Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje D. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), aukštesniojo išsilavinimo, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyv. vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, dirba „(duomenys neskelbtini)“, darbininkas, neteistas,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso ( toliau – BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės

D. V. 2023 m. liepos 29 d. apie 21.53 val. (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kieme, vairavo motorinę transporto priemonę - automobilį ,,TOYOTA COROLLA“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“, Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), jam nustatytas 2,77 promilių neblaivumas.

Motyvuojamoji dalis

II. Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados

Kaltinamasis D. V. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino visiškai, labai gailėjosi dėl įvykio, neginčijo prokuroro perskaitytame kaltinime išdėstytų aplinkybių ir paaiškino, viskas taip ir buvo, jis vairavo neblaivus. Tiesiog išėjo iš parduotuvės ir sugalvojo pasiimti „Citybee“ automobilį, ir išvažiuoti. Tuo metu buvo neblaivus ir žino, kad negalima neblaiviam vairuoti. Važiavo iki draugo, bet sustabdė policijos pareigūnai. Įpūstų į alkotesterį promilių neginčija. Tą dieną vartojo alkoholį. „Citybee“ automobilis ne jam priklauso. Nustatyta automobilio vertė labai didelė. Prižada teismui, kad daugiau nebenusikals.

Kaltinamajam D. V. pilnai pripažinus savo kaltę, visi proceso dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Be kaltinamojo prisipažinimo, D. V. kaltė dėl nusikalstamos veikos padarymo yra visiškai įrodyta liudytojų ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, apžiūros protokolais, tarnybiniais pranešimais, kita bylos medžiaga.

Kauno AVPK vyresniojo tyrėjo V. T. tarnybiniu pranešimu dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nustatyta, kad 2023-07-29 apie 21.03 val. adresu: (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kieme sustabdytas automobilis TOYOTA COROLLA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojui D. V., gim. (duomenys neskelbtini), pirmu tikrinimu 22:03 val. nustatytas 2.78 prom. neblaivumas, antru tikrinimu 22:20 val. Nustatytas 2.77 prom. neblaivumas. Neblaivumas tikrintas alkotesteriu Alcotest 6810, Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini). Vairuotojas nesulaikytas, jam įteiktas šaukimas. Transporto priemonė TOYOTA COROLLA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) priverstinai nutransportuota į saugomą automobilių stovėjimo aikštelę, adresu: Technikos g. 18A, Kaunas. Vairuotoją sulaikė S. A., gim. (duomenys neskelbtini). (b.l. 6 - 11, 31)

Neblaivumo nustatymo aktu konstatuota, kad alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“, Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), D. V., 22 val. 03 min. nustatytas alkoholio kiekis 2,78 promilių, 22.20 val. nustatytas alkokoholio kiekis 2,77 promilių. (b.l. 33)

Įvykio vietos apžiūros protokolu nustatyta, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta ir automobilis, bet tyrimui reikšmingų duomenų nefiksuota. nurodyta. Apžiūros metu automobilio užvedimo raktas bei automobilis paimtas ir perduotas UAB "Augenas". (b.l. 12 - 14)

2023 m. rugpjūčio 7 d. nutarimas grąžinti daiktus, kuriame nurodyta, kad įmonės UAB „(duomenys neskelbtini)“ įgaliotam atstovui P. Ž. buvo grąžintas įmonei priklausantis automobilis TOYOTA COROLLA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir automobilio užvedimo raktas. (b.l. 56 - 58).

VšĮ Emprekis pažyma, kad automobilio "Toyota Corolla 1.8 Hybrid ActivePlus Aut." vertė su PVM yra 27390,00 eurai (be PVM 21638,10 eur.). (b.l. 47)

Liudytojo S. A. parodymais nustatyta, kad jis dirba Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos ekonominių nusikaltimų tyrimo valdybos 3-iojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo pareigose. Šias pareigas atlieka virš 30 metų. 2023-07-29 apie 21.35 val. jis važiavo su savo automobiliu (duomenys neskelbtini), kitdo (duomenys neskelbtini) ir įvažiavo (duomenys neskelbtini) gatvę. Įvažiavus į (duomenys neskelbtini) gatvę pastebėjo kaip automobilis ,,Toyota Corolla, hečbekas, pilkos spalvos, valstybinių numerių nepamatė, aplenkė jį važiuodamas per autobusams skirtą eismą juostą ir važiavo link (duomenys neskelbtini) sankryžos. Važiavo paskui minėtą automobilį ir prie (duomenys neskelbtini) sankryžos šviesoforo jis sustojo gretima šios transporto priemonės. Sustojęs atkreipė dėmesį, kad automobilį vairavo iki 30 metų amžiaus vyras su kepure ir šviesoforo signalo laukė padėjęs galvą ant stiklo. Automobilyje matėsi, kad priekyje sėdėjo tik vairuotojas, kitų asmenų automobilyje nematė. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui minėtas automobilis staigiai pajudėjo toliau (duomenys neskelbtini) gatve ir jis taip pat važiavo paskui minėtą transporto priemonę. Privažiavus (duomenys neskelbtini) gatvės ir (duomenys neskelbtini) sankryžą pamatė, kad minėto automobilio vairuotojas stovėjo pirmoje juostoje, tačiau automobiliui iš galo paspaudus garsinį signalą, minėtas automobilis persirikiavo į antrą juostą. Jo manymu vairuotojas sumaišė eismo juostas, nes ten iš pirmos juostos važiuoti tiesiai į (duomenys neskelbtini) gatvę negalimą. Jis tuo metu stovėdamas trečioje juostoje matė, kaip minėtos transporto priemonės vairuotojas visą laiką iki kol užsidegė žalios šviesos šviesoforas buvo atrėmęs galvą į vairuotojo durelių stiklą. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui minėtas automobilis staigiai pajudėjo link (duomenys neskelbtini) gatvės ir šiam dar būnant sankryžoje, vairuotojas staigiai persirikiavo į trečią juostą ir važiavo priekį. Jis važiavo paskui minėtą transporto priemonę, pravažiavus (duomenys neskelbtini) sankryžą ir netoli esančios ,,(duomenys neskelbtini)" degalinės pastebėjo kaip minėtas automobilis pradėjo pavojingai manevruoti tarp priekyje važiavusių automobilių ir išgirdo trenksmą. Mano tas garsas buvo minėto automobilio atsirenkamas į kažkokį kietą daiktą, kliūtį. Dėl tokio jo vairavimo kiti vairuotojai pardėjo šiam signalizuoti, tačiau neįsidėmėjo kokie buvo tų transporto priemonių valstybiniai numeriai ir markės. Po šių vairuotojų veiksmų suprato, kad vairuotojas galimai yra neblaivus arba nuo kažko apsvaigęs todėl priėmė sprendimą pavažiuoti paskui jį. Vairuotojas padidino greitį ir toliau važiavo (duomenys neskelbtini) gatve ir įsuko į (duomenys neskelbtini), o jis jam iš paskos važiavo. Vairuotojas pravažiavo (duomenys neskelbtini) gatvės autobusų sustojimą ir dar pavažiavus apie 100 - 150 metrų staigiai įsuko į daugiabučių namų kiemus prieš (duomenys neskelbtini), daugiabutį namą. Automobilis sustojo prie automatiškai varstomų vartų, o jis sustojo už nugaros, užblokavo automobilį. Jis išlipęs iš automobilio priėjo prie vairuotojo durelių ir pamatė kaip pro atidarytą vairuoto pusės durelių langą vairuotojas kalbėjosi telefonu, o automobilio variklis dar buvo užvestas. Iki automobiliui sustojant jis nebuvo pametęs minėtos transporto priemonės iš savo matomumo zonos ir asmuo sėdėjęs kieme automobilyje buvo tas pats vyras, kurį matė dar prie šviesoforo (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje. Jis priėjęs prie vairuotojo lango, šiam prisistatė kaip policijos pareigūnas, pasakė, kad vairuotojas yra neblaivus ir paprašė jo, kad šis pateiktų jam savo vairuotojo pažymėjimą. Vairuotojas jam pasakė, kad vairuotojo pažymėjimo prie savęs neturi. Per daug vyras su juo nekalbėjo, minėjo, kad jis nėra girtas ir neblaivus automobilio dabar nevairavo. Jis paskambino numeriu ,,112", paprašė kad atvyktų policijos ekipažas į įvykio vietą ir šiems atvykus po kokių 5 minučių vairuotojas jiems prisipažino, kad vairavo neblaivus. Toliau policijos pareigūnai vairuotoją nusivedė iki tarnybinės transporto priemonės, o jis jiems paaiškino visą susiklosčiusią situaciją dėl šio įvykio. Policijos pareigūnas užsirašė S. A. duomenis ir pasakė, kad su juo susisieks tyrėjas. Dar policijos pareigūnas minėjo, kad dėl vyro vairavimo buvo dar pranešimų iš kitų žmonių. Daugiau neturi ką apie šį įvykį pridurti. (b.l. 27 - 30)

III. Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį pasitvirtino, o būtent: D. V. 2023 m. liepos 29 d. apie 21.53 val. (duomenys neskelbtini), daugiabučio namo kieme, vairavo motorinę transporto priemonę - automobilį ,,TOYOTA COROLLA“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemones neblaiviems asmenims, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, alkoholio kiekio matuokliu „Alcotest 6810“, Nr. (duomenys neskelbtini), patikros sertifikato Nr. (duomenys neskelbtini), jam nustatytas 2,77 promilių neblaivumas.

Kaltinamasis D. V. savo kaltę pripažino, teisiamojo posėdžio metu jis nurodė, jog vairavo transporto priemonę neblaivus, neblaivumo patikros rezultatų alkotesteriu neginčijo. D. V. kaltę patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys – policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai, ikiteisminio tyrimo metu duoti liudytojų parodymai, apžiūros protokolai. Taigi, teisiamajame posėdyje neginčijamai nustatyta, kad D. V. sąmoningai sėdo už vairo ir vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, kad D. V. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje.

IV. Dėl laidavimo instituto taikymo

Teisminio bylos nagrinėjimo metu S. V. prašė perduoti D. V. jos atsakomybei pagal laidavimą ir atleisti kaltinamąjį nuo baudžiamosios atsakomybės be užstato, o baudžiamąją bylą nutraukti.

Pagal BK 40 straipsnį, asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką, ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ir kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys.

D. V. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Kaltinamasis administracine tvarka metų laikotarpyje baustas (1 t., b.l. 94-96). Psichiatrinis gydymas, įskaita – neregistruotas. Priklausomybės ligų gydymas, įskaita - Priklausomybės ligų centre neužregistruotas. Jis neteistas, dirba, turi pastovią gyvenamąją vietą. Visos kaltinamąjį charakterizuojančios aplinkybės leidžia pagrįstai manyti, kad kaltinamasis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, ką ir pats teisme pasižadėjo.

Laiduotoja S. V. teisme nurodė, kad kaltinamasis yra jos ilgametis sugyventinis, su kuriuo kartu augina tris jų vaikus, gerai sutaria. Laiduotojos teigimu, D. V. jos patarimų klauso ir išvadas iš šio įvykio padarė. S. V. yra teigiamai charakterizuojama, ji neteista, turi pastovią gyvenamąją vietą. Iš visų šių aplinkybių darytina išvada, kad laiduotoja yra verta teismo pasitikėjimo ir gali daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Įvertinus visą bylos situaciją, kaltinamojo bei laiduotojos turtinę padėtį, laidavimas skirtinas be užstato bei artimas termino minimumui.

V. Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

BK 42 straipsnio 6 dalies nuostatos numato, kad padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis šio kodekso 67, 68, 68¹, 68², 71, 72, 72¹, 72², 72³ ir 72⁴ straipsniais, gali būti skiriamos viena arba daugiau šių baudžiamojo poveikio priemonių – uždraudimas naudotis specialia teise, viešųjų teisių atėmimas, teisės dirbti tam tikrą darbą arba užsiimti tam tikra veikla atėmimas, įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusio asmens ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusio asmens arčiau nei nustatytu atstumu, dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose, išplėstinis turto konfiskavimas, įpareigojimas pranešti apie gyvenamosios vietos pakeitimą ar išvykimą iš jos. Baudžiamojo poveikio priemonių paskirtis yra padėti įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Spręsdamas klausimą dėl tinkamo teisingumo pricipo įgyvendinimo individualizuojant baudžiamosios atsakomybės sąlygas pritaikymo, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis).

BK 68 straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta nuostata, jog teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų (įstatymo redakcija Nr. XIII-1929, nuo 2019 m. balandžio 1 d.).

Sprendžiant baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo kaltinamajam D. V. klausimą ir atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones. Nustatant šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą, teismas atsižvelgia į kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos rūšį – tyčinis nusikaltimas, susijęs su eismo saugumu, į tai, kad kaltinamasis faktiškai naudojosi specialia teise, vairavo transporto priemonę, kai jam buvo nustatytas 2,77 promilių neblaivumas, nusikaltimo stadiją (baigtas), pobūdį (kaltės forma – tyčia), tai, kad kaltinamasis praeityje neteistas, baustas administracine tvarka, jo veikos motyvus ir tikslus, vieną baudžiamąją atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, kaltinamojo asmenybę ir charakteristiką. Atsižvelgiant į padaryto nusikaltimo pobūdį, siekiant užtikrinti visuomenės saugumą, kaltinamajam pagrįstai skirtina BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punkte, 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti visų rūšių transporto priemones).

Teismas, spręsdamas dėl šios baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis specialia teise – teise vairuoti transporto priemones trukmės, pažymi, jog bylos duomenimis neginčytinai nustatyta, kad D. V. padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių Kelių eismo taisyklių pažeidimų, dėl ko jo veiksmai ir buvo kvalifikuoti ne pagal atitinkamas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (ANK), bet pagal BK nuostatas. Tokie neteisėti kaltinamojo veiksmai sukėlė realų pavojų tiek savo, tiek kitų eismo dalyvių turtui, sveikatai bei eismo saugumui. Be to, kaip jau minėta, pagal BK 54 straipsnio 2 dalį viena iš aplinkybių, į kurias atsižvelgia teismas, skirdamas bausmę, yra kaltininko asmenybė. Tai reiškia, kad bausmės, kartu ir baudžiamojo poveikio priemonės, paskirtis gali būti pasiekta skiriant tokias įstatymo numatytas bausmes ir baudžiamojo poveikio priemones, kurios maksimaliai atitiktų kaltininko asmenybę. Minėta, jog analizuojamu atveju savo kaltę dėl padarytos nusikalstamos veikos D. V. pripažino pilnai, yra teisiamas pirmą kartą, jis pozityviai charakterizuojamas, šeimynines aplinkybes, tačiau 2022 m. liepos 16 d. 8 val. D. V. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai buvo nustatytas lengvas 0,58 prom., jam buvo paskirtas specialiosios teisės atėmimas teisė vairuoti transporto priemones 12 mėn. (administracinio nusižengimo numeris (ROIK) (duomenys neskelbtini), todėl apibendrinus virš išdėstytas aplinkybes, bei atsižvelgiant į protingumo kriterijų ir proporcingumo principą, uždraudimui naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones nustatytinas artimas vidurkiui terminas – 2 (dveji) metai 6 (šeši) mėnesiai (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 68 straipsnis).

BK 72 straipsnis numato, kad šio kodekso uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas turi būti konfiskuojami. Kitam fiziniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu perleisdamas turtą kaltininkui ar kitiems asmenims, jis žinojo arba turėjo žinoti ir galėjo žinoti, kad šis turtas bus naudojamas šio kodekso uždraustai veikai daryti (BK 72 straipsnio 4 dalies 1 punktas). Šioje byloje duomenimis nustatyta, kad įvykio metu kaltinamojo vairuotas automobilis ,,TOYOTA COROLLA“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“ (1 t., b.l. 56-58). Kaip nustatyta VšĮ “Emprekis“ duomenimis, automobilio "Toyota Corolla 1.8 Hybrid ActivePlus Aut." vertė su PVM yra 27390,00 eurai (be PVM 2163810,00 eur.). (b.l. 47).

Įvykio metu kaltinamojo vairuota, tačiau kaltinamajam nepriklausanti transporto priemonė atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nusikalstamos veikos priemonės sąvoką BK 72 straipsnio prasme, o taip pat transporto priemonė tiesiogiai įvardijama BK 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicijoje, kaip komentuojamame straipsnyje įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymo priemonė.

Teismų praktikoje nurodoma, kad nusikalstamos veikos padarymo priemonės, kitaip nei rezultato, konfiskavimo tikslas – pirmiausia atimti galimybę dar kartą panaudoti šią priemonę nusikalstamais tikslais, taip pat daryti atitinkamą prevencinį poveikį taip veikti linkusiems asmenims. Todėl taikant BK 72 straipsnio 5 dalies nuostatas, t. y. konfiskuojant ne pačią nusikalstamos veikos padarymo priemonę, bet jos vertę pinigais, turėtų būti apsvarstoma, ar tokia baudžiamojo poveikio priemonė atitinka turto konfiskavimo tikslus, taip pat įvertinamas tokio išieškojimo proporcingumas. Tai reiškia, kad už teisės pažeidimą skiriamos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas turi būti individualizuotas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-262-489/2017). Kasacinės instancijos teismo praktikoje pasisakyta, kad, sprendžiant konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimo klausimą proporcingumo principo taikymo kontekste, reikia vertinti visas byloje esančias reikšmingas aplinkybes, tai yra atsižvelgti tiek į padaryto nusikaltimo aplinkybes, tiek į nusikaltimą padariusį asmenį apibūdinančius duomenis ir kitas šiam klausimui išspręsti turinčias reikšmės aplinkybes (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-119-976/2018, 2K-315-303/2018, 2K-72-489/2020). Teismas, svarstydamas BK 72 straipsnio 5 dalyje nustatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo proporcingumo klausimą, turi diskreciją spręsti, ar iš asmens konfiskuojama visa konfiskuotino turto vertė, ar tik jos dalis (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-315-303/2018, 2K-17-788/2019, 2K-195-788/2019, 2K-50-303/2020).‏‏‎

Todėl teismas, atsižvelgdamas į kaltinamajam nustatytą girtumo laipsnį, tai, kad automobilis priklauso ne kaltinamajam, sprendžia, kad vadovaujantis BK 72 straipsnio 5 dalimi, šiuo atveju yra spręstinas D. V. vairuoto automobilio vertės konfiskavimo valstybės naudai klausimas. Taigi, teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, nustatydamas konfiskuotino turto vertę, remiasi byloje esančioje VšĮ“Emprekis“ pažyma apie transporto priemonę nurodyta automobilio verte ir sprendžia, kad, nesant jokių kitų duomenų dėl automobilio vertės, kaltinamojo D. V. įvykio metu vairuoto automobilio ,,TOYOTA COROLLA“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertė nusikalstamos veikos padarymo metu buvo 27390,00 eurai (be PVM 2163810,00 eur.). (b.l. 47).

Įstatymai nereglamentuoja ir teismų praktikoje nėra išaiškinta, kokia turto vertės dalis konfiskuotina, – tai sprendžia teismas konkrečioje byloje, atsižvelgdamas į konkrečias aplinkybes. Taigi, sprendimas konfiskuoti nusikalstamos veikos priemonę ar jos vertę taikant laidavimą priimamas, visų pirma, įvertinus tokio konfiskavimo taikymo būtinumą ir proporcingumą, antra, įvertinus, ar proporcinga yra konfiskuoti visą ar tik dalį (ir kokią konkrečiai dalį) nusikalstamos veikos priemonės vertės. Kartu pažymėtina, kad konfiskuotino turto vertės dalies dydis yra daugiau fakto, o ne teisės klausimas (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-250-976/2020).

Teismas, įvertinęs nusikalstamos veikos pobūdį, byloje nustatytas aplinkybes, sprendžia, kad minėtos baudžiamojo poveikio priemonės taikymas visa apimtimi šiuo atveju neatitiktų proporcingumo principo ir varžytų asmenį labiau negu reikia visuotinai svarbiems tikslams pasiekti. Todėl siekiant tinkamo įstatymo leidėjo suformuotų tikslų įgyvendinimo, kriminalizavus vairavimą esant neblaiviam, bei atsižvelgiant į D. V. šeimyninę padėtį, darbo turėjimą, pajamas, nekilnojamojo turto neturėjimą, t. y. kad jis turi šeiminius santykius, augina tris mažamečius vaikus, yra vienintelis savo šeimos ir vaikų išlaikytojas, gaunamų pajamų dydį, (1 t., b.l.12-141), iš kaltinamojo D. V. išieškotina dalis automobilio vertės suma, t. y. 5000,00 Eur. Toks sprendimas šiuo atveju neprieštarauja teisingumo principui ir užtikrina baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – paskirtį, o viena iš tokių paskirčių – užkirsti kelią ateityje daryti nusikalstamas veikas.

Atkreiptinas dėmesys į tai, kad BK 72 straipsnis reglamentuoja turto konfiskavimo taikymo sąlygas ir aplinkybes. BPK VII dalies normos, reglamentuojančios nuosprendžio ir nutarties vykdymą, nenumato galimybės išdėstyti iš asmens išieškotos konfiskuotino turto vertės atitinkančios pinigų sumos mokėjimo dalimis tam tikram laikotarpiui ar nustatyti terminą, per kurį asmuo privalo sumokėti konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą. BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punkte nurodyta, kad įsiteisėjęs nuosprendis dėl baudžiamojo poveikio priemonių – turto konfiskavimo ir išplėstinio turto konfiskavimo – pateikiamas vykdyti antstoliams. Vadovaujantis BPK 357 straipsnio 6 dalimi, jeigu nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas arba išplėstinis turto konfiskavimas, nuosprendį paskelbęs teismas nuosprendžio nuorašą, konfiskuotino turto dokumentų nuorašus ir vykdomąjį raštą išsiunčia nuosprendžio vykdymo vietos antstoliui ir apie tai raštu praneša teritorinei valstybinei mokesčių inspekcijai. Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau –BVK) 22 straipsnyje numatyta tik baudos bausmės ilgesnio sumokėjimo termino nustatymo galimybė. O turto konfiskavimas (šiuo atveju – konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos išieškojimas) kaip baudžiamojo poveikio priemonė negali būti prilyginama baudai kaip bausmei ir negali būti vykdoma BVK nustatyta tvarka.

Taigi, įsiteisėjęs nuosprendis dėl BK 72 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės perduodamas bausmę vykdančiai institucijai – antstoliui, kuris nuosprendį vykdo vadovaudamasis atitinkamomis CPK nuostatomis (CPK 584 straipsnio 1 dalies 2 punktas). CPK 624 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, jeigu skolininkas per raginime įvykdyti sprendimą nustatytą terminą teismo sprendimo neįvykdo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt dienų nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas įvykdyti sprendimą, pradeda jį vykdyti priverstinai. Vadovaujantis CPK 625 straipsnio 1 dalimi, vykdomąjį dokumentą vykdantis antstolis šio kodekso nustatyta tvarka savo iniciatyva arba vykdymo proceso dalyvių prašymu savo patvarkymu vykdymo veiksmus gali atidėti, vykdomąją bylą sustabdyti ar vykdomąjį dokumentą grąžinti išieškotojui. Taigi, įstatymas numato, jog antstolis gali spręsti dėl vykdymo veiksmų atidėjimo ir vykdomosios bylos sustabdymo. Tad kaltinamajam išaiškintina, kad jis nuosprendžio vykdymo metu neturėdamas galimybės iš karto sumokėti visos iš jo priteistos konfiskuotino turto vertę atitinkančios pinigų sumos, turi galimybę kreiptis į antstolį dėl atitinkamų sprendimų priėmimo, taip pat ir dėl skolos mokėjimo išdėstymo bei grafiko vykdomojoje byloje.

VI. Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimo

Nagrinėjamoje byloje buvo gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos finansų skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad byloje advokatas Algis Girdutis Šalavka teikė valstybės garantuojamą teisinę pagalbą kaltinamajam. Nurodoma, kad iš viso valstybės naudai priteistinos 66,67 Eur dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Tai, kad valstybės patirtos proceso išlaidos, gali būti atlyginamos jas priteisiant iš nuteistojo (-jų), pripažįstame tiek tarptautinių, tiek nacionalinių teismų naujausioje formuojamoje praktikoje (pvz., žr., Europos žmogaus teisių teismo sprendimas byloje EŽTT 2015 m. lapkričio 5 d. sprendimas byloje Chukayev prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 36814/06); Europos žmogaus teisių teismo 2011 m. birželio 21 d. sprendimas byloje Orlov prieš Rusiją (pareiškimo Nr. 29652/04); Europos žmogaus teisių teismo 1992 m. rugsėjo 25 d. sprendimas byloje Croissant prieš Vokietiją (pareiškimo Nr. 13611/88); Lietuvos apeliacinio teismo nutartys, priimtos baudžiamosiose bylose Nr. 1A-274-654/2020, Nr. 1A-314-307/2020).

Baudžiamojoje byloje kaltinamajam gynėjas buvo paskirtas privalomais pagrindais, kadangi byla išnagrinėta pagreitinto proceso tvarka, be to, byloje esantys duomenys patvirtina, kad D. V. turtinė padėtis nėra gera. Atsižvelgus į tai, kas aukščiau išdėstyta, 66,67 Eur dydžio valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos iš kaltinamojo valstybės naudai nepriteistinos.

VII. Dėl kardomųjų priemonių ir kitų klausimų

Kaltinamajam D. V. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų (vairuotojo pažymėjimo Nr. (duomenys neskelbtini)) paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d., kurios nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos, o baudžiamojo poveikio priemonės – uždraudimo naudotis teise vairuoti transporto priemones terminas yra skaičiuotinas nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d.

Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: D. V. išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) (esantį byloje prie viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus, persiųsti VĮ Regitra klausimo išsprendimui.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 115 straipsniu, 273 straipsniu, 290 straipsniu, 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

D. V., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsniu, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir perduoti laiduotojos S. V. atsakomybei be užstato, nustatant 1 (vienerių) metų laidavimo terminą. Baudžiamąją bylą nutraukti.

Išaiškinti D. V., kad jeigu jis laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jo baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. Jeigu jis laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Išaiškinti S. V., kad ji gali atsisakyti laidavimo.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, paskirti D. V. baudžiamojo poveikio priemonę – draudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 2 (dvejus) metus 6 (šešis) mėnesius, šį terminą skaičiuojant nuo 2023 m. rugpjūčio 1 d.

D. V. paskirtas kardomas priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, specialiosios teisės sustabdymą, dokumento paėmimą, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, valstybės naudai iš D. V. konfiskuoti automobilio ,,TOYOTA COROLLA“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vertės dalį, t.y. 5000,00 Eur.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš D. V. nepriteisti.

Daiktai ir dokumentai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: D. V. išduotą vairuotojo pažymėjimą Nr. Nr. (duomenys neskelbtini) (esantį byloje prie viršelio), nuosprendžiui įsiteisėjus, persiųsti VĮ Regitra klausimo išsprendimui.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus(išaiškinti, kad jei bus teikiamas apeliacinis skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).