Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2015-08-27 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2610-957/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2015-08-27
Bylos Nr.
1-2610-957/2015
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-46715-2015-4
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Marijus Kursevičius
Kaltinamasis
K. G.
Advokatai
Liudmila Karvelienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2610-957/2015Teisminio proceso Nr. 1-01-1-46715-2015-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.14.1.2.2;
2.10.2.VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugpjūčio 27 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Marijus Kursevičius,sekretoriaujant Evelinai Vėgelytei,dalyvaujant prokurorei Vidai Gedvilienei,kaltinamajam K. G.,kaltinamojo gynėjui advokatei Liudmilai Karvelienei,

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso ir sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje K. G., a. k. (duomenys neskelbtini), teistas:

1. 2005-02-09 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 1 dalį - 500 Lt bauda;

2. 2005-03-14 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – laisvės atėmimu 1 metams, vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėn.;

3. 2005-09-16 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 3 mėnesiams;

4. 2006-01-10 Vilniaus miesto 2 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 6 mėnesiams;

5. 2008-05-14 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį - 6 MGL (780 Lt) bauda;

6. 2009-01-09 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 9 mėnesiams ir 6 MGL (780 Lt) dydžio bauda;

7. 2009-12-02 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 235 straipsnį, galutinė bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 10 mėnesių ir 6 MGL (780 Lt) dydžio bauda;

8. 2012-09-07 Vilniaus m. 3 apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 straipsnio 2 dalį, 178 straipsnio 4 dalį, galutinė bausmė - terminuotas laisvės atėmimas 1 metams 1 mėnesiui, paleistas iš Alytaus pataisos namų 2013-06-14, atlikęs bausmę,

9. 2014-02-18 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 straipsnio 1 dalį (2 epizodai), galutinė bausmė - terminuotas laisvės atėmimas 1 metams;

10. 2014-11-10 Vilniaus m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 178 str. 2 d., galutinė bausmė – laisvės atėmimas 4 mėnesiams; pritaikius LR BK 64(1) str. bausmė sumažinta 1/3, subendrinus ją su ankstesniu 2014-02-18 nuosprendžiu skirta bausme, galutinė bausmė nustatyta 1 metai 2 mėnesiai laisvės atėmimo, bausmė atlikta, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. G. 2015 m. rugpjūčio 18 d., Vilniuje, Pylimo g. 19, pro neužrakintas duris įsibrovęs į statybinį vagonėlį pagrobė R. R. priklausančius nešiojamąjį kompiuterį ,,Acer Aspire 5733“, kurio vertė 200 eurų ir interneto modemą, kurio vertė 60 eurų, tokiu būdu pagrobė svetimą, nukentėjusiajam R. R. priklausantį, 260 eurų vertės turtą, taip padarydamas nukentėjusiajam 260 eurų dydžio turtinę žalą, t. y. padarė nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje.

Kaltinamasis K. G. teismo posėdžio metu savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad galimai 2015 m. rugpjūčio 18 d., po pietų, apie 17.30 val., jis užėjo į vieną statybvietę, esančią Vilniuje, Pylimo gatvėje, kadangi norėjo įsidarbinti, užėjo į ten buvusį vagonėlį. Vagonėlio durys buvo praviros, neužrakintos, todėl jis be jokio vargo į jį pateko. Supranta, kad tokiu būru įsibrovė į patalpą. Vagonėlio kampe pamatė ant stalo gulintį kompiuterį, kompiuteryje buvo įdėtas modemas. Daugiau vagonėlyje jokių vertingų daiktų nepastebėjo. Nieko nelaukęs, jis paėmė kompiuterį su jame įdėtu modemu ir išėjo iš vagonėlio, pasišalino iš statybvietės. Tą pačią dieną, po kelių valandų, jis pavogtą kompiuterį kartu su jame įdėtu modemu pardavė nepažįstamam vyriškiui, sutiktam netoli Vilniaus autobusų stoties. Pardavė už 60 eurų. Dėl savo padarytos nusikalstamos veikos labai gailisi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl kiti bylos įrodymai, teismo posėdyje kaltinamajam ir kitiems proceso dalyviams pareiškus, kad jis susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad tai teisme būtų tiriama ir skelbiama, išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka:

Nukentėjusysis R. R. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis yra UAB ,,Kerpyčius“ projekto vadovas. 2015 m. rugpjūčio 19 d., apie 7.00 val., jis atėjo į statybinį objektą, esantį Pylimo g. 19, Vilniuje, kur yra statybinis vagonėlis. Visas statybos objektas yra aptvertas ir saugomas, pašaliniai asmenys ten lankytis negali. Atrakinęs vagonėlio duris ir įėjęs į vidų, jis iš karto pamatė, kad nėra jo asmeninio nešiojamo kompiuterio ,,Acer Aspire 5733“, juodos spalvos. Kompiuteris priklauso jam, tačiau buvo naudojamas darbo reikalais. Taip pat pasigedo modemo. Kompiuterio vertė yra 200 eurų, modemo vertė 60 eurų. Jis paklausė darbų vadovo Aurimo, ar šis žino, kur yra kompiuteris. Aurimas pasakė, kad trumpam buvo palikęs statybinį vagonėlį atrakintą, o pats buvo išėjęs. Vėliau jie pakvietė apsaugos darbuotoją ir peržiūrėję vaizdo įrašus pamatė, kad į statybinį vagonėlį buvo įėjęs jam nepažįstamas asmuo, kuris galimai pavogė kompiuterį. Dėl vagystės jam padaryta 260 eurų turtinė žala (b. l. 13-14).

Liudytojas A. V. apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis dirba UAB ,,Kerpičius“. 2015 m. rugpjūčio 19 d., 7.00 val., jis atvyko į darbą, adresu Pylimo g. 19, Vilnius, užėjo į statybinį vagonėlį. Jis pastebėjo, kad iš vagonėlio pavogtas nešiojamasis kompiuteris ,,Acer“. Iš karto paskambino apsaugai ir pranešė apie vagystę. Apie 12.00 val. atvyko apsaugos darbuotojai ir peržiūrėjo vaizdo medžiagą. Peržiūrėję vaizdo įrašą, sužinojo, kad 2015 m. rugpjūčio 18 d., apie 17.14 val., į jų neužrakintą vagonėlį pateko vyriškis ir pavogė jų darbinį kompiuterį, kuris priklauso R. R.. Jų objektą saugo saugos bendrovė ,,Sigreta“ (b. l. 22).

Iš 2015 m. rugpjūčio 18 d. vaizdo įrašų, saugomų prie ikiteisminio tyrimo Nr. 01-1-46715-15 medžiagos, matyti, kad juose užfiksuota, kaip 2015 m. rugpjūčio 18 d., laikotarpiu nuo 17.14 val. iki 17.24 val. statybvietėje, Pylimo g. 19, Vilniuje, kurioje stovi mėlynos spalvos vagonėlis, vaikšto vyriškis, apie 35 m. amžiaus, vidutinio kūno sudėjimo, tamsių plaukų, pilkos spalvos megztiniu, mėlynos spalvos marškinėliais, šortais iki kelių (šis asmuo atpažintinas kaip K. G., gim. 1978 m.), kuris 17.24 val. įeina į minėtą vagonėlį, po keliolikos sekundžių išeina kažką prisispaudęs užantyje po megztuku ir pasišalina iš statybvietės (b. l. 26-27, 28-30).

Iš PVM sąskaitos-faktūros matyti, kad kompiuterio Acer Aspire 5733 kaina yra 1299 Lt (b. l. 15).

Motyvuojamoji dalis

Nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus kaltinamojo teisme duotus parodymus bei kitus rašytinius baudžiamosios bylos įrodymus konstatuoja, kad kaltinamojo K. G. kaltė, padarius jam inkriminuotą nusikaltimą, numatytą BK 178 straipsnio 2 dalyje, visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė.

Pagal BK 178 straipsnio 2 dalį inter allia atsako ir tas, kas pagrobė svetimą turtą įsibraudamas į patalpą, saugyklą ar saugomą teritoriją. Pats K. G. savo kaltę visiškai pripažino ir parodė, kad šių metų rugpjūčio 18 dieną, Naugarduko g. praeidamas statybvietę Pylimo gatvėje, nutarė joje paieškoti daiktų pavogti, kuriuos pardavęs galėtų gauti lėšų pragyvenimui. Užėjęs į statybvietės teritoriją ir joje pamatęs vagonėlį, į jį įėjo, kadangi durys buvo neužrakintos. Viduje pamatęs ant stalo gulintį nešiojamą kompiuterį su įdėtu į pastarąjį modemu nutarė juos pavogti ir paėmęs išsinešė, vėliau pardavė stotyje nepažįstamam vyriškiui. Tokie A. K. G. parodymai yra nuoseklūs ir atitinka jo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Be to, tokius kaltinamojo K. G. parodymus patvirtina ir teisme atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka išvardinti įrodymai, t. y. R. R., A. V. parodymai, apsaugos kamerų vaizdo įrašai.

Teismas, įvertinęs pirmiau išdėstytus įrodymus, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog K. G. atidaręs neužrakintas statybinio vagonėlio duris, ir tokiu būdu neteisėtai patekęs į šią patalpą, kas vertinama kaip įsibrovimas, pagrobė R. R. priklausantį turtą: 200 eurų vertės nešiojamąjį kompiuterį ,,Acer Aspire 5733“, ir 60 eurų vertės interneto modemą. Pagal BK 190 straipsnio 1 dalį, tokia turto vertė viršija 3 MGL dydį, tačiau nesiekia 250 MGL dydžio, todėl K. G. padaryta nusikalstama veika kvalifikuotina pagal BK 178 straipsnio 2 dalį.

Dėl K. G. skirtinos bausmės

Skirdamas bausmę K. G. teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis baigtas apysunkis nusikaltimas). Įvertinama ir kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), taip pat tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį K. G. – nedirba, teistas, teistumas neišnykęs, Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitoje įrašytas į priežiūros grupę, diagnozė psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant opioidus, priklausomybės sindromas, VšĮ Respublikinėje Vilniaus psichiatrijos ligoninėje ir VšĮ Vilniaus miesto psichikos sveikatos centruose nesigydė. Šios aplinkybės rodo, kad K. G. linkęs elgtis priešingai visuomenėje nusistovėjusioms teisės ir moralės normoms, iš ankstesnių teistumų ir nuobaudų išvadų nedaro. Atsižvelgdamas į padarytą nusikalstamą veiką ir kaltinamąjį apibūdinančias aplinkybes teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyta bausmės paskirtis bus pasiekta kaltinamajam K. G. už padarytą nusikalstamą veiką paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą bausmę – laisvės atėmimą, kurio dydis nustatytinas mažesnis negu šios bausmės vidurkis. Būtent tokia bausmės rūšis, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, padės pasiekti BK 41 straipsnyje nustatytus bausmės tikslus.

Pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, kaltinamajam K. G. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Ikiteisminio tyrimo metu K. G. nuo 2015 m. rugpjūčio 25 d. 14.00 val. iki 2015 m. rugpjūčio 27 d. 14.00 val. buvo laikinai sulaikytas (b. l. 78-80), todėl šis laikotarpis vadovaujantis BK 66 straipsnio 1 ir 2 dalimis įskaitytinas į skirtinos bausmės laiką. Ikiteisminio tyrimo pareigūno 2015 m. rugpjūčio 27 d. nutarimais jam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 81-83) bei įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje (b. l. 84-85), kurios paliktinos nepakeistos iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Dėl turtinės žalos atlyginimo

Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Šioje baudžiamojoje byloje yra pareikštas nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo R. R. civilinis ieškinys dėl 260 Eur turtinės žalos atlyginimo (b. l. 18). Civilinis ieškinys yra pagrįstas byloje esančiais civilinio ieškovo paaiškinimais, PVM sąskaita-faktūra (b. l. 15) jo neginčija, o priešingai - pripažįsta ir pats K. G.. Įvertinus pirmiau aptartas aplinkybes bei tai, jog kaltinamasis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir teismo posėdžio metu pareikšto civilinio ieškinio sumos neginčijo, t. y. ieškinį pripažino, nukentėjusiojo civilinis ieškinys tenkintinas visiškai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 140 straipsnio 2 dalis).

Dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų priteisimo

Teisme gautas Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų – 23,16 Eur - priteisimo, vadovaujantis BPK 106 straipsnio 2 dalimi, iš K. G..

Vilniaus valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkintinas. BPK 106 straipsnio 1 dalis nustato, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam būna paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, taip pat nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Ši baudžiamoji byla išnagrinėta teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka. Vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 9 punktu tokiose bylose gynėjo dalyvavimas yra būtinas. Taigi, valstybei kilo pareiga užtikrinti kaltinamojo konstitucinę teisę į gynybą, kuri yra absoliuti bei negali būti paneigta ar suvaržyta jokiais pagrindais ir jokiomis sąlygomis. Teismo vertinimu, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis bei jų priteisimas iš kaltinamojo, šiuo atveju, su minėtos teisės įgyvendinimu yra akivaizdžiai nesuderinamas, todėl pasinaudodamas diskrecijos teise, teismas konstatuoja, jog prašymas priteisti antrinės teisinės pagalbos išlaidas yra atmestinas. Pozicijos, jog kaltinamojo gynėjo dalyvavimą pripažinus būtinu, nepriklausomai nuo jo valios, antrinės teisinės pagalbos išlaidos nepriteistinos, laikomasi ir teismų praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje 2K–322/2014).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 432 straipsniu,

nusprendžia:

K. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 178 straipsnio 2 dalyje ir skirti devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir K. G. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą šešiems mėnesiams

Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuteistojo sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

Į paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme išbūtas dvi dienas nuo 2015 m. rugpjūčio 25 d. 14.00 val. iki 2015 m. rugpjūčio 27 d. 14.00 val., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

K. G. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje – palikti galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Iš K. G. nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui R. R. priteisti 260 eurų padarytai turtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Marijus Kursevičius