Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2019-04-09 · Civilinė byla Nr. e2YT-4074-874/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-04-09
Bylos Nr.
e2YT-4074-874/2019
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vijoleta Kurtkienė
Pareiškėjas
K. R.
Suinteresuotas asmuo
valstybės įmonė Turto bankas, I. R.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-4074-874/2019 m.Teisminio proceso Nr. 2-18-3-00184-2019-9Procesinio sprendimo kategorija 3.4.5.2 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 9 d.Joniškis

Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmų teisėja Vijoleta Kurtkienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo K. R. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, I. R.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas paveldėjimo teisės liudijimui gauti prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. R., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), nekilnojamuosius daiktus: butą/patalpą–butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir jo priklausinius iš kito registro Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą–malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą–daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato–tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotus E. R. vardu pagal 1992 m. birželio 11 d. pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 2-249 ir Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. Butų privatizavimo įstatymą Nr. I-1374 valdė asmeninės nuosavybės teise.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo valstybės įmonė Turto bankas pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad neprieštaraus pareiškėjo prašymo tenkinimui, jei byloje bus įrodytos aplinkybės, kad E. R. asmeninės nuosavybės teise valdė butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), su ūkiniais pastatais, prašė bylą nagrinėti valstybės įmonės atstovui nedalyvaujant.

Suinteresuotas asmuo I. R. teismo nustatytu terminu atsiliepimo į pareiškimą nepateikė, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą jam pranešta viešo paskelbimo būdu, procesiniai dokumentai įteikti viešo paskelbimo būdu

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Pareiškimu, pateiktais rašytiniais įrodymais byloje – pareiškėjo asmens tapatybės kortelės, gimimo liudijimo kopijomis, Joniškio rajono liaudies teismo 1969 m. sausio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1/69 kopija, Gyventojų registro pažymos ir išrašo apie I. R. deklaruotą gyvenamąją vietą kopijomis, Joniškio rajono notarų biuro 2018 m. sausio 30 d. liudijimo Nr. 1-487 kopija, E. R. mirties liudijimo kopija, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų kopijomis, pažymėjimo apie nekilnojamojo daikto ir daiktinių teisių į jį įregistravimo Nekilnojamojo turto registre kopija, santuokos nutraukimo įrašo kopija, buto įkainojimo akto kopija nustatyta, kad Joniškio rajono liaudies teismo 1969 m. sausio 8 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-1/69 santuoka, sudaryta (duomenys neskelbtini) tarp I. R. ir E. R., buvo nutraukta. Minėtame sprendime teismas nustatė, kad po santuokos sudarymo šalys kartu gyveno labai trumpą laiką, kartu negyvena jau šešerius metus, I. R. turi kitą šeimą, gyvena toli nuo E. R. ir jiems atstatyti jau iširusią šeimą nėra jokių galimybių. 1992 m. birželio 11 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, notarinio registro Nr. 2-249 pagal Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. Butų privatizavimo įstatymą Nr. I-1374 E. R. pirko nekilnojamąjį turtą: butą/patalpą–butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir jo priklausinius iš kito registro Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą–malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą–daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato–tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotus E. R. vardu. I. R. ir E. R. ištuoka Joniškio rajono savivaldybės administracijos Teisės ir metrikacijos skyriuje įregistruota 1998 m. rugpjūčio 6 d. (Duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo K. R. motina E. R. Po E. R. mirties liko jos vardu registruotas minėtas nekilnojamasis turtas. Palikimą, likusį po motinos E. R. mirties, priėmė palikėjos sūnus pareiškėjas K. R. Lietuvos Respublikos gyventojų registre duomenų apie asmens I. R., gim. (duomenys neskelbtini), deklaruotą gyvenamąją vietą nėra.

Šalių santuokos nutraukimo procedūra prasidėjo iki 2000 m. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) įsigaliojimo, todėl ji užbaigta pagal tuo metu galiojusias Lietuvos Respublikos santuokos ir šeimos kodekso nuostatas (toliau – SŠK). Pagal SŠK 40 straipsnį santuoka buvo laikoma pasibaigusia nuo to laiko, kai bent vienas iš sutuoktinių įregistruoja santuokos nutraukimą civilinės metrikacijos organuose. Taigi, pagal nurodytoje teisės normoje įtvirtintą teisinį reglamentavimą teismo sprendimo dėl santuokos nutraukimo įsiteisėjimas jos nenutraukė, t. y. iki ištuokos įregistravimo santuoka buvo laikoma galiojančia su visais teisiniais to padariniais. Minėto nekilnojamojo turto pirkimo-pardavimo sutarties sudarymo metu galiojusio SŠK 21 straipsnyje buvo numatyta, kad turtas, sutuoktinių įgytas santuokos metu, yra bendroji jungtinė jų nuosavybė ir laikomas priklausančiu abiem sutuoktiniams, nors jis įformintas vieno iš jų vardu. Dėl to minėto nekilnojamojo turto įgijimas nuosavybėn po to, kai I. R. ir E. R. santuoka buvo nutraukta teismine tvarka, bet dar neįregistravus ištuokos civilinės metrikacijos įstaigoje, laikytinas įgytu I. R. ir E. R. dar esant santuokoje kaip bendroji jungtinė jų nuosavybė ir dėl to pareiškėjas negali paveldėti viso savo motinos turto tol, kol nėra įrodyta, kad tai yra asmeninė palikėjos E. R. nuosavybė.

Byloje nustatyta, kad minėtas nekilnojamasis turtas, kuris buvo įgytas praėjus daugiau kaip dvidešimčiai metų po I. R. ir E. R. santuokos nutraukimo teisme, buvusiems sutuoktiniams kartu negyvenant, nebendraujant, neturint jokių bendrų turtinių interesų, nebuvo ir negalėjo būti įgytas iš bendrų palikėjos ir jos buvusio sutuoktinio lėšų, todėl nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad E. R., mirusi (duomenys neskelbtini), minėtą nekilnojamąjį turtą valdė asmeninės nuosavybės teise.

Pareiškimo patenkinimas sukels pareiškėjui teisines pasekmes – pareiškėjas turės teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą. Byloje yra sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 445 straipsnyje, nes pareiškėjas įrodė, kad kitokia tvarka negali gauti dokumentų, patvirtinančių prašomą nustatyti faktą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-268 straipsniais, 442 straipsnio 1 punktu, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 445-448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad E. R., a. k. (duomenys neskelbtini), mirusi (duomenys neskelbtini), nekilnojamuosius daiktus: butą/patalpą–butą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir jo priklausinius iš kito registro Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą–malkinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pastatą–daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ½ dalį pastato–tvarto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančius (duomenys neskelbtini), teisiškai registruotus E. R. vardu pagal 1992 m. birželio 11 d. pirkimo-pardavimo sutartį, notarinio registro Nr. 2-249 ir Lietuvos Respublikos 1991 m. gegužės 28 d. Butų privatizavimo įstatymą Nr. I-1374 valdė asmeninės nuosavybės teise.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Sprendimą per 30 dienų galima apskųsti Šiaulių apygardos teismui, paduodant skundą Šiaulių apylinkės teismo Joniškio rūmuose.

Teisėja Vijoleta Kurtkienė