- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-05-21
- Bylos Nr.
- 1A-315-508-2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-24-1-01321-2011-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Egidijus Jonas Grigaravičius (pirm.), Arūnas Paštuolis, Danguolė Šiugždinytė
- Kaltinamasis
- G. J.
- Advokatai
- Ramutė Budrytė
Pranešėjas: E. J. Grigaravičius Baudžiamoji byla Nr.1A-315-508-2013
Teisėjas: D. J. Teisminio proceso Nr. 1-24-1-01321-2011-9 Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.17.5.;
2.4.6.4.2.
2013 m. gegužės 21 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Egidijaus Jono Grigaravičiaus, teisėjų Arūno Paštuolio, Danguolės Šiugždinytės, sekretoriaujant Simonai Janulaitienei, dalyvaujant prokurorui Jonui Abraičiui, išteisintajam G. J., jo gynėjai advokatei Ramutei Budrytei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nuosprendžio, kuriuo G. J. pagal Lietuvos Respublikos BK 201 str. 1 d. išteisintas, neįrodžius, jog jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką.
Aprašomoji dalis
n ustatė:
G. J. pagal Lietuvos Respublikos BK 201 str. 1 d. išteisintas, kai jis buvo kaltinamas tuo, kad, turėdamas tikslą realizuoti, neteisėtai laikė ir realizavo denatūruoto etilo alkoholio skiedinį, t. y. savo gyvenamojoje vietoje, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos datos neteisėtai laikė vieną butelį 505 cm3 (0,505 litro) denatūruoto etilo alkoholio skiedinio, kurio tūrinė koncentracija 39,2 procento, iki 2011 m. gruodžio 1 d. apie 14 val., kuomet šį alkoholio skiedinį realizavo, parduodamas už 5 litus A. S..
Šalies argumentai
Prokuroras apeliaciniu skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 27 d. nuosprendį panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį: G. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 201 str. 1 d., ir paskirti 10 MGL (1300 Lt) baudą. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas, G. J. atžvilgiu priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, pažeidė BPK 305 str.3 d. 3 p., 20 str. 5 d. reikalavimus, nežymius neatitikimus baudžiamosios bylos medžiagoje nepagrįstai vertino kaip reikšmingus prieštaravimus bei abejones ir tuo remdamasis visas abejones netinkamai vertino kaltinamojo naudai. Aplinkybė, kad kaltinamasis baudžiamojo proceso metu neprisipažino, nevertintina kaip kaltinamąjį teisinanti aplinkybė, o tik laikytina kaltinamojo gynybine pozicija, kuri paneigta byloje esančiais kitais įrodymais. Teismas nepagrįstai nuosprendyje pasisakė, kad kaltinimas G. J. grindžiamas išimtinai tik liudytojo A. S. parodymais bei jo parodymų patikrinimu vietoje, kadangi valstybinis kaltintojas, teisminio nagrinėjimo metu kaltindamas G. J., rėmėsi baudžiamosios bylos medžiaga ir kaltinamuoju aktu, kuriame įvardino kaip faktinius duomenis, pagrindžiančius kaltinimą, ne tik liudytojo A. S. parodymus, jo parodymų patikrinimą vietoje, bet ir liudytojo A. S. parodymus, daiktų pateikimo protokolą, specialisto išvadą, akistatos protokolą, daiktus turinčius reikšmės baudžiamajai bylai tirti ir nagrinėti. Teismas nepagrįstai nevertino kaip kaltinančių įrodymų šių faktinių aplinkybių, kurios laikytinos netiesioginiais įrodymais. Apklaustas teisme liudytojas A. S. parodė, kad turėjo informacijos ir žinojo, jog (duomenys neskelbtini), būtent G. J. nelegaliai asocialiems asmenims pardavinėja „pilstuką“, ir kad, rašydamas tarnybinį pranešimą, buto numerius galėjo suklysti. Teismas nepagrįstai šio liudytojo klaidą parodymuose dėl buto numerio vertino kaip reikšmingus prieštaravimus ir keliančius abejones. Kad tai buvo nereikšminga klaida, matyti ne tik iš paties liudytojo A. S. parodymų, kadangi jis nurodė būtent G. J. vardą ir pavardę, bet ir iš liudytojo A. S. parodymų, kad jis pirko „pilstuką“ adresu (duomenys neskelbtini), kur jį jam parduoda iš matymo pažįstamas G., jo žmona L., pavardė J. Be to, teismas visai nevertino, motyvuotai neatmetė kaip kaltinančių įrodymų liudytojo A. S. parodymų, kad jis liudytoją A. S. sulaikė iš karto po to, kai jis išėjo iš laiptinės, kur įėjimas pas G. J., ir kad šis asmuo jam nurodė iš karto, kad įsigijo buteliuką iš G. J.. Specialisto išvada nustatyta, kad liudytojo A. S. pateiktame plastikiniame butelyje yra denatūruoto etilo alkoholio skiedinys, šnekamojoje kalboje vadinamas „pilstuku“. Tiesioginių liudytojo A. S. parodymų, netiesioginių liudytojo A. S. parodymų, specialisto išvados visumos pakanka pagrįsti kaltinamojo kaltei. Be to, apeliaciniame skunde nurodoma, kad ikiteisminio tyrimo metu nebuvo jokių duomenų, kad liudytojo A. S. nebus galima apklausti teismo posėdyje, kadangi šis asmuo du kartus buvo apklausiamas liudytoju, buvo atliktas jo parodymų patikrinimas įvykio vietoje, akistata su įtariamuoju, t. y. jis dalyvavo procese. G. J. ikiteisminio tyrimo metu atliktos akistatos metu turėjo galimybę užduoti klausimus liudytojui A. S., davusiam kaltinančius parodymus, t.y. jo teisė į gynybą nebuvo pažeista. Kadangi liudytojo A. S. dabartinė gyvenamoji vieta nėra žinoma, kitame ikiteisminiame tyrime yra paskelbta jo kaip įtariamojo paieška, todėl jo nedalyvavimas teismo posėdyje pripažintinas nedalyvavimu dėl svarbios priežasties. Teismo posėdžio metu buvo apklausta tyrėja L. L. dėl liudytojo A. S. parodymų fiksavimo. Teismas nuosprendyje pagrįstai liudytojo A. S. parodymus pripažino įrodymais, jais vadovavosi priimdamas išteisinamąjį nuosprendį, tačiau nepagrįstai juos vertino kaip nepatikimus, dėl to, kad A. S. teistas, ne kartą baustas administracinėmis nuobaudomis už alkoholio vartojimą viešose vietose, piktnaudžiaujantis alkoholiniais gėrimais. Teismo pateiktas A. S. asmenybės apibūdinimas kaip tik pagrindžia tą aplinkybę, kad toks asmuo realiai galėjo įsigyti „pilstuką“, ką jis pats ir patvirtino apklausų, parodymų patikrinimo, akistatos metu. Teismas nepagrįstai nuosprendyje kaip abejonių keliančią aplinkybę nurodo tai, kad, A. S. teigimu, kartu su juo atėjęs vyriškis 0,5 l talpos butelį nupirko už 10 Lt, o jis už 5 Lt, kadangi liudytojo A. S. ikiteisminio tyrimo metu apklausos metu šis prieštaravimas buvo tikslinamas, po ko A. S. patikslino, kad negali pasakyti, kokį tiksliai butelį šiam nenustatytam vyriškiui atnešė G., nes šis jį iš karto įsidėjo į striukės vidinę kišenę. Be to, liudytojo A. S. parodymų patikimumą rodo tai, kad jis juos nuosekliai patvirtino papildomoje apklausoje, parodymų patikrinimo metu, akistatos su įtariamuoju G. J. metu. Teismas nepagrįstai kaip abejonę keliančią pripažino ir kitą aplinkybę, tai yra, kad akistatos metu liudytojas A. S. nurodė, jog prieš jį sėdintis asmuo yra „L.“, kodėl taip atsitiko, akistatą atlikusi tyrėja L. L. negalėjo nurodyti. Tačiau, kaip matyti iš akistatos protokolo, abiejų akistatos dalyvių asmenybės buvo nustatytos, įvardintos, nei vienam iš jų nekilo klausimų dėl asmenybės, liudytojas A. S. patvirtino savo parodymus, kad G. J. jam pardavė „pilstuką“, todėl akistatos protokolo leistinumas nėra abejotinas. Be to, apklausose A. S. buvo nurodęs, kad G. J. žmona yra vardu „L.“, akistatoje nurodė, kad priešais sėdintis asmuo yra „G. L.“. Taigi, liudytojas nurodė kaltinamojo pravardę, nors pats kaltinamasis tai ir paneigė. Tačiau ši aplinkybė nėra tiek reikšminga, kad keltų abejones kaltinamojo G. J. kaltumu, kadangi akistatos veiksmo paskirtis yra pašalinti prieštaravimus tarp apklaustų asmenų parodymų, o A. S. akistatos metu nurodė, kad būtent asmuo, su kuriuo jis buvo suvestas akistaton, jam pardavė butelį „pilstuko“. Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog be ikiteisminio tyrimo netikslumų, taip pat ir dėl ikiteisminio tyrimo metu padarytų klaidų - pavėluotos kratos atlikimo, neatlikimo G. J. atpažinimo veiksmų, nepakanka objektyvių ir neginčijamų įrodymų, jog būtent G. J. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), laikė ir 2011-12-01 realizavo denatūruoto etilo alkoholio skiedinį, parduodamas jį A. S.. Visų pirma, nusikalstama veika, numatyta BK 201 str. 1 d., buvo pabaigta po alkoholio skiedinio pardavimo A. S.. Denatūruoto alkoholio skiedinio radimas kratos metu būtų kitas nusikalstamos veiklos epizodas, pats toks radimo faktas būtų įrodymu šiame naujame epizode, bet ne G. J. kaltės įrodymas šioje baudžiamojoje byloje. Kratos atlikimo laikas yra ikiteisminio tyrimo taktikos klausimas. Teismas, remdamasis liudytojo A. S. teigimu, kad pirko ne jis vienas, o taip pat prieš jį atėjęs asmuo, padarė išvadą, jog akivaizdu, kad alkoholio skiedinio pardavimas negalėjo būti atsitiktinis, vienkartinis atvejis, todėl, atlikus kratą iš karto, būtų buvę galima nustatyti, ar tikrai G. J. prekiauja alkoholio skiediniu. Remiantis tokia teismo išvada, kad tokie atvejai nebuvo vienkartiniai, kratos darymas vėlesniu laiku taktiškai buvo pateisinamas. Be to, liudytojas A. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad kratos iš karto nedarė, nes reikėjo teismo nutarties, be to, sulaikytą A. S. pristatė į nuovadą apklausai. Liudytojas A. S. apklausos metu nurodė žinojęs, jog adresu (duomenys neskelbtini), prekiaujama „pilstuku“, tai daro G. ir jo žmona L. J., ne kartą ėjęs su draugu „I.“ pirkti „pilstuko“, 2011-12-01 jį pirkęs iš G.. Esant tokioms aplinkybėms, G. J. atpažinimą nebuvo tikslinga atlikti.
Teisėjų kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą ir atlikusi įrodymų tyrimą, apklaususi liudytoją A. S., taip pat išklausiusi prokurorą, prašiusį apeliacinį skundą tenkinti, išteisintąjį ir jo gynėją, prašiusius apeliacinį skundą atmesti, sprendžia, kad prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas.
Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas G. J. pagal Lietuvos Respublikos BK 201 str. 1 d. tuo pagrindu, kad neįrodyta, jog jis dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p.), išteisino nepagrįstai, todėl išteisinamasis nuosprendis naikinamas ir priimamas naujas apkaltinamasis nuosprendis (BPK 329 str. 2 p.).
Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, pirmosios instancijos teismas išteisinamąjį nuosprendį, kurį priėmė tuo pagrindu, kad neįrodyta, jog G. J. dalyvavo padarant šią nusikalstamą veiką, motyvavo tuo, kad, ikiteisminio tyrimo metu pavėlavus atlikti kratą, neatlikus G. J. atpažinimo veiksmų, esant nepatikimiems liudytojo A. S. parodymams, kadangi šis asmuo teistas, ne kartą baustas administracinėmis nuobaudomis už alkoholio vartojimą viešose vietose, piktnaudžiaujantis alkoholiu, byloje nėra surinkta pakankamai objektyvių ir neginčijamų įrodymų, jog būtent G. J. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), laikė ir 2011-12-01 realizavo denatūruoto etilo alkoholio skiedinį, parduodamas jį A. S.. Su šia pirmosios instancijos teismo padaryta išvada teisėjų kolegija nesutinka.
Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 p. nustato, kad teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami pagal BPK 20 str. 5 d. nustatytas taisykles. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Taigi byloje įrodymai turi būti vertinamai išsamiai, nešališkai, vertinama jų visuma, o ne atskiri duomenys.
Iš skundžiamo nuosprendžio turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje patikrintus įrodymus, nepagrįstai apsiribojo iš esmės tik liudytojo A. S. parodymais, juos nepagrįstai laikydamas nepatikimais, bei jo parodymų patikrinimo vietoje protokole užfiksuotais duomenimis, dėl ko buvo pažeistos BPK 20 str. 5 d., 305 str. 1 d. 2 p. nuostatos.
Teisėjų kolegija sutinka su prokuroro apeliacinio skundo argumentu, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai kaip G. J. kaltę patvirtinančio įrodymo nevertino liudytojo A. S. teisme duotų parodymų, kad jis turėjo informacijos ir žinojo, jog būtent G. J. nelegaliai asocialiems asmenims pardavinėja „pilstuką“, sulaikymo metu A. S. jam nurodė, kad „pilstuką“ pirko būtent iš G. J.. Kaip matyti iš bylos medžiagos, liudytojas A. S. viso proceso metu nuosekliai tvirtino, jog „pilstuką“ pirko adresu: (duomenys neskelbtini), kur jį jam pardavė iš matymo pažįstamas G. J.. Būtent, ikiteisminio tyrimo metu A. S. parodė, kad jis „pilstuką“ perka iš asmens, kurį pažįsta iš matymo, vardu G., jo žmona L., pavardė abiejų – J., ir kad 2012-12-01 apie 14 val. (duomenys neskelbtini), esančiame bute iš G. J. už 5 Lt pirko 0,5 l talpos plastikinį buteliuką „pilstuko“ (b. l. 7, 8). Šiuos savo parodymus jis patvirtino ir kito procesinio veiksmo - akistatos su įtariamuoju G. J. - atlikimo metu.
Apklausiamas apeliacinės instancijos teismo posėdyje liudytojas A. S. taip pat parodė, kad jam „alkoholį pardavė vyras, kuris sėdi salėje, G.“, ir kad „įpylė tą pusės litro buteliuką“ (b. l. 135). Nors skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad akistatos metu A. S. nurodė, jog priešais jį sėdintis vyras yra G. L., iš kurio pirko „pilstuką“, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad būtent tokie šio asmens parodymai 2012-05-11 akistatos protokole (b. l. 16) nėra užfiksuoti. Būtent, šiame procesiniame dokumente užfiksuota, kad A. S., pateikus klausimą, ar suvestieji į akistatą pažįsta vienas kitą, parodė, kad: „priešais mane sėdintis vyras – tai G., pavardės neprisimenu, turbūt L., iš jo pirkau <...>“. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas liudytojo A. S. akistatos metu duotus parodymus, kad prieš jį sėdintis asmuo yra „L.“, nepagrįstai vertino kaip abejonę dėl kalto asmens tapatybės, kadangi, kaip nurodyta anksčiau, jis akistatos metu kategoriškai nepatvirtino, jog priešais jį sėdinčio asmens pavadė yra L., be to, parodė, kad būtent asmuo, su kuriuo jis buvo suvestas akistaton, jam pardavė butelį „pilstuko“, abiejų akistatos dalyvių asmenybės buvo nustatytos, įvardintos, nei vienam iš jų dėl to nekilo klausimų. A. S. parodė žinantis G. J. žmoną kaip „L.“, kas artima abiem įvardinimams „L.“ ir „L.“, nes šios vardas išties L. J.. Teisėjų kolegija sprendžia, kad liudytojo A. S. parodymus laikyti nepatikimais dėl jo teistumo, baustumo administracine tvarka, piktnaudžiavimo alkoholiu, kaip tai vertino pirmosios instancijos teismas, pagrindo nėra. Šie duomenys neigiamai charakterizuoja asmenį, tačiau negali būti laikomi esminiais, sprendžiant jo parodymų objektyvumo ir patikimumo klausimą, jis buvo įspėtas dėl baudžiamosios atsakomybės už melagingus parodymus, prisiekė.
Nors kaltinamasis G. J. savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo neigia, tačiau be minėtų asmenų parodymų jo kaltę patvirtina ir 2012-06-07 liudytojo parodymų patikrinimo vietoje protokolas (b. l. 10-14), iš kurio matyti, kad liudytojas A. S. šio procesinio veiksmo atlikimo metu parodė namą, laiptinę, paaiškino, kad šioje laiptinėje yra butas, kuriame gyvena G., iš kurio pirko „pilstuką“, taip pat parodė šio buto duris bei vietą, kur buvo sulaikytas pareigūnų, bei 2011-12-08 specialisto išvada Nr. 140-(8076)-IS1-900 (b. l. 22-23), kurioje nurodyta, kad skystis, esantis butelyje, paimtame 2011-12-01 iš A. S., kurį jis nusipirko iš G. J., yra denatūruoto alkoholio skiedinys, kuriame tūrinė etilo alkoholio koncentracija – 39,2 %.
Teisėjų kolegija, įvertinusi visus byloje surinktus ir teisminio nagrinėjimo metu patikrintus įrodymus viseto aspektu, konstatuoja, kad pasitvirtino kaltinamajame akte nurodytos faktinės aplinkybės dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 201str.1d., ir nustato, jog
G. J., turėdamas tikslą realizuoti, neteisėtai laikė ir realizavo denatūruoto etilo alkoholio skiedinį, t. y. savo gyvenamojoje vietoje, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), nuo ikiteisminio tyrimo metu nenustatytos datos neteisėtai laikė vieną butelį 505 cm3 (0,505 litro) denatūruoto etilo alkoholio skiedinio, kurio tūrinė koncentracija 39,2 procento, iki 2011 m. gruodžio 1 d. apie 14 val., kuomet šį alkoholio skiedinį realizavo, parduodamas už 5 litus A. S..
Teisėjų kolegijos vertinimu, nors ir pripažinus, kad A. S. pateikto 0,5 l talpos plastikinio butelio su skysčiu, turinčiu alkoholio kvapą, paėmimas iš asmens kaip procesinis veiksmas atliktas nekvalifikuotai ir įformintas netinkamai, nuo šio buteliuko nebuvo savalaikiai paimti pirštų pėdsakai, tai G. J. kaltės padarius BK 201 str. 1 d. numatytą nusikaltimą nepaneigia. Pažymėtina, kad šiuo metu tirti šį butelį būtų netikslinga, kadangi dėl praėjusio ilgo laikotarpio bei kitų pašalinių kontaktų, ant jo nebus išlikę pirštų pėdsakai.
Sprendžiant G. J. skirtinos bausmės klausimą, pažymėtina, kad, skirdamas bausmę, spręsdamas bausmės rūšies ir jos dydžio parinkimo klausimus, teismas vadovaujasi baudžiamojo kodekso Specialiosios dalies sankcija ir Bendrosios dalies normų reikalavimais. Visais atvejais nuosprendžiu skiriama bausmė turi būti individualizuota, tai reiškia, kad bausmė asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, turi būti skiriama individualiai, t.y. bausmė parenkama atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę ir atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Šis bausmės individualizavimo principas įtvirtintas BK 54 str., kuriame formuluojami bendrieji bausmės skyrimo pagrindai.
G. J. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Skiriant bausmę G. J., atsižvelgtina į tai, kad jis padarė nesunkų nusikaltimą, anksčiau teistas, teistumas išnykęs, baustas administracine tvarka, Psichikos sveikatos centre ir Priklausomybės ligų centre neregistruotas, jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Teisėjų kolegijos vertinimu, šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti G. J. paskyrus įstatymo sankcijoje numatytą alternatyvią su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę – baudą, nustatant artimą minimaliam jos dydį, kaip ir prašoma prokuroro apeliaciniame skunde.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 str. 4 d., 329 str. 2 p.,
nuspre ndžia:
Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą tenkinti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. gruodžio 27 d. išteisinamąjį nuosprendį panaikinti ir priimti naują apkaltinamąjį nuosprendį: G. J. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 201 str. 1 d. (2004-07-05 įst. Nr IX-2314, Žin. , 2004, Nr. 108-4030), ir nubausti jį 10 MGL (1300 litų) bauda.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti, – 0,2 dm³ bespalvio plastiko butelį su etikete ,,Tichė“, kuriame yra 285 cm³ denatūruoto etilo alkoholio skiedinio, saugomą Kauno AVPK Kauno m. Santakos PK, sunaikinti.
Išaiškinti nuteistajam, kad jis baudą į teritorinės mokesčių inspekcijos sąskaitą privalo sumokėti per du mėnesius ir mokėjimo dokumentą pateikti nuosprendį priėmusio teismo raštinės tarnautojui. Nesumokėjus baudos nustatytu laiku, ji bus išieškoma priverstinai.