Kauno apylinkės teismo sprendimas

Kėdainių rajono apylinkės teismo teisėjas Algimantas Brigadierius, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovo A. T. ieškinį atsakovams G. V. ir A. V. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų,

Aprašomoji dalis

nustatė

Teismas procesinius dokumentus išsiuntė atsakovų gyvenamosios vietos adresu. 2016-06-22 dokumentai atsakovams buvo įteikti tinkamai (CPK 123 str. 1 d.). Per nustatytą 14 dienų nuo procesinių dokumentų įteikimo dienos terminą ir per protingą terminą jam pasibaigus atsakovai atsiliepimo į ieškinį nepateikė, pratęsti nustatyto termino neprašė, todėl, esant ieškovo prašymui, priimtinas sprendimas už akių (CPK 142 str. 4 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Byloje esančiais duomenimis: 2016-04-25 Turto pardavimo iš varžytynių akto Nr. 0110/15/00909/1 kopija; Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašu nustatyta, jog antstolis iš varžytynių ieškovui A. T. pardavė 49.87 kv. m. bendro ploto dviejų kambarių butą su rūsiu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), priklausiusį buvusiai turto savininkei (atsakovei) G. V., ieškovo nuosavybės teisės įrašas įsigaliojo nuo 2016-05-04. Iš ieškinyje nurodytų aplinkybių matyti, kad atsakovai ginčo patalpų geruoju neatlaisvinam, į ieškovo raginimus nereaguoja.

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 715 straipsnyje nustatyta, jog nuo turto pardavimo iš varžytynių akto pasirašymo momento laikoma, kad yra tinkamai įvykdyta pareiga perduoti turtą pirkėjui ir jam pereina nuosavybės teisė į iš varžytynių parduotą turtą.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad visais atvejais, kai nekilnojamojo daikto savininko teisių pažeidimas pasireiškia negalėjimu naudotis savo daiktu dėl to, kad kitas asmuo juo naudojasi be jokio teisinio pagrindo, savininko teisės ginamos negatoriniu ieškiniu (CK 4.98 straipsnis.) Byloje nėra ginčo, jog ieškovą sieja kokie nors sutartiniai (prievoliniai) teisiniai santykiai (rašytinė nuomos, panaudos sutartis) su atsakovais, taigi ieškovo reiškiami reikalavimai kvalifikuotini taikant CK 4.98 straipsnio nuostatas, t. y. kaip negatorinis ieškinys. Šiuo atveju vienas iš ieškovo pasirinktų jo teisių gynimo būdų – atsakovų iškeldinimas iš ieškovui (savininkui) priklausančių patalpų, kurio reikalavimo esmė yra be sutarties ar kitokio teisinio pagrindo užimamų negyvenamųjų patalpų atlaisvinimas.

Asmuo, pareikšdamas negatorinį ieškinį, turi įrodyti dvi aplinkybes: tai, jog jis yra turto savininkas ir tai, kad jo teisės yra pažeistos. Byloje nėra ginčo, jog ieškovas yra buto savininkas, tą patvirtina ir paminėti rašytiniai duomenys. Taip pat nėra ginčo, jog atsakovai naudojasi ieškovo turtu (butu su rūsiu) be jo sutikimo ar leidimo ir vengia įvykdyti ieškovo reikalavimą išsikeldinti iš užimamų patalpų, dėl to ieškovas negali jomis naudotis, disponuoti, kas neabejotinai rodo ieškovo teisių pažeidimą. Duomenų, kad atsakovai būtų ginčiję turto pardavimo iš varžytynių teisėtumą, byloje nėra.

Atsižvelgiant į tai, jog nepateikta duomenų, kad atsakovai turi teisinį pagrindą naudotis ginčo patalpomis, kurios nuosavybės teise priklauso ieškovui, vadovaujantis daiktinės teisės normomis (CK 4.93, 4.95 str.), ieškinys tenkintinas ir atsakovai iš patalpų iškeldintini su jiems priklausančiais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Ieškovas, be reikalavimo iškeldinti atsakovus iš jam nuosavybės teise priklausančio buto su rūsiu, reiškia ir reikalavimą priteisti nuostolius, kuriuos, pasak ieškovo, jis patiria negalėdamas įsigyto turto išnuomoti.

CK 6.249 str. 1 d. numato, jog žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Šio straipsnio 2 dalis numato, jog jeigu atsakingas asmuo iš savo neteisėtų veiksmų gavo naudos, tai gauta nauda kreditoriaus reikalavimu gali būti pripažįstama nuostoliais

Įvertinus bylos aplinkybes, darytina išvada, kad susiklosčiusi situacija, kai atsakovai, įstatymo nustatyta tvarka nepaneigę ieškovo nuosavybės teisės į ginčo turtą, gyvena jam priklausančiame bute neatlygintinai ir be pagrindo atsisako išsikelti, neatitinka bendrųjų sąžiningumo, teisingumo principų. Todėl šiuo atveju yra pagrindas tenkinti ieškovo reikalavimą ir priteisti iš atsakovų ieškovui atlyginimą už naudojimąsi jam nuosavybės teise priklausančiu turtu. Prašomą priteisti nuostolių sumą ieškovas grindžia rinkoje galiojančiomis panašaus pobūdžio patalpų nuomos kainomis. Teismo vertinimu, ieškovo prašoma priteisti 100 Eur per mėnesį suma yra protingo dydžio, atitinka rinkos kainas, ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovų už naudojimąsi jo turtu nurodytą sumą pripažintinas pagrįstu, todėl tenkintinas.

Išdėstytų motyvų pagrindu iš atsakovų G. V. ir A. V. solidariai priteistinos ieškovo negautos pajamos už nuomą po 100 Eur kas mėnesį, skaičiuojant nuo buto teisinės registracijos – 2016-05-04 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 str. 1 d.). Ieškovo bylinėjimosi išlaidas sudaro 41,00 Eur žyminis mokestis bei 700,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti, iš viso 741,00 Eur. Iš prašymo dėl išlaidų už teisinę pagalbą priteisimo matyti, kad 700 Eur sumą sudaro: 400 Eur už ieškinio surašymą, 100 Eur už 2 val. teisinę konsultaciją bei 200 už atstovavimą teisme. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad byla išnagrinėta rašytinio proceso, atliekant formalų įrodymų tyrimą, sprendžia, jog prašymas priteisti 200 Eur išlaidas už atstovavimą teisme yra nepagrįstas, todėl priteistina advokato teisinės pagalbos išlaidų suma mažintina iki 500 Eur. Šios išlaidos ir žyminis mokesti priteistini ieškovui iš atsakovų lygiomis dalimis (CPK 79-80 str., 88 str., 93 str., 98 str.).

Bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija minimalios 3 Eur sumos, todėl jos iš atsakovų valstybei nepriteistinos (CPK 96 str. 6 d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 262 str. 2 d., 279 str. 2 d., 285-286 str., 307 str. 1 d., teismas

nusprendžia

ieškinį tenkinti iš dalies.

Iškeldinti atsakovus G. V., a. k. (duomenys neskelbtini), ir A. V., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), iš ieškovui A. T., a. k. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklausančio buto su rūsiu, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su jiems priklausančiais daiktais, nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.

Priteisti solidariai iš atsakovų G. V., a. k. (duomenys neskelbtini), ir A. V., a. k. (duomenys neskelbtini), negautas pajamas už buto nuomą po 100,00 Eur (vieną šimtą eurų 00 ct) kas mėnesį, skaičiuojant nuo buto teisinės registracijos – 2016-05-04 iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, ieškovui A. T., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovų G. V., a. k. (duomenys neskelbtini), ir A. V., a. k. (duomenys neskelbtini), po 270,50 Eur (du šimtus septyniasdešimt eurų 50 ct) bylinėjimosi išlaidų ieškovui A. T., a. k. (duomenys neskelbtini).

Likusią ieškinio dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo atmesti.

Atsakovai negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Kėdainių rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 30 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.