- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-11-28
- Bylos Nr.
- N2-4034-131/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-00755-2011-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Vladas Leonas
- Ieškovas
- J. S.
- Atsakovas
- G. S.
- Išvadą teikia
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnyba
- Advokatai
- Diana Gumbrevičiūtė-Kuzminskienė
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjęs civilinę bylą pagal ieškovės J. S. ieškinį atsakovui G. S. dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, institucija, teikianti išvadą byloje, - Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnyba,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė nurodė, kad šalių santuoka buvo įregistruota 1997-04-05 Vilniaus miesto CM skyriuje (įrašo Nr. 410) santuokoje 1997-09-22 susilaukė sūnaus A. S. ir 2006-01-25 – dukters N. S.. Santuokos metu 2007-11-27 Dovanojimo sutartimi atsakovas iš motinos įgijo žemės sklypą Nr. 1245, esantį (duomenys neskelbtini). Dovanotame sklype buvo įstatymo nustatyta tvarka neįregistruotas sodo namelis. Šalys sodo namelį bendromis lėšomis ir pastangomis rekonstravo į gyvenamąjį namą, jį pilnai įrengė ir jame apsigyveno su vaikais, tačiau VĮ Registrų centre įstatymo nustatyta tvarka neįregistravo. Tam, kad sodininkų bendrijoje esantis gyvenamasis namas galėtų būti padalintas tarp šalių santuokos nutraukimo byloje, būtina atlikti visus reikalingus jo teisinės registracijos veiksmus. Ieškovė prašo teismo įpareigoti atsakovą įregistruoti gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), kaip bendrąją jungtinę sutuoktinių nuosavybę, nurodydama, kad ir rekonstruotame name yra ir jos indėlis (b. l. 1-3).
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime nurodė, kad su ieškiniu nesutinka. Minėtas namas nuosavybės teise priklausė jo tėvams, mirus tėvui, motina žemės sklypą padovanojo atsakovui, o gyvenamasis namas ir toliau liko motinos nuosavybe. Tėvai patys savo lėšomis ir pastangomis rekonstravo namą, jį pagerino. Tėvai leido atsakovui su šeima apsigyventi name neatlygintinai mainais į pagalbą, atliekant rekonstrukcijos darbus. Atsakovas teismo prašo pripažinti namą, esantį (duomenys neskelbtini), asmenine jo motinos M. S. nuosavybe (b.l.96-97).
Šalies argumentai
Vilniaus miesto savivaldybės administracijos vaiko teisių apsaugos tarnyba pateikė išvadą byloje, kurioje nurodė, kad ieškinys dėl atsakovo įpareigojimo įstatymo nustatyta tvarka įregistruoti gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini), Vilniuje, yra pareikštas šalių nepilnamečių vaikų interesais, siekiant užtikrinti vaikų teisę į tinkamas gyvenimo sąlygas (b.l.46).
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011-03-03 nutartimi sustabdyta civilinė byla Nr. N2-27-127/2011 pagal ieškovo G. S. ieškinį atsakovei J. S. dėl santuokos nutraukimo esant abiejų sutuoktinių kaltei, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jiems priteisimo, santuokoje įgyto turto, skolų padalinimo ir atsakovės J. S. priešieškinį G. S. dėl santuokos nutraukimo esant kito sutuoktinio kaltei, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo jiems priteisimo, santuokoje įgyto turto, skolų padalinimo ir neturtinės žalos priteisimo, kol bus priimtas sprendimas šioje byloje.
Kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas (CPK 5 str. 1 d.). Nekilnojamieji daiktai ir pagal prigimtį kilnojamieji daiktai, kurie yra suformuoti įstatymo nustatyta tvarka ir kurių įgijimo ir perleidimo pagrindų registravimą nustato teisės aktai įstatymo nustatyta tvarka turi būti įregistruoti (CK 4.253 str. 1 d.). Prašymą įregistruoti daiktą ir nuosavybės teises į jį paduoda daiktą įgijęs asmuo, o registruojant daiktines teises į svetimą daiktą, taip pat teisių į daiktus suvaržymus – šių teisių turėtojas arba asmuo, suinteresuotas jų įregistravimu (CK 4.256 str. 2 d.). Jeigu sutuoktiniai negali susitarti dėl savo pareigų vykdymo ar teisių įgyvendinimo, bet kuris sutuoktinis turi teisę kreiptis į teismą, kad teismas išspręstų jų ginčą (CK 3.33 str. 1 d.).
Teismas, remdamasis byloje surinktais įrodymais, šalių, atstovų, liudytojų paaiškinimais, vaiko teisių apsaugos tarnybos išvada, vadovaudamasis, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo, proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principais, konstatuoja, jog gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), neįregistravimas įstatymo nustatyta tvarka pažeidžia abiejų šalių ir jų nepilnamečių vaikų teises bei teisėtus interesus, todėl atsakovas įpareigotinas atlikti visus šio namo įregistravimui įstatymo nustatyta tvarka reikalingus veiksmus. Pažymėtina, kad teismas negali nustatyti, kokia nuosavybės forma (asmeninės ar bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise) ir kuriam iš sutuoktinių priklauso turtas, kol jis nėra įregistruotas viešame registre įstatymo nustatyta tvarka. Turto priklausomybės nuosavybės teise abiem arba vienai iš šalių ir jo padalinimo klausimas turės būti išspręstas santuokos nutraukimo byloje.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
Ieškinį tenkinti iš dalies.
Įpareigoti atsakovą G. S. a.k. (duomenys neskelbtini) įstatymo nustatyta tvarka viešame nekilnojamojo turto registre VĮ Registrų centro Vilniaus filiale įregistruoti gyvenamąjį namą, esantį (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 1 apylinkės teismą.