- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-04-11
- Bylos Nr.
- 2A-604-254/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-04020-2018-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Burdulienė
- Ieškovas
- S. V.
- Atsakovas
- uždarajai akcinei bendrovei „Statybų komanda“
- Trečiasis asmuo
- A. Š.
- Kategorijos
- 2.6.1.4pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.6.2.1Netesybos
- 2.6.11.1Bendrosios pirkimo-pardavimo sutarties nuostatos
- 2.6.11.18Kitos pirkimo-pardavimo sutartys
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės S. V. įmonės „Santera“ apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės S. V. įmonės „Santera“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Statybų komanda“ dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo byloje – A. Š..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė S. V. įmonė „Santera“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Statybų komanda“ 1 330,83 Eur skolą, 39,92 Eur netesybas, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškinyje nurodė, kad 2017 m. sausio 30 d. ieškovė ir atsakovė sudarė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 17-01-30/3, kurios pagrindu ieškovė perdavė atsakovei statybinės paskirties prekes ir išrašė PVM sąskaitas faktūras, kurias atsakovė pasirašė. 2017 m. gegužės 5 d. šalys pasirašė sutarties priedą Nr. 1, kuriuo ieškovė suteikė atsakovei 2000 Eur limitą prekėms įsigyti. Atsakovė atsiskaityti už gautas prekes privalėjo per 30 dienų nuo prekių gavimo, tačiau savo prievolę vykdė netinkamai ir liko skolinga ieškovei 1330,83 Eur. Sutarties 3.2.2 punktu šalys susitarė, kad atsakovei uždelsus atsiskaityti už prekes ilgiau nei 30 dienų, ji privalo sumokėti ieškovei 3 procentų dydžio baudą, kuri skaičiuojama nuo laiku nesumokėtos sumos. Atsakovė uždelsė sumokėti už prekes ilgiau nei 100 dienų, todėl ieškovė prašo iš atsakovės priteisti 3 proc. baudą, t. y. 39,92 Eur (1 330,83 Eur x 3 proc. = 39,92).
3. Atsakovė UAB „Statybų komanda“ su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti atsakovei iš ieškovės jos patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad atsakovė UAB „Statybų komanda“ ir A. Š. sudarė rangos sutartį, pagal kurią A. Š. pradėjo vykdyti statybos darbus atsakovės statybų objektuose. Atsižvelgiant į nuolatinį poreikį A. Š. įsigyti statybines medžiagas, kurias naudotų atsakovės statybų objektuose, atsakovė 2017 m. balandžio 6 d. išdavė A. Š. įgaliojimą, kurio pagrindu pastarajam buvo suteikta teisė atsakovės vardu pirkti statybines medžiagas iš ieškovės. A. Š. atlikus visus jam pavestus darbus, 2017 m. gegužės 25 d. atsakovė panaikino A. Š. išduotą įgaliojimą ir apie tai informavo ieškovę el. paštu. Nuo tos dienos, atsakovė nebepalaikė jokių santykių su A. Š.. 2017 m. spalio mėnesį atsakovei kilus įtarimų dėl ieškovės pateiktų apmokėti PVM sąskaitų faktūrų kiekio, buvo patikrintos visos ieškovės išrašytos atsakovei PVM sąskaitos faktūros. Atlikus patikrinimą, buvo nustatyta, kad ieškovės pateiktos atsakovei apmokėti 12 PVM sąskaitų faktūrų, kurių bendra suma yra 1 777,25 Eur, galimai yra suklastotos, nes pagal jas prekės nebuvo pristatytos į atsakovės statybos objektus. Atsakovės nuomone, A. Š. galimai prekes ėmė tuo metu, kai tokios teisės jau neturėjo, o ieškovės darbuotojai elgėsi neapdairiai iš išdavė prekes A. Š., kuris jau neturėjo įgaliojimo jas imti.
4. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė sumažino ieškinio reikalavimą, prašydama priteisti iš atsakovės 809,27 Eur skolą, kuri susidarė pagal 8 PVM sąskaitas faktūras – Nr. ASB-0005790, Nr. ASB-0005856, Nr. ELC-0006846, Nr. LUH-0013882, Nr. STE-0012355, Nr. LUH-0013989, Nr. LEG-0005375, Nr. AKU-0008071 ir 24,28 Eur netesybų (3 proc. nuo nesumokėtos skolos, sutarties 3.2.2 punktas). Nurodė, jog bylos nagrinėjimo metu ieškovė su trečiuoju asmeniu A. Š. sudarė 2018 m. spalio 25 d. susitarimą, pagal kurį trečiasis asmuo įsipareigojo kompensuoti (apmokėti) 2017 m. rugsėjo 11 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ATE-0006812 – 430,46 Eur sumai ir 2017 m. rugsėjo 11 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. ATE-0006813 – 91,10 Eur sumai, bendrai kompensuojant 521,56 Eur sumą.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
5. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmai 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimu ieškinį atmetė, priteisė iš ieškovės atsakovei 625 Eur advokato padėjėjo pagalbos išlaidų, 50 Eur žyminio mokesčio ir 8,67 Eur pašto išlaidas valstybei už procesinių dokumentų siuntimą.
6. Teismas bylos duomenimis nustatė, kad ieškovė ir atsakovė 2017 m. sausio 30 d. sudarė pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 17-01-30/3 dėl statybinių prekių pirkimo. Sutarties 1.2. punktu šalys susitarė, jog prekės laikomos gautomis, kai pardavėjo išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje yra prekes priėmusio įgalioto darbuotojo parašas, vardas, pavardė, pareigos, gavimo data. Sutarties 2.2.3. punktu pirkėjas įsipareigojo pateikti įgaliotų asmenų sąrašą prekėms pirkti, o pasikeitus šiam sąrašui, pranešti pardavėjui nedelsiant faksu ir registruotu laišku. Atsakovė 2017 m. balandžio 6 d. trečiajam asmeniui A. Š. buvo išdavusi įgaliojimą paimti prekes iš S. V. įmonės „Santera“. 2017 m. gegužės 25 d. atsakovė elektroniniu laišku informavo ieškovę, kad A. Š. įgaliojimas panaikintas, prašė jam neduoti pirkti prekių atsakovės vardu. Atsakovė neatlikinėjo atskirų pavedimų konkrečioms sąskaitoms apmokėti, o tiesiog įnešdavo pinigus į ieškovės jai atidarytą kreditinę sąskaitą. Pinigai būdavo ieškovės automatiškai panaudojami apmokėti atsakovei išrašytas PVM sąskaitas faktūras.
7. Nežiūrint į tai, kad atsakovės atstovu prisistatęs asmuo nurodė, jog veikia ne savo, o atsakovės UAB „Statybų komanda“ vardu, nurodydamas jos pavadinimą ir kitus finansiniuose dokumentuose būtinus nurodyti rekvizitus, teismas darė išvadą, kad ieškovė, būdama supažindinta su ikiteisminio tyrimo medžiaga, ieškinį atsakovei reiškė nepagrįstai, nes žinojo, kad atsakovės atstovas A. Š. ikiteisminio tyrimo metu pripažino, jog atsakovės vardu paimtas prekes pagal sąskaitas pasisavino, neturėdamas įgaliojimo veikti atsakovės vardu. Teismas pastebėjo, kad bylos nagrinėjimo metu ieškovei buvo pasiūlyta pakeisti atsakovą byloje, tačiau ieškovė to nepanoro padaryti.
8. Teismas sutiko su atsakovės argumentu, jog ieškovė, būdama informuota apie įgaliojimo panaikinimą, privalėjo kiekvieną kartą išduodama prekes patikrinti įgaliojimo galiojimą, o to nepadariusi veikė aplaidžiai ir nesiėmė priemonių, siekiant išsiaiškinti, ar atsakovės atstovas veikė neperžengdamas įgaliojimo suteiktų teisių ir ribų. Nustatęs minėtas aplinkybes, teismas ieškinį atmetė ir priteisė iš ieškovės atsakovei jos patirtas bylinėjimosi išlaidas ir 8,67 Eur pašto išlaidas valstybei už procesinių dokumentų siuntimą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
9. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimą ir klausimą išspręsti iš esmės - ieškinį tenkinti visa apimtimi, priteisti iš atsakovės visas ieškovės patirtas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas tokiais argumentais:
9.1. Teismas nepagrįstai atmetė ieškinį, motyvuodamas tuo, kad ieškovė, kiekvieną kartą išduodama prekes, turėjo patikrinti atsakovės atstovo A. Š. turimo įgaliojimo galiojimą, o to nepadariusi veikė aplaidžiai ir nesiėmė priemonių išsiaiškinti, ar atstovas A. Š. veikia neperžengdamas įgaliojimo suteiktų teisių ribų. Apeliantės nuomone, teismas skundžiamą sprendimą motyvavo faktinėmis aplinkybėmis ir teisės normomis, kurios nėra susijusios su nagrinėjamu ginču. Ieškinys buvo reiškiamas dėl skolos pagal konkrečias atsakovei išrašytas PVM sąskaitas faktūras priteisimo. Šios sąskaitos faktūros nėra susijusios su trečiuoju asmeniu A. Š., todėl faktinės aplinkybės dėl A. Š. įgaliojimų ribų nėra reikšmingos ir aktualios, sprendžiant pareikštą ieškinį dėl skolos pagal PVM sąskaitas faktūras apmokėjimo. Atsakovė nesutiko tik su tomis PVM sąskaitomis faktūromis, kuriose gavėjas (gavėjo atstovas) yra nurodytas A. Š. ir yra jo parašas, o su likusiomis 8-iomis PVM sąskaitomis faktūromis atsakovė sutiko.
9.2. Atsakovei yra žinoma, kad ieškovė yra užskaičiusi mokėjimus už seniausias skolas (tame tarpe ir už tas, kurios atsiradusios atsakovės atžvilgiu pagal A. Š. pasirašytas PVM sąskaitas faktūras) ir, kad mokėjimai nėra užskaityti už ginčo PVM sąskaitas faktūras. Siekdama, kad ieškovė įskaitytų mokėjimus kitaip, negu yra faktiškai įskaityta, atsakovė turėjo reikšti priešieškinį byloje dėl įskaitymo ginčijimo, tačiau to byloje nedarė. Todėl pirmosios instancijos teismas neturėjo teisės šiuo pagrindu teigti, kad atsakovė su ieškove yra atsiskaičiusi, kadangi prekės ir PVM sąskaitos faktūros, dėl kurių buvo pareikštas ieškinys šioje byloje, nėra apmokėtos.
9.3. Teismas netinkamai vertino, kad atsakovė ieškovei tinkamai pranešė apie įgalioto asmens veikimo atsakovės vardu įgaliojimų pasibaigimą. Atsakovė apie A. Š. įgaliojimų pasibaigimą ieškovei nepranešė nei faksu, nei registruotu laišku, kas patvirtina, kad atsakovė nesilaikė sutarties 2.2.3 punkto sąlygų ir pažeidė savo įsipareigojimus. Apeliantė neigia, kad apie minėtas aplinkybes pranešė elektroniniu paštu, kadangi tokio laiško ieškovė iš atsakovės nėra gavusi. Be to, iš atsakovės pateikto dokumento turinio nėra galimybės suprasti nei nuo kada panaikintas įgaliojimas, nei šio prašymo rengimo datos, nenurodyti ir įgalioto asmens tikslūs duomenys. Nors atsakovė nurodė, kad ji apie A. Š. įgaliojimų panaikinimą informavo ieškovę el. paštu 2017 m. gegužės 25 d., tačiau prekes A. Š. atsakovės vardu užsakinėjo iki 2017 m. rugsėjo 11 d. Atsakovė per visą šį 4 mėnesių laikotarpį ieškovės nė karto tinkamai (faksu ir registruotu paštu) neinformavo apie įgaliojimų A. Š. panaikinimą. Priešingai, atsakovė už jos vardu paimtas prekes ir tuo pagrindu išrašytas prekes atsiskaitinėjo kaip ir iki tol, nurodydama ,,už medžiagas“ ir nenurodydama konkrečių apmokamų PVM sąskaitų faktūrų rekvizitų. Todėl ieškovė turėjo pagrindą spręsti, kad tarp A. Š. ir atsakovės tęsėsi atstovavimo santykiai ir kad A. Š. turėjo visus įgaliojimus atsakovės vardu užsakyti ir paimti prekes.
Atsiliepimas
10. Atsiliepimu į apeliacinį skundą atsakovė prašo teismo atmesti ieškovės apeliacinį skundą ir priteisti iš ieškovės atsakovei 363 Eur patirtas atstovavimo išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Atsiliepimas grindžiamas tokiais argumentais:
10.1. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas, spręsdamas šalių ginčą, be pagrindo atsižvelgė į dešimt PVM sąskaitų faktūrų, kurios nebuvo nurodytos ieškinyje, o atsakovė jas panaudojo tik kaip atsikirtimą į pareikštą ieškinį dėl neapmokėtų kitų aštuonių PVM sąskaitų faktūrų. Atsakovės nuomone, priešingai, minėtos dešimt PVM sąskaitos faktūros, kurių apmokėjimui ieškovė neteisėtai nusirašė pinigines lėšas nuo atsakovės kreditinės sąskaitos, ir yra esminė tarp šalių kilusio ginčo priežastis. Todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad ieškovė nepagrįstai nurašė nuo atsakovės kreditinės sąskaitos lėšas apmokėti dešimčiai PVM sąskaitų faktūrų, už kurių apmokėjimą iš tiesų yra atsakingas A. Š., o ne atsakovė. Pažymi, kad tik dėl tokio ieškovės neteisėto elgesio sąskaitoje neliko piniginių lėšų apmokėti kitas aštuonias PVM sąskaitas faktūras (ASB-0005790; ASB-0005856; ELC-0006846; LUH- 0013882; STE-0012355; LUH-0013989; LEG-0005375 ir AKU-0008071), kurių pagrįstumo atsakovė neneigia.
10.2. Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad teismas nepagrįstai darė išvadą, kad ieškovė, būdama supažindinta su ikiteisminio tyrimo Nr. 03-2-00688-17 medžiaga, turėjo suprasti, jog nepagrįstai išrašė atsakovei apmokėti dvylika PVM sąskaitų faktūrų už statybines medžiagas ir nurašė nuo jos kreditinės sąskaitos lėšas toms sąskaitoms apmokėti, nors iš tiesų tas medžiagas apgaulės būdu įsigijo asmeniniams poreikiams tenkinti trečiasis asmuo – A. Š.. Todėl, atsakovės nuomone, ieškovė turėjo trečiojo asmens vardu perrašyti visas dvylika nepagrįstai atsakovei išrašytų PVM sąskaitų faktūrų ir grąžinti atsakovei nuo jos kreditinės sąskaitos nurašytas pinigines lėšas toms sąskaitoms apmokėti, o sąskaitoje esančias lėšas nurašyti aštuonioms PVM sąskaitoms faktūroms, dėl kurių nekyla ginčo, padengti. Todėl teismas pagrįstai nusprendė ieškinyje nurodytas atsakovės neapmokėtas aštuonias PVM sąskaitas faktūras laikyti apmokėtomis pagal ieškovės nepagrįstai nurašytas pinigines lėšas nuo atsakovės kreditinės sąskaitos apmokėti dešimčiai kitų PVM sąskaitų faktūrų.
10.3. Ieškovė neteisingai interpretuoja tarp šalių egzistavusius santykius apmokėti PVM sąskaitoms faktūroms už statybines medžiagas, t. y. kad iš atsakovės sąskaitos buvo apmokamos seniausiai išrašytos PVM sąskaitos faktūros. Atsakovė nesutinka, kad pripažino ieškovės nepagrįstai atsakovei išrašytas sąskaitas faktūras, todėl jų apmokėjimas buvo atliktas savavališkai ieškovės nuožiūra. Todėl šiuo atveju atsakovei neturėtų būti perkelta pareiga apmokėti nepagrįstai jai išrašytas dešimt PVM sąskaitų faktūrų, nes ne dėl jos kaltės statybinės medžiagos buvo perduotos trečiajam asmeniui A. Š..
10.4. Nepagrįstas apeliacinio skundo argumentas, kad atsakovė ieškovės tinkamai neinformavo apie įgaliojimo A. Š. pirkti statybines medžiagas atsakovės vardu panaikinimą. Pažymi, kad bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, ieškovė nesivadovavo šiuo argumentu ir neįrodinėjo minėtos aplinkybės. Ieškovė šią aplinkybę ėmė įrodinėti tik apeliaciniame skunde. Be to, atsakovės nuomone, sutarties 2.2.3 punkto pagrindinė esmė informuoti ieškovę apie atsakovės išduotų įgaliojimų panaikinimą, todėl neturėtų būti suabsoliutinamas pažodinis minėto sutarties punkto tekstas, o atsižvelgiama į tarp šalių susiformavusią praktiką efektyviai ir greitai tarpusavyje komunikuoti telefonu ir elektroniniu paštu. Todėl šiuo atveju atsakovės išsiųstas pranešimas telefonu ir elektroniniu paštu turėtų būti laikomas tinkamu jos informavimu apie atsakovės atstovo įgaliojimų pasibaigimą. Pažymi ir tai, kad iš ikiteisminio tyrimo Nr. 03-200688-17 medžiagos matyti, jog ieškovės darbuotojai nuolatos dirbo aplaidžiai, netikrino asmenų, turinčių teisę pirkti statybines medžiagas atsakovės vardu, įgaliojimų galiojimo, pasikliaudavo pirkėjų nurodoma žodine informacija. Todėl net ir ieškovę informavus apie įgaliojimų pasibaigimą sutartyje nustatyta tvarka, jos darbuotojai vis tiek būtų pardavę A. Š. statybines medžiagas atsakovės vardu, nes jie netikrino jo įgaliojimo galiojimo. Be to, atsakovė neturi ir nenaudoja fakso, todėl atsakovei formaliai buvo neįmanoma įvykdyti sutarties 2.2.3 punkto nuostatos.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
11. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis).
12. Teisėja nenustatė CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų, jų nenurodė ir apeliantė, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas paduoto apeliacinio skundo ribose (CPK 320 straipsnio 2 dalis).
13. Ieškovė kreipėsi į teismą ir sumažinusi ieškinio reikalavimą prašė priteisti iš atsakovės 809,27 Eur skolos pagal aštuonias PVM sąskaitas faktūras – Nr. ASB-0005790, Nr. ASB-0005856, Nr. ELC-0006846, Nr. LUH-0013882, Nr. STE-0012355, Nr. LUH-0013989, Nr. LEG-0005375, Nr. AKU-0008071, kurios atsakovei buvo išrašytos atsiskaityti už jai parduotos statybines medžiagas ir kurių išrašymo pagrįstumo atsakovė neneigia. Atsakovė nesutinka, kad yra skolinga ieškovei. Nurodė, kad ieškovė dėl savo aplaidumo pagal dešimt PVM sąskaitų faktūrų statybines medžiagas perdavė trečiajam asmeniui A. Š., jo asmeninių poreikių tenkinimui, o nuo atsakovės kreditinės sąskaitos nurašė 1255,69 Eur piniginių lėšų šių sąskaitų apmokėjimui, kai jomis turėjo būti apmokėtos ginčo PVM sąskaitos faktūros ir atsakovė dar turėtų 446,42 Eur permoką.
14. Byloje nustatyta, kad tarp šalių susiklostė pirkimo–pardavimo teisiniai santykiai ieškovės S. V. įmonės „Santera“ (pardavėja) ir atsakovės UAB „Statybų komanda“ (pirkėja) 2017 m. sausio 30 d. sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 17-01-30/3 ir 2017 m. gegužės 5 d. priedo Nr. 1 prie šios sutarties pagrindu (b. l. 7-9) (CK 6.305 straipsnis). Sutarties šalys susitarė, kad prekės laikomos gautomis, kai pardavėjo išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje yra prekes priėmusio įgalioto darbuotojo parašas, vardas, pavardė, pareigos, gavimo data (1.2 punktas). Apie įgalioto asmens pasikeitimą atsakovė įsipareigojo pranešti ieškovei nedelsiant faksu arba registruotu laišku (2.2.3 punktas). Byloje yra tokio turinio atsakovės prašymas, kuris buvo išsiųstas 2017-05-25 elektroniniu laišku: „Prašau panaikinti įgaliojimą A. Š., neduoti jam pirkti prekių. Ačiū“ (b. l. 62-63). Be to, sutarties priedo Nr. 1 1 punktu buvo padidintas pagrindinės sutarties 4.1 punkte numatytas kredito limitas iki 2000 Eur atsakovei įsigyti prekėms.
15. Ieškovė apeliaciniame skunde nurodė, kad atsakovės 2017-05-25 elektroninio laiško negavo, be to, jos pateikto pranešimo turinys yra neaiškus ir nesuprantamas. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka, kad iš atsakovės 2017-05-25 elektroninio laiško priedo – prašymo ieškovė negalėjo suprasti, kad įgaliojimas A. Š. imti prekes yra panaikinamas. Prašyme labai įsakmiai atsakovė nurodė ieškovei panaikinti įgaliojimą ir neduoti prekių trečiajam asmeniui. Pastebėtina, kad atsakovė dar 2018-05-25 pareiškime dėl 2018 m. gegužės 17 d. sprendimo už akių peržiūrėjimo nurodė, jog su ieškiniu nesutinka, nes ieškovė perdavė prekes trečiajam asmeniui A. Š. ir jų vertę apmokėjo atsakovės lėšomis, nors ji 2017-05-25 panaikino įgaliojimą šiam asmeniui ir apie tai elektroniniu laišku informavo ieškovę bei į bylą pateikė šias aplinkybes pagrindžiančius dokumentus (prašymo ir el. laiško kopijas, b. l. 62-63). 2018-11-20 teismo posėdyje atsakovės atstovas paaiškino (garso įrašas nuo 15:30 min. iki 18:25 min.), kad prieš siunčiant elektroninį laišką jis dar kalbėjosi su ieškove ir jai žodžiu pranešė apie įgaliojimo panaikinimą, o po to išsiuntė prašymą 2017-05-25 elektroniniu laišku, kurį ieškovė gavo (garso įrašas nuo 21:45 min. iki 23:00 min.).
16. Atsakovė nei atsiliepime į pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo (b. l. 101-102), nei kitame procesiniame dokumente – 2018-11-14 pareiškime dėl ieškinio reikalavimų patikslinimo, nei jos atstovas 2018-10-24 parengiamojo teismo posėdžio, nei 2018-11-20 teismo posėdžio metu, net teisėjai pagarsinus bylos medžiagą, tame tarpe ir atsakovės prašymą dėl įgaliojimo panaikinimo bei elektroninį laišką, kuriuo jis buvo siųstas ieškovei, bei paklausus, ar šalys turi pastabų ir prašymų dėl pagarsintų įrodymų (garso įrašas nuo 28:35 min. iki 28:40 min.), nenurodė, kad ieškovė šio laiško negavo. Todėl šios aplinkybės teikia pagrindo sutikti su atsakovės atsiliepimo į apeliacinį skundą aplinkybėmis, kad ieškovė pirmosios instancijos teisme nenurodė, jog negavo atsakovės prašymo apie įgaliojimų trečiajam asmeniui A. Š. imti prekes atsakovės vardu panaikinimą. Ieškovė tokias aplinkybes nurodė tik apeliaciniame skunde, grįsdama savo argumentus dėl skundžiamo teismo sprendimo neteisėtumo ir nepagrįstumo. Todėl konstatuotina, kad apeliantė pažeidė CPK 306 straipsnio 2 dalies nuostatas, reglamentuojančias, kad apeliacinis skundas negali būti grindžiamas aplinkybėmis, kurios nebuvo nurodytos pirmosios instancijos teisme, todėl šie apeliantės argumentai neteikia pagrindo padaryti išvadą, kad teismas neišsiaiškino bylai teisiškai reikšmingų aplinkybių. O apeliantės argumentai, kad sutarties 2.2.3 punktu atsakovas buvo įsipareigojęs apie įgalioto asmens pasikeitimą pranešti ieškovei nedelsiant faksu, o pranešė elektroniniu laišku, nesuponuoja išvados dėl esminio sutarties sąlygų pažeidimo, kuomet šį pranešimą ieškovė gavo, todėl jo pateikimo būdas šiuo atveju nėra toks reikšmingas. Nagrinėjamu atveju yra reikšmingas pranešimo turinys – aiškiai išreikšta atsakovės valia panaikinti įgaliojimą trečiajam asmeniui A. Š. ir reikalavimas ieškovei neduoti šiam asmeniui prekių atsakovės vardu (CK 6.193 straipsnio 1 dalis, 1.5 straipsnis).
17. Byloje yra Kauno miesto apylinkės prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro 2018-04-18 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 03-2-00688-17, kuriame nurodyta, kad laikotarpiu nuo 2017-07-17 iki 2017-09-11 A. Š. neteisėtai pirko statybines medžiagas iš ieškovės atsakovės vardu. Šį savo elgesį trečiasis asmuo, ikiteisminiame tyrime apklausiamas specialiuoju liudytoju, paaiškino, kad neva jo manymu atsakovė pilnai neatsiskaitė su juo už atliktus statybos darbus, todėl jis tokiu būdu siekė atgauti jam priklausantį atlygį. Ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas, konstatavus A. Š. veikoje LR BK 294 straipsnio 1 d. numatytos nusikalstamos veikos požymius. Tačiau nustačius, kad šia nusikalstamos veikos požymių turinčia veika buvo padaryta tik 1777,25 Eur žala, kuri vertintina kaip maža, ikiteisminis tyrimas buvo nutrauktas LR BK 3 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.
18. Ieškovės atstovas 2018-11-20 teismo posėdyje teikdamas paaiškinimus (garso įrašas nuo 10:51 iki 14:36) ir baigiamojoje kalboje (garso įrašas nuo 31:40 min. iki 32:55 min.) nurodė, kad žalą trečiasis asmuo A. Š. padarė ne ieškovei, o atsakovei, todėl atsakovė turi pareigą apmokėti ginčo PVM sąskaitas faktūras 809,27 Eur sumai, o jos ginčas su trečiuoju asmeniu dėl per 2017-07-17 iki 2017-09-11 laikotarpį ieškovės išrašytų atsakovei PVM sąskaitų faktūrų apmokėjimo nagrinėtinas atskiroje byloje. Su tokiais ieškovės argumentais apeliacinės instancijos teismas nesutinka, nes ne trečiasis asmuo disponavo atsakovės piniginėmis lėšomis, o būtent pati ieškovė. Pastebėtina, kad byloje sprendžiamas klausimas dėl atsakovės skolos ieškovei, vykdant šalių 2017 m. sausio 30 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 17-01-30/3 (b. l. 7-9). Todėl byloje pirmosios instancijos teismas pagrįstai nagrinėjo ir vertino aplinkybes (prekių perdavimą, jų apmokėjimą ir kt.), kurias nurodė ne tik ieškovė, tačiau ir atsakovė, gindamasi nuo jai pareikšto ieškinio dėl netinkamo prievolių pagal paminėtą sutartį vykdymo (CPK 265 straipsnis).
19. Byloje nėra ginčo, kad nuo atsakovės kreditinės sąskaitos yra nurašytos 1255,69 Eur piniginės lėšos pagal dešimt ieškovės atsakovei išrašytų PVM sąskaitų faktūrų per laikotarpį nuo 2017-07-17 iki 2017-07-31 (b. l. 122-123, 2 lentelė, eilės Nr. 1 – 10). Ieškovės atstovas apie tai nurodė 2018-10-24 parengiamajame teismo posėdyje (garso įrašas nuo 16:24 min. iki 17:11 min.) ir 2018-11-20 teismo posėdyje (garso įrašas nuo 31:40 min. iki 32:55 min.) bei apeliaciniame skunde teigdamas, kad atsakovei yra žinoma, jog ieškovė yra užskaičiusi mokėjimus už seniausias skolas, tame tarpe ir už tas, kurios atsiradusios atsakovės atžvilgiu pagal A. Š. pasirašytas PVM sąskaitas faktūras. Apeliacinės instancijos vertinimu, ieškovė nepagrįstai sprendžia, kad atsakovė turėjo reikšti byloje priešieškinį, kad ieškovė įskaitytų mokėjimus už prekes kitaip, negu yra faktiškai įskaityta. Tačiau nagrinėjamoje byloje nekilo klausimas nei dėl įskaitymo (CK 6.130 straipsnis), nei dėl įmokų paskirstymo (CK 6.54 straipsnis), o atsakovė gynėsi nuo ieškinio tuo, kad ieškovė nurašė nuo jos kreditinės sąskaitos 1255,69 Eur, nors šias prekes dėl savo nerūpestingumo ir neapdairumo perdavė atsakovės neįgaliotam trečiajam asmeniui, savo apskaitoje jų vertę padengdama atsakovės piniginėmis lėšomis. Todėl nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas pagrįstai tyrė ir vertino teisiškai reikšmingas aplinkybes dėl šalies atstovavimo teisinių santykių, vykdant 2017 m. sausio 30 d. sudarytos pirkimo–pardavimo sutarties Nr. 17-01-30/3 sąlygas. Pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad ieškovė, būdama informuota apie 2017-05-25 įgaliojimo panaikinimą, privalėjo kiekvieną kartą išduodama prekes patikrinti įgaliojimo galiojimą, o to nepadariusi veikė aplaidžiai, nesiėmė jai protingai prieinamų priemonių siekdama išsiaiškinti, ar atstovas veikia neperžengdamas įgaliojimo suteiktų teisių ribų.
20. Atsakovė 2018-10-22 rašytinių paaiškinimų 2-oje lentelėje nurodė 12 PVM sąskaitų faktūrų 1777,25 Eur sumai, kurios buvo išrašytos atsakovei per laikotarpį nuo 2017-07-17 iki 2017-09-11, nors prekės buvo perduotos atsakovės neįgaliotam asmeniui A. Š.. 2018-04-18 nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. 03-2-00688-17 nurodyta, kad A. Š., kuriam buvo parodytos per šį laikotarpį ieškovės išrašytos PVM sąskaitos faktūros, apklausiamas spec. liudytoju parodė, kad ties įrašu „Prekes paėmė“ esantis įrašas „Algimantas“ yra parašytas ir šalia esantis parašas pasirašytas jo paties (nutarimo 4 lapas, b. l. 56). Byloje nėra duomenų, jų nepateikė ir apeliantė, kurie sudarytų pagrindą kitaip vertinti trečiojo asmens parodymus, kuriuos jis davė ikiteisminiame tyrime apie tai, kad prekes iš ieškovės pagal atsakovei išrašytas PVM sąskaitas faktūras per laikotarpį nuo 2017-07-17 iki 2017-09-11 jis paėmė savo reikmėms ir atsakovei neperdavė. Tuo tarpu ieškovė, žinodama šias aplinkybes, ieškinio reikalavimą sumažino tik dviejų 2017-09-11 atsakovei išrašytų PVM sąskaitų faktūrų 521,56 Eur sumai atžvilgiu, pagal kuriose trečiasis asmuo nurodė ir savo vardą, ir pavardę bei pasirašė. Tačiau ieškovė neįvertino tų aplinkybių, kad pagal kitas PVM sąskaitas faktūras, ties įrašu „Prekes paėmė“ esantį įrašą „Algimantas“ parašė ir šalia esantį parašą pasirašė taip pat trečiasis asmuo (b. l. 74,75). Tai rodo nenuoseklią ieškovės poziciją vertinant savo veiksmus ir byloje nustatytas aplinkybes.
21. Apeliacinės instancijos teismas pastebi, kad sutarties šalys susitarė, jog prekės laikomos gautomis, kai pardavėjo išrašytoje PVM sąskaitoje faktūroje yra prekes priėmusio įgalioto darbuotojo parašas, vardas, pavardė, pareigos, gavimo data (1.2 punktas). Todėl atsakovei išrašytose PVM sąskaitose faktūrose per laikotarpį nuo 2017-07-17 iki 2017-09-11 trečiajam asmeniui nurodžius tik vardą „Algimantas“ ir neįskaitomą parašą, ieškovė neturėjo pagrindo laikyti, kad prekes atsakovė gavo, nes taip perduodama trečiajam asmeniui prekes ieškovė turėjo žinoti, kad akivaizdžiai pažeidžia šalių sutartyje sulygtas sąlygas dėl atsakovės atstovavimo ir negalėjo pagrįstai tikėtis, kad atsakovė prekes gavo. Be to, ieškovė prekes perdavė trečiajam asmeniui po to, kuomet atsakovė 2017-05-25 elektroniniu laišku buvo pranešusi ieškovei apie įgaliojimo A. Š. panaikinimą. Todėl pirmosios instancijos teismas, tinkamai aiškindamas ir taikydamas atstovavimo teisinius santykius reglamentuojančias materialines teisės normas, padarė teisingą išvadą, kad ieškovė žinojo ar turėjo žinoti, kad trečiasis asmuo A. Š. veikia be įgaliojimo, o vien tai, kad trečiasis asmuo prisistatė ieškovei kaip veikiantis atsakovės vardu, atsakovei teisinių padarinių negali sukelti, nes ji tokio sandorio niekada nepatvirtino (CK 2.133 straipsnio 6 dalis).
22. Apeliantės nuomone, teismas skundžiamą sprendimą motyvavo faktinėmis aplinkybėmis ir teisės normomis, kurios nėra susijusios su nagrinėjamu ginču, nes ieškinys buvo reiškiamas dėl skolos pagal konkrečias atsakovei išrašytas PVM sąskaitas faktūras priteisimo. Byloje nustatyta, kad ieškovė reikalauja priteisti iš atsakovės 190,93 Eur skolos pagal jos atsakovei 2017-08-24 išrašytą PVM sąskaitą faktūrą Nr. ASB-0005790, 162,15 Eur – pagal 2017-09-04 PVM sąskaitą faktūrą Nr. ASB-0005856, 174,34 Eur – pagal 2017-09-14 PVM sąskaitas faktūras Nr. ELC-0006846 ir Nr. LUH-0013882, 68,46 Eur – pagal 2017-09-18 Nr. STE-0012355, 27,71 Eur – pagal 2017-09-21 PVM sąskaitą faktūrą Nr. LUH-0013989, 75,51 Eur – pagal 2017-10-10 PVM sąskaitą faktūrą Nr. LEG-0005375 ir 110,17 Eur – pagal 2017-10-12 PVM sąskaitą faktūrą Nr. AKU-0008071, arba iš viso 809,27 Eur, kuriomis atsakovei buvo parduotos ir faktiškai perduotos statybinės medžiagas. Tačiau byloje nustatyta, kad pagal 2017 m. sausio 30 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 17-01-30/3 atsakovė negavo prekių pagal ieškovės jai išrašytas PVM sąskaitas faktūras per laikotarpį nuo 2017-07-17 iki 2017-07-31 1255,69 Eur sumai, tačiau ieškovė šią sumą nurašė nuo atsakovės kreditinės sąskaitos ir byloje nenustatyta, kad ieškovė šias pinigines lėšas atsakovei būtų gražinusi. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad atsakovė neskolinga ieškovei už prekes pagal 2017 m. sausio 30 d. sudarytą pirkimo–pardavimo sutartį Nr. 17-01-30/3 ir jos ieškinį atmetė.
Dėl bylos procesinės baigties ir bylinėjimosi išlaidų
23. Remdamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas atskleidė bylos esmę ir tinkamai pritaikė šalis siejusius teisinius santykius reglamentuojančias materialiosios teisės normas, nepadarė procesinės teisės normų pažeidimo, vertindamas byloje surinktų įrodymų visumą, todėl teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti jį apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
24. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatas išlaidos advokato pagalbai apmokėti atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas. Netenkinus apeliacinio skundo, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos atsiliepimą į jį pateikusiai šaliai. Atsakovė atsiliepime į apeliacinį skundą suformulavo prašymą priteisti iš ieškovės 363 Eur bylinėjimosi išlaidas advokato pagalbai apmokėti už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą ir pateikė šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus (atsiliepimo 5 priedas), todėl atsakovės turėtos išlaidos priteisiamos iš ieškovės.
25. Apeliacinės instancijos teisme buvo patirta 4,45 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (b. l. 156). Netenkinus ieškovės apeliacinio skundo, šios išlaidos į valstybės biudžetą priteisiamos iš apeliantės (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis, 96 straipsnio 1 dalis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2018 m. gruodžio 10 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės S. V. įmonės „Santera“, juridinio asmens kodas 133347319, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Statybų komanda“, juridinio asmens kodas 304172573, 363,00 Eur (tris šimtus šešiasdešimt tris eurus) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Priteisti iš ieškovės S. V. įmonės „Santera“, juridinio asmens kodas 133347319, 4,45 Eur ( keturis eurus 45 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu, valstybei. Šią sumą sumokėti į biudžeto surenkamąją sąskaitą, nurodant gavėją Valstybinę mokesčių inspekciją prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (juridinio asmens kodas – 188659752), įmokos kodą – 5660, mokėjimo paskirtį – bylinėjimosi išlaidos).
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.