Vilniaus apygardos teismo nutartis

Pranešėjas Vladislavas Lenčikas Baudž. byla Nr. 1A-426-190-2012

Teisėja Nina Pičugina Teisminio proceso kategorija: 1-97-1-00224-2011-0

2012 m. birželio 26 d.

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Vladislavo Lenčiko, teisėjų Jūratės Damanskienės ir Artūro Pažarskio, sekretoriaujant Linai Žalaitei, dalyvaujant prokurorei Dianai Kasparavičienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. R. apeliacinį skundą dėl Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo:

A. B. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 178 str. 1 d. (pasikėsinimas pagrobti svetimą turtą iš J. J.), ir skirta 15 (penkiolikos) parų arešto bausmė.

A. B. pripažintas kaltu padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. (svetimo turto pagrobimas iš nukentėjusiojo A. R.), ir skirta 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmė.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 3 d. ir taikant visišką bausmių sudėjimo principą, A. B. skirta galutinė bausmė – 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmė, ją atliekant areštinėje.

A. B. išteisintas nepadarius veikos, turinčios nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 178 str. 1 d. (svetimo turto pagrobimas iš J. J.), požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p).

Palikta nukentėjusiesiems A. R. ir J. J. teisė dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. B. nuteistas už tai, kad 2011-04-07, apie 17.00 val. iš J. J. gyvenamojo namo kiemo, esančio (duomenys neskelbtini), pasikėsino pagrobti nuo pastarajam priklausančio traktoriaus JUMZ-6AL krautuvo strėlės posūkio hidraulinį cilindrą, kurio vertė 600 Lt, tačiau nusikalstamos veikos nebaigė dėl nuo jo valios nepriklausančių aplinkybių, nes A. J. užklupo jį darantį nusikalstamą veiką bei jį sulaikė.

Taip pat už tai, kad 2011-04-01, apie 22.00 val. iš A. R. priklausančio gyvenamojo namo kiemo, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė traktoriaus T-40 AM galios paskirstymo veleno prailgintuvą, 800 Lt vertės, tokiu būdu pagrobė A. R. priklausančio turto už 800 Lt.

A. B. buvo kaltinamas tuo, kad 2011 m. balandžio mėnesį, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą dieną ir valandą, iš J. J. gyvenamojo namo kiemo, esančio (duomenys neskelbtini), pagrobė nuo pastarajam priklausančio traktoriaus JUMZ-6AL krautuvo strėlės posūkio hidraulinį cilindrą, kurio vertė 600 Lt, tokiu būdu pagrobė J. J. priklausančio turto už 600 Lt.

Be to, jis kaip ūkininkas negalėjo be galios paskirstymo veleno prailgintuvo dirbti su traktoriumi, todėl turėjo skolintis šią detalę iš B. J., kuris gyvena Eišiškių m. Nuo 2011-04-01 iki 2011-12-01 jis iš B. J. skolinosi 80 kartų ir jam mokėjo po 20 Lt už vieną dieną., tokiu būdu bendrai B. J. jis sumokėjo 1600 Lt. Taip pat apžymi, jog pirko prailgintuvui guolį ir mokėjo 120 Lt. Taigi, bendras patirtos turtinės žalos dydis yra 2638 Lt.

Nukentėjusiojo A. R. teigimu, jis patyrė ir neturtinę žalą, nes kitą dieną po vagystės iš ryto pastebėjęs, kad tyčia, slaptai buvo pagrobtas traktoriaus galios paskirstymo veleno prailgintuvas, labai susinervino, patyrė šoką, didelį dvasinius išgyvenimus, po vagystės jį nuolat kamuoja nervinė įtampa. Nukentėjusysis atkreipia dėmesį ir į tai, kad nuo 2011-03-07 yra neįgalus, darbingas 40 proc., nes jam nustatyti susirgimai - lėt. reumatas, mitralinio vožtuvo ir aortos ydos, TV nesandarumas, koreguota Mitralinio vožtuvo ir aortos vožtuvo protezais. 2008-12-12 dėl riaumatinių širdies ydų atlikta širdies operacija. Dėl jo atžvilgiu padaryto nusikaltimo jam buvo padaryta daug nepatogumu, nes teko važinėti keletą dienų po visą Lietuvą ir ieškoti šios detalės, daug kartų skolintis, negali iki šiol nusipirkti šios detalės ir ramiai ūkininkauti. Patirtą neturtinę žalą A. R. vertina 3000 Lt.

A. R. manymu, dalyje dėl civilinio ieškinio išsprendimo turi būti atnaujintas įrodymų tyrimas, apklausti liudytojai, kurie atvyks į teismo posėdį, ir pagal jo pareikštą civilinį ieškinį yra pagrindas priteisti jam turtinę ir neturtinę žalą.

Teismo posėdyje nukentėjusysis A. R. prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė tenkinti iš dalies, nuteistasis A. B. ir jo gynėjas prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nukentėjusiojo A. R. apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 109 str., asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Nusikalstamą veiką padaręs asmuo nuostolius privalo atlyginti.

Civilinio ieškinio klausimas baudžiamojoje byloje išsprendžiamas priimant nuosprendį. Lietuvos Respublikos BPK 115 straipsnyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas gali civilinį ieškinį visiškai ar iš dalies patenkinti arba jį atmesti.

Tačiau pirmosios instancijos teismas skundžiamajame nuosprendyje neišsprendė nukentėjusiojo A. R. civilinio ieškinio klausimo dėl turtinės bei neturtinės žalos atlyginimo ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos BPK 115 str. Pažymėtina, jog įstatymas suteikia teismui galimybę pripažinti civiliniam ieškovui teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka tik išimtinais atvejais, t.y. kai civilinio ieškinio negalima tiksliai apskaičiuoti neatidėjus baudžiamosios bylos nagrinėjimo ar negavus papildomos medžiagos (Lietuvos Respublikos BPK 115 str. 2 d). Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. R. apylinkės teismui pateikė ieškininį pareiškimą, kuriame nurodė dėl A. B. nusikalstamų veiksmų patirtą žalą, tačiau, kaip minėta aukščiau, teismas jo neišsprendė. Vadovaujantis jau minėta BPK norma, kolegijos nuomone, šiuo atveju teismas turėjo išspręsti nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl žalos atlyginimo iš kaltininko A. B. ir dėl jo pasisakyti nuosprendyje.

A. R. civiliniu ieškiniu prašo priteisti 2638 Lt turtinę ir 3000 Lt neturtinę žalą. Nurodo, jog patirtą turtinę žalą sudaro kuro išlaidos, kurį jis pylė ir važinėjo po Lietuvą ieškodamas traktoriaus detalės (918 Lt), galios paskirstymo veleno prailgintuvo nuoma (1 600 Lt), nupirkto galios paskirstymo veleno prailgintuvo guolio kaina (120 Lt).

Iš byloje esančios medžiagos matyti, jog Vilniaus apsk. VPK Šalčininkų rajono PK KPS viršininkas raštu kreipėsi į AB firmą „Agrotiekimas“, prašydamas pateikti informaciją apie traktoriaus T-40 AM galios paskirstymo veleno prailgintuvo vertę. AB firma „Agrotiekimas“ 2011-09-16 raštu Nr. 3248 pranešė, jog šios detalės vertė yra 680 Lt (b.l. 28). Tačiau A. R. tinkamai neįrodė ir nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių kitas jo nurodytas išlaidas (kuro, tarktoriaus detalės nuomos, guolio pirkimo). Apeliacinės instancijos teisme A. R. pažymėjo, jog šias patirtas išlaidas galėtų patvirtinti liudytojai S. R. ir B. J., tačiau nurodė, jog liudytojas jo sūnus S. R. yra invalidas, dėl ko į posėdį atvykti negali, o B. J. į posėdį atvykti atsisakė. A. R. pripažino, kad kitokių naujų įrodymų jis negali pateikti ir teismas surinkti negalės.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes A. R. priteistina 680 Lt (pavogto paskirstymo veleno prailgintuvo vertė) turtinė žala, kuri pagrįsta aukščiau paminėta pažyma.

Apeliaciniame skunde A. R. taip pat prašo priteisti jo patirtą neturtinę žalą, nes dėl to, jog buvo pavogta jo traktoriaus detalė jis labai susinervino, patyrė šoką, didelius dvasinius išgyvenimus ir tai įvertina 3 000 Lt suma.

Civilinio kodekso 6.250 str. nustato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Įstatymas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo. Neturtinės žalos dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principai yra bendrieji teisės principai, vertybiniai kriterijai, leidžiantys konkrečioje situacijoje užtikrinti priešingų interesų – nukentėjusiojo ir kaltininko - pusiausvyrą, atsižvelgti į konkrečios situacijos ypatumus. Teismas negali vieno asmens interesus labiau sureikšminti, o kito – nuvertinti. Visais atvejais teismas turi pareigą nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus ir parinkti tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus.

Nukentėjusiajam–civiliniam ieškovui neturtinė žala priteistina, nes dėl nusikalstamų A. B. veiksmų A. R. patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus. Nustatydama neturtinės žalos dydį, kolegija atsižvelgia į nusikaltimo padarinius, į tai, jog žala nukentėjusiajam padaryta tyčiniais A. B. veiksmais, į žalą padariusio asmens turtinę padėtį (jauno amžiaus, nedirba, savo turto neturi), taip pat į sąžiningumo ir protingumo kriterijus ir daro išvadą, kad nukentėjusiojo–civilinio ieškovo A. R. pareikštas civilinis ieškinys dėl 3 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo yra per didelis, todėl mažintinas iki 1 000 Lt.

Esant tokioms aplinkybėms, Vilniaus Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nuosprendis keistinas dėl neišspręsto civilinio ieškinio.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR BPK 326 str. 1 d. 3 p., 328 str. 4 p.

nutarė:

Nukentėjusiojo A. R. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 21 d. nuosprendį dalyje, kuria nukentėjusiajam A. R. palikta teisė dėl nusikaltimu padarytos žalos atlyginimo pareikšti ieškinį civilinio proceso tvarka, ir iš nuteistojo A. B. priteisti A. R. naudai 680 Lt (šešis šimtus aštuoniasdešimt litų) turtinei žalai ir 1 000 Lt (vieną tūkstantį litų) neturtinei žalai atlyginti.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.