Klaipėdos apygardos teismo nutartis

2014-11-28 · Byla Nr. ATP-814-417/2014

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2014-11-28
Bylos Nr.
ATP-814-417/2014
Teisminio proceso Nr.
4-33-8-00272-2014-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Eduradas Maškevičius
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. ATP-814-417/2014Teisminio proceso Nr. 4-33-8-00272-2014-1Procesinio sprendimo kategorija: 53.;79.1. (S)
KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2014 m. lapkričio 28 d.Klaipėda

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Eduardas Maškevičius rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. I., gim. 1978-02-20, apeliacinį skundą dėl Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 2 d. nutarimo, kuriuo teismas E. I. pripažino kaltu:

pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 130 str. 1 d. ir paskyrė jam administracinę nuobaudą – 3500 Lt (trijų tūkstančių penkių šimtų litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu ketveriems metams;pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 187 str. 2 d. ir paskyrė jam administracinę nuobaudą – 300 Lt (trijų šimtų litų) baudą.

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsniu galutinę administracinę nuobaudą paskyrė 3500 Lt (trijų tūkstančių penkių šimtų litų) baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu ketveriems metams.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. I. 2014 m. balandžio 30 d. 23.30 val. Rietavo sav., (duomenys neskelbtini)., nepakluso teisėtiems policijos pareigūno reikalavimams laukti, kol bus patikrinti dokumentai, įsėdo į automobilį „F. G.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuvažiavo, vairuodamas transporto priemonę nepakluso policijos pareigūnų teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę, tuo padarė administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR (duomenys neskelbtini) str. 2 d., 130 str. 1 d.

Šalies argumentai

Apeliaciniame skunde E. I. prašo Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 2 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Skunde apeliantas nurodo, kad su padaryto pažeidimo teisine kvalifikacija pagal LR (duomenys neskelbtini) str. 1 d. ir pagal 187 str. 2 d. bei su paskirtąja nuobauda nesutinka, nes pirmosios instancijos teismas pažeidė procesines teises normas, kadangi neobjektyviai išnagrinėjo byloje esančius įrodymus, nepareikalavo pateikti visų būtinų įrodomąją galią turinčių įrodymų iš administracinio teisės pažeidimo protokolą surašiusios institucijos. Skunde apeliantas nurodo, kad apylinkės teismas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą dėl pažeidimo, numatyto (duomenys neskelbtini) str. 1 d. padarymo, turėjo apsiriboti nustatymu, ar tikrai egzistavo visi būtinieji pažeidimo elementai, o būtent – ar egzistavo nurodytame straipsnyje apibūdinta objektyvioji pažeidimo pusė, taip pat ar tinkamai buvo suvoktas reikalavimas stabdyti transporto priemonę, tai yra ar subjektyvioji pusė leidžia teigti padarius pažeidimą. Taigi, spręsti apie pažeidimo padarymą galima pradedant tuo, ar tinkamai buvo išreikšti stabdymo veiksmai, ir baigiant tuo, ar administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo turėjo galimybę objektyviai suvokti, jog būtent iš jo yra reikalaujama sustabdyti vairuojamą transporto priemonę. Toliau skunde apeliantas nurodo, kad sustabdžius automobilį ir jam pateikus dokumentus policijos pareigūnui, nepavykus patikrinti bagažinės, policijos pareigūno reikalavimai jam nebuvo suformuluoti pakankamai aiškiai, jis išvažiavo į komisariatą, nes manė, kad toks yra policijos pareigūnų nurodymas, tai, kad policijos pareigūnai važiavo iš paskos, jam nepasirodė įtartina. Tokie išsamūs nurodymai, kaip pareigūnas nurodo tarnybiniame pranešime: „<...buvo liepta palaukti prie jam priklausančio automobilio, kol bus patikrinti visi vyriškio dokumentai ir bus priimtas sprendimas kaip patikrinti bagažo skyrių...>“, jam pateikti nebuvo ir paprasčiausiai jis nesuvokė, ko iš jo norima, ir nuvyko į Rietavo PK. Apeliantas nurodo, kad teismas privalėjo įvertinti ir nustatyti, ar policijos pareigūnų nurodytų faktinių aplinkybių kontekste E. I., kaip asmeniui, vairuojančiam automobilį, buvo sudaryta galimybė pamatyti ir išgirsti policijos pareigūnų reikalavimą sustabdyti transporto priemonę, ir koks to reikalavimo santykis su teiginiu, kad „teks vykti į policijos komisariatą“. Taip pat apeliantas nurodo, kad teismas, nustatinėdamas (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą, turi įvertinti ne tik policijos pareigūnų paaiškinimų nuoseklumą, bet taip pat tai, kad tokiose bylose reikšmingą įrodomąją galią turi išrašas iš policijos komisariato informacijos žurnalo, kuriame užfiksuota, kad būtent tą dieną, konkrečią valandą, gautas pranešimas, kad stabdomas nestojo automobilį vairavęs asmuo, be to, pareigūnų paaiškinimų nuoseklumas turi sutapti su informacijos žurnale padarytais įrašais. Toliau skunde apeliantas nurodo, kad: „Pagal Policijos patrulių veiklos instrukcijos 77.1 ir 77.2 punktus, jei transporto priemonės vairuotojas nepaklūsta reikalavimui ją sustabdyti, patrulis privalo įsidėmėti kiek įmanoma daugiai informacijos apie transporto priemonę (transporto priemonės valstybinio numerio ženklą, markę, modelį, spalvą, ypatingus požymius) ir pranešti budėtojui; persekioti transporto priemonę patruliniu automobiliu (motociklu), įjungus mėlynos (mėlynos ir raudonos) spalvos švyturėlį (švyturėlius) ir specialius garso signalus, stengtis ją sustabdyti ir nuolat informuoti budėtoją apie judėjimo kryptį...>“. Skunde teigiama, kad garso įrašas, kuriuo remiantis yra įrodinėjama jo kaltė, byloje apskritai netirtas, nors jis turi esminę reikšmę byloje tiriamoms aplinkybėms: kada jis iš vietos išvyko, kokie buvo operatyvūs patrulių paaiškinimai apie įvykį, tokie duomenys leistų nustatyti, ar jis nedelsdamas vyko į policijos komisariatą. Apeliantas nurodo, kad už pasišalinimą iš dokumentų tikrinimo vietos jis yra baudžiamas pagal LR (duomenys neskelbtini) str. 2 d., todėl neteisinga, kad už lygiai tuos pačius veiksmus jis yra baudžiamas ir pagal kitą straipsnį – LR (duomenys neskelbtini) str. 2 d.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Rietavo policijos komisariato Viešosios policijos poskyrio viršininkas nurodo, kad E. I. apeliacinis skundas yra nepagrįstas, todėl turi būti netenkintinas, o Plungės rajono apylinkės teismo priimtas nutarimas yra teisėtas, todėl nekeistinas. Atsileipime nurodoma, kad policijos pareigūnai tikrindami E. I. ir sustabdytą automobilį atliko teisėtus veiksmus, tikrinti automobilį kitoje vietoje poreikio nebuvo, todėl negalėjo būti duotas nurodymas E. I. vykti į policijos komisariatą. Nors E. I. nurodo, kad jam įtarimo nesukėlė tai, jog policijos pareigūnai važiuoja iš galo, įsijungę švyturėlius ir garsinį signalą, tačiau iš pareigūnų tarnybinių pranešimų ir garso įrašų akivaizdu, kad policijos pareigūnai siekė sustabdyti automobilį, reikšdami nurodymus ir per garsiakalbį.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad teismas kiekvienu atveju turi visapusiškai įvertinti visus byloje surinktus įrodymus ir nuspręsti, ar jų pakanka konstatuoti, kad buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar pažeidimą padarė tas asmuo, kuris patrauktas administracinėn atsakomybėn. Administracinio teisės pažeidimo byloje priimtas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės ((duomenys neskelbtini) 257, 284 straipsniai).

(duomenys neskelbtini) str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš (duomenys neskelbtini) straipsnio taip pat galima daryti išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma. Tokioje situacijoje, kai apie įvykį iš įvairių šaltinių yra gaunama skirtinga informacija, sprendimas priimamas nustačius, kurie iš duomenų laikytini patikimais ir kurių patikimumas kelia abejonių. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Tai pamatiniai administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimo principai.

ATPK 302¹¹ straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad apygardos teismas, nagrinėdamas bylą dėl apeliacinio skundo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į paminėtas normas, patikrino byloje esančius įrodymus ir daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ir tinkamai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino ir įvertino surinktus įrodymus bei padarė įrodymais pagrįstas išvadas. Byloje esantys policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai (b. l. 9–10), jų parodymai teismo posėdžio metu (b. l. 30–31) bei kompaktiniame diske pateikti radijo ryšio pokalbiai neabejotinai patvirtina, kad E. I. padarė jam inkriminuojamas veikas.

E. I. administracinių teisės pažeidimų nepripažino ir paaiškino, jog važiuodamas iš Laukuvos link Rietavo apie 23.30 val. buvo sustabdytas policijos pareigūnų. Priėjęs pareigūnas paprašė dokumentų, jis padavė mašinos dokumentus, po to teises, pareigūnas pažiūrėjo dokumentus ir nurodė vykti į Rietavo PK, o pats sėdo į tarnybinį automobilį ir nuvažiavo, dokumentų negrąžino. K. R. nežinojo, kur yra komisariato patalpos, paieškos užtruko apie valandą laiko, nuvykęs į komisariatą sutiko pareigūnus, jie prašė atidaryti bagažinę, patikrino alkotesteriu. Nurodo, jog neturėjo jokio tikslo bėgti nuo pareigūnų, nes viskas buvo tvarkoje.

Nors E. I. neprisipažino padaręs jam inkriminuojamus teisės pažeidimus ir juos neigia, tačiau jo parodymus paneigia nuoseklūs ir sutampantys tarpusavyje liudytojų parodymai bei juos papildantys radijo ryšio pokalbiai, pateikti kompaktiniame diske.

Apklaustas kaip liudytojas M. Krajinas nurodė, jog dirbant kartu su D. N., buvo sustabdytas automobilis „F. G.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) E. I. pateikė prašomus dokumentus, įtarimo dėl neblaivumo nekėlė, buvo paprašytas atidaryti automobilio bagažinę akcizinių prekių kontrolei. Vairuotojas išlipo, tačiau bagažinės negalėjo atidaryti. Norėdamas patikrinti dokumentus ir pasitarti su policijos automobilyje buvusiu kitu pareigūnu, kaip būtų galima patikrinti bagažinę, jis, rankoje laikydamas E. I. pateikus dokumentus, nuėjo prie tarnybinio automobilio ir tada pastebėjo, jog E. I. sėdo į savo automobilį ir nuvažiavo link Rietavo. Tarnybiniu automobiliu, įjungę švyturėlį, garsinį signalą, automobilį ėmė vytis, buvo susisiekta su Klaipėdos apskrities VPK budėtoju, kuris davė nurodymus į įvykį reaguoti ir Plungės r. PK pareigūnams ir dar vienam ekipažui. Nors buvo vejamasi dideliu greičiu, pasivyti nepavyko, vairuotojas į signalus sustoti nereagavo, prie Rietavo persekiojamas automobilis pasuko į Vatušių gatvę ir važiavo link Tverų miestelio, kur persekiojamą automobilį pametė iš akių. Jiems grįžus į Rietavo PK patalpas, apie 2 val. atvyko E. I. ir paprašė grąžinti dokumentus (b. l. 30).

Apklaustas kaip liudytojas D. N. parodė, kad 2014 m. balandžio 30 d. vakare Rietavo savivaldybėje (duomenys neskelbtini) kaime buvo sustabdytas automobilis „F. G.“. Automobilį sustabdė kolega M. Krajinas, jis liko tarnybiniame automobilyje. Vairuotojas bandė atidaryti bagažinę, tačiau nepavyko. Kolegai einant link tarnybinio automobilio, vairuotojas sėdo už automobilio vairo ir dideliu greičiu nuvažiavo. Jie pradėjo vytis automobilį įjungtais švyturėliais ir garsiniu signalu, persekiojo automobilį važiuodami 140–160 km/h greičiu, pranešdami per garsiakalbį, kad vairuotojas sustotų, tačiau vairuotojas nepakluso jų reikalavimams (b. l. 31).

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Informatikos ir ryšių skyriaus pateikto kompaktinio disko su užrašu „Rietavo PK“ aplankale KL10BRAVO pateiktas radijo ryšio pokalbių įrašas, kuriame užfiksuota, jog policijos pareigūnas praneša dėl pasišalinusio vairuotojo, nurodydamas persekiojamo automobilio modelį, markę, valstybinį numerį, praneša aplinkybes, kad tikrinant bagažinę, vairuotojas sėdo į automobilį ir nuvažiavo, tikrinamus dokumentus palikdamas pas juos, kad bagažinėje galimai yra kontrabandinės cigaretės, vairuotojas yra E. I. iš Platelių seniūnijos. Toliau įraše pateikta, kad informacija perduodama kitiems ekipažams, vyksta automobilio persekiojimas. Iš pokalbio aišku, kad pareigūnai pakankamai ilgai persekiojo automobilį, girdėti policijos automobilio įjungtas garsinis signalas, toliau iš pokalbio matyti, kad persekiojimas automobilis išjungė šviesas, pakeitė kryptį ir pareigūnai jo nebematė (b. l. 29, 36).

Apelianto argumentai, jog jis vykdydamas policijos pareigūno nurodymą vyko į policijos komisariatą ir nesuprato, jog iš paskos tarnybiniu automobiliu važiuodami policijos pareigūnai įjungtais šviesos ir garso signalais jį stabdo, yra nepagrįsti ir nelogiški, nes bylos duomenys aiškiai liudija, kad E. I. nepakluso teisėtiems policijos pareigūno reikalavimams laukti, kol bus patikrinti dokumentai, įsėdo į automobilį „F. G.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuvažiavo, vairuodamas transporto priemonę nepakluso policijos pareigūnų teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę. Kaip jau minėta anksčiau, šie apelianto argumentai paneigti pareigūnų tarnybiniais pranešimais, jų apklausomis teismo posėdžio metu, kurie visos bylos metu nekito ir buvo nuoseklūs, be to, tiesiogiai susieti su radijo ryšiu pateiktais duomenimis ir informacija. Šie duomenys visiškai paneigia E. I. argumentus, jog jis nesuprato, kad važiuodamas paskui jį, pareigūnų automobilis jį vejasi, nes iš pokalbių radijo ryšiu aiškiai girdėti tarnybinio automobilio garsinis signalas, suprantama, kad E. I. važiuoja pakankamai dideliu greičiu ir pareigūnai jo pavyti negali, be to, E. I. išjungia automobilio šviesas, kad nebūtų galima jo pamatyti. Be to, pagal pateiktus radijo ryšio duomenis matyti, kad persekiojimas vyksta nuo 23.35 val. iki 00.26 val. (b. l. 29), tai yra kiek mažiau nei valandą laiko.

Apelianto argumentas, jog pateiktas garso įrašas byloje netirtas, taip pat nepagrįstas, nes iš teismo posėdžio protokolo matyti, kad 2014 m. rugsėjo 25 d. teismo posėdžio metu dalyvaujant E. I. buvo išklausyti garso įrašo du diskai (b. l. 40).

Apelianto argumentas, kad teismas privalėjo gauti išrašus iš policijos komisariato informacijos žurnalo ir įvertinti jo duomenis, yra taip pat nepagrįstas, nes tokie prašomi duomenys taip pat yra pateikti minėtuose diskuose, iš kurių matyti radijo ryšio pokalbio laikas (b. l. 28–29), o tokie žurnalai policijos komisariatuose nevedami.

Apelianto argumentas, kad jis pripažintas kaltu pagal du atskirus straipsnius už tą patį teisės pažeidimą, taip pat nepagrįstas, kadangi surinktais duomenimis visiškai įrodyta, kad E. I. 2014 m. balandžio 30 d. 23.30 val. Rietavo sav., (duomenys neskelbtini)., nepakluso teisėtiems policijos pareigūno reikalavimams laukti, kol bus patikrinti dokumentai, įsėdo į automobilį „F. G.“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir nuvažiavo ((duomenys neskelbtini) str. 2 d.), vairuodamas transporto priemonę nepakluso policijos pareigūnų teisėtam reikalavimui sustabdyti transporto priemonę ((duomenys neskelbtini) str. 1 d.), tuo padarė atskirus administracinius teisės pažeidimus, numatytus LR (duomenys neskelbtini) str. 2 d., 130 str. 1 d.

Apygardos teismas teigia, kad šioje byloje netiesioginiai įrodymai su tiesioginiais įrodymais tarpusavyje sujungti nuoseklia ir logiška grandine. Apeliaciniame skunde apeliantas E. I. nepagrįstai teigia, kad apylinkės teismas netinkamai ir nevisapusiškai įvertino byloje surinktus duomenis bei nustatytų duomenų pagrindu netinkamai įvertino nustatytas bylos aplinkybes.

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, apygardos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo išvados padarytos įvertinus byloje esančių įrodymų visumą, todėl pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, jo naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjas

nutaria:

palikti Plungės rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 2 d. nutarimą nepakeistą, E. I. apeliacinio skundo netenkinti.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjas Eduradas Maškevičius