostatas, kadangi kaip reikalavimo užtikrinimo priemonės šioje byloje buvo pritaikyti tokie suvaržymai, kurie nėra susiję su galimybėmis įvykdyti priimtą galutinį sprendimą byloje.
2. Teismas pritaikė tokius suvaržymus, kurių pobūdis bei paskirtis turėtų užtikrinti nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimą, tačiau šie suvaržymai nei teisiškai, nei faktiškai nėra susiję su šioje byloje pareikštais reikalavimais; nagrinėjamoje byloje nėra sprendžiamas ginčas, ar pareiškėjams turėtų būti atkurtos nuosavybės teisės į išlikusį nekilnojamąjį turtą.
3. Detalaus plano rengimas ar jo patvirtinimas bei galiojimas neriboja kompetentingų valstybės institucijų teisės priimti sprendimus dėl nuosavybės teisių atkūrimo.
4. Kadangi teismui paduotame skunde pareikštas toks reikalavimas, kuris savo pobūdžiu bei turiniu yra reikalavimas dėl pripažinimo, reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymas iš viso nėra būtinas.
5. Nei sprendimo patvirtinti detalųjį planą priėmimas ar vykdymas, nei kokių nors kitų teritorijų planavimo dokumentų rengimas ar priėmimas nėra susiję su galimybėmis perleisti žemės sklypą ar kitą nekilnojamąjį turtą; statybos darbų ginčo žemės sklype pradėjimas taip pat negali būti vertinamas kaip aplinkybė, kuri gali nulemti žemės sklypų priskyrimą ar nepriskyrimą prie tų objektų, į kuriuos galima atkurti nuosavybės teises natūra.
6. Pareiškėjams objektyviai negali būti atkurtos nuosavybės teisės į tuos žemės sklypus ar jų dalis, dėl kurių planavimo buvo priimtas 2007 m. kovo 21 d. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimas Nr. 1-1558, nes šie žemės sklypai užstatyti UAB „Broner“ nuosavybės teise priklausančiais statiniais, todėl pritaikyta reikalavimo užtikrinimo priemonė nėra reali.
7. Teismas, tenkindamas prašymą dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, nukrypo nuo administracinių teismų praktikoje suformuotų teisės aiškinimo bei taikymo taisyklių.
8. Apie Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 20 d. nutartį UAB „Broner“ sužinojo tik po to, kai buvo įtraukta į procesą trečiuoju suinteresuotu asmeniu ir jo atstovas gavo nutarties nuorašą 2008 m. rugpjūčio 1 d., todėl terminas atskirajam skundui pareikšti nėra praleistas.
Atsiliepimas
Pareiškėjai atsiliepimu į UAB „Broner“ atskirąjį skundą prašo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepime į atskirąjį skundą nurodomi šie pagrindiniai nesutikimo su atskiruoju skundu argumentai:
1. Sprendimo patvirtinti detalųjį planą priėmimas ar vykdymas bei statybos darbų jame pradėjimas ir vykdymas yra susijęs su galimybėmis valstybei disponuoti ginčo žemės sklypu ir gali nulemti žemės sklypų priskyrimą ar nepriskyrimą prie tų objektų, į kuriuos nuosavybės teisės gali būti atkuriamos natūra, nes sprendimo dėl detalaus plano vykdymas ir statybos darbai sąlygoja žemės sklypo užstatymą, o šis užkerta kelią valstybei priimti sprendimus atkurti pareiškėjams nuosavybės teises natūra.
2. Žemės sklypas nėra užstatytas UAB „Broner“ nuosavybės teise priklausančiais statiniais, jie yra nugriauti, žemės sklypas yra laisvas.
3. Esant pareiškėjų atžvilgiu palankiam teismo sprendimui administracinėje byloje dėl Buchta V rėžinio kaimo ribų, toks sprendimas esant užstatytai ginčo teritorijai, negalėtų būti įgyvendintas, nes nebeliktų natūra grąžintinos ginčo žemės.
4. Teismas nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamos teisės aiškinimo ir taikymo praktikos nenukrypo, padarė teisingas išvadas ir pagrįstai laikinai sustabdė ginčijamo sprendimo galiojimą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Atskirasis skundas atmestinas.
ABTĮ 71 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas arba teisėjas proceso dalyvių motyvuotu prašymu arba savo iniciatyva gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti. Reikalavimas gali būti užtikrinamas bet kurioje proceso stadijoje, jeigu, nesiėmus užtikrinimo priemonių, teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti negalimas.
Teismas, spręsdamas dėl ABTĮ 71 straipsnio 2 dalyje nurodytų reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo, turi nustatyti, kad yra reali grėsmė, jog netaikius šių reikalavimo užtikrinimo priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų negalimas, t. y. kad priėmus sprendimą panaikinti skundžiamą aktą (veiksmą) iki jo priėmimo buvusios padėties atkūrimas pasunkėtų arba taptų negalimas (ABTĮ 92 str.)
Sprendžiant minėtą klausimą, atsižvelgtina į prašomų užtikrinti reikalavimų pobūdį, nurodomą jų faktinį pagrindą, ginčijamu aktu suteiktas teises, pareigas ir jų faktinį realizavimą, ar reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymas pagal nustatytas aplinkybes būtų adekvatus siekiamam tikslui, nepažeistų proporcingumo principo, proceso šalių interesų pusiausvyros ir viešųjų interesų.
Atsižvelgus į šiuos argumentus, galima konstatuoti, kad nesustabdžius ginčijamo sprendimo galiojimo šis administracinis aktas realiai gali sukelti neigiamas pasekmes, kurių pašalinimas, priėmus pareiškėjams palankų sprendimą, gali būti sudėtingas. Nagrinėjamu atveju, pradėjus įgyvendinti detaliojo plano sprendinius ir šio plano pagrindu išdavus statybos leidimus bei pradėjus statybos darbus, neišvengiamai būtų pakeistas suplanuotos teritorijos statusas (laisva (neužstatyta) teritorija taptų užstatyta) ir atsirastų aplinkybių, kurių pašalinimas atkuriant iki ginčijamo sprendimo priėmimo buvusią padėtį būtų sudėtingas (tuo atveju, jei teismas patenkintų pareiškėjų skundą). Reikalavimo užtikrinimo priemonių netaikymas šioje byloje galėtų sąlygoti papildomų ginčų tarp šalių atsiradimą, nes, tikėtina, kad pareiškėjai ginčytų ir kitus skundžiamo detaliojo plano pagrindu priimtus administracinius sprendimus. Tai, savo ruožtu, galėtų ženkliai padidinti šalių išlaidas, užtęsti galutinio sprendimo dėl nagrinėjamos bylos esmės priėmimą. Laikinas ginčijamo akto galiojimo sustabdymas pagal šiuo metu byloje esančius duomenis (atsakovas ar kiti tretieji asmenys nėra pareiškę kokių nors pretenzijų) neturėtų esmingai pažeisti viešojo ir trečiųjų asmenų interesų ir net tam tikrais aspektais leistų juos užtikrinti.
Pažymėtina, kad teismas bet kurioje proceso stadijoje savo iniciatyva ar proceso dalyvių motyvuotu prašymu gali tiek pritaikyti reikalavimo užtikrinimo priemonę (ABTĮ 71 str. 1 d.), tiek ir priimti nutartį panaikinti reikalavimo užtikrinimą arba pakeisti vieną reikalavimo užtikrinimo priemonę kita (ABTĮ 71 str. 5 d.). Taigi pasikeitus faktinei situacijai, įsiteisėjus teismo sprendimui dėl Buchta V rėžinio kaimo ribų, kuomet paaiškės, ar žemės sklypas (duomenys neskelbtini) pagrįstai nepriskirtas rėžinio kaimo teritorijai, išlieka galimybė iš naujo įvertinti reikalavimo užtikrinimo priemonės taikymo būtinumą.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, galima daryti išvadą, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė imtis priemonių reikalavimui užtikrinti, todėl skundžiama teismo nutartis yra pagrįsta ir jos panaikinti nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Trečiojo suinteresuoto asmens uždarosios akcinės bendrovės „Broner“ atskirąjį skundą atmesti.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2008 m. kovo 20 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.