- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2013-12-19
- Bylos Nr.
- 2-992-169/2013
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Violeta Erlickienė
- Ieškovas
- A. R.
- Atsakovas
- A. R.
- Advokatai
- Rita Lankutienė
sekretoriaujant teismo posėdžių sekretorei Vilijai Rukšėnienei
išvadą teikiančios institucijos – Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus – atstovui Vladui Narmontui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovei A. R. dėl tėvystės nuginčijimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas A. R. kreipėsi į teismą ieškiniu ir dviem patikslintais ieškiniais, prašydamas: nustatyti, kad jis nėra L. R., gim. (duomenys neskelbtini), V. R., gim. (duomenys neskelbtini), ir R. R., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas; nuginčijus tėvystę, vaikams prašė nepalikti turimų pavardžių; nustatyti, kad (duomenys neskelbtini), gimusios L. R., (duomenys neskelbtini), gimusių V. R. ir R. R. tėvas yra V. P., a. k. (duomenys neskelbtini), arba R. K. ir vaikams suteikti nustatyto jų tėvo pavardę. Nurodė, kad su atsakove susituokė 1991 m. rugsėjo 7 d. Gyvenant santuokoje jiems gimė septyni vaikai: (duomenys neskelbtini), gimė sūnus A. R., (duomenys neskelbtini), – sūnus A. R., (duomenys neskelbtini), – dukra K. R., (duomenys neskelbtini), – dukra L. R., (duomenys neskelbtini),– dukra L. R., (duomenys neskelbtini), – sūnūs V. R. ir R. R.. Pažymėjo, kad atsakovė jau daugelį metų piktnaudžiauja alkoholiu, nesirūpina nei šeimos reikalais, nei vaikais. Dėl tokio asocialaus atsakovės gyvenimo būdo jis ne kartą buvo ją palikęs ir apsigyvenęs pas savo motiną (duomenys neskelbtini). Po to, kai 2008–2009 metais jis gyveno pas savo motiną, šeimai gavus socialinį būstą Viekšniuose, jis tikėjosi permainų atsakovės elgesyje, todėl persikėlė gyventi kartu su ja ir šeima į Viekšnius, tačiau nuo 2012 metų vasaros atsakovė geria visiškai be jokio saiko, kol užminga, alkoholio gėrimu apsiriboja bet kokie jos interesai, ji prageria viską, todėl šeima nebeturi nei maisto, nei malkų. Ieškovas nurodė, kad irstant šeimai pilnamečiai sūnūs A. ir A. apsigyveno su juo (duomenys neskelbtini), dukra K., kuri šių metų rugpjūtį sulauks pilnametystės, liko gyventi su motina (duomenys neskelbtini). Nepilnamečių L., V. ir R. jis nepripažįsta savo vaikais ir nesiima pas save gyventi, o atsakovė neišgali jais pasirūpinti, todėl jie, kaip abiejų tėvų rūpybos netekę vaikai, patalpinti į Mažeikių vaikų našlaičių ir senelių globos namus. Ten pat patalpinta ir dukra L., kuri norėjo rūpintis savo mažaisiais broliukais ir sesute, todėl atsisakė keltis gyventi pas tėvą. Apie tai, jog (duomenys neskelbtini) gimusi L. R. ir (duomenys neskelbtini) gimę dvynukai V. R. ir R. R. nėra jo vaikai, jis įsitikino tik tada, kai visiškai ėmė griūti šeima, t.y. nuo 2013 metų vasaros, kai reikėjo apsispręsti, kas kur gyvens. Į anksčiau iš atsakovės išgirstas dėl tėvystės replikas jis nekreipdavo dėmesio, galvojo, kad čia tik eiliniai atsakovės prisigalvoti argumentai šeimos barnių metu. Tik ėmus šeimai irti ir pasikalbėjus apie tai su savo motina bei vyresniais sūnumis A. ir A., įsitikino, jog jis tikrai negali būti šių vaikų tėvu, kadangi jų pradėjimo metu jau ilgą laiką negyveno su atsakove.
Teismo posėdyje ieškovas A. R. ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti ieškinyje nurodytais motyvais. Patikslino, kad abejonės dėl tėvystės jam kilo, kai L. buvo penkeri metukai, o kai gimė dvynukai V. ir R., jis nuo pat jų gimimo abejojo savo tėvyste, kadangi su atsakove jau negyveno. Be to, atsakovė ir pati ne kartą sakė, kad šie trys vaikai yra ne jo.
Šalies argumentai
Ieškovo A. R. atstovė advokatė Rita Lankutienė, antrindama ieškovui nurodė, kad ieškinys yra visiškai įrodytas tiek paties ieškovo, tiek ir atsakovės parodymais bei ekspertizės išvadomis, todėl turėtų būti tenkinamas nustatant, kad ieškovas A. R. nėra (duomenys neskelbtini), gimusios L. R. bei (duomenys neskelbtini), gimusių dvynukų V. R. ir R. R. tėvas. Nuginčijus tėvystę ieškovo atstovė prašė nepalikti vaikams turimų pavardžių.
Teismo posėdyje atsakovė A. R. patvirtino, kad ieškovas A. R. nėra nei L. R., nei dvynukų V. ir R. R. tėvas. Nurodė, kad šių vaikų tėvas yra V. P..
Teismo posėdyje trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, R. K. paaiškino, kad kai 2011 m. balandžio mėnesį parėjo gyventi į socialinį būstą, ten jau buvo ir ieškovas A. R., ir V. P.. Atsakovė A. R. turėjo tris kambarius, kur skirtinguose kambariuose gyveno ieškovas A. R. ir atsakove A. R., o kitame kambaryje gyveno V. P.. Jis su savo sūnumi gyveno atskirai dviejų kambarių bute su virtuve. Pažymėjo, kad jis nėra nei L. R., nei dvynukų V. ir R. R. tėvas.
Teismo posėdyje išvadą teikiančios institucijos – Mažeikių rajono savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovas Vladas Narmontas nurodė, jog neprieštarauja dėl tėvystės nuginčijimo nepilnamečių L. R. bei dvynukų V. ir R. R. atžvilgiu. Pažymėjo, kad esant įvardintam asmeniui, kuris yra minėtų trijų vaikų tėvas, atsakovės iniciatyva tėvystė šiems vaikams bus nustatyta. Paaiškino, kad net ir tuo atveju, jei atsakovė nesiims aktyvių veiksmų dėl tėvystės vaikams nustatymo, tai galės padaryti vaiko teisių apsaugos skyrius.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau –LR CK) 3.140 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvystės prezumpcija, kad vaiko tėvas gimimo įraše įrašomas vaiko motinos sutuoktinis, jei vaiką pagimdė motina, kuri yra susituokusi. Jeigu manoma, kad toks vaiko kilmės nustatymas neatitinka tikrosios (biologinės) vaiko kilmės iš tėvo, vaiko gimimo liudijime nurodyti duomenys gali būti nuginčijami civilinio kodekso 3.149 – 3.153 straipsniuose nustatyta tvarka. Pažymėtina, kad tėvystės nuginčijimo instituto paskirtis nėra tik biologinės tiesos konstatavimas, todėl, sprendžiant klausimą dėl tėvystės nuginčijimo, taip pat turi būti siekiama užtikrinti, kad vaikas neliktų be tėvo, t. y. tėvystės nuginčijimas turėtų būti taikomas, siekiant nustatyti tikrąją vaiko kilmę (CK 3.146 straipsnio 2 dalis).
Bylos duomenimis nustatyta, jog ieškovas A. R. ir atsakovė A. R. 1991 m. rugsėjo 7 d. sudarė santuoką, akto įrašo Nr. 448 (3 b. l.). Santuokoje jiems gimė septyni vaikai: (duomenys neskelbtini),– sūnus A. R. (4 b. l.), (duomenys neskelbtini),– sūnus A. R. (5 b. l.), (duomenys neskelbtini), – dukra K. R. (6 b. l.), (duomenys neskelbtini) – dukra L. R. (7 b. l.), (duomenys neskelbtini) – dukra L. R. (8 b. l.), (duomenys neskelbtini) – sūnūs V. R. ir R. R. (9, 10 b. l.). Ieškovas yra įrašytas tėvu A. R., A. R., K. R., L. R., L. R., V. R. ir R. R. gimimo liudijimuose (4, 5, 6, 7, 8, 9, 10 b.l.). Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės aktu nustatyta, jog ieškovas A. R. nėra vaikų L. R., a. k. (duomenys neskelbtini) V. R., a. k. (duomenys neskelbtini), ir R. R., a. k. (duomenys neskelbtini), tėvas (38 b. l.). Biudžeto įstaigos Mažeikių rajono socialinių paslaugų tarnybos 2009 m. kovo 19 d. rašte „Dėl A. R. šeimos“ nurodyta, jog kartu su A. R. ir jos vaikais bute gyvena V. P., vaikų tvirtinimu, mama su V. gyvena normalų šeimyninį gyvenimą. Tame pačiame rašte pažymėta, kad ieškovas A. R. tikino, jog į Mažeikius grįžta tik kartą per mėnesį, nes jam nepatinka grįžti į namus, kur kartu su atsakove A. R. gyvena jos pusbrolis V. P. Socialinei darbuotojai ieškovas A. R. nurodė, jog gyvena gretimame kaime pas savo mamą (47 b. l.). Analogiškos aplinkybės pažymėtos ir socialinės darbuotojos, lankiusios atsakovės A. R. šeimą, 2010 m. sausio 4 d. Biudžeto įstaigos Mažeikių rajono socialinių paslaugų tarnybos rašte „Ataskaita už 2009 m. Dėl A. R. šeimos“ (51–52 b. l.). Minėtuose raštuose bei 2009 m. gruodžio 3 d. Biudžeto įstaigos Mažeikių rajono socialinių paslaugų tarnybos rašte „Dėl A. R. šeimos“ išdėstytos aplinkybės apie tai, kaip šeimą lankiusi socialinė darbuotoja, sudarydama socialinių įgūdžių ugdymo ir palaikymo planą, padeda atsakovei A. R., jos vaikams bei kartu su jais gyvenančiam sugyventiniui V. P. tvarkytį šeimos buitį, patvirtina ieškovo nurodytą aplinkybę, jog vaikų, kurių tėvystę ginčija ieškovas, pradėjimo metu atsakovė A. R. gyveno su V. P. (47–48, 49, 50–51 b. l.).
Byloje esančio Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos serologijos ir DNR laboratorijos ekspertizės akto Nr.ES 261/13(01) išvada vienareikšmiškai patvirtina, kad ieškovas nėra atsakovės dukros L. ir sūnų V. bei R. tėvas, susiklosčiusių artimų bendravimo santykių tarp atsakovės vaikų L., V. bei R. ir ieškovo A. R. nenustatyta. Nepilnamečių vaikų L., V. bei R. patalpinimas į Mažeikių vaikų našlaičių ir senelių globos namus tik patvirtina tarp vaikų ir ieškovo nesant jokio socialinio ryšio, kurį nutraukus galimai atsirastų neigiamų psichologinių pasekmių nepilnamečiams vaikams. Įvertinus nurodytas aplinkybes, byloje esant neginčijamam įrodymui, jog ieškovas A. R. nėra atsakovės dukros L. ir sūnų V. bei R. tėvas, spręstina, jog ieškovo ieškinys dėl tėvystės nuginčijimo yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas.
Atsižvelgiant į tai, kad civiliniame kodekse nėra imperatyvios teisės normos, įpareigojančios teismą sprendžiant tėvystės nuginčijimo ar įrašo vaiko gimimo liudijime pakeitimo klausimą kartu spręsti ir tėvystės nustatymo klausimą, atsakovei turint pakankamai duomenų apie galimą vaikų biologinį tėvą pareiga nustatyti tikrąją vaikų L., V. ir R. kilmę paliekama jų motinai A. R., o ieškovo reikalavimas šioje dalyje atmestinas. Taip pat atmestinas ieškovo reikalavimas dėl dabartinių pavardžių L., V. ir R. nepalikimo, nes vaiko pavardė gali būti pakeista tik tėvų ar vieno iš jų pavarde.
Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (LR CPK 96 straipsnio 1 dalis). Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas A. R. Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2013 m. vasario 13 d. sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. SP-541-(7.0476) yra 100 procentų atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų mokėjimo, žyminio mokesčio dalis, proporcinga patenkintai ieškinio reikalavimų daliai – 72 Lt ((100 Lt x 143,9 VKI/1000 x 50%)) bei teisinių išlaidų, kurias pagal Šiaulių valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pateiktą pažymą sudaro 2 230 Lt, dalis, proporcinga patenkintai ieškinio reikalavimo daliai – 1 115 Lt (2 230 Lt x 50%) priteistina iš atsakovės A. R. (LR CPK 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnio 2 dalis).
Mažeikių rajono apylinkės teismo pažymos apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, duomenimis teismas šioje byloje patyrė 42,22 Lt procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurios yra didesnės už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos priteistinos valstybei iš atsakovės, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimo daliai – 21,11 Lt (42,22 Lt x 50%) (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos Teisingumo ministro ir Finansų ministrės 2011-11-07 įsakymas Nr.1R-261/1K-355).
Teismo sprendimo patvirtinta kopija per tris darbo dienas po teismo sprendimo nuginčyti tėvystę įsiteisėjimo dienos išsiųstina vaiko gimimą įregistravusiam Mažeikių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriui, kad šis išregistruotų tėvystę (LR CPK 399 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263–268, 270, 419-423 straipsniais, teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti iš dalies.
Nustatyti, kad ieškovas A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) nėra L. R., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) V. R., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) ir R. R., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), tėvas.
Įpareigoti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyrių teismo sprendimui įsiteisėjus panaikinti vaikų L. R., V. R. ir R. R. gimimo aktuose padarytus įrašus, kad vaikų: L. R., (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), V. R., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), R. R., gim. (duomenys neskelbtini), a .k. (duomenys neskelbtini), tėvas yra A. R., a. k. (duomenys neskelbtini).
Likusioje dalyje ieškinį atmesti.
1 115 Lt (vieną tūkstantį šimtą penkiolika litų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų;
bei 21,11 Lt (dvidešimt vieną litą 11 ct) pašto išlaidų į valstybės biudžetą.
Išaiškinti A. R., jog išlaidas už valstybės garantuojamą teisinę pagalbą privalo sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, banką – AB „Swedbank“, įmokos kodą 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą, o žyminį mokestį ir išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu – į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB banke „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos pavadinimas: žyminis mokestis, įmokos kodas – 5660.
Teismo sprendimo patvirtintą kopiją per tris darbo dienas po teismo sprendimo nuginčyti tėvystę įsiteisėjimo dienos išsiųsti Mažeikių rajono savivaldybės administracijos civilinės metrikacijos skyriui, kad šis išregistruotų tėvystę.
Teismo sprendimas per trisdešimt dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui paduodant apeliacinį skundą per sprendimą priėmusį teismą.