- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-03-09
- Bylos Nr.
- e2S-548-392/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-19255-2022-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginijus Kairevičius
- Atsakovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Dargus“
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Balsius“
- Kategorijos
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Dargus“ atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 4 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Balsius“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei ,,Dargus“ dėl skolos priteisimo ir įpareigojimo perduoti statybos dokumentus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. lapkričio 29 d. sprendimu už akių ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Balsius“ ieškinį tenkino, priteisė iš atsakovės UAB ,,Dargus“ ieškovės UAB „Balsius“ naudai 12 011,12 Eur skolą, 6 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (12 011,12 Eur) už laikotarpį nuo civilinės bylos iškėlimo (2022 m. rugsėjo 22 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 4 484 Eur bylinėjimosi išlaidas. Įpareigojo atsakovę UAB ,,Dargus“ per 30 kalendorinių dienų nuo šio sprendimo už akių įsiteisėjimo dienos pateikti ieškovei UAB „Balsius“ namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos darbų ir panaudotų medžiagų norminius dokumentus, įskaitant: darbo projektą, statybos žurnalus, visas pastato ir tinklų išpildomąsias nuotraukas, šiltinimo medžiagų atitikties deklaracijas, statybos darbų draudimą, vandens gręžinio pasą. Nustatė, kad nustatytu terminu neįvykdžius įpareigojimo perduoti ieškovei namo, esančio (duomenys neskelbtini), statybos darbų ir panaudotų medžiagų norminius dokumentus, atsakovei UAB ,,Dargus“ skiriama 3 Eur bauda ieškovės UAB „Balsius“ naudai už kiekvieną uždelstą dieną iki bus įvykdytas šis įpareigojimas. Priteisė valstybės naudai iš atsakovės UAB ,,Dargus“ 13,44 Eur bylinėjimosi išlaidų.
Atsiliepimas
2. Atsakovė kreipėsi į teismą su prašymu dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo. Nurodė, kad atsakovei nebuvo įteikti procesiniai dokumentai. Statybos rangos vykdymo metu nebuvo tikslaus namo projekto ir techninės dokumentacijos, todėl sąmata buvo preliminari, žodiniu susitarimu buvo atlikti papildomi darbai.
Šalies argumentai
3. Ieškovė prašė atsakovės UAB ,,Dargus“ prašymą panaikinti sprendimą už akių atmesti. Nurodė, kad sprendimas už akių priimtas teisėtai ir pagrįstai. Šalys susitarė dėl namo statybos, ieškovė pervedė 79 500 Eur sumą atsakovei avansu. Kilus ginčui dėl statybos darbų, atsakovė statybos darbus ir sutartį nutraukė. Ieškovė ieškinyje prašė priteisti neatliktų darbų vertę, teismas sprendimu už akių šį prašymą tenkino. Atsakovė ginčija faktą nepateikdama įrodymus dėl darbų atlikimo, o įrodinėdama, kad atliko kitus sutartyje ir sąmatoje nenumatytus darbus, kas viršija iš ieškovės gautą avansą. Atsakovė neteikia jokių argumentų dėl teismo sprendimo nepagrįstumo, jokių įrodymų susijusių su tinkamu prievolės įvykdymu.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
4. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2023 m. sausio 4 d. nutartimi atmetė atsakovės UAB „Dargus“ prašymą peržiūrėti sprendimą už akių.
5. Teismas nustatė, kad atsakovei ieškinys buvo siunčiamas juridinio asmens registracijos adresu, bendrovės vadovo adresu, t. y. buvo siekiama įteikti dokumentus CPK 123 straipsnio 4 dalyje numatyta tvarka, išnaudotos visos galimybės informuoti atsakovę apie iškeltą bylą. Atsakovė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, kad bendrovės vadovas registruotu adresu negyvena ir nežino, kodėl bendrovės registracijos adresu dokumentai neįteikti. Tai, teismo vertinimu, rodo atsakovės nesąžiningumą.
6. Procesinių dokumentų įteikimas atsakovei vyko tris kartus. Bendrovės vadovas, kaip nurodyta prašyme atnaujinti procesą, deklaruotu adresu negyvena, atsakovė nežino procesinių dokumentų neįteikimo priežasčių juridinio asmens buveinės adresu. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo atsakovės prašymą tenkinti, nes atsakovės pasyvų vaidmenį lėmė atsakovės piktnaudžiavimas procesu. Nei atsakovės, kaip juridinio asmens, nei jos vadovo išviešintu adresu realiai nėra, jiems nėra galimybės įteikti procesinius dokumentus.
7. Teismo vertinimu, kitas pagrindas atsisakyti tenkinti atsakovės prašymą peržiūrėti sprendimą už akių yra procesinio prašymo motyvacija. Atsakovė prašydama peržiūrėti sprendimą už akių išeina už ieškovės ieškinio ribų, įrodinėja su ieškiniu nesusijusias aplinkybes. Teismas sprendė, kad nėra pagrindo peržiūrėti sprendimą už akių, nes atsakovės teikiami įrodymai, teisinė argumentacija nesiejama su ieškinio pagrindu ir ieškovės pateiktais įrodymais.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
8. Atsakovė (apeliantė) UAB „Dargus“ atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 4 d. nutartį ir atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės. Atskirojo skundo argumentai:
8.1. Apeliantė nesutinka su pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog tai, kad procesiniai dokumentai buvo siunčiami tris kartus, tačiau nei atsakovės (juridinio asmens) išviešintu registracijos adresu (duomenys neskelbtini) (siųsta 2 kartus), nei atsakovės vadovo viešai nurodytu adresu (duomenys neskelbtini), įteikti nepavyko, vertinama kaip atsakovės piktnaudžiavimas procesu.
8.2. Apeliantė nurodo, kad jai nėra žinomos priežastys, dėl kurių siunčiami procesiniai dokumentai nebuvo įteikti bendrovės viešai nurodomu registracijos adresu (duomenys neskelbtini), kuri yra ir faktinė atsakovės vadovo ir jos šeimos gyvenamoji vieta, kai tuo tarpu butas, nurodytas adresu (duomenys neskelbtini) – tėra nuosavybės teise priklausantis butas, kuris remontuojamas ir atsakovės vadovo šeima jame negyvena jau daugiau nei metus. Nurodė, kad teismo priimtas sprendimas už akių jai buvo įteiktas registracijos adresu (duomenys neskelbtini), todėl nesutinka, kad vien tik iki to siųstų procesinių dokumentų neįteikimas viešai nurodomu registracijos adresu leidžia daryti išvadą dėl jos pasyvaus vaidmens ir piktnaudžiavimo procesu, kai nėra pateikta jokių objektyvių duomenų apie tai, kad ji atliko kokius nors aktyvius panašaus pobūdžio veiksmus, patvirtinančius jos piktnaudžiavimą procesu.
8.3. Apeliantė pažymi, kad viešai pateikiami ne tik jos buveinės registracijos duomenys, bet ir el. pašto adresas, telefono numeris, tačiau šiais kontaktais jokios informacijos apie pradėtą jos atžvilgiu civilinį procesą nebuvo pateikta, nebuvo bandoma susisiekti, todėl sprendžia, jog kitais būdais nebuvo bandoma informuoti atsakovę apie jos atžvilgiu pradėtą civilinį procesą, siekiant užtikrinti jos dalyvavimą.
8.4. Apeliantė nurodo, kad teismas, priimdamas sprendimą už akių, skundžiamą nutartį, nevertino atsakovės nurodytų aplinkybių bei pateiktų įrodymų apie preliminarią sąmatą, kuri buvo tik orientacinio pobūdžio, o ne galutinė ir suderinta. Statybos rangos vykdymo metu nebuvo tikslaus namo projekto ir techninės dokumentacijos. Be to, ieškovė neginčijo atsakovės faktiškai atliktų darbų apimties ir vertės, nurodytų atliktų darbų aktuose, tai patvirtina aplinkybę, jog ieškovė sutiko su tuo, kad atsakovė avansu gautus 79 500 Eur panaudojo ieškovės namo statybai, todėl ieškovės reikalavimas atsakovei gražinti avansu gautą pinigų dalį – 12 011,12 Eur - neatitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo reikalavimų, todėl skundžiama nutartis negali būti pripažinta teisinga.
Atsiliepimas
9. Ieškovė atsiliepimu į atsakovės atskirąjį skundą prašo jį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas, patirtas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepime nurodo šiuos esminius argumentus:
9.1. Atsakovė atskirajame skunde nurodo, jog jai nežinomos priežastys, kodėl teismo procesiniai dokumentai jai nebuvo įteikti. Visgi, ieškovės nuomone, būtent atsakovei šioje proceso stadijoje tenka pareiga pasidomėti, kokios tos priežastys, ir pagrįsti, kad jos yra svarbios, nepriklausančios nuo atsakovės. Atsakovė to nepadarė. Ieškovės įsitikinimu, teismui nepavyko įteikti bylos procesinių dokumentų atsakovei, nes jos buveinė yra registruota tokiu adresu, kuriuo susisiekti su atsakove neįmanoma. Be to, atsakovės vadovas yra registravęs savo gyvenamąją vietą adresu, kuriuo negyvena. Todėl sutinka su teismo padaryta išvada, kad tai rodo atsakovės nesąžiningumą, o procesiniai dokumentai atsakovės nepasiekdavo vien nuo jos priklausančių priežasčių. Išvadą apie atsakovės nesąžiningumą patvirtina ir ta aplinkybė, jog teismo priimtas sprendimas už akių visgi pasiekė atsakovę. Ieškovės nuomone, atsakovė atskiruoju skundu neįrodė, jog teismo sprendimas už akių byloje negalėjo būti priimtas.
9.2. Nei pareiškime dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo, nei atskirajame skunde atsakovė neginčija ieškinyje nurodytų aplinkybių apie tai, kad neatliko dalies suderintoje sąmatoje numatytų darbų, dėl kurių neatlikimo ir buvo teisme pareikštas ieškovės reikalavimas dėl skolos priteisimo. Atsakovė neginčija nei neatliktų darbų fakto, nei neatliktų darbų apimties, nei to, kaip neatlikti darbai ieškovės buvo įkainoti ieškinyje. Pareiškimą ir atskirąjį skundą atsakovė iš esmės grindžia tuo, jog atliko daugiau darbų, nei buvo numatyta suderintoje sąmatoje, kad atliekamų darbų kaina pabrango, kad papildomai atliktų darbų vertė viršija iš ieškovės gautą avansą 9 025,64 Eur suma. Tačiau atsakovė tokiu būdu neįrodinėja ir neįrodo esminės aplinkybės, jog prieš atlikdama tokius darbus atsakovė tarėsi su ieškove laikyti atitinkamus darbus papildomais, ar kad susitarė dėl tokių darbų kainos padidinimo.
9.3. Remiantis CPK 288 straipsnio 4 dalies 1 punktu, išnagrinėjęs pareiškimą dėl teismo sprendimo už akių peržiūrėjimo, teismas panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja, kad šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui. Tačiau atsakovė tokius įrodymus nenurodė ir nepateikė. Ieškovės nuomone, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai sprendė, kad atsakovė kreipėsi į teismą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo ir ginčydama piniginę sumą, neįrodinėdama, kad prievolę įvykdė tinkamai ir yra be pagrindo pagal sutartinės prievolės neįvykdymą priteisti ieškovei pinigai, o nurodydama, kad atsakovė atliko statybos rangos darbus, kurie nebuvo numatyti sutartyje, sąmatoje. Atsakovė prašydama peržiūrėti sprendimą už akių išėjo už ieškinio ribų, įrodinėjo su ieškiniu nesusijusias aplinkybes. Ieškovės nuomone, nėra pagrindo peržiūrėti sprendimą už akių, nes atsakovės teikiami įrodymai, teisinė argumentacija nesiejama su ieškinio pagrindu ir ieškovės pateiktais įrodymais.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksas (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą apskųstoje dalyje ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
11. Apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria atmestas atsakovės pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
12. Nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas priėmė sprendimą už akių, nes sprendė, kad procesiniai dokumentai (ieškinys su priedais ir teismo pranešimas) apeliantei įteikti CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, tačiau ji atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Apeliantė pareiškime dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, kad atsakovei nebuvo įteikti procesiniai dokumentai, teismas neišnaudojo kitų dokumentų įteikimo būdų, todėl atsakovei nebuvo tinkamai pranešta apie pareikštą ieškinį, be to teismo priimtas sprendimas už akių yra nepagrįstas, nes statybos rangos vykdymo metu nebuvo tikslaus namo projekto, techninės dokumentacijos, todėl sąmata buvo preliminari, žodiniu susitarimu buvo atlikti papildomi darbai. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje su šiais apeliantės argumentais nesutiko, pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, atmetė.
13. CPK 288 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad teismas, išnagrinėjęs pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo, panaikina sprendimą už akių ir atnaujina bylos nagrinėjimą, jeigu konstatuoja bent vieną iš šių aplinkybių: 1) šalies pareiškime nurodyti įrodymai gali turėti įtakos priimto sprendimo už akių teisėtumui ir pagrįstumui; 2) byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių. Nagrinėjamu atveju, sprendžiant skundžiamos nutarties teisėtumo klausimą, visų pirma spręstina, ar pirmosios instancijos teismas galėjo priimti sprendimą už akių. Taigi, aktuali yra ta aplinkybė, ar apeliantei, kaip procesinio dokumento – atsiliepimo į ieškinį nepateikusiai šaliai, buvo tinkamai įteikti procesiniai dokumentai – ieškinys su priedais ir teismo pranešimas.
14. CPK 122 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad juridiniams asmenims visi procesiniai dokumentai įteikiami juridinių asmenų registre nurodytu buveinės adresu, išskyrus atvejus, kai juridinis asmuo nurodo kitą procesinių dokumentų įteikimo adresą arba kai įteikiama elektroninių ryšių priemonėmis. CPK 123 straipsnis reglamentuoja procesinių dokumentų įteikimo tvarką. Šio straipsnio 4 dalis nustato, kad kai procesinį dokumentą pristatantis asmuo neranda adresato juridinio asmens buveinės vietoje ar kitoje juridinio asmens nurodytoje vietoje, procesinis dokumentas įteikiamas bet kuriam kitam įteikimo vietoje esančiam juridinio asmens darbuotojui. Kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta, procesinis dokumentas siunčiamas juridinio asmens buveinės adresu ir laikomas įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo. Pastaroji teisės norma nustato procesinių dokumentų įteikimą pagal įstatymą, netikrinant, ar dokumentas faktiškai buvo asmeniui įteiktas.
15. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje procesinių dokumentų tinkamą įteikimą grindė CPK 123 straipsnio 4 dalimi. Nustatyta, kad procesiniai dokumentai atsakovei 2022 m. rugsėjo 22 d. buvo siųsti ieškovės ieškinyje nurodytu atsakovės buveinės adresu, t. y. (duomenys neskelbtini), tačiau 2022 m. spalio 8 d. dokumentai buvo neįteikti. 2022 m. spalio 10 d. procesiniai dokumentai buvo išsiųsti atsakovės vadovui gyvenamosios vietos adresu, (duomenys neskelbtini), tačiau 2022 m. spalio 21 d. dokumentai buvo neįteikti. 2022 m. spalio 24 d. procesiniai dokumentai atsakovei pakartotinai buvo išsiųsti jos buveinės adresu, (duomenys neskelbtini), tačiau 2022 m. lapkričio 7 d. dokumentai buvo neįteikti. Kaip matyti, visais atvejais procesiniai dokumentai atsakovei nebuvo realiai įteikti.
16. Pažymėtina, kad procesinių dokumentų, išsiųstų juridinio asmens buveinės adresu, laikymas įteiktais pagal įstatymą praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo, nepaisant to, kad asmuo faktiškai procesinių dokumentų neatsiėmė ir jie buvo grąžinti teismui, savo esme yra įteikimo fikcija. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad CPK 123 straipsnio 4 dalyje įtvirtinta būtina dokumentų įteikimo siunčiant juos juridinio asmens buveinės adresu sąlyga – kai šioje dalyje nustatyta tvarka procesinių dokumentų įteikti nepavyksta. Taigi, įstatymo leidėjo valia šis teisine fikcija grindžiamas dokumentų įteikimo būdas nustatytas kaip subsidiarus, t. y. gali būti taikomas tik tais atvejais, kai teismas išnaudojo kitas CPK 123 straipsnio 4 dalyje nustatytas procesinių dokumentų įteikimo galimybes. Dėl šios priežasties aiškinant ir taikant CPK 123 straipsnio 4 dalies nuostatą turi būti atsižvelgiama į Europos Žmogaus Teisių Teismo praktiką ir joje suformuluotus tinkamo informavimo kriterijus, taip pat ir į teismo rūpestingumą ir pareigą informuoti šalis apie teisminį procesą. Ši pareiga bus pažeista, jeigu teismas, nesiėmęs papildomų priemonių, iškart po to, kai teismo procesinių dokumentų nepavyko įteikti juridinio asmens buveinėje, antrą kartą išsiųstus juridinio asmens buveinės adresu procesinius dokumentus laikys tinkamai įteiktais pagal įstatymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019).
17. Lietuvos Aukščiausiojo teismo išplėstinė teisėjų kolegija išaiškino, kad, nepavykus faktiškai įteikti procesinio dokumento juridinio asmens registruotos buveinės adresu, teismas turi išnaudoti kitas jam prieinamas protingas priemones, pvz., siųsti dokumentus kitų byloje dalyvaujančių asmenų nurodytais, juridinio asmens vadovo gyvenamosios vietos adresais, naudotis elektroninėmis įteikimo priemonėmis ir kt. Tik išnaudojus šias galimybes procesiniai dokumentai gali būti pripažinti įteiktais praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo į juridinio asmens registruotą buveinę (CPK 123 straipsnio 4 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. kovo 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-7-16-313/2019).
18. Iš ieškovės teismui pateiktų ieškinio priedų matyti, kad šalys susirašinėjo elektroniniu paštu, taigi ieškovei buvo žinomas atsakovės elektroninio pašto adresas. Ieškovė ieškinyje buvo nurodžiusi atsakovės elektroninio pašto adresą. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismui buvo žinoma apie kitus galimus realius procesinių dokumentų įteikimo būdus, tačiau jis neišnaudojo visų jam prieinamų protingų priemonių, siekdamas įteikti procesinius dokumentus ir nebuvo pasiektas efektyvus ir tikslingas atsakovės informavimas apie pradėtą teismo procesą. Tai vertintina kaip teismo, kuriam priklausė pareiga rūpintis tinkamu procesiniu dokumentų įteikimu atsakovei, netinkamas CPK 123 straipsnio 4 dalies nuostatų taikymas.
19. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2018 m. spalio 11 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-361-911/2018 išaiškino, kad teismas turi teisę priimti sprendimą už akių, esant CPK 285 straipsnyje nustatytiems pagrindams, tik tokiu atveju, kai įsitikina, kad asmuo, dėl kurio priimamas sprendimas už akių, realiai buvo informuotas apie pradėtą civilinę bylą. Kitaip tariant, svarbu užtikrinti, kad asmuo būtų bent vieną kartą tinkamu būdu ir laiku informuotas apie prieš jį pradėtą teismo procesą. Tik tokiu atveju bus užtikrintas šalių lygiateisiškumas ir atitiktis CPK įtvirtintai sprendimo už akių paskirčiai.
20. Nustatyta, kad realiai apeliantė apie teisme gautą ieškovės ieškinį nebuvo informuota nė karto. Ji, neturėdama jokios informacijos apie prieš ją pradėtą teismo procesą, neturėjo galimybės domėtis bylos eiga, todėl apeliantei buvo užkirstas kelias įgyvendinti vieną iš pagrindinių proceso teisių – teisę į tinkamą procesą ginant savo interesus. Atsižvelgiant į išdėstytą, darytina išvada, kad vien dėl pirmiau nurodytų motyvų byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių.
21. Padarius šią išvadą, kiti atskirojo skundo argumentai, nebeturi esminės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų nepasisako.
22. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė proceso teisės normas ir byloje negalėjo būti priimtas sprendimas už akių, skundžiama nutartis naikinama ir klausimas išsprendžiamas iš esmės – pareiškimas dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo tenkinamas, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 29 d. sprendimas už akių naikinamas ir bylos nagrinėjimas atnaujinamas iš esmės, atnaujinamas terminas atsiliepimui į ieškinį pateikti (CPK 337 straipsnio 1 dalies 2 punktas).
23. Kadangi šiuo atveju bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme galutinis sprendimas nepriimamas, o panaikinamas procesinis bylą nagrinėjusio teismo sprendimas ir byla grąžinama nagrinėti iš naujo, bylinėjimosi išlaidų klausimas nesprendžiamas. Šis klausimas bus išspręstas pirmosios instancijos teismui bylą išnagrinėjus iš esmės.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 338 straipsniu,
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. sausio 4 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo tenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. lapkričio 29 d. sprendimą už akių.
Atnaujinti bylos nagrinėjimą iš esmės.
Bylą perduoti nagrinėti pirmosios instancijos teismui.