- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-10-12
- Bylos Nr.
- 1-573-906/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-11728-2023-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Svajūnas Bliudsukis
- Kaltinamasis
- A. L.
- Advokatai
- Alius Galminas
- Kategorijos
- 1.1.7.2.2Bauda (BK 47 str.)
viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
A. L. (A. L.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Klaipėdoje, Lietuvos Respublikos pilietis, faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis laivavedžiu užsienio įmonėje pagal kontraktą, neteistas
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
A. L. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, tai yra:
2023-04-02 apie 19.58 val. Joniškės g. 27A, Klaipėdoje, pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punktą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems, vairavo transporto priemonę „(duomenys neskelbtini)“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus kai jam nustatytas, 1,72 promilių neblaivumas.
Kaltinamasis A. L. teisiamajame posėdyje pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir parodė, kad vairavo automobilį, reido metu jį sustabdė policijos pareigūnai, buvo patikrintas blaivumas. Alkoholio matuokliu buvo užfiksuotas 1,7 prom. girtumas. A. L. teigė tądien negėręs, nesijautė girtas. Teigė, kad išvakarėse buvo išvažiavę į Liepoją, į koncertą, vartojo alkoholį visą naktį ir iš ryto išėjo miegoti apie 7 ryto. Išsimiegojęs iš viešbučio išvažiavo apie 15 val., vairavo jo draugė. Grįžus namo pas jį pabuvo apie porą valandų, jis išgėrė 1 litrą alaus. Po pusvalandžio ar valandos draugei paprašius parvežti ją namo, pasakė draugei, kad gali vairuoti. Ji nematė, kad A. L. gėrė alų. L. L. teigė, kad neatsakingai pasielgė, pagalvojo, kad greitai nuvažiuos ir grįš. Pravažiavus apie 2 km, Klaipėdos m., prie Joniškės kapinių, buvo reidas. Patikrinimo metu jis pripažino alkotesterio parodymus. Iš karto pastatė automobilį. Automobilį išvežė policijos pareigūnai. Patikrinimo vietoje skambino draugui, kuriam tą mašiną buvo pardavęs. Jie buvo susitarę, kad A. L. dar pasinaudos automobiliu ir atiduos automobilį A. L., kai išplauks į jūrą dirbti. Faktiškai išplaukė į jūrą po savaitės nuo šito įvykio. Kaltinamasis su kaltiname nurodyta vieta, data sutiko. Sutiko, kad buvo neblaivus. Kaltinamasis teigė, kad A. L. yra senas jo pažįstamas. Pastaruoju metu beveik nebendrauja. Draugas gyvena netoli jo, (duomenys neskelbtini).
Į klausimus apie automobilio pardavimo aplinkybes 2023-10-09 teisiamojo posėdžio metu papildomai, parodė, kad automobilį buvo įsigiję maždaug prieš dvi savaites. Po įsigijimo paaiškėjo defektas, leido orinė pakaba, pastovėjęs automobilis sukrypdavo, tačiau dar galėjo būti naudojamas. Teigė, kad vyksta skyrybos su žmona, nors teisme dar nėra bylos. Tam, kad automobilis po skyrybų neatitektų žmonai, nutarė jį parduoti. Teigė, kad automobilio pardavimas vyko 2023-03-28, į jo namus atvažiavus A. L.. Sandorio niekas nematė, susirašinėjimo apie pardavimo aplinkybes nėra išsaugoję, nes viską trindavo, kad žmona nieko nesužinotų. Su A. L. bendravo per programėles, neskambindavo telefonu, todėl negali pagrįsti ir susiskambinimo sandorio dieną. Atsiskaitė grynaisiais. Sandorio grynais pinais nedeklaravo VMI, nes nežinojo, kad reikia. Po sandorio, kaltinamasis paprašė A. L. kol plauks į jūrą leisti pasinaudoti automobiliu. Teigė, kad dirba užsienio kompanijoje laivo kapitonu, kur reikalinga nepriekaištinga reputacija. Po sandorio į Regitrą nevyko, nes draugas turėjo išvykti, nebuvo laiko. Kai buvo sustabdytas policijos pareigūnų, pripažįsta, kad pareigūnams sakė, jog automobilis yra jo, nesakė apie pardavimą, nes niekas jo apie tai neklausė. Sekančią dieną po įvykio nuvyko su A. L. į Regitrą ir įregistravo pirkimo pardavimo sutartį, nuosavybės pasikeitimą. Po to automobilis buvo grąžintas A. L..
Prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Laiduotoja prašo paskirti jo draugę T. Š., su kuria palaiko artimus ryšius, planuoja ateitį kartu su ja. Kartu negyvena, tačiau daug laiko praleidžia kartu.
Nors kaltinamasis A. L. po kaltinamojo akto paskelbimo savo kaltę pripažino visiškai ir davė išsamius parodymus, bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, tačiau teismas nutarė atlikti pilną įrodymų tyrimą, esant neaiškumų dėl nusikalstamos veikos padarymo priemonės –automobilio „BMW xDrive“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) – nuosavybės teisės pasikeitimo po inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką, jo kaltę patvirtina šie įrodymai:
L. T. Š. teisiamajame posėdyje parodė, kad su kaltinamuoju yra draugai, yra faktiniuose artimuose santykiuose, draugauja, bet negyvena kartu, myli vienas kitą. Su kaltinamuoju pažįstami virš 20 metų. Artimiau pradėjo bendrauti pernai birželį. Teigė, kad kaltinamasis klauso jos nuomonės, atsižvelgia į jos patarimus. T. Š. teigė, kad buvo koncerte, buvo vakarėlis. Su draugais nakvojo Liepojoje, išgėrinėjo. Iš ryto vairavo ji, kadangi A. L. blogai jautėsi. Parvažiavo namo ir jai reikėjo grįžti pas save į namus. Klausė, ar jai važiuoti pačiai ar su taksi, ar A. L. ją parveš. Jis sakė, lyg ir gerai jaučiasi. Važiavo namo ir juos sustabdė policijos pareigūnai. A. L. vartojant alkoholį matė tik išvakarėse, vakarėlio Liepojoje metu. Apie 3-4 val., naktį, ėjo miegoti, iš ryto atsikėlė, išėjo ruoštis. Daugiau nematė, kad A. L. vartotų alkoholį. Visą laiką buvo kartu. Teigė ėjusi į tualetą, nežino, ką tuo metu darė A. L.. Kai sustabdė policijos pareigūnai, A. L. pasakė, kad vartojo alkoholio. T. Š. teigė, nejutusi, kad jis išgėręs. Liudytoja teigia, nepateisinanti A. L. elgesio, jei būtų žinojusi, kad jis slėpėsi nuo jos ir išgėrė, ypatingai, kai žinojo, kad jis vartojo išvakarėse, tai tikrai nebūtų leidusi jam vairuoti. Teigė, žinanti tikrai, kad jis gailisi. Sunku matyti, kaip jis graužia save. T. Š. teigia, kad čia pirmas kartas, kai jis vairuoja neblaivus. Teigė, matanti, kad jam yra sunku ir jis pripažįsta kaltę, gailisi dėl to, ką padarė. Ji yra įsitikinusi, kad A. L. daugiau to nedarys. Kiekvienais metais jis iš policijos turi pateikti darbovietei raštą, kad nėra teistas. Jei turėtų teistumą, būtų atleistas iš darbo. Teigė, kad visą laiką praktiškai kartu būna su A. L., t. y. 5 savaites, po to 5 savaitėm jis išvyksta dirbti. Teigė, žinanti, kad jis skiriasi su žmona. Pardavė automobilį BMW (su kuriuo važiavo), nes žmona pradėjo reikalauti pusės sumos už automobilį. Kovo mėnesį sakydavo, kad žada jį parduoti. Kovo pabaigoj, kiek ji žino, A. L. jį pardavė draugui A.. Sandorio sudarymo metu nebuvo kartu, bet žinojo, kad atvažiuoja Ainius pas Artūrą į namus. Jie yra draugai, Artūras sakė, kad tą dieną pardavė automobilį. Tačiau, kadangi jis neturi automobilio, jie susitarė, kad kol dar bus namuose, tai automobiliu naudosis A. L.. T. Š. teigė, nesigilinusi į automobilio pardavimo aplinkybes, bet tikrai žino, kad A. L. ją pardavinėjo. Jis buvo minėjęs, kad kažkas automobiliui yra negerai ir, kad žmona spaudžia. Apie tai, kad automobilį pardavė, sužinojo po to, kai sustabdė pareigūnai, nes jis paskambino Ainiui. Klausė, kodėl jam skambino. Sakė, kad pardavė Ainiui automobilį, todėl jam ir skambino. T. Š. teigė, kad juos pareigūnai sustabdė balandžio 2 d., o kovo pabaigoje A. L. pardavė tą automobilį. Ji teigė žinanti, kad sandoris vyko grynais pinigais. Nežino, ir neklausė, kodėl vyko grynais pinigais, gal turėjo pinigų, gal kažką nuo žmonos slėpė. Jie susitarė, kad A. L. važinėsis iki to laiko, kol išvažiuos į darbą, į Braziliją. T. Š. teigė sutinkanti būti laiduotoja, jei reikia, sutinka laiduoti su užstatu.
Liudytojas A. L. teisiamajame posėdyje parodė, kad tą pačią dieną, kai A. L. sustabdė policijos pareigūnai, apie įvykį jį informavo A. L., kadangi automobilis yra jo (A. L.). Teigė, pažįstamas su A. L. apie 20 metų, tačiau nėra draugai. A. L. jam pardavė automobilį, o po kelių dienų jį sustabdė neblaivų. Nuvykęs į įvykio vietą, norėjo pasiimti automobilį, bet niekas su juo nelabai norėjo kalbėti. Buvo priėjęs prie pareigūnų ir klausė, ar galima paimti automobilį ir kiek jis įpūtė, nekilo minties pasakyti, kad automobilis priklauso jam pačiam. Tai buvo savaitgalis, A. L. jam paskambinęs pasakė, kad įpūtė į alkotesterį, nežinojo ką daryti ir pats nusprendė atvažiuoti į įvykio vietą. Teigė, kad niekas neklausė, ar automobilis jo, dėl to ir nesakė. Buvo jau vakaras apie 19.00 val. Įvykis buvo sekmadienį, o antradienį, po įvykio, pareigūnams jis atvežė automobilio nuosavybės dokumentus. Automobilio BMW pirkimo – pardavimo sandoris įvyko kovo 28 d., t. y. 5 dienos pieš įvykį. A. L. sakė, kad skiriasi su žmona ir dėl to nori parduoti automobilį. Sandorio metu jie buvo dviese pas A. L. namuose, kuriuose įvyko automobilio pardavimo sandoris. A. L. gyvena (duomenys neskelbtini), o A. L. netoliese – (duomenys neskelbtini). Nuvyko pas A. L. po pietų, namie daugiau nieko nebuvo. Atsiskaitė grynais pinigais tą pačią dieną. Jie susitarė, kad grynaisiais sumokės už automobilį. VMI neinformavo apie sandorį. A. L. sumokėjo A. L. 13000 eurų, nors automobilis brangesnis, tačiau buvo orinės pakabos gedimas, tai sumokėjo mažiau. A. L. prašė, kad leistų jam su automobiliu važinėti, kol išplauks į jūrą. Kadangi pats tą pačią dieną išvyko į Vokietiją, leido A. L. važinėti įsigytu automobiliu. Šeštadienį grįžo iš kelionės, o sekmadienį įvyko įvykis. Sandorio dieną susiskambino su A. L. per „Whatsapp“ programėlę. Nesusirašinėjo apie sandorį, viską žodžiu tarėsi. Niekas negali apie sandorį paliudyti. Teigia, galintis pagrįsti, kad turėjo tiek ir daugiau grynųjų pinigų. Atlyginimą gauna per banką, tačiau išsigrynina pinigus. Kadangi A. L. vyko skyrybos, dėl to skubos tvarka sudarė sandorį. Automobilio gedimus prieš sandorį apžiūrėjo savo autoservise, remontas kainavo apie 4000 eurų, jis dabar tvarkingas, važinėja juo. Sutartį dėl automobilio pirkimo atspausdintą atsivežė pas A. L., atsispausdino namuose. Regitros internetiniame puslapyje surado sutarties formą. Kovo 28 d. išvyko į Vokietiją vakare, dar buvo šviesu, kartu vyko kolega, teigė nežinantis, kodėl jo telefonas buvo užfiksuotas Kovo 28 d., 23.00 val. (duomenys neskelbtini). Gal kažką maišo.
Išanalizavęs ir įvertinęs byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus: kaltinamojo parodymus, kuriuose jis pripažįsta kaltę, liudytojų T. Š., L. Š., A. L. parodymus, pareigūnų kūno kamerų įrašus, neblaivumo nustatymo aktą, alkoholio matuoklio metrologinės patikros aktą ir kitą bylos medžiagą, teismas sprendžia, jog įrodyta, kad kaltinamasis A. L. 2023-04-02, apie 19.58 val. Joniškės g. 27A, Klaipėdoje, vairavo automobilį „BMW xDrive“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai jam nustatytas, 1,72 promilių neblaivumas. Pažymėtina, kad kaltinamajame akte nurodytas neblaivumas neįvertinus alkoholio matuoklio paklaidos. Paklaida turi būti vertinama atsakomybėn traukiamo asmens naudai, taigi įvertinus mažiausią nustatytą neblaivumą 1,75 prom. ir atėmus 1,7 % prietaiso paklaidą, kuri nurodyta metrologijos sertifikate, konstatuojamas 1,72 prom. neblaivumas. A. L. savo veiksmais pažeidė Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimą, draudžiantį vairuoti transporto priemonę neblaiviems ir apsvaigusiems nuo psichiką veikiančių medžiagų asmenims. Kaltinamojo nusikalstama veika atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalies nusikaltimo sudėties požymius.
Bausmės skyrimas
Prieš sprendžiant dėl bausmės skyrimo, teismas sprendžia dėl galimybės, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso (toliau tekste – BK) 40 straipsnio 1 dalies nuostatos numato asmens, padariusio baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės pagal asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymą perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio 2 dalies 1-4 punktuose yra nuosekliai išdėstytos kitos būtinos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Teismas taiko BK 40 straipsnį tik esant visų šio straipsnio 2 dalyje išvardytų sąlygų visumai.
Spręsdamas klausimą dėl kaltinamojo A. L. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės taikymo galimybės, teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), anksčiau neteistas ar nebuvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailėjosi. Tačiau, vertinant kaltinamojo asmenybę ir sprendžiant, ar yra pagrindo manyti, kad A. L. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, pažymėtina, kad jis iki nusikalstamos veikos padarymo baustas 36 kartus už administracinius nusižengimus, dėl kelių eismo taisyklių pažeidimų, iš jų 18 nuobaudų galiojančių, padarytų metų bėgyje (t.1, b.l. 199-142). Sutiktina su gynėjo pozicija, kad administracinių nusižengimų ir nusikalstamų veikų pavojingumas neabejotinai skiriasi, tačiau itin didelė administracinių nusižengimų gausa parodo, kad A. L. nesimoko iš skirtų nuobaudų ir nėra linkęs laikytis įstatymų, elgesio taisyklių, šiuo atveju - kelių eismo taisyklių. Pažeidimai šiurkštūs, keliantys pavojų eismo dalyvių saugumui, todėl, teismo vertinimu, šie duomenys nėra bereikšmiai sprendžiant dėl galimybės atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Be to, laidavimo instituto taikymui didelę reikšmę turi laiduotojo kandidatūra. Laiduotojas turi būti ne tik neteistas, nebaustas bet ir pagrįsti galėjimą daryti teigiamą įtaką kaltinamajam. Šiuo atveju, laiduotoja yra A. L. draugė T. Š., su kuria artimai bendrauja nuo 2022 m. birželio. Pažįstami apie 20 metų. Kaltinamasis neišsituokęs, todėl draugystės ryšiai su kita moterimi santuokos metu, negali būti laikomi artimu stipriu socialiniu ryšiu. Vertinant T. Š. gebėjimą daryti teigiamą įtaką A. L. elgesiui, pažymėtini jos parodymai apie tai, kad jei ji būtų žinojusi, kad A. L. slėpdamasis nuo jos ir išgėrė alaus, ypatingai, kai žinojo, kad jis išvakarėse vartojo alkoholio, tai tikrai nebūtų leidusi jam vairuoti. Tai parodo, kad A. L. turi nuo jos paslapčių, nelinkęs atvirauti, slapukauja. Taip pat atkreiptinas dėmesys į tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu T. Š. sėdėjo automobilyje kartu su A. L., nors neblaivumo lygis ženkliai viršija vidutinio girtumo minimalią ribą, ji nepajuto to, nesulaikė nuo vairavimo esant neblaiviam. Be to, primintinos ir administracinės nuobaudos – 18 galiojančių, kurios padarytos jų santykių laikotarpio metu. Teismo vertinimu, T. Š. negali būti pripažinta tinkama laiduotoja. Be to, pažymėtina, kad teismų praktikoje pasisakoma, jog teismas turi teisę, bet ne pareigą atlesti nuo baudžiamosios atsakomybės, esant įstatyme numatytoms sąlygoms. Taigi, šiuo atveju, teismas sprendžia, kad netaikytinas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės institutas pagal laidavimą.
Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais BK 54 straipsnyje, ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį – padarytas vienas nesunkus nusikaltimas, į kaltės formą ir rūšį - nusikalstama veika padaryta tiesiogine tyčia, į nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus – vairavo nesant būtinumo, vežė draugę namo. Atsižvelgiama į nusikalstamos veikos stadiją - veika baigta nuo vairavimo esant apsvaigus pradžios momento. Atsižvelgiama į kaltinamojo asmenybę – anksčiau neteistas, neatleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, nusikalstamą veiką padarė turėdamas 18 galiojančių administracinių nuobaudų už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, daugiausia už greičio viršijimą. Administracinės nuobaudos sumokėtos. Yra dirbantis, teigia, kad dirba laivo kapitonu (duomenys neskelbtini) įmonėje. Yra vedęs, teigia, kad pradėtas skyrybų procesas, tačiau byla neužvesta. Prašo atsižvelgti į tai, kad jo darbe keliamas nepriekaištingos reputacijos reikalavimas, darbdavys kas metai prašo pateikti duomenis apie teistumą, bijo, kad gali netekti darbo.
Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi dėl savo elgesio. Prokurorė prašė nepripažinti šios aplinkybės lengvinančia, nes kaltinamasis siekia išvengti automobilio konfiskavimo sudarė apsimestinį sandorį. Teismo vertinimu, kaltinamasis pripažino privalomus nusikaltimo sudėties požymius, gailisi, tai pripažįstama jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Įvertinus nurodytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam skiriant švelniausią sankcijoje numatytą bausmės rūšį – baudą. Nustatant bausmės dydį, atsižvelgiama į nusikalstamos veikos sunkumą, aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, įvertinama tai, kad yra teisiamas pirmą kartą, kaltinamojo materialinę padėtį, atsižvelgiama į teismų praktiką, į teisingumo ir proporcingumo principus ir bausmės keliamus tikslus, todėl baudos dydis nustatytinas mažesnis už šios bausmės vidurkį (BK 47 straipsnio 3 dalies 2 punktas).
Kaltinamajam nustatytinas dviejų mėnesių baudos sumokėjimo terminas (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 straipsnio 2 dalis).
Dėl baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo
Dėl specialiosios teisės atėmimo
Pagal BK 68 straipsnį, draudimas naudotis specialia teise taikomas tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padaro nusikalstamą veiką. BK 68 straipsnio 2 dalis numato, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Kaltinamasis jam inkriminuotą nusikalstamą veiką padarė naudodamasis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, t. y. vairuodamas transporto priemonę. Byloje nustatyta, kad kaltinamasis padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų, sukeliančių pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai – vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,72 promilių neblaivumas. Iš byloje esančio administracinių nusižengimų registro išrašo apie registruotus administracinius nusižengimus ir priimtus sprendimus už 5 metus matyti, jog sistemingai pažeidinėja KET. Taip pat atsižvelgtina į tai, jog kaltinamasis savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų. Esant šioms aplinkybėms, A. L. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus. Teismas vertina, jog toks teisės vairuoti kelių transporto priemonės uždraudimo terminas yra proporcingas padarytam nusikaltimui ir paskirtos bausmės keliamiems tikslams. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminas skaičiuotinas nuo tos dienos, kai asmeniui buvo realiai atimta galimybė vairuoti transporto priemonę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018-05-29 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-144-628/2018). Šioje byloje A. L. skirta kardomoji priemonė specialiosios teisės sustabdymas 2023-04-05 nutarimu (1 t. b. l. 172-173).
Dėl konfiskavimo
Pagal formuojamą teismų praktiką panašiose bylose, automobilis baudžiamojo įstatymo prasme laikomas nusikalstamos veikos padarymo priemone. BK 72 straipsnio 2 dalis numato, jog konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas. Pažymėtina, jog kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 3 dalis).
BK 72 str. 4 d. 2 p. numato, kad kitam fiziniam ar juridiniam asmeniui priklausantis konfiskuotinas turtas konfiskuojamas, nepaisant to, ar tas asmuo nuteistas už šio kodekso uždraustos veikos padarymą, ar ne, jeigu - šis turtas jam buvo perleistas sudarius apsimestinį sandorį;
BK 72 str. 5 d. numato - kai konfiskuotinas turtas yra paslėptas, suvartotas, priklauso tretiesiems asmenims ar jo negalima paimti dėl kitų priežasčių arba šį turtą konfiskuoti būtų netikslinga, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą.
Nusikaltimą A. L. padarė naudodamasis automobiliu „BMW xDrive“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Byloje kilo ginčas dėl nuosavybės teisės į šį automobilį nusikalstamos veikos padarymo metu. Šiuo atveju, iš baudžiamosios bylos duomenų matyti, kad 2023-04-02, apie 19:58 val., Joniškės g. 27A, Klaipėdoje, sustabdytą transporto priemonę vairavo kaltinamasis A. L., kuris policijos pareigūnams, sustabdžiusiems ir patikrinusiems asmens blaivumą, nurodė, kad jo vairuojama transporto priemonė „BMW“, v.n. (duomenys neskelbtini), priklauso jam (į pareigūnės klausimą, ar yra transporto priemonės savininkas – kaltinamasis A. L. atsakė, kad taip (šią aplinkybę patvirtina pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašas ir jų apžiūros protokolas). Įvykio vietoje kartu su kaltinamuoju buvusi keleivė T. Š. policijos pareigūnams pateikė automobilio registracijos liudijimą, kuriame kaip automobilio „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas buvo nurodytas kaltinamasis A. L.. Taip pat A. L. pasirašė ant priverstinio transporto priemonės nuvežimo akto, kaip šios transporto priemonės savininkas. Pažymėtina, kad šio įvykio metu (per visą laikotarpį) kaltinamasis A. L. nei karto policijos pareigūnams ar kitiems asmenims nenurodė (neužsiminė), kad transporto priemonė „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), faktiškai priklauso kitam asmeniui. Iš VĮ „Regitra“ 2023-04-03 pateiktos informacijos apie kelių transporto priemones matyti, kad kaip transporto priemonės „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininkas – valdytojas nusikalstamos veikos padarymo metu buvo registruotas būtent kaltinamasis A. L.. Iš 2023-03-14 transporto priemonės pirkimo – pardavimo sutarties matyti, kad A. L. minėtą transporto priemonę įsigijo iš UAB „Taurina“ už 17500 eurų, kuriuos sumokėjo įmonei pavedimu, ir šią transporto priemonę registravo savo vardu, ant transporto priemonės užsidėjo būtent jam išduotus numerius (duomenys neskelbtini), kuriuos naudojo nuo 2020 m. ant kitų transporto priemonių. 2023 m. balandžio 4 d. (praėjus 2 d. nuo nusikalstamos veikos padarymo) į ikiteisminio tyrimo įstaigą kreipėsi A. L. draugas A. L., kuris pateikė pareigūnams transporto priemonės registracijos liudijimą išduota VĮ „Regitra“ 2023-04-03 patvirtinanti jo nuosavybės teisę į automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Šiuos duomenis patvirtina ir VĮ Regitra pateikti dokumentai (t.1 b.l. 59-63), iš kurių matyti, kad 2023-04-03 transporto priemonės „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininko pakeitimas įregistruotas, vadovaujantis 2023-03-28 pirkimo pardavimo sutartimi, sudaryta tarp pardavėjo A. L. ir pirkėjo A. L.. Sandorio suma – 13000 Eur. Atsiskaitymas įvykdytas grynaisiais pinigais.
Pažymėtina, kad A. L. buvo atvykęs į įvykio vietą 2023-04-02, kuomet buvo sulaikytas neblaivus A. L.. Logiška manyti, kad jei jis būtų automobilio faktinis savininkas, neabejotinai būtų prašęs jam grąžinti automobilį ir būtų pateikęs nuosavybę įrodančius dokumentus. Nesutiktina su A. L. pozicija, kad niekas jam neleido kalbėti. Pareigūnų kamerų įrašai patvirtina jo dalyvavimą, diskutavimą su pareigūnais, juo labiau, kad buvo kalbama apie galimą automobilio konfiskavimą. Be kaltinamojo ir A. L. parodymų, automobilio pirkimo-pardavimo sandorio 2023-03-28 fakto nepatvirtina jokie bylos duomenys. Teismas prašė pateikti bet kokius duomenis apie ikisutartinius santykius bendravimą, susirašinėjimą dėl sandorio, skambučius vykusius 2023-03-28 (deklaruojamo sandorio dieną), tačiau sandorio šalys tokių duomenų, teigia, negalintys pateikti, nes neva konspiracijos tikslais nuo A. L. žmonos ir trynė susirašinėjimo, bendravimo įstoriją. Teismas teisminio nagrinėjimo metu siekdamas įvertinti, ar sandorio dieną A. L. ir A. L. buvo susitikę, ar bendravo, išreikalavo duomenis iš mobilaus ryšio operatoriaus apie jų telefonų veikimo vietą pagal aptarnavimo ryšio bokštus. Klaipėdos AVPK pareigūnai atlikę pateiktų duomenų analizę, padarė išvadą, kad nėra galimybės patikrinti, ar šie mobilaus ryšio abonentai buvo susitikę 2023-03-28, nes A. L. telefonas veikė neprisijungęs prie mobilaus ryšio operatoriaus UAB „Tele2“ tinklo. Vienintelis skambutis iš A. L. per UAB „Tele2“ tinklą vyko 2023-03-28, 23.55 val. Skambutį aptarnavo ryšio bokštas esantis S. K. r. Pažymėtina, kad šie duomenys prieštaraujo A. L. parodymams, kad jis tuo metu turėjo būti kelionėje į Vokietiją. Ryšio operatorius pateiktame atsakyme nurodo, kad išklotinėje kodinis pavadinimas „SIP“ reiškia, kad skambutis vyko neprisijungus prie UAB „Tele2“ Lietuvos tinklo, pavyzdžiui numeris buvo užsienyje, skambutis vyko per tam tikrą skambinimo programą, virtualų serverį ir pav. Tokių skambučių iš A. L. telefono 2023-03-28 užfiksuoti 21 vnt. Kadangi A. L. ir A. L. duodami parodymus nurodė, jog 2028-03-28 dėl susitikimo susitarė pasiskambinę per „WhatsApp“ programėlę, taigi logiška manyti, kad nors skambutis vyko ir ne per ryšio operatoriaus bokštą tačiau abiejų pašnekovų skambučių laikas turi sutapti. Sulyginus A. L. ir A. L. visus skambučius 2023-03-28 (įskaitant ir „SIP“ kurie vykdomi neprisijungus prie tinklo) nustatyta, kad nė vieno skambučio laikas nesutampa tarp šių mobilaus ryšio abonentų (2 t. b.l. 146-150). Ši loginė išvada paneigia A. L. ir A. L. parodymus apie susitarimą dėl susitikimo. Atitinkamai paneigia ir paties susitikimo faktą, atitinkamai ir automobilio pirkimo – pardavimo sandorio sudarymo faktą 2023-03-28. Teismui nekyla abejonių, kad sandoris dėl automobilio pardavimo buvo sudarytas vėliau, po nusikalstamos veikos padarymo, siekiant išvengti brangaus automobilio konfiskavimo. Taigi sandoris laikytinas apsimestiniu.
Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 1.75 straipsnis, numato, kad Įstatymas gali nustatyti privalomą tam tikrų sandorių teisinę registraciją. Tokia nuostata atitinka privalomą automobilio pirkimo pardavimo sandorio registraciją. Minėtas straipsnis numato, kad „Šalims sandoris galioja, nors ir nėra privalomai įregistruotas“. Tačiau neįregistravus sandorio šalys negali panaudoti sandorio fakto prieš trečiuosius asmenis ir įrodinėti savo teisių prieš trečiuosius asmenis remdamosi kitais įrodymais. (CK 1.75 str. 2 d.) Taigi, šiuo atveju, sutarties šalys, net jei ir būtų buvusios sudariusios automobilio pirkimo pardavimo sandorį, tačiau neįregistravusios viešame registre, toks faktas būtų teisiškai nereikšmingas, vertinant automobilio savininką nusikalstamos veikos padarymo metu.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad nusikalstamos veikos padarymo metu automobilio „BMW xDrive“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) savininku buvo A. L.. 2023-04-03 VĮ Regitra įregistruota 2023-03-28 automobilio „BMW xDrive“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo – pardavimo sutartis tarp pardavėjo A. L. ir pirkėjo A. L. pripažintina apsimestiniu sandoriu, siekiant išvengti automobilio konfiskavimo.
Vadovaudamasis BK 72 str. 3 d., 4 d. 2 p. teismas sprendžia, kad konfiskuotina nusikalstamos veikos padarymo priemonė – automobilis „BMW xDrive“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nusikalstamos veikos padarymo metu faktiškai priklausė kaltinamajam, tačiau 2023-04-03 buvo įregistruotas A. L. vardu.
Daiktas, turintis reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmena, saugoma baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, paliktina saugoti baudžiamojoje byloje.
2023 balandžio 13 d. prokurorės R. Girgždutaitienės nutarimu laikinai apribota kaltinamojo A. L. nuosavybės teisė į butą, esantį Klaipėda, (duomenys neskelbtini), 1.00 vnt., kurio vidutinė rinkos vertė 60 200 Eur, apribojant visiškai disponuoti į pinigų sumą – 17500,00 Eur, paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, po nuosprendžio įsiteisėjimo naikintina.
2023 m. birželio 5 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų patikslinta nutartimi laikinai apribotos nuosavybės teisės automobiliui „BMW xDrive“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), kuris registruotas A. L., a.k. (duomenys neskelbtini) vardu, uždraudžiant laikotarpiu nuo 2023-06-05 iki 2023-12-04 automobilį perleisti, įkeisti, suvaržyti teises į jį, automobilį paliekant saugoti A. L., leidžiant juo naudotis, užtikrinant, kad nebūtų pabloginta jo būklė, paliktinas galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir faktinio konfiskavimo įvykdymo. Įvykdžius automobilio konfiskaciją, nuosavybės teisės apribojimas naikintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301 -308 straipsniais,
nusprendžia:
A. L. (A. L.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – 66 MGL (trijų tūkstančių trijų šimtų eurų) baudą.
Paskirtą baudą A. L. savanoriškai privalo sumokėti per 2 (du) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą pasirinktame banke, įmokos kodas 6801. Sumokėtos baudos kvitą (-us) privaloma pateikti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų klientų aptarnavimo raštinės (dokumentų priėmimas) darbuotojui (S. Daukanto g. 8., Klaipėda, I aukštas) arba elektroniniu paštu klaipedos.apylinkes@teismas.lt. Jeigu teismo paskirta bauda nebus sumokėta nustatytu laiku, bus pateikta vykdyti išieškojimą antstoliui.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsniu, 68 straipsnio 2 dalimi, A. L. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus. Šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuoti nuo 2023 m. balandžio 5 d.
Pripažinti apsimestiniu sandoriu 2023-03-28 transporto priemonės „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutartį tarp pardavėjo A. L. ir pirkėjo A. L..
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu ir 72 straipsnio 4 dalies 2 punktu, skirti baudžiamojo poveikio priemonę – nusikalstamos veikos padarymo priemonės (automobilio) konfiskavimą ir konfiskuoti automobilį „BMW xDrive“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas: (duomenys neskelbtini), kuris šiuo metu priklauso A. L., a.k. (duomenys neskelbtini)
Klaipėdos apylinkės teismo 2023-06-05 nutartimi paskirtą laikiną nuosavybės teisės apribojimą automobiliui „BMW“, v/n (duomenys neskelbtini), VIN: (duomenys neskelbtini), registruotam A. L., a. k. (duomenys neskelbtini) vardu palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo ir faktinio konfiskavimo įvykdymo. Įvykdžius automobilio konfiskaciją, panaikinti nuosavybės teisės apribojimą.
Prokurorės nutarimu 2023-04-13 taikytą A. L. nuosavybės teisių apribojimą į butą, esantį Klaipėda, (duomenys neskelbtini), 1.00 vnt., kurio vidutinė rinkos vertė 60 200 Eur, apribojant visiškai disponuoti į pinigų sumą – 17500,00 Eur palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo. Įsiteisėjus nuosprendžiui panaikinti nuosavybės teisių apribojimą šiam turtui.
Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – CD laikmeną, saugomą baudžiamojoje byloje, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti baudžiamojoje byloje.
Kaltinamojo A. L. vairuotojo pažymėjimą juo disponuojantys asmenys turi perduoti VĮ „Regitra“ (teismui su byla neperduotas vairuotojos pažymėjimas, nenurodyta jo buvimo vieta).
Nuosprendžiui įsiteisėjus, nuosprendžio nuorašą išsiųsti valstybės įmonei „Regitra“, tikslu informuoti apie A. L. taikytą baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones dvejus metus.
Nuosprendžio nuorašą papildomai siųsti A. L., kurio vardu registruota konfiskuojama transporto priemonė, išaiškinant, kad jis yra suinteresuotas asmuo turintis teisę pateikti apeliacinį skundą dalyje liečiančioje jo turtines teises.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Klaipėdos apygardos teismui skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.