Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

specialistui-eismo įvykio ir transporto trasologui-teismo ekspertui V. L.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

S. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, turintis vidurinį išsilavinimą, vedęs, karo prievolininkas, dirb. AB „ C. T. “, kurios buveinė yra N. K., (duomenys neskelbtini), pareigose, deklaruota gyvenamoji vieta yra adresu: (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 1995m. sausio 26d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 118 str. 3d.(LR BK, galiojusio iki 2003m. gegužės 01d., redakcija), pritaikius LR BK 45 str.(LR BK, galiojusio iki 2003m. gegužės 01d., redakcija),-2m l/a; 2) 2000m. gegužės 05d. Utenos raj. apyl. teismo pagal LR BK 271 str, 1d., 271 str. 2d.(LR BK, galiojusio iki 2003m. gegužės 01d., redakcija)-1m. ir 6 mėn. l/a, tačiau, pritaikius LR 2000m. balandžio 11d. įstatymo „ Dėl amnestijos akto “ 1 str. 1d. 1p. nuostatas, atleistas nuo neatliktos laisvės atėmimo bausmės; 3) 2004m. gegužės 19d. Anykščių raj. apyl. teismo pagal LR BK 233 str. 2d.-2m l/a, pritaikius LR 2002m. lapkričio 07d. įstatymo Nr. IX-1182 „ Dėl amnestijos pažymint Lietuvos Respublikos Konstitucijos dešimties metų sukaktį “ 1 str. 6d., 4 str. 1d. 2p. nuostatas, bausmė sumažinta ¼ dalimi; 4) 2015m. liepos 30d. Ukmergės raj. apyl. teismo pagal LR BK 300 str. 1d.(teismo baudžiamasis įsakymas), pritaikius LR BK 64¹ str.,-225,90 Eur.(dviejų šimtų dvidešimt penkių eurų ir 90 eur/ct.) dydžio bauda, bauda sumokėta, paskutinis teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso(toliau-BK) 281 straipsnio 1 dalį,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014m. liepos 16d., apie 12⁵⁰ val., dienos metu, kaltinamasis S. S. Ukmergės rajone, Dukstynos kaimo teritorijoje, kelio Kaunas-Zarasai-Daugpilis 73,00 kilometre, vairuodamas lengvąjį automobilį „ N. P. “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą pil. M. P. vardu, pažeidė Kelių eismo taisyklių 154p.(nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu) ir kelio ženklo Nr. 203 „ Duoti kelią “ reikalavimus, dėl ko kilo eismo įvykis, t.y. važiuodamas šalutiniu keliu-nuovaža nuo automagistralės A-2 Vilnius-Panevėžys, nepraleido pagrindiniu keliu-Kaunas-Zarasai-Daugpilis važiavusio lengvojo automobilio „ Audi A6 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamo pil. T. V., ko pasekoje įvykusio eismo įvykio metu, susidūrus transporto priemonėms, automobilio „ Audi A4 “ keleivei-nukentėjusiajai-pil. V. G. buvo padarytas dešiniojo šlaunikaulio tolimojo galo lūžis, kas pastarajai sukėlė nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šlaunikaulio lūžio nukentėjusiajai V. G. sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui.

Motyvuojamoji dalis

Iš Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK kompiuteriniu būdu vedamo įvykių registracijos žurnalo išrašo matyti, kad 2014m. liepos 16d., 12⁵⁰ val., buvo užregistruotas telefoninis pranešimas(pastaba: skambinta iš telefono abonento Nr. (8-603) 08699)) apie tai, kad, važiuojant nuo VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ 1 km atstumu Anykščių kryptimi, susidūrė du automobiliai, t.y. automobilis „ Nissan “ ir „ Audi “, nukentėjo moteris, kuri dėl kojos traumos GMP automobiliu buvo išvežta į VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ priėmimo-skubios pagalbos skyrių(b.l. 11, 1).

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2014m. liepos 16d., apie 12⁵⁰ val., dienos metu, Ukmergės rajone, Dukstynos kaimo teritorijoje, kelio Kaunas-Zarasai-Daugpilis 73,00 kilometre, sankryžoje su viaduko nuovaža nuo automagistralės A2, susidūrė dvi transporto priemonės, t.y. nukentėjusiojo T. V. vairuojamas automobilis „ Audi A6 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir kaltinamojo S. S. vairuojamas automobilis „ N. P. “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotas pil. M. P. vardu. Pasak nukentėjusiojo T. V., įvykio dieną jam priklausančiu automobiliu „ Audi A6 “ vežė savo močiutę V. G., kuri sėdėjo galinėje sėdynėje, neprisisegusi saugos diržo, į kaimą, esantį Kavarsko sen., Anykščių raj., kur ji gyvena. Važiavo keliu Kaunas-Zarasai-Daugpilis, ne didesniu kaip 50-60 km/h greičiu. Pravažiavus po magistralės A2 viaduku-tiltu, toliau važiavo ta eismo juosta, kuri yra skirta važiuoti tiesiai Utenos kryptimi, link Vidiškių miestelio. Artėjant prie susikirtimo su nuovaža nuo magistralės, iš nuovažos į kelią Kaunas-Zarasai-Daugpilis įvažinėjo ir į kairę, link Ukmergės, suko miškavežis, todėl jis dar prilėtino greitį. Įvažiavimas į šią nuovažą posūkiui į magistralę buvo užtvertas laikina tvorele ir ženklu, nes tuo metu vyko viaduko-tilto remontas. Važiuojant savo eismo juostos viduriu ties nuovažos eismo juosta, skirta įvažiuoti į kelią Kaunas-Zarasai-Daugpilis ir sukti į kairę, link Ukmergės, pajuto smūgį. Suprato, kad įvyko eismo įvykis, susidūrimas įvyko sankryžoje, jo važiavimo eismo juostoje, tarp dviejų saugumo salelių. Kaip artėjo iš nuovažos kitas automobilis, jis nematė, tačiau šis automobilis norėjo sukti į kairę ir savo priekio kairiuoju kampu atsitrenkė į jo vairuojamo automobilio dešinįjį sparną savo priekio kairiuoju kampu. Po susidūrimo į salono priekį buvo atsilenkusios jo vairuojamo automobilio galinės sėdynės, prispausdamos močiutę prie priekinio keleivio krėslo, kuri skundėsi kažkada jai lūžusios dešinės kojos skausmais. Šiuos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus nukentėjusysis T. V. patvirtino tiek su juo atlikto parodymų patikrinimo vietoje metu(b.l. 120-124, t. 1), tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu. Kadangi iš karto po eismo įvykio kaltinamasis S. S. savo kaltę pripažino, jokio ginčo tarp vairuotojų nebuvo, pasak nukentėjusiojo T. V., kaltinamojo S. S. pasiūlymu abi transporto priemonės buvo patrauktos 30-50 m atstumu nuo susidūrimo vietos į šalikelę, o nukentėjusysis T. V. iš eismo įvykio vietos surinko ir ant kelio važiuojamosios dalies besimėčiusias automobilių groteles ir stambesnes žibintų stiklų šukes, plastmasės dalis. Nukentėjusiojo T. V. teigimu, eismo įvykį sukėlusio automobilio vairuotojas(kaltinamasis S. S.) pats siūlėsi pildyti ir eismo įvykio deklaraciją, nes kažkur labai skubėjo, o atvykus policijos pareigūnams, neneigė, kad yra kaltas. Aiškinantis eismo įvykio aplinkybes, pasak nukentėjusiojo T. V., jis rodė automobilių susidūrimo vietą, kurioje buvo likusios smulkios automobilių žibintų stiklų šukės. Kaip matyti iš byloje esančios eismo įvykio vietos schemos, joje buvo užfiksuota ne eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių susidūrimo vieta, o vieta, kurioje buvo rastos jau patrauktos abi transporto priemonės, nes, teisme apklausto liudytojo J. B., kaip policijos pareigūno, pagal Vilniaus apskrities VPK Ukmergės raj. PK budinčios dalies pranešimą buvusio atvykusio į įvykio vietą aiškintis eismo įvykio aplinkybių(b.l. 11-13, t. 1), teigimu, braižyti detalesnės eismo įvykio schemos nebuvo būtinybės, kadangi įvykio aplinkybės buvo aiškios, iš eismo įvykyje dalyvavusių vairuotojų aiškinimų jis supratęs, kad iš šalutinio kelio išvažiavusio automobilio vairuotojas(kaltinamasis S. S.) nepraleido pagrindiniu keliu važiavusio automobilio vairuotojo(nukentėjusiojo T. V.), o susidūrimo vietoje, ant važiuojamosios kelios dalies matėsi pabirusios smulkios automobilių žibintų stiklų šukės, juolab, kad ir pats iš šalutinio kelio išvažiavusio automobilio vairuotojas(kaltinamasis S. S.) pripažino savo kaltę dėl sukelto eismo įvykio. Pasak šio liudytojo, automobilyje „ Audi A6 “, ant galinės sėdynės sėdėjusi keleivė-pil. V. G., kuri buvo neprisisegusi saugos diržo, skundėsi skausmais vienos kojos kelio srityje, todėl ši pilietė GMP automobiliu buvo nuvežta į Ukmergės ligoninės priėmimo skyrių, kur po apžiūros buvo išleista gydytis ambulatoriškai, nes liudytojo J. B. žodžiais, ligoninėje kartu buvęs sužalotos moters anūkas(nukentėjusysis T. V.) ir pastarosios dukra(teisme buvusi apklausta liudytoja B. G.) teigė, jog močiutė(motina) rimtų sužalojimų nepatyrė ir ją išsiveža į namus. Kadangi vienas iš eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių vairuotojų(kaltinamasis S. S.) pripažino savo kaltę dėl sukelto eismo įvykio, jokio ginčo tarp vairuotojų nebuvo, pasak liudytojo J. B., buvo pasiūlyta užpildyti eismo įvykio deklaraciją, su kuo sutiko abu eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių vairuotojai, kurią pastarieji, būdami ligoninėje, ir užpildė, nubraižytoje schemoje užfiksavus transporto priemonių susidūrimo vietą(b.l. 14, t. 1). Šias liudytojo J. B. aiškinamas aplinkybes, kurias jis nurodė ir 2014m. liepos 16d. savo rašytame tarnybiniame pranešime dėl eismo įvykio(b.l. 10, t. 1), patvirtino tiek nukentėjusysis T. V., tiek teisme apklausta liudytoja B. G., pasak kurių abiejų, būnant ligoninėje, kaltinamasis S. S. siūlė visokeriopą pagalbą ir žadėjo kompensuoti visas eismo įvykio metu nukentėjusios močiutės(motinos) patirtas gydymo išlaidas. Tą aplinkybę, kad 2014m. liepos 16d. kilusio eismo įvykio metu buvo sužalota viename iš eismo įvykyje dalyvavusių transporto priemonių, t.y. automobilyje „ Audi A6 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) sėdėjusi keleivė-nukentėjusioji V. G., kuri 2015m. kovo 15d. mirė(b.l. 100-101, t. 2), patvirtina ir byloje esančių mirusiosios medicininių dokumentų, t.y. VšĮ „ Ukmergės ligoninė “ pil. V. G. asmens ambulatorinio gydymo kortelės Nr. 2014-7674 ir gydymo stacionare ligos istorijos Nr. 2014-3313, kopijos, iš kurių matyti, kad po eismo įvykio dėl nusiskundimų skausmais dešinės šlaunies kelio sąnario srityje 2016m. liepos 16d., 13⁴³-13⁴⁶ val., šiuo metu jau mirusiai nukentėjusiajai V. G. buvo atliktos dešiniojo kelio dviejų krypčių rentgenogramos, padarius įrašą „ šlaunikaulio osteosintezė po buvusio lūžio, o ties šlaunikaulio metafize yra įtarta nauja lūžio linija “ su išvada: įtariamas dešiniojo šlaunikaulio distalinio galo lūžis, pokyčius derinti su klinika arba KT, o 2014m. liepos 17-24d.d. laikotarpyje nukentėjusiajai gydantis kardiologijos skyriuje, pastarajai 2014m. liepos 24d., 10⁴⁵-10⁵⁰ val., buvo atliktos dešinės šlaunies dviejų krypčių rentgenogramos, padarius įrašą „ šlaunikaulio osteosintezė plokštele ir sraigtais po seno lūžio(konsoliduoto) bei naujas lūžis ties metafize be dislokacijos “ su išvada: dešiniojo šlaunikaulio distalinio galo lūžis(b.l. 63-71, 83-84, t. 1). Teismo medicinos ekspertas, įvertinęs medicininiuose dokumentuose esančius duomenis apie buvusios sužalotos šiuo metu jau mirusios nukentėjusiosios V. G. apžiūrą ir atliktas procedūras, nustatė, kad pil. V. G. nustatytas dešiniojo šlaunikaulio tolimojo(distalinio) galo lūžis buvo padarytas, kontaktuojant su kietu, buku daiktu iki apžiūros VšĮ „ Ukmergės ligoninė “(2014-07-14), konstatavus nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl šlaunikaulio lūžio sveikata nukentėjusiajai V. G. buvo sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui(pastaba: išvados rezoliucinėje dalyje dėl aiškaus rašymo apsirikimo yra klaidingai nurodoma eismo įvykio data-2014-07-14, nes eismo įvykis įvyko 2014-07-16).

Nežiūrint į tai, po to, kai tarnybinio pranešimo pagrindu dėl eismo įvykio metu nesunkiai sužaloto asmens fakto 2014m. liepos 17d. buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal žymes nusikaltimo, numatyto LR BK 281 str. 1d.(b.l. 1, 8), kaltinamasis S. S., kaip liudytojas, duodamas parodymus byloje ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos patvirtino ir su juo atlikto parodymų patikrinimo vietoje metu(b.l. 167-168, 172-174, t. 1), aiškindamas, kad įvykio dieną jis važiavo magistrale A2 link Panevėžio, tačiau dėl viaduko-tilto remonto darbų turėjo įsukti į nuovažą ir ties sankryža su keliu Kaunas-Zarasai-Daugpilis suko į dešinę Utenos kryptimi, nes norėjo netoliese esančioje aikštelėje, prie kapinių apsisukti ir važiuoti atgal-link magistralės viaduko, kai jam įsukus į greitėjimo juostą ir toliau tiesiai važiuojant šia juosta, pajuto smūgį, supratęs, kad į jo vairuojamo automobilio kairįjį sparną atsitrenkė kitas automobilis, jau teigė, kad neva jis, būdamas nekaltas(greitėjimo juostoje neleistinai manevruodamas eismo įvykį sukėlė automobilio „ Audi

A6 “ vairuotojas), pripažino savo kaltę dėl sukelto eismo įvykio ir sutiko užpildyti eismo įvykio deklaraciją vien dėl to, kad nebūtų gaištamas laikas, nes dėl sutarto darbo užsienyje jis labai skubėjo į keltą išvykimui į Norvegiją, juolab, kad dėl kilusio eismo įvykio jokių sunkesnių padarinių nebuvo, nes kitame automobilyje sėdėjusi keleivė-močiutė, besiskundusi kojos skausmais, po apžiūros į ligoninę guldoma nebuvo. Jau būdamas apklaustas įtariamuoju, kaltinamasis S. S., patvirtindamas savo ankstesnius parodymus dėl kaltės pripažinimo aplinkybių, nurodė, kad eismo įvykio metu stipriai susitrenkė galvą ir gerai nesuprato visų įvykio aplinkybių, o susidūrimas galėjo įvykti ir jam dar važiuojant nuovažoje nuo magistralės ir dar neprivažiavus iki sankryžos su keliu Kaunas-Zarasai-Daugpilis(b.l. 10-11, t. 2). Pastarąją aplinkybę kaltinamasis S. S. dar kartą patvirtino, ir duodamas parodymus bylos nagrinėjimo teisme metu, pasak kurio, kito eismo įvykyje dalyvavusio automobilio vairuotojas, važiavęs nuo Ukmergės Utenos kryptimi, įsukdamas į nuovažą, pamatęs, kad kelias link magistralės yra uždarytas, galimai norėjo apsisukti ir atsitrenkė į jo link sankryžos su keliu Kaunas-Zarasai-Daugpilis vairuojamą automobilį, o atliekant parodymų patikrinimą vietoje ikiteisminio tyrimo metu, jis buvo nurodęs ne automobilių galimą susidūrimo vietą, o vietą, kur automobiliai patraukti stovėjo po eismo įvykio. Kadangi dar ikiteisminio tyrimo metu abu eismo įvykyje dalyvavę transporto priemonių vairuotojai(kaltinamasis S. S. ir nukentėjusysis T. V.), duodami parodymus byloje, labai skirtingai aiškino kilusio eismo įvykio aplinkybes, baudžiamojoje byloje buvo atliktas eismo įvykio-trasologinis(autotechninis) tyrimas(39-41, t. 1). Tyrimo metu iš žemėlapių programos „ G. E. “ buvo nukopijuota eismo įvykio vietos aplinka ir eismo įvykių modeliavimui skirta programa „ PC Crash 10.2 “ medžiaga, eismo įvykio vietos aplinkoje pavaizdavus susidūrusius automobilius, t.y. vienas paveikslas buvo sudarytas pagal tai, kur susidūrimo vietą 2015m. rugsėjo 26d. parodymų patikrinimo vietoje metu nurodė vairuotojas T. V., o kitas variantas, kai susidūrimas įvyko vairuotojo S. S. nurodytoje eismo įvykio vietoje. Atlikus tyrimą, specialisto išvadoje nurodoma, kad pagal tyrimui pateiktos bylos medžiagos duomenis galima pagrįsti automobilių susidūrimo vietą buvus vairuotojo T. V. nurodytoje važiuojamųjų dalių sankirtoje, nes automobiliai „ Audi A6 “ ir „ N. P. “ susidūrė tarp jų išilginių ašių esant dideliam, artimam statmenam, kampui, t.y. automobiliai galėjo susidurti taip, kad kampas tarp jų judėjimo krypčių būtų toks, kaip nustatyta pagal abiejų automobilių sugadinimų pobūdį bei pėdsakus kontakto vietoje ant detalių paviršių. Tuo tarpu vairuotojo S. S. nurodytoje vietoje(greitėjimo juostoje) tokiu kampu automobilių susidūrimas yra neįmanomas, nes tokiu atveju automobilis

„ Audi A6 “ prie susidūrimo vietos turėjo priartėti iš kairės kelio pusės, skersai važiuojamosios kelio dalies, t.y. vairuotojo S. S. nurodomos susidūrimo vietos pagrįsti tyrimui pateiktoje medžiagoje esančiais duomenimis negalima, todėl tyrimą atlikęs specialistas(eismo įvykio ir transporto trasologas-teismo ekspertas) nustatė, kad eismo įvykio kilimą sąlygojo vairuotojo S. S. veiksmai-išvažiuodamas iš šalutinio kelio į pagrindinį, nedavė kelio pagrindiniu keliu važiuojančiam T. V. vairuojamam automobiliui, sudarė jam kliūtį ir sukėlė grėsmę eismo saugumui(b.l. 42-47, t. 1). Šią išvadą tyrimą atlikęs specialistas(eismo įvykio ir transporto trasologas-teismo ekspertas) patvirtino ir bylos nagrinėjimo teisme metu, kuris, atsižvelgdamas į teismo posėdžio metu kaltinamojo S. S. aiškinamas aplinkybes apie kitą galimą automobilių susidūrimo vietą ir susidūrimo mechanizmą, nurodė, kad kaltinamojo nurodomas eismo įvykio variantas yra labai abejotinas, nes tokią situaciją, atlikus grafinę analizę papildomo tyrimo metu, kad nustatyti, kokiais spinduliais gali judėti automobiliai, irgi būtų galima pilnai paneigti. Esant tokioms aplinkybėms, kaltinamojo S. S. labai nenuoseklūs ir prieštaringi parodymai apie eismo įvykio aplinkybes(automobilių susidūrimo vietą ir susidūrimo mechanizmą) ikiteisminio tyrimo metu ir parodymų keitimas bylos nagrinėjimo teisme metu yra vertintini tik kaip kaltinamojo pasirinkta gynybos pozicija, kuria yra siekiama ne tik suklaidinti teismą, bet ir tokiu būdu išvengti baudžiamosios atsakomybės už savo padarytus nusikalstamus veiksmus, todėl teismas turi pakankamą pagrindą netikėti kaltinamojo duotas parodymais byloje ir juos vertinti kritiškai.

Tokiu būdu, įvertinus visų byloje išaiškintų aplinkybių visumą, laikytina, kad kaltinamasis S. S., būdamas neatidus ir neatsargus, 2014m. liepos 16d., apie 12⁵⁰ val., dienos metu, Ukmergės rajone, Dukstynos kaimo teritorijoje, kelio Kaunas-Zarasai-Daugpilis 73,00 kilometre, vairuodamas lengvąjį automobilį „ N. P. “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) registruotą pil. M. P. vardu, pažeidė Kelių eismo taisyklių 154p.(nelygiareikšmių kelių sankryžoje šalutiniu keliu važiuojantis vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, artėjančioms prie sankryžos pagrindiniu keliu) ir kelio ženklo Nr. 203 „ Duoti kelią “ reikalavimus, dėl ko kilo eismo įvykis, t.y. važiuodamas šalutiniu keliu-nuovaža nuo automagistralės A-2 Vilnius-Panevėžys, nepraleido pagrindiniu keliu-Kaunas-Zarasai-Daugpilis važiavusio lengvojo automobilio „ Audi A6 “, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamo pil. T. V., ko pasekoje įvykusio eismo įvykio metu, susidūrus transporto priemonėms, buvo sužalota automobilio „ Audi A4 “ keleivė(nukentėjusioji)-pil. V. G., kuriai buvo padarytas dešiniojo šlaunikaulio tolimojo galo lūžis. Kadangi kaltinamojo S. S. padarytas Kelių eismo taisyklių pažeidimas(eismo įvykio metu galiojusi Kelių eismo taisyklių 154p. redakcija) buvo tiesioginiame priežastiniame ryšyje su pačiu kilusiu eismo įvykiu ir jo sukeltomis pasekmėmis, t.y. eismo įvykio metu nukentėjusiajai V. G. buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas(b.l. 56-57, t. 1), kaltinamojo padaryti nusikalstami veiksmai yra teisingai kvalifikuoti ir pilnai atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 281 str. 1d., požymius, t.y. asmens, vairuojančio kelių transporto priemonę, pažeidimas kelių eismo saugumo taisyklių, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata.

Spręsdamas kaltinamojo S. S. baudžiamosios atsakomybės klausimą, teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumo visuomenei laipsnį, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę sunkinančias ir lengvinančias aplinkybes, ir į kitus bausmės skyrimo pagrindus, numatytus LR BK 54 str.

Kaltinamojo S. S. padarytas nusikaltimas baudžiamojo įstatymo yra priskirtas prie neatsargių nusikaltimų(LR BK 16 str. 4d., 281 str. 7d.). Svarstant klausimą dėl baudžiamosios atsakomybės nuostatų kaltinamojo S. S. atžvilgiu taikymo, atsižvelgtina ir į tai, kad kaltinamasis nusikalsta jau nebe pirmą kartą, praeityje yra buvęs teistas penkis kartus Lietuvos Respublikoje(pastaba: informacijos apie baudžiamąją bylą Nr. 88-1-00280-91 nėra, nes duomenys, išnykus teistumui, buvo perkelti į Registro archyvą) ir vieną kartą užsienyje, t.y. D. K. teismo, tačiau paskutinis teistumas už Lietuvos Respublikoje padarytą ankstesnę veiką, t.y. tikro dokumento suklastojimą, nėra išnykęs(b.l. 13-22, t. 2). Visa tai rodo didesnį kaltinamojo S. S. pavojingumą visuomenei, nenorą paklusti įstatymų reikalavimams, nesistengimą pasitaisyti, nes valstybinės prievartos priemonės jam nedaro jokio poveikio. Sunkinančių ir lengvinančių aplinkybių kaltinamojo S. S. atžvilgiu byloje nėra.

Įstatymas numato, kad bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui, kurios paskirtis yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, bet ir užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą(LR BK 41 str. 1-2d.d.).

Nors kaltinamasis S. S. jau nebe pirmą kartą yra teisiamas asmuo, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu šiuo metu jau mirusios nukentėjusiosios V. G. atstovai pagal įgaliojimą iki pastarosios mirties, tiek ir bylos nagrinėjimo teisme metu mirusiosios galimi turto paveldėtojai jokių turtinių pretenzijų dėl buvusios sužalotos pil. V. G. nekėlė, nes baudžiamojoje byloje civilinis ieškinys pareikštas nebuvo(b.l. 105-114, t. 1, b.l. 100-101, t. 2), o nukentėjusiajam T. V. dėl eismo įvykio metu apgadinto automobilio patirtus nuostolius atlygino draudimas ir šis daugiau jokių pretenzijų neturi, teismas laiko, kad kaltinamasis S. S. dar gali būti pataisytas ir perauklėtas, ir neizoliavus jo nuo visuomenės, juolab, kad kaltinamojo, kaip legalų darbą užsienyje turinčio asmens, kur jis darbo metu pastoviai ir gyvena, dalyvavimas baudžiamajame procese, teismo leidimu grįžinėjant į teismo posėdžius iš N. K., ir dėl to pastarojo patirti nepatogumai bei išlaidos teismo yra vertintini kaip poveikio priemonė, turėsianti pozityvios įtakos kaltinamojo S. S. elgesiui ateityje. Kadangi kaltinamasis S. S. turi šeimą Lietuvoje, kurią išlaiko, o baudžiamasis įstatymas teistiems ir turintiems teistumą asmenims nenumato sankcijoje už padarytą veiką numatytų alternatyvių bausmių taikymo apribojimų, teismas, įvertinęs visų aukščiau paminėtų aplinkybių visumą bei vadovaudamasis bausmės paskirtimi ir jos skyrimo pagrindais(LR BK 41 str., 54 str.), kad užtikrinti sankcijoje už padarytą nusikaltimą paskirtinos bausmės vykdymo efektyvumą, laiko, jog kaltinamajam, kaip dirbančiam ir turinčiam legalų pragyvenimo šaltinį asmeniui, už padarytą nusikaltimą yra tikslinga paskirti sankcijoje numatytą alternatyvią, su laisvės atėmimu nesusijusią bausmės rūšį,-baudą, kurios dydis yra nustatytinas ženkliai mažesnis, nei įstatyme numatytas galimos skirti baudos už padarytą neatsargų nusikaltimą vidurkis, nustačius ilgesnį baudos susimokėjimo terminą(LR BK 47 str. 3d. 5p. ir 5d.).

Įstatymas numato, kad padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme, remiantis LR BK 67, 68 ir 72 straipsniais, šalia kitų baudžiamojo poveikio priemonių gali būti skiriamas ir uždraudimas naudotis specialia teise(LR BK 42 str. 6d., 67 str. 3d.). Nors iš baudžiamosios bylos medžiagoje esančių administracinių teisės pažeidimų registro duomenų pažymos matyti, kad kaltinamasis S. S. jau ne vieną kartą yra buvęs baustas administracine tvarka už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, tačiau iki jam inkriminuojamos veikos padarymo anksčiau paskirtų nuobaudų galiojimas jau buvo pasibaigęs(b.l. 30-33, t. 2)(LR ATPK 36 str.), o įstatymo leidėjo numatytas baudžiamojo poveikio priemonių skyrimas nėra imperatyvi norma, o tik teismo teisė, teismas, atsižvelgdamas į visų aukščiau byloje paminėtų aplinkybių visumą ir kaltinamojo S. S., kuris nusikalstamos veikos padarymo metu transporto priemonę vairavo, būdamas blaivus, asmenybę, laiko, kad yra netikslinga uždrausti kaltinamajam naudotis specialia teise, t.y. atimti teisę vairuoti transporto priemones, juolab, kad šiuo konkrečiu atveju baudžiamojo poveikio priemonės kaltinamajam, kaip sunkvežimio vairuotojo pareigose dirbančiam asmeniui, skyrimas faktiškai reikštų jo atleidimą iš darbo, nes iš darbo gaunamos pajamos yra vienintelis kaltinamojo S. S. šeimos pragyvenimo šaltinis(b.l. 64-67, t. 2).

Kaltinamojo S. S., ikiteisminio tyrimo metu atsisakiusio gynėjo paslaugų, interesus nagrinėjant baudžiamąją bylą teisme gynėja atstovavo pagal paskyrimą LR BPK 50 str. 3d. pagrindu(b.l. 6-7, 72, 115, t. 2).

LR BPK 106 straipsnis(LR 2013m. gegužės 09d. įstatymo Nr. XII-275, įsigaliojusio 2014m. sausio 01d., redakcija) reglamentuoja advokato darbo apmokėjimo tvarką, kurio 2 dalyje yra numatyta, kad teismas, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus LR BPK 51 str. 1d. 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus, tačiau, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų kaltinamajam gali nepriteisti ar jų dydį sumažinti(LR BPK 106 str. 2d.).

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad, 2016m. gegužės 11d. teismo nutartimi perdavus baudžiamąją bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, kaltinamasis S. S., su teismo šaukimu gavęs pranešimą dėl teisės į gynybą užtikrinimo, su prašymu kreipėsi į Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybą dėl gynėjo jam paskyrimo bylą nagrinėjant teisme, kuri 2016m. liepos 08d. sprendimu Nr. 2.2-(NTP-2)-16-T-2471-10848 suteikė kaltinamajam antrinę teisinę pagalbą, paskirdama advokatę D. D. atstovauti kaltinamojo S. S. interesus teisme(b.l. 70-72, 79, 115, t. 2). K. T. sprendimu kaltinamasis S. S. yra 100 procentų atleistas nuo proceso išlaidų, numatytų LR BPK 104 str. 2d., atlyginimo, kaltinamojo interesus baudžiamojoje byloje atstovavusios advokatės, kaip gynėjos pagal paskyrimą, turėtos išlaidos yra atlygintinos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka(LR BPK 106 str. 1d.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298, 301, 304-305, 307 str.str.

nusprendė:

S. S. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 281 str. 1d., ir nuteisti, paskiriant 20 MGL 753,20 Eur.(septynių šimtų penkiasdešimt trijų eurų ir 20 eur/ct.) dydžio baudą.

Nustatyti S. S. savanoriško baudos sumokėjimo terminą-penkis mėnesius ir išaiškinti, kad paskirta bauda turi būti sumokėta per penkis mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, pinigines lėšas pervedant į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą(sąskaitos Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, įmokos kodas 6801).

Kaltinamajam S. S. paskirtą kardomąją priemonę-rašytinį pasižadėjimą neišvykti, nuosprendžiui įsiteisėjus, baigti taikyti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per šį apylinkės teismą.