- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-10-13
- Bylos Nr.
- 1-674-667/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-22-1-00586-2013-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Alvydas Rimkevičius
- Kaltinamasis
- G. Z.
- Nukentėjusysis
- T. Ž.
- Advokatai
- Vaclovas Kaminskas
- Kategorijos
Kauno apylinkės teismo teisėjas Alvydas Rimkevičius, sekretoriaujant Agnetai Liekytei, Sandrai Gulevičiūtei ir Rasai Bičkienei, dalyvaujant prokurorei Kristinai Mockienei, kaltinamajam G. Z., jo gynėjui advokatui Vaclovui Kaminskui, nukentėjusiajam T. Ž., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje G. Z., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, vedęs, vidurinio išsilavinimo, dirba: UAB „(duomenys neskelbtini)“, vadybininko asistentu, gyv. (duomenys neskelbtini), teistas 2009-10-26 Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 214 straipsnio 1 dalį, BK 215 straipsnio 1 dalį, jam paskirta 6 MGL dydžio bauda, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamasis G. Z. 2013 m. birželio 2 d., apie 2. 00 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, viešoje vietoje, ties namo Nr. 1 esančio Kuzmos gatvėje, Kaune pašalinių žmonių akivaizdoje, nusivijo nukentėjusįjį T. Ž. ir sudavė du smūgius kumščiu į veidą, sukeldamas nukentėjusiajam fizinį skausmą, tokiais savo veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir sutrikdė visuomeninės rimtį ir tvarką, tai yra padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnio 1 dalyje.
Kaltinamasis G. Z. kaltu neprisipažino, parodė, kad 2013-06-01 jis buvo klube „DeJavu“, vartojo alkoholinius gėrimus. Ten įvyko konfliktas tarp kompanijos su kuria jis buvo ir kitų asmenų, vyko susistumdymas, muštynės, jis nedalyvavo šiuose veiksmuose, bet gavo iš stiklinės į galvą. Pradėjo iš prakirstos kaktos bėgti kraujas, dėl to apsauginių buvo išprašytas iš klubo. Klube buvo su tuometine drauge G. V. , kuri vėliau tapo jo žmona Z... Prie klubo durų apie 24.00 val. lauke sutiko L. K., jo ankščiau nepažinojo, pradėjo kalbėtis, kad jis čia „ne prie ko“, po to iš klubo išėjo jam nepažystamas T. Ž. ir L. K. pradėjo bėgti, tada jis per Kauno senamiestį, pro Kauno Arkikatedrą, pradėjo vytis L. K., nes manė, kad būtent jis jį sužalojo, jam iš paskos bėgo ir T. Ž. bei jo draugė. Jis L. K. nepavijo, išgirdo, kad jo draugė liepė sustoti, grįžti, nebevyti bėgančiojo, jis atsisuko ir pamatė, kad šalia jos Kuzmos gatve eina ir T. Ž.. Jis pradėjo eiti link jų, nes pamanė, kad gali kilti grėsmė jo draugei, todėl priėjęs prie T. Ž. bandė jį pastumti, ko pasekoje jis galėjo ir pargriūti, bet mano, kad po tokio jų kontakto jam ant kūno net mėlynės negalėjo likti. Po to jis su drauge nuėjo savo reikalais, ką po to veikė nukentėjusysis jis nežino, jis jam negrasino, jam nesudavė, jie išsiskyrė. Jis su drauge nuvažiavo į Raudonąjį Kryžių, kur susiuvo jam kaktą. Kitą dieną jis nuvažiavo į policiją ir parašė pareiškimą dėl prakirstos kaktos, kaltindamas tai padarius L. K., vėliau nebuvo informuotas, kokį sprendimą priėmė policija, tik teisme sužinojo, kad prieš jį nutraukė baudžiamąją bylą esant būtinajai ginčiai. Policijoje sužinojo, kad L. K. kreipėsi į policiją, nes jis irgi buvo sužalotas bare, jį jis kaltino todėl kad jis manė, kad jis buvo su ta kompanija kuri jį sumušė.
Teisiamojo posėdžio metu buvo pagarsinti G. Z. paaiškinimas ir jo pirminiai parodymai duoti ikiteisminio tyrimo metu. Jam, pareiškus įtarimą tuo, kad jis 2013 m. birželio 2 d., apie 3. 00 val., būnant apsvaigus nuo alkoholio, su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytų asmenų grupe sumušė bare L. K. bei ties Kuzmos g. 1-uoju namu sudavė du smūgius nukentėjusiajam T. Ž., jis kaltu prisipažino iš dalies ir nurodė, kad 2013 m. birželio mėnesio pradžioje, buvo viename Senamiesčio bare, Kauno mieste, prie gretimo staliuko sėdėjo nepažįstami 4-5 vaikinai su keliomis merginomis, jis prisijungė prie šios kompanijos, jie vartojo alkoholinius gėrimus, o vėliau jie jį pakvietė tęsti linksmybės naktiniame klube „Dejavu“, kur vėl vartojo alkoholinius gėrimus, su viena iš merginų ėjo pašokti. Toje pačioje patalpoje tik prie kito staliuko sėdėjo du nepažįstami vaikinai. Jam būnant prie staliuko pastebėjo, kad su vienu iš minėtu vaikinu ir jo naujais atsitiktiniais pažįstamais vaikinais įvyko konfliktas. Tačiau dėl ko, nežino, tikslių aplinkybių nurodyti negalėjo, neprisiminė, tarp vaikinų įvyko susistumdymas, į tai jis nekreipė jokio dėmesio. Tuomet pamatė, kad viena vaikinas paėmė nuo stalo stiklinę ir metė į jo pusę, jis nespėjo sureaguoti ir atsitraukti, ir mesta stiklinė pataikė jam į kaktą, ją praskėlė, jam bėgo kraujas. T. jam pasirodė, kad minėtas vaikinas išbėgo link rūkomojo, jis nuėjo iš paskos, jam atėjus į rūkomąjį atbėgo apsaugos darbuotojai, kurie jį išprašė iš klubo. Lauke jis pamatė vaikiną kuris į jį metė stiklinę. Jis priėjęs prie jo paklausė, kodėl jis taip pasielgė. Tuomet jis pradėjo kažkam skambinti, o po kurio laiko pamatė iš klubo išeinantį jo draugą T. Ž.. Staiga nieko jam nepaaiškinęs jį sužalojęs vaikinas L. K. pradėjo bėgti, jis puolė jam iš paskos, norėdamas pasiaiškinti, tačiau vaikino jam pavyti nepavyko. Sugrįždamas prie klubo, tikslios vietos nurodyti negali, pamatė stovintį šio vaikino draugą – nukentėjusįjį, kadangi buvo labai supykęs sudavė minėtam vaikinui vieną smūgį ranka į veidą, nuo ko jis nukrito ant žemės. Jokių pašalinių asmenų šalia nebuvo. Tuomet prie jo atbėgo mergina su kuria tą vakarą susipažino bare. Ji jį nusivedė prie klubo. Vaikinų su kuriais buvo tą vakar buvo susipažinęs daugiau nebematė, jų kontaktinių numerių nežino. Taip pat negalėtų nurodyti jų vardų. Mergina taip pat po incidento išvažiavo taksi automobiliu. Po šio įvykio kreipėsi į Raudonojo Kryžiaus ligoninę, kur jam užsiuvo žaizdą. (b.l. 46, 50). Pagarsinus šiuos parodymus, kaltinamasis paaiškino, kad parodymus rašė tyrėjas, todėl blogai juos užrašė, kad mergina buvo jam pažystama, jo draugė, kuri tuo metu jau laukėsi, jis policijai nenurodė, nes nenorėjo jos kišti į tuos reikalus, jis neigia su kompanija mušęs L. K. bare, jis T. Ž. nemušė tik gal pastūmė, nes jis ėjo link jo, dėl to tai jį išgąsdino Smūgiu jis to nepavadintų, tačiau nuo to veiksmo T. Ž. nukrito ant žemės. Smūgis buvo su ranka. Nepamena su kuria. Jis jį stūmė, todėl gal jis užkliuvo už plytelės ir nukrito ant žemės. Policijoje pateikus įtarimą tik T. Ž. sumušimu, 2013-12-13 jis kaltu prisipažino pilnai ir nurodė, kad pasivijęs T. Ž. du kartus trenkė jam. Baigus bylos nagrinėjimą jis sutiko su sutrumpintu įrodymų tyrimu. (b.l. 42, 46, 50, 53). Kaltinamasis nurodė, kad paaiškinimą rašė savo ranka. Paaiškinimo teksto niekas nediktavo, nesuvokė situacijos, kodėl jis policijoje yra ir kuo yra konkrečiai kaltinamas. Per daug negalvojo, nesijautė kaltas. Ką surašė įtariamojo apklausų protokoluose tyrėjas jis net neperskaitė. Tyrėjas viską surašė, o jis tik pasirašė. Nematė tame savo kaltės. Pasitikėjo tyrėju.. Ikiteisminio tyrimo metu gynėjo neturėjo, nes nesijautė padaręs nusikaltimą. Pats jautėsi nukentėjęs, nes jam buvo kakta susiūta. Jis nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio nepripažįsta. Smurtavo prieš T. Ž., nes pajuto grėsmę. Vejantis L. K., iki jo buvo apie 10 metrų, jo jis nepavijo, nes jam pradėjo kilti spaudimas. Kai jis sustojo, L. K. nubėgo toliau, tada jis išgirdo rėkiančią draugę ir apsisukęs pamatė, kad šalia draugės, priekyje jos, apie 5 m. atstumu, ėjo link jo T. Ž., draugė buvo už nukentėjusiojo nugaros, tada priėjęs jį ir pastūmė.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis teisme neprisipažino padaręs nusikaltimą, tačiau jo kaltė padarius jam inkriminuojamą veiką įrodyta byloje surinktais liudytojų parodymais, kurie atitiko kaltinamojo ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus bei ir kitus ikiteisminio tyrimo metu patikrintus įrodymus.
Nukentėjusysis T. Ž. parodė, kad 2013-06-02 apie 3.00 val. jis buvo su draugu L. K. „DeJavu“ klube, linksminosi, su jais buvo 4 merginos. Visi smagiai leido laiką. Jie sėdėjo nuošalesnėje salėje, vartojo alkoholinius gėrimus. Matė kitą grupę jaunuolių, kurie irgi linksminosi. Jis išėjo iš salės, nuėjo prie baro, į rūkomąjį, ieškojo pažįstamų. Sugrįžęs į salę, kur buvo visą laiką, pastebėjo, kad buvo konfliktas. Merginos, su kuriomis jie buvo, pasakė, kad L. K. sukonfliktavo su grupe jaunuolių, kurie buvo šalia. Būnant bare jam paskambino L. K., kuris pranešė, kad yra išmestas iš naktinio klubo. T. jis paėmė jų striukes ir išėjo į lauką pažiūrėti, kas atsitiko. Lauke pamatė L. K. ir šalia sėdintį G. Z.. Jam einant link jų, staiga L. K. atsistojo ir pradėjo bėgti, jį pradėjo vytis G. Z.. Nesuprato, kas vyksta, norėdamas išsiaiškinti, pradėjo taip pat juos vytis. Vijosi, bet pritrūko oro, nusivijo juos iki Vilniaus gatvės, gal apie 200 metrų, ties bromu V. K. gatvėje pamatė, kad L. K. ganėtinai toli nubėgęs nuo G. Z.. T. jis sustojo ir žiūrėjo kas vyksta. Pamatė, kad G. Z. apsisuka, o šalia jo stovi mergina, kuri buvo iš tos kompanijos kaip ir kaltinamasis. Staiga pribėgo G. Z., nieko neklausė, be žodžių, trenkė jam 2 kartus dešine ranke kumščiu į veidą, po antro smūgio nukrito ant grindinio. Krito ant nugaros, galva į grindinį neatsitrenkė. Sąmonės praradęs nebuvo. Mergina pradėjo rėkti ant G. Z. - „sustok“, „baik“, ji ėmė skirti juos, traukti G. Z. nuo jo. Po to jie pasišalino iš įvykio vietos, tada jis išsikvietė taksi, taksi pakeliui paėmė L. K., kuris buvo nubėgęs už Aleksoto tilto. Jis tuo metu jau buvo prie požeminės perėjos. Taksi L. K. atvežė iki jo, kur jau buvo išsikvietęs greitąją pagalbą., kuri juos nuvežė į Kauno Klinikas. L. K. buvo sužalotas antakis, jis buvo visas sumuštas, kruvinas, suplyšę marškiniai. L. jam sakė, kad jį sumušė G. Z. ir jo kompanija pačiame klube. Pirma medikai apžiūrėjo draugą, jam gydytojų reikėjo laukti, jis nelaukė, nes išvažiavo su draugu į policiją, nes juos ten kvietė, medikai jam pasakė - jei pablogės pasirodyk, jis pas medikus nebenuvyko, nes žymių sveikatos problemų nebuvo, tik šiaip nuo sutrenkimų galvos skausmas buvo. L. K. tą pačią dieną kreipėsi į policijos įstaigą. Jie iš klinikų jie važiavo į policiją parašyti pareiškimo, jis taip pat kreipėsi, rašė pareiškimą su L. K.. Buvo apklaustas liudytoju, pripažintas nukentėjusiu. Jis patyrė turtinę ir neturtinę žalą, nes be jokios priežasties buvo sumuštas, ko pasekoje iš Iš laužo, kur gyvena, reikėjo važinėti į Kauną pas tyrėjus, į teismą, gaišti laiką, jis patyrė stresą, kuris išliko, buvo baisu vaikščioti vakarais, bijo būti vėl užpultas, yra paprastas draugiškas žmogus, visada stengiasi išvengti konfliktų, tik po G. Z. smūgių atsirado baimė. Kaltinamasis jo neatsiprašė. Jis bare G. Z. kruvinos kaktos nematė, tik girdėjo, kad galimai L. K. metė stiklinę, kuri dužo į sieną. Neturtinę žalą sutiktų mažinti. Turtinę žalą sudaro advokato išlaidos ir kuras važinėti iš Išlaužo į kiekvieną teismo posėdį ir apklausas. Jei pusę žalos atlygintų, sutiktų taikytis. Ikiteisminio tyrimo metu tyrėjas kelis kartus siūlė taikytis, jis buvo linkęs taikytis, tačiau kaltinamasis nesutiko. Kai jis bėgo paskui L. K., nekėlė grėsmės nei G. Z., nei jo draugei, jis su jo drauge nesielgė agresyviai, nes jis jokio pagrindo nuskriausti jo draugę neturėjo. Teismo medicinos ekspertas nedavė išvadų apie jo sveikatos sutrikdymo mastą, nes klinikose apžiūrėjo ir išleido. Ikiteisminio tyrimo metu duoti nukentėjusiojo T. Ž. parodymai iš esmės atitiko ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus. Jis palaiko pareikštą ieškinį, prašo jį priteisti.
Liudytojas L. K. parodė, kad kaltinamojo G. Z. nepažįsta, nukentėjusysis yra jo draugas. Patį įvykį prisimena. Įvyko konfliktas klube „Dejavu“ tarp jo ir grupės asmenų, kuriai priklausė ir kaltinamasis G. Z.. Bare jis gavo smūgį iš nugaros. Nukrito, dar bandė gintis, tačiau buvo daug smūgių, jis buvo sumuštas, kruvinas, jam buvo suplėšyti marškiniai, jis bare niekam nesudavė, tik paleido stiklinę gindamasis. Bare apsauga jį ir G. Z. išmetė iš klubo. Jie su G. Z. sėdėjo lauke ant laiptų. Visą tą laiką, apie 10-20 min., kol laukė bare likusio T., jis buvo kartu su G. Z., kuris buvo piktai nusiteikęs, jam pradėjo grasinti. Išėjus T., nenorėdamas įsivelti į konfliktą, jis nusprendė palikti tą vietą. G. Z. buvo piktai nusiteikęs, pradėjo grasinti.. Jiems pasišalinus toliau nuo G. Z., jis pradėjo jam grasinti, šaukti, keiktis. T. jis pradėjo bėgti, o G. Z. pradėjo vytis. G. Z. grasino, kad sumuš, minėjo tą stiklinę, reikalavo pinigų, sakė, kad jis jam prakirto galvą. Tame klube jis pats buvo sumuštas, jam buvo suplėšyti marškiniai, buvo kruvinas. Su T. jis buvo nuvykęs į Kauno klinikas, kur jam sutvarkė žaizdą, jam paskambino iš policijos ir pakvietė iš ligoninės atvykti į policijos komisariatą, T. T. nebelaukė medikų apžiūros, ir išvyko kartu, nes atvykęs jo brolis juos nuvežė jį į policiją, kur viską surašė, davė siuntimą dėl medicininės apžiūros. T. Ž. jam pasako, kad G. Z. kuris vijosi jį, jo nepavijęs grįžo ir sudavė kelis kartus T., G. Z. draugė bandė išskirti juos. Kaltinamasis buvo girtas, jo kalba buvo nelabai rišli. Jam vėl sutikus T. Ž., jo veidas buvo raudonas, jam skaudėjo krūtinę, kraujo nesimatė, gumbo nepastebėjo. Kadangi jis buvo labiau sumuštas, todėl T. Ž. juo rūpinosi labiau, nei savimi.
Liudytojas S. P. parodė, kad jis dirba Kauno AVPK Kauno m. Aleksoto PN KPS tyrėju, jis kaltinamąjį prisimena, tačiau bylos aplinkybių neprisimena, šioje byloje ikiteisminis tyrimas buvo užbaigtas surašius kaltinamąjį aktą. Parodymus G. Z. davė savo valia, jis pasirašė, kad jo parodymai surašyti teisingai. Kaltinamasis ikiteisminio tyrimo metu prisipažino kaltu. Tikrai jis būtų apklausęs ir jo draugę, jei būtų paminėjęs jos vardą ir tai, kad ji buvo šalia įvykio metu, tuo metu jis ją įvardijo kaip tą vakarą susipažintą nepažystamą merginą, kurios kontaktų nežinojo. Tai, kad šiuo metu jis neigia savo kaltę, yra jo gynybinė pozicija. Jis parodymus davė net du kartus, jo prašė protokolų kopijų, jas gavo ir pretenzijų ar prašymų dėl to nepateikė. Užbaigus ikiteisminį tyrimą, teisme atsirado kitos aplinkybės, todėl mano, kad tai gynybinė pozicija. Neprisimena, ar T. Ž. išaiškino teisę pareikšti civilinį ieškinį, tačiau atlikdamas ikiteisminį tyrimą visiems nukentėjusiesiems teises išaiškina. Prieš kaltinamąjį bei nukentėjusįjį tiek fizinio, tiek psichologinio spaudimo nenaudojo. Jei būtų naudojęs, galėjo kreiptis į specialiąsias tarnybas. Pirminius veiksmus atliko V. J.. Nukentėjusysis. Nukentėjusysis iš nuotraukos atpažino jį sumušusį asmenį, už tai pasirašė, jis jam nenurodė, kokį asmenį atpažinti. Kad G. V. – Z. yra kaltinamojo žmona, jis nežinojo. Teisme ją pamatė pirmą kartą. G. Z. jis išaiškino, kad dėl bare jam praskeltos kaktos galima kreiptis privataus kaltinimo tvarka. Liudytojas L. K. papildomos apklausos metu aminėjo, kad metė bare stiklinę, kuri sudužo.
Liudytojas V. J. parodė, kad jis dirba Kauno AVPK Kauno m. Centro PK VPS Aleksoto PN tyrėju, jis neprisimina jo darytų ikiteisminio tyrimo veiksmų nei su kaltinamuoju, nei su nukentėjusiuoju.
Liudytojas T. S. parodė, kad dirba Centro PK tyrėju ir atliko šioje byloje ikiteisminio tyrimo pradinius veiksmus, apklausinėjo liudytojus, nukentėjusiuosius. Kaltinamojo neapklausinėjo. Iškart po įvykio apklausė nukentėjusį L. K., prisimena jo suplėšytus marškinius. Daug aplinkybių neatsimena, tačiau primena, kad įvykis vyko klube „DeJavu“, ten buvo muštynės. Du nukentėję parašė pareiškimą dėl jų sumušimų, kad juos mušė G. Z. pradžioje nebuvo žinoma, tačiau po kelių dienų į policiją kreipėsi G. Z. dėl tos pačios dienos įvykių, tada tapo aiškūs visi įvykio dalyviai. Kaltinamasis G. Z. policijoje pripažino, kad T. Ž. jis sudavė kumščiu.. Jis pasakojo, kad vijosi L. K., nepavijo, pamatė, kad atsiveja T. Ž., atsisuko ir sudavė jam porą kartų. T. Ž. tai girdėjo, nes G. Z. tai prisipažino prie jo akių. Tuo metu jie trise buvo kabinete.
Liudytoja G. V. – Z. parodė, kad kaltinamasis yra jos vyras. Paaiškino, kad G. Z. pažįsta labai senai. Dabar jie kartu augina vaiką, kartu gyvena, yra susituokę po 2013-06-02 įvykių klube „Dejavu“, tuos įvykius prisimena labai gerai. Ji buvo blaivi, nes laukėsi kūdikio. Asmenys, buvę šalia jos buvo girti. Jie gyvena Senamiestyje, todėl su G. Z. jie nuėjo iki „C. H.“. G. išgėrė alaus. Prie kito staliuko sėdėjo jo pažįstami. Jie pabuvo su jais ir jie pasiūlė eiti į klubą „Dejavu“. Ji pati norėjo eiti, nors G. sakė, kad gal neitų. Į klubą jie nuėjo. Ten šoko, smagiai leido laiką. Salėjo už baro įvyko muštynės. Asmenų, kurie susimušė, ji nepažinojo, o G. sakė, kad neprisimena jų vardų. Matė, kaip L. K. metė stiklinę ir pataikė į G., duždama stiklinė su šukėmis praskėlė kaktą. Jai buvo šokas. T. ji nuėjo link rūkyklos ir matė, kad G. visas kruvinas. Apsaugos darbuotojai palydėjo L. K., G. Z. į lauką, šalia ėjo ir ji. Ji pasiūlė važiuoti į ligoninę. L. atsiprašinėjo G.. Prie jų priėjo T. Ž.. L. kalbėjimo tonas pasikeitė, atsiprašymas buvo niekinis. T. Ž. provokavo G. veiksmus. Ji pasakė, kad kvies policiją. T. T. su L. pradėjo bėgti, o G. jiems iš paskos. Kai įbėgo į Kuzmos gatvę, ji priekyje bėgusio L. jau nematė. G. atsisukdamas pamatė, T. T. stovi šalia jos. Nežino, ką jis pagalvojo, tačiau priėjęs prie T. Ž. jį pastūmė, jis nugriuvo. Ji žinojo, kad buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Jos niekas nekvietė į apklausas, pati nenorėjo kištis, bet sakė, kad gali paliudyti. Žino, koks G. yra taikus, anksčiau nebuvo mačiusi jokio konflikto iš jo pusės. G. ankščiau teistas, tačiau ne už konfliktus. Nežino, ar jis baustas administracine tvarka. Z. yra bendraujantis, komunikabilus žmogus. Jam sumušti T. Ž. nebuvo tikslo.. Įvykio metu daugiau jokių kitų žmonių Kuzmos gatvėje nebuvo, jie buvo tik trise. Ji neigia tai, kad ji savo draugui, jam mušant nukentėjusįjį, būtų sakiusi: „sustok“, baik. Kai G. Z. bėgo, ji jam šaukė „nebėk“, nes tuo metu ji jau skambino policijai. Po konflikto jie vyko automobiliu į Raudonąjį kryžių. G. Z. nenorėjo kreiptis į policiją, bet ji jį įkalbėjo. Ligoninėje jam susiuvo kaktą, tada jie iškart važiavo į policiją Kęstučio g. Bare kartu su jais buvusių draugų vardų neatsimena, nes jie buvo G. Z. pažystami, o nebuvo jos klasiokai.
2013-06-02 įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad buvo apžiūrėta atvira vietovė prie naktinio klubo „Dejavu“ adresu Rotušės a. 2, Kaune ir namas adresu Kuzmos g. 1, Kaune. (b.l. 9-12)
2013-11-25 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad iš pateiktų šešių nuotraukų jis atpažino įtariamąjį G. Z. pažymėtą nuotraukoje Nr. 5, kaip asmenį, kuris sėdėjo kartu su vaikinais prie to pateis staliuko, kurie jį sumušė. (b.l. 17-18)
2013-11-25 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad iš pateiktų šešių nuotraukų jis atpažino įtariamąjį G. Z. pažymėtą nuotraukoje Nr. 1, kaip asmenį, kuris jį sumušė bei vijosi jo draugą L. K.. (b.l. 26-27)
2013-11-18 specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad T. Ž. sveikatos sutrikdymo mastas nenustatytas. (b.l. 34)
Iš Kauno AVPK Kauno m.Centrop PK VPS Centro PN 2014-06-13 rašto matyti, kad įvykio vieta, šalia V. K. g.1 namo yra daugiabutis V. K. g. 3 namas, kad ši vieta yra pačiame Kauno senamiestyje, prieš Arkikatedrą matyti iš Google Maps žemėlapių (b.l. 151-152, 160)
Iš 2014-07-24 VšĮ Kauno miesto Greitosios medicininės pagalbos skyriaus rašto matyti, kad 2013-06-02 02.18 buvo registruotas kvietimas adresu V. K. g.1, pacientui T. Ž.. Iš GMP kvietimo kortelės matyti, kad kvietimas buvo priimtas 2013-06-02 2:18 min.; perduota ekipažui 2:23min.; į įvykio vietą buvo išvykta 2:27 min.; atvykta 2:35 min., grįžta 2013-06-02 3:34 min.(b.l. 171, 172).
Iš gydytojo Š. T. parodymų matyti, jog jis su GMP automobiliu buvo atvykęs pagal iškvietimą į Kuzmos gatvę, kur apžiūrėjo nukentėjusįjį T. Ž., kurio būklė buvo patenkinama, skundėsi galvos skausmu, jo klinika davė pagrindo konstatuoti, kad nukentėjusiajam galimai buvo suduota į galvos sritį, dėl ko medikai jį išvežė į Kauno klinikų priėmimo skyrių.
Lietuvos Respublikos BK 284 straipsnio 1 dalies dispozicija numato, kad viešosios tvarkos pažeidimas yra tada, kai asmuo viešoje vietoje įžūliais veiksmais, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstruojama nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Įžūlūs veiksmai – tai neleistinas, akivaizdžiai agresyvus ir moralės požiūriu nepriimtinas, aplinkinius šokiruojantis elgesys, trikdantis visuomenės rimtį ir pažeidžiantis viešąją tvarką. Įžūlūs veiksmai gali pasireikšti fiziniu smurtu, žmogaus laisvės apribojimu ir kitais įžūliais veiksmais. Viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar nusikaltimo darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (kasacinė nutartis Nr. 2K-670/2002, „Teismų praktika“ Nr. 18). Pažymėtina, kad šį nusikaltimą sudarantys veiksmai gali pasireikšti viešoje vietoje tiek tada, kai aplink yra kitų žmonių, tiek ir tada, kai aplink kitų žmonių nėra. Visuomenės rimties sutrikdymą gali rodyti tai, kad prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, žmonėms buvo sukeltas išgąstis ar kilo sąmyšis. Pažymėtina ir tai, kad kai savo asmeniniams santykiams spręsti kaltininkas pasirenka būtent viešąją vietą ir būdą, kuriuo akivaizdžiai sutrikdo visuomenės rimtį, pademonstruoja nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, jo veika gali būti kvalifikuojama pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (kasacinė nutartis Nr. 2K-126/2006). Jeigu viešosios tvarkos pažeidimas susijęs su fizinio smurto panaudojimu arba turto sunaikinimu ar sugadinimu, veika kvalifikuojama atsižvelgiant į normų konkurencijos taisykles, jeigu veikoje yra nusikaltimo, už kurį numatyta sankcija yra griežtesnė nei numatyta BK 284 straipsnio 1 dalyje, šis nusikaltimas inkriminuojamas kartu su viešosios tvarkos pažeidimu. Baudžiamojo kodekso 284 straipsnis gina tokią vertybę, kaip viešoji tvarka ir rimtis, tačiau dėl kaltininko veiksmų sutrikdant viešąją tvarką panaudojant fizinį smurtą paprastai kitiems žmonėms padaromi sveikatos sutrikdymai, sužalojamas ar sunaikinamas svetimas turtas. Kaltininkui nusikalstamai veikiant viešojoje vietoje kitiems asmenims gali būti padaromi įvairaus laipsnio sveikatos sutrikdymai, sugadinama ar sunaikinama nuosavybė, tačiau iš visų galimų sveikatos sutrikdymų šis BK 284 straipsnis apima tik fizinio skausmo sukėlimą ir nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaip matyti iš bylos medžiagos kaltinamojo nusikalstamais veiksmais viešosios tvarkos pažeidimas buvo padarytas dėl aiškaus visuomenėje nustatytų normų, visuomenės ir žmogaus negerbimo, elementarių visuomenėje nustatytų moralės ir elgesio normų niekinimo, kaltinamajam G. Z. siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, tuo pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos, panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams – tariamą, įrodymais nepagrįstą, grėsmę šalia nukentėjusiojo T. Ž. buvusiai jo draugei – dabartinei žmonai G. V. – Z.. Iš kaltinamojo veiksmų matyti, kad jis veikė be aiškios asmeninės motyvacijos nukentėjusiojo atžvilgiu, todėl darytina išvada, kad jo veika pirmiausia buvo nukreipta pažeisti viešėją tvarką.
Ištyrus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamojo G. Z. parodymai duoti teisme vertintini kritiškai, nes jie prieštarauja nukentėjusiojo ir liudytojų parodymams ir byloje surinktiems objektyviems įrodymams, kurie atitinka kaltinamojo G. Z. ikiteisminio tyrimo metu duotiems parodymams. Teisme apklaustų liudytojų parodymai neprieštarauja nukentėjusiojo parodymais, išskyrus tai ką nurodė apklausta kaltinamojo žmona G. V. – Z., kurios parodymai vertinami kritiškai, kaip siekis padėti sutuoktiniui išvengti baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką.
Surinktų įrodymų visuma leidžia daryti teismui išvadą, kad turi būti tikslintinas kaltinamojo G. Z. padarytos nusikalstamos veikos laikas, nes ji buvo padaryta ne 2013-06-02 apie 03.00 val., kaip nurodyta kaltinime, o apie 02.00 val., nes objektyviai nustatyta, kad 2013-06-02 apie 2.18 val. GMP buvo iškviesta nukentėjusiojo į V. K. gatvę, kur ir buvo sužalotas nukentėjusysis T. Ž..
Kaltinamojo G. Z. padaryta nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal BK 284 str. 1 d., nes tokie kaltinamojo veiksmai nukentėjusiojo atžvilgiu, kai jis Kauno senamiestyje, šalia vietinių ir turistų lankomos Arkikatedros, vasaros vidurnaktį, kai senamiestyje buvo daug žmonių, po gyvenamojo daugiabučio namo langais, be jokios priežasties, esant pašaliniams asmenims, dėl tariamo pavojaus jo draugei, kas net neparemta byloje surinktais įrodymais, du kartus sudavė kumščiu į veidą netoli jos buvusiam nukentėjusiajam T. Ž., sukeldamas jam skausmą, tokiais savo veiksmais demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir tuo sutrukdė visuomenės rimtį bei tvarką, bei padarė nusikalstamą veiką.
Dėl civilinio ieškinio
Nukentėjusysis T. Ž. pareiškė civilinį ieškinį dėl 2000 Lt. neturtinės žalos ir 240 Lt turtinės žalos priteisimo iš kaltinamojo G. Z.. (b.l. 98-99). Civilinis ieškovas ieškinyje nurodė, kad G. Z. savo neteisėtais veiksmais pažeidė jo, kaip asmens neliečiamybės teises, pažemino jį kaip žmogų, sukėlė fizinį skausmą, be jokios priežasties, jam visiškai netikėtai, viešoje vietoje ir aplinkinių akivaizdoje, jį tyčia sumušdamas. Dėl šių aplinkybių jis jaučiasi ypač pažemintas. Po sumušimo apie savaitę laiko ant veido matėsi smurto žymės, jį pašaipiai apžiūrinėjo pašaliniai, dėl ko jaučiausi itin nepatogiai, dėl to vengė rodytis viešose vietose, tuo buvo jam apribotos galimybės bendrauti. Maždaug savaitę jam skaudėjo galvą, blogai jautėsi ir todėl iki šiol nesijaučia saugus viešose vietose, susijaudina pamatęs ar išgirdęs pakeltu tonu kalbančius vaikinus, ypač į tuos kurie į jį atkreipia dėmesį. Jaučia baimę būti vėl užpultu.
Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. nustatyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Nustatant neturtinės žalos dydį svarbu įvertinti ir kaltininko elgesį po nusikaltimo padarymo: ar jis gailisi, ar kritiškai vertina savo elgesį, atsiprašo, stengiasi atlyginti žalą. Ieškinyje teigiama, kad kaltinamasis G. Z. neatsiprašė nukentėjusiojo, per praėjusį nuo nusikaltimo laiką visiškai nesistengė kaip nors atlyginti padarytą žalą.
Remiantis bylos medžiaga konstatuotina, kad nors pirmos apklausos įtariamuoju metu G. Z. savo kaltę pripažino iš dalies, vėliau priremtas įrodymų prisipažino pilnai, tačiau teisme neigia savo kaltę padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką. Jo parodymai prieštarauja nukentėjusiojo ir kitų liudytojų parodymams, tai leidžia pagrįstai teigti, jog G. Z. nesuvokia, arba nenori suvokti kokį nusikaltimą jis padarė, visiškai nesigaili. Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 1 d. nustato, kad teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą ieškinį arba jį atmeta. Teismas, įvertinęs bylos aplinkybes ir nukentėjusiojo rizikingus veiksmus atsiraduisioje konfliktinėje situacijoje tarp L. K. ir G. Z., mažina iš kaltinamojo priteistiną nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą, tačiau konstatuoja, kad nukentėjęs teismui pilnai pagrindė patirtą turtinę žalą pateiktais įrodymais dėl patirtos 240Lt žalos (40 Lt transporto išlaidos dėl vykimo iš Išlaužo į Kauną pas tyrėjus, į teismo posėdžius bei 200 Lt už teisinę konsultaciją ir ieškinio surašymą, kas atitinka teisinių paslaugų įkainius.
Bausmės skyrimas
Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padaryto nusikaltimo motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.).
Kaltinamojo G. Z. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra, jo atsakomybę sunkinti aplinkybė tame, kad jis nusikalto būdamas neblaivus, kas akivaizdu turėjo įtakos nusikalstamai veikai atsirasti.
Kaltinamasis G. Z. padarė vieną nesunkų nusikaltimą (BK 11 str.), anksčiau teistas (b.l. 56-61), administracine tvarka baustas (b.l. 62-63), kaltinamasis psichiatrinėje ir priklausomybės ligų įskaitose nėra (b.l. 65, 67)
Įvertinus minėtų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą bei nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį bus pasiekti G. Z., kuris jau anksčiau buvo teismo teistas, paskyrus straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, taikant teismo nustatytus įpareigojimus bei draudimus.
G. Z. paskirta kardomoji priemonė - rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina iki nuosprendžio įsiteisėjimo. (b.1.51, 52).
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
G. Z. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str.1 d. ir paskirti 9 (devynis) mėnesius laisvės apribojimo, uždraudžiant per laisvės apribojimo laikotarpį po 21 val. lankytis vietose, kur parduodamas alkoholis bei įpareigoti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo atlyginti nukentėjusiajam padarytą turtinę žalą ir atidirbti 40 (keturiasdešimt) valandų nemokamų darbų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, įpareigojant nemokamus darbus atlikti per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.
Civilinio ieškovo T. Ž. civilinį ieškinį patenkinti dalinai ir priteisti iš kaltinamojo G. Z. nukentėjusiajam 1000 Lt (vieną tūkstantį litų) , tai yra 289,62 Eur (du šimtus aštuoniasdešimt devynis Eur 62 Eur centus) neturtinės žalos atlyginimą ir 240 Eur (du šimtus keturiasdešimt) Lt tai yra 69,51 (šešiasdešimt devynis Eur 51 Eur centus) turtinės žalos atlyginimą.
Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti - panaikinti įsiteisėjus nuosprendžiui.
Nuosprendis per 20 dienų nuo priėmimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.