Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Linas Pukinskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. S., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė) vadovas, žinodamas apie bendrovės finansinę padėtį, t. y. tai, kad bendrovė neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti ir turi susidariusią mokestinę nepriemoką, privalėdamas užtikrinti, kad būtų laikomasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.930¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinto atsiskaitymų grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo pirmenybę teikė atsiskaitymui su kitais Bendrovės kreditoriais, todėl savo neteisėtais veiksmais Bendrovės vadovas pažeidė kreditoriaus Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) interesus. Šiais savo veiksmais E. S. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

E. S. teismui pateiktuose rašytiniuose parodymuose nurodė, kad kaltę pripažįsta ir gailisi dėl padaryto administracinio nusižengimo. Paaiškino, kad visi VMI pareiškime nurodyti mokėjimai tretiesiems asmenims buvo daromi tam, kad Bendrovės gamyba nenutrūktų ir tiekėjai parduotų medžiagas reikalingas užsakymų įvykdymui. Tokiu būdu buvo siekiama tęsti ne tik įmonės komercinę veiklą, generuoti užsakymus, bet ir išsaugoti darbo vietas įmonėje dirbantiems darbuotojams. Priešingu atveju, neturint žaliavų užsakymams atlikti, visi įmonės darbuotojai priverstinai būtų buvę išleisti į prastovas ir negautų jokių pajamų, todėl valstybės biudžetui kiltų ženkliai didesnė žala, nes visas neišmokėtas sumas darbuotojams turėtų padengti būtent valstybė. Taip pat siekdamas išsaugoti ir tęsti įmonės veiklą, jis ilgą laiką negavo darbo užmokesčio ir skola šiai dienai siekia 20 046,56 Eur sumą. Vis dėlto sumažėjus užsakymams palaikyti įmonės gyvybingumą ir išvengti bankroto nebepavyko, todėl jis 2025 m. (duomenys neskelbtini) kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo Bendrovei.

Motyvuojamoji dalis

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą). ANK nenustato kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos, todėl vertinant bei nustatant ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo objektyviosios pusės požymius, turi būti vadovaujamasi kitais teisės aktais, reglamentuojančiais atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą bei tvarką.

Pagal CK 6.930¹ straipsnio 1 dalį, skolininkas fizinis arba juridinis asmuo, kuris neturi pakankamai lėšų pareikštiems reikalavimams patenkinti, privalo atsiskaitymus atlikti nurodyta eile. Fizinis ar juridinis asmuo pirmąja eile privalo atsiskaityti pagal vykdomuosius dokumentus dėl žalos, padarytos dėl sveikatos sužalojimo ar gyvybės atėmimo, atlyginimo ir išlaikymo išieškojimo atvejais. Antrąja eile atsiskaitoma pagal vykdomuosius dokumentus dėl išmokų, atsirandančių iš darbo ir autorinių sutarčių. Trečiąja eile privaloma atsiskaityti pagal mokėjimo dokumentus, nustatančius įmokas į biudžetą (valstybės, savivaldybės, Valstybinio socialinio draudimo fondo ir Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus) ir valstybės pinigų fondus. Tik po to galima vykdyti atsiskaitymus pagal vykdomuosius dokumentus kitiems piniginiams reikalavimams patenkinti, taip pat pagal kitus mokėjimo dokumentus kalendorinio eiliškumo tvarka.

Iš 2026 m. sausio 12 d. VĮ Registrų centras Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas E. S. nuo 2017 m. kovo 29 d. iki 2025 m. rugpjūčio 29 d. buvo UAB (duomenys neskelbtini) vadovas. Byloje esančiame Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos paskyrimo nurodoma, kad Bendrovė yra VMI skolininkė. 2025 m. spalio 6 d. duomenimis, Bendrovės įsiskolinimas valstybės biudžetui – 219 527,71 Eur. UAB (duomenys neskelbtini), turėdama mokestinę nepriemoką valstybės biudžetui, vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, o būtent didžiausi atlikti mokėjimai iš SEB banko: 2025 m. vasario 27 d. atliktas 5 000 Eur mokėjimas UAB (duomenys neskelbtini) nors mokestinė nepriemoka buvo 65 835,29 Eur, 2025 m. kovo 3 d. 16 350 Eur mokėjimas (duomenys neskelbtini), nors mokestinė nepriemoka buvo 54 001,18 Eur, 2025 m. kovo 5 d. atliktas 2 850 Eur mokėjimas UAB (duomenys neskelbtini), nors mokestinė nepriemoka buvo 52 681,47 Eur, 2025 m. kovo 14 d. atliktas 1 500 Eur mokėjimas UAB (duomenys neskelbtini), nors mokestinė nepriemoka buvo 52 681,47 Eur, 2025 m. kovo 17 d. atliktas 2 000 Eur mokėjimas UAB (duomenys neskelbtini), nors mokestinė nepriemoka buvo 52 681,47 Eur, 2025 m. kovo 18 d. atliktas 5 000 Eur mokėjimas „S. B. L.“, nors mokestinė nepriemoka buvo 66 626,87 Eur, 2025 m. kovo 24 d. atliktas 5 000 Eur mokėjimas UAB (duomenys neskelbtini) ir 2000 Eur mokėjimas UAB (duomenys neskelbtini), nors mokestinė nepriemoka buvo 56 135,78 Eur, 2025 m. kovo 25 d. atliktas 5 000 Eur mokėjimas „S. B. L.“, nors mokestinė nepriemoka buvo 51 056,76 Eur. Taigi, matyti, kad Bendrovė, negalėdama padengti visų savo turtinių įsipareigojimų VMI, atsiskaitinėjo su kitais kreditoriais – juridiniais asmenimis, kurie pagal atsiskaitymo eilę yra žemiau nei VMI.

Bendrovė mokestinę nepriemoką turėjo nuo 2025 m. vasario 26 d., tačiau teisę priverstinai išieškoti mokestinę nepriemoką VMI įgijo tik Bendrovei patikslinus pridėtinės vertės ir pelno mokesčių deklaracijas už ankstesnius laikotarpius. Siekiant patikrinti teisės aktuose nustatytą mokesčių mokėtojų pareigų biudžetui vykdymą bei mokestinės nepriemokos susidarymo priežastis, 2025 m. rugpjūčio 5 d. buvo pradėtas Bendrovės operatyvus patikrinimas, operatyvus patikrinimas baigtas 2025 m. rugsėjo 5 d., surašant operatyvaus patikrinimo pažymą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinto atsiskaitymo eiliškumo taikymo sąlygų, yra išaiškinęs, kad sprendžiant, ar skolininko atliktas mokėjimas pažeidžia CK 6.930¹ straipsnio įtvirtintą imperatyvą, turi būti nustatyta, ar egzistuoja pirmesnės eilės kreditoriai, kaip jie įvardijami aptartoje normoje, palyginti su kreditoriumi, kuriam atliktas mokėjimas yra ginčijamas, kai skolininkas atsiskaitymo metu neturi pakankamai lėšų visiems pareikštiems reikalavimams patenkinti (kasacinio teismo nutartys civilinėse bylose Nr. e3K-3-351-611/2017, Nr. 3K-3-175-403/2018). Pažymėtina, kad CK 6.930¹ straipsnyje įtvirtinta imperatyvi nuostata laikytis straipsnyje nustatyto atsiskaitymų su kreditoriais grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarkos, kurios privaloma laikytis visiems. Nei minėtas straipsnis, nei kiti CK straipsniai nenumato jokių išimčių, kad šių nuostatų būtų galima nepaisyti. Ši teisės norma yra skirta būtent tokiai situacijai, kai bendrovėje yra susidariusi sudėtinga finansinė padėtis ir trūksta lėšų atsiskaityti su visais kreditoriais – ši teisės norma reglamentuoja tvarką, kuria turi būti atsiskaitoma su kreditoriais negalint vienu metu patenkinti visų kreditorių reikalavimų.

Nagrinėjamu atveju, įvertinus byloje esančius įrodymus, darytina pagrįsta išvada, kad E. S., būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovas, sąmoningai teikdamas pirmenybę atsiskaitymams su kitais žemesnėje eilėje esančiais kreditoriais, neužtikrino imperatyvaus įstatymo reikalavimo – CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymų su kreditoriais grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo ir tokiu būdu tyčia pažeidė kreditoriaus VMI interesus.

E. S. teismui pateiktuose rašytiniuose paaiškinimuose kaltės neginčijo ir pripažino, kad nesilaikė nustatytos atsiskaitymų su kreditoriais grynaisiais ir negrynaisiais pinigais eiliškumo tvarkos. Jis nurodė, jog nusprendė atsiskaityti su žemesnės eilės kreditoriais, nes priešingu atveju bendrovė nebūtų galėjusi tęsti veiklos ir mokėti darbuotojams darbo užmokesčio. Vis dėlto šie E. S. teiginiai nepaneigia jo, kaip bendrovės vadovo, pareigos laikytis CK 6.930¹ straipsnio 1 dalyje nustatyto atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumo. Būdamas UAB (duomenys neskelbtini) vadovu ir žinodamas, kad bendrovė turėjo nepriemoką Lietuvos Respublikos biudžetui, jis vykdė atsiskaitymus su kitais kreditoriais, nors prieš tai nebuvo įvykdyti privalomi trečiosios eilės atsiskaitymai su valstybės biudžetu, kaip to reikalauja minėta CK norma. Teismo vertinimu, bendrovės finansinių sunkumų laikotarpiu E. S. privalėjo laikytis CK 6.930¹ straipsnio 1 dalies nuostatų, kurios nustato atsiskaitymų su kreditoriais eiliškumą tais atvejais, kai turimų lėšų nepakanka atsiskaityti su visais kreditoriais. Tačiau jis šios pareigos tyčia nevykdė, tokiu būdu pažeisdamas kreditoriaus VMI teises. Atsižvelgiant į tai, jo veika pagrįstai kvalifikuojama kaip administracinis nusižengimas, numatytas ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

ANK 120 straipsnio 1 dalyje nustatyto administracinio nusižengimo padarymas užtraukia juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenimis baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.

Teismas, skirdamas nuobaudą E. S., atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (administracinis nusižengimas susijęs su jo vadovaujamos įmonės padarytu kreditorių teisių pažeidimu), į tai, kad E. S. pripažino kaltę (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Taip pat į tai, kad jis, pažeisdamas mokėjimų eiliškumą, mokėjimus atliko siekdamas išsaugoti bendrovės veiklą. Be to, teismas įvertina administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį apibūdinančius duomenis – Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, E. S. neteistas, o Administracinių nusižengimų registro duomenimis – anksčiau baustas administracine tvarka, paskirtos baudos yra sumokėtos. Įvertinęs visas anksčiau išdėstytas aplinkybes, teismas daro išvadą, jog už ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymą skirtina minėto straipsnio sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – minimali sankcijoje numatyta bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalimi, 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

E. S. pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, ir skirti jam 1 400 Eur (vieno tūkstančio keturių šimtų eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti, kad bauda per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo išsiuntimo ar išdavimo dienos turi būti sumokėta į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą: LT74 4010 0510 0132 4763, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs AB DNB bankas), LT05 7044 0600 0788 7175, esančią AB „SEB bankas”, LT12 2140 0300 0268 0220, esančią banke Luminor Bank, AB (buvęs Nordea Bank AB Lietuvos skyrius), LT24 7300 0101 1239 4300, esančią banke Swedbank, AB, LT42 7230 0000 0012 0025, esančią AB „Medicinos bankas”, LT32 7180 0000 0014 1038, esančią AB „Šiaulių bankas”, LT74 7400 0000 0872 3870, esančią Danske Bank A/S Lietuvos filiale, ar LT78 7290 0000 0013 0151, esančią AB „Citadele“ banke.

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti lėšų gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, gavėjo kodą 188659752, įmokos kodą 1001, mokėjimo paskirtyje – administracinio nusižengimo bylos numerį – eA6.-6-1128/2026.

Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, bauda bus išieškoma priverstinai (Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 676 straipsnio 1 dalis).

Išaiškinti, kad, vadovaujantis ANK 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo administracinio nusižengimo byloje kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.