Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 22 d. nutarimo K. Č. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

K. Č. surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas (toliau – ir Protokolas) už tai, jog jis, būdamas uždarosios akcinės bendrovės „Mechanizmų nuoma“ (toliau – ir Bendrovė) direktoriumi, leido dirbti ekskavatorininku V. B., apie jo įdarbinimą įstatymų nustatyta tvarka nepranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) teritoriniam skyriui. Protokole nurodyta, jog tokiais veiksmais K. Č. pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – ir DK) 98 straipsnio 1 dalies reikalavimus bei padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 41³ straipsnio 1 dalyje.

Apeliaciniu skundu Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyrius (toliau – ir apeliantas, VDI) prašo panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 22 d. nutarimą ir grąžinti bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme (b. l. 169-170). Apeliantas pažymi, kad pirmosios instancijos teismas nevertino, jog nelegalus darbas, kaip administracinis pažeidimas, vadovaujantis DK 98 straipsnio nuostatomis, gali būti padaromas alternatyviomis veikomis, iš kurių viena – nepranešimas VSDFV teritoriniam skyriui apie asmens įdarbinimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo trijų tūkstančių iki dešimties tūkstančių litų. DK 98 straipsnyje nustatyta, kad nelegaliu darbu laikomas darbas esant šio kodekso 93 straipsnyje nustatytiems darbo sutarties požymiams, dirbamas nesudarius darbo sutarties ar teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos teritoriniam skyriui apie asmenų priėmimą į darbą; dirbamas užsienio valstybių piliečių ir asmenų be pilietybės, nesilaikant jiems norminių teisės aktų nustatytos įsidarbinimo tvarkos; darbdaviai ar jų įgalioti asmenys, leidę dirbti nelegalų darbą, atsako įstatymų nustatyta tvarka.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra įtvirtinta, kad, siekiant veiką kvalifikuoti ATPK 41³ straipsnio pagrindu, o darbą vertinti kaip nelegalų, taikant DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą, būtina konstatuoti nelegalaus darbo, kaip administracinio teisės pažeidimo, sudėties objektyviuosius požymius: 1) nustatyti, kad asmuo pradėjo dirbti realiai, 2) darbdavio ir nelegalaus darbuotojo santykiai turi turėti darbo sutarties požymių, t. y. darbas dirbamas darbdaviui ir darbuotojui susitarus; dirbamas tam tikros profesijos, specialybės, kvalifikacijos darbas arba einamos tam tikros pareigos; asmuo dirba paklusdamas darbovietėje nustatytai darbo tvarkai; asmuo dirba atlygintinai, 3) nesilaikyta darbo sutarties sudarymo taisyklių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-2358/2009). Pabrėžtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą konstatavęs, kad darbo sutarties nepasirašius abiem darbo santykių subjektams – tiek darbuotojui, tiek darbdaviui – rašytinė darbo sutartis nėra sudaryta, o darbdavys neturi teisės leisti pradėti darbuotojui dirbti, darbuotojų darbas, esant nurodytoms sąlygoms, yra nelegalus (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. N12-1650/2004, N3-397/2005, N575-858/2010). Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, nurodo, jog pažeidimas, numatytas ATPK 41³ straipsnyje, gali būti padaromas tiek tyčia, tiek ir dėl neatsargumo (Administracinių teismų praktika Nr. 7, psl. 241).

Pažymėtina, kad pagal ATPK 257 straipsnį, administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Taigi įstatymo nustatytas įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.). Minėtų procesinės teisės normų reikalavimų nesilaikymas yra esminis procesinių normų pažeidimas, kuriam esant, teismo priimtas procesinis sprendimas gali būti pripažintas nepagrįstu ir panaikintas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėje byloje Nr. N756-1233/2010). Būtent bylą nagrinėjančiam organui (pareigūnai), šiuo atveju pirmosios instancijos teismui, tenka pareiga nustatyti byloje tiesą, ir šios institucijos pozicija renkant įrodymus, galinčius patvirtinti ar paneigti reikšmingas aplinkybes byloje, turi būti aktyvi.

Teisėjų kolegija pastebi, kad pirmosios instancijos teismas gali nutraukti bylą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atžvilgiu tik tokiu atveju, kai išnaudotos visos protingos galimybės surinkti bylai reikšmingus įrodymus ir taip yra paneigti asmenį kaltinantys įrodymai arba nepašalintos abejonės dėl asmens kaltės. Nagrinėjamu atveju teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas nesiėmė visų įmanomų priemonių, kad byloje kilusios abejonės būtų pašalintos, o byla būtų išspręsta teisingai.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog byloje realaus darbo faktas bei kiti darbo santykių požymiai nustatyti, šių aplinkybių neginčija ir administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, todėl pirmosios instancijos teismo motyvų teisėjų kolegija nekartoja. Protokole nustatyta, kad 2010 m. spalio 19 d. 17 val. atliekant patikrinimą buvo rastas ekskavatorininku dirbantis V. B., apie kurio įdarbinimą nebuvo pranešta VSDFV teritoriniam skyriui (b. l. 2-3). Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, jog darbo sutartis su V. B. sudaryta 2010 m. spalio 18 d., tačiau dėl aplaidumo VSDFV teritoriniam skyriui nebuvo pranešta laiku (b. l. 2, 110-112). Iš byloje pateiktos medžiagos teisėjų kolegija nustatė, jog VSDFV skyriui apie V. B. valstybinio socialinio draudimo pradžią pranešta 2010 m. spalio 20 d. 9 val. 53 min. (b. l. 7).

Teisėjų kolegija pažymi, kad ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatytas administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas alternatyviomis veikomis, nustatytomis DK 98 straipsnyje (po 2009 m. liepos 22 d. DK pakeitimo, Nr. XI-394), už kurių padarymą asmuo yra trauktinas administracinėn atsakomybėn (žr., pvz., nutartis administracinių teisės pažeidimų bylose N3-1068/2007, N575-780/2011, N575-1991/2011, N575-1455/2011). Viena iš jų – leidimas asmeniui dirbti, teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžią. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 435 patvirtintų „Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro nuostatų“ (toliau – ir Nuostatai, 2008 m. gegužės 7 d. nutarimo Nr. 444 redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) 25.1 punktu, pranešimas apie apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžią pateikiamas apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžios dieną, išskyrus <...> atvejį, kai vadovaujantis DK 99 straipsnio 5 dalimi su darbuotoju sudaroma darbo sutartis, pagal kurią darbo pradžios data yra vėlesnė nei darbo sutarties sudarymo data. Kai su darbuotoju sudaroma darbo sutartis, pagal kurią darbo pradžios data yra vėlesnė nei darbo sutarties sudarymo data, pranešimas apie apdraustojo valstybinio socialinio draudimo pradžią turi būti pateikiamas ne vėliau kaip prieš dieną iki numatytos darbo pradžios momento. Protokole (b. l. 2-3) nustatyta, kad šioje byloje K. Č. kaltinamas ATPK 41³ straipsnyje numatyto pažeidimo padarymu, kadangi leido dirbti nelegalų darbą, teisės aktų nustatyta tvarka nepranešus VSDFV teritoriniam skyriui apie asmens priėmimą į darbą. Iš byloje pateiktos medžiagos teisėjų kolegija nustatė, jog pranešimas apie V. B. valstybinio socialinio draudimo pradžią VSDFV teritoriniam skyriui pateiktas pavėluotai, t. y. 2010 m. spalio 20 d. 9 val. 53 min. (b. l. 7), nors minėtas asmuo dirbti pradėjo 2010 m. spalio 18 d. (b. l. 110-112), taip pažeidžiant Nuostatų 25.1 punkto reikalavimus. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, jog Bendrovės pranešimas VSDFV teritoriniam skyriui pateiktas jau po VDI pareigūnų atlikto operatyvinio patikrinimo, kas teisėjų kolegijai kelia pagrįstų abejonių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens sąžiningumu. Pažymėtina, kad Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 37 straipsnio 8 ir 12 dalyse nustatyta, jog bendrovės direktorius atsako už kasdieninės bendrovės veiklos organizavimą, priima į darbą ir atleidžia darbuotojus, sudaro ir nutraukia su jais darbo sutartis, skatina juos ir skiria nuobaudas. Bendrovės direktorius, būdamas pakankamai rūpestingas, privalo užtikrinti, jog Bendrovės veikla bus organizuojama tinkamai, todėl pažeidimas, numatytas ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje, gali būti padaromas veikimu ir neveikimu tiek tyčios, tiek neatsargumo forma. Dėl aukščiau išvardintų priežasčių teisėjų kolegija konstatuoja, jog K. Č. veikoje, neužtikrinant, jog būtų laiku pranešta VSDFV teritoriniam skyriui apie V. B. valstybinio socialinio draudimo pradžią, nustatyti visi ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto administracinio teisės pažeidimo sudėties požymiai.

Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino byloje pateiktus įrodymus, nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika, kad ATPK 41³ straipsnio 1 dalies pažeidimas gali būti atliekamas alternatyviomis veikomis, netinkamai taikė materialinės teisės normas, todėl skundžiamas nutarimas naikintinas kaip nepagrįstas, o byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 15, 16, 18, 20, 46, 137 straipsnių pakeitimo, aštuonioliktojo skirsnio ir 128, 144 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo 9 ir 10 straipsniais bei Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos Šiaulių skyriaus apeliacinį skundą tenkinti.

Panaikinti Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. gruodžio 22 d. nutarimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.