Kauno apygardos teismo nutartis

Pranešėjas J.Furmanavičius Baudžiamoji byla Nr. 1A-505-401/2008

Teisėjas L.Vaitkus Procesinio sprendimo kategorija: 2.4.9.

2008 m. rugsėjo 18 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Jono Furmanavičiaus, teisėjų Algirdo Jaliniausko, Jurgio Kiškio, sekretoriaujant Audronei Stankevičiūtei, dalyvaujant prokurorui Jonui Vitkauskui, kaltinamųjų gynėjui advokatui Gintarui Platūkiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų V. Z., A. F. apeliacinius skundus dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2008-06-12 nuosprendžio, kuriuo:

V. Z. nuteistas pagal LR BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

A. F. nuteistas pagal LR BK 180 str. 1 d. laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. Z. ir A. F. nuteisti pagal LR BK 180 str. 1 d., už tai, kad 2008 m. balandžio 15 d., apie 12 val., Vilkaviškio rajone, Pilviškių miestelyje, Geležinkelio gatvėje, veikdami bendrininkų grupėje, V. Z. būnant apsvaigusiam nuo alkoholio, panaudojo fizinį smurtą, sustabdę keliu einantį A. M., sugriebė jį už rankų ir pareikalavo duoti pinigų, po ko A. F. suduodamas smūgius rankomis į krūtinės sritį nukentėjusįjį A. M. stumdė, taip sukeldamas jam fizinį skausmą, atėmę galimybę nukentėjusiajam priešintis, V. Z. tempiant nukentėjusįjį už drabužių, nusivedė jį už geležinkelio vagono pirmo sąstato, kur A. F. pagrasinus, kad šaus, pagrobė svetimą-nukentėjusiojo A. M. turtą: 0,2 l talpos butelį trauktinės „Bobelinė“ 9 Lt vertės, 20 Lt vertės piniginę su ten buvusiais pinigais 94,15 Lt bei dokumentus: 65 Lt vertės motorolerio vairuotojo pažymėjimą ir materialinės vertės neturintį invalido pažymėjimą, iš viso turto, kurio vertė 188,15 Lt.

Kolegija, išklausiusi teisėjo pranešimą, gynėją prašiusį apeliacinius skundus patenkinti, prokurorą prašiusį apeliacinius skundus atmesti, sprendžia, kad apeliaciniai skundai atmestini, nuteistiesiems paskirtos bausmės nėra per griežtos.

Pirmos instancijos teismas surašydamas nuosprendį padarė eilę klaidų, kurios ištaisytinos.

Nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstęs nustatytas faktines nusikalstamos veikos aplinkybes, teismas nurodė, kad nuteistųjų veika atitinka LR BK 180 str. 2 d., nors nuteistieji buvo kaltinami, atiduoti teisiamajam posėdžiui bei nuteisti pagal LR BK 180 str. 1 d., todėl ši rašybos klaida ištaisytina.

Teisėjų kolegija išnagrinėjusi šią bylą konstatuoja, kad apylinkės teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje neteisingai nurodė koks turtas buvo pagrobtas iš nukentėjusiojo A. M.. Byloje ištirti įrodymai: nuteistųjų, nukentėjusio A. M. parodymai, daiktų turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti pateikimo, jų apžiūros protokolai patvirtina, jog nuteistieji V. Z. ir A. F. įvykio metu iš nukentėjusiojo buvo paėmę: 0,2 l talpos butelį trauktinės „Bobelinė“ 9 Lt vertės, 20 Lt vertės piniginę su buvusiais 94,15 litais, motorolerio vairuotojo pažymėjimą, kurio išdavimas kainavo 65 Lt ir materialinės vertės neturintį invalido pažymėjimą. Tačiau nukentėjusiajam A. M. paprašius, patys nuteistieji V. Z. ir A. F. ten pat, nusikaltimo vietoje iš karto grąžino dalį jam priklausančių pinigų, piniginę su dokumentais. Tiek nukentėjusysis, tiek nuteistieji pripažįsta, jog paėmė pinigus kupiūromis 50 ir 10 litų, bei 0,2 l talpos butelį trauktinės „Bobelinė“ 9 Lt vertės, t.y. iš viso buvo pagrobta turto, kurio vertė 69 Lt. Todėl kolegija daro išvadą, jog nuteistieji nusikaltimo darymo metu savanoriškai atsisakę nepagrobė dalies nukentėjusiajam priklausančio turto, suvokdami, kad ir šį turtą jie gali pagrobti, ir turėjo galimybę juo disponuoti (LR BK 23 str. 1 d). Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, bendra realiai pagrobto turto vertė mažintina iki 69 Lt, kadangi kito kaltinime ir nuosprendyje nurodyto turto, t.y. pinigų-34.15 Lt, piniginės 20 Lt vertės, motorolerio vairuotojo pažymėjimo, kurio išdavimas kainavo 65 Lt ir materialinės vertės neturinčio invalido pažymėjimo nuteistieji nepagrobė, o savanoriškai grąžino jį nukentėjusiajam.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas nepagrįstai nustatė ir pripažino nuteistųjų atsakomybę sunkinančia aplinkybe tai, jog nusikaltimas padarytas iš savanaudiškų paskatų. LR BK 180 str. 1 d. dispozicijoje yra numatytas svetimo turto pagrobimas, todėl akivaizdu, jog savanaudiškos paskatos yra šio nusikaltimo sudėties nurodytos objektyviosios pusės požymio-svetimo turto pagrobimo aplinkybė, būtina nusikalstamos veikos kvalifikavimui pagal LR BK 180 str. 1 d. Todėl šiuo atveju negali būti pripažinta atsakomybę sunkinančia aplinkybe, kadangi taip būtų be pagrindo apsunkinta nusikaltimą padariusių asmenų atsakomybė. Remiantis išdėstytu, šalintina nuteistųjų V. Z. ir A. F. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikaltimą padarė iš savanaudiškų paskatų.

Pirmos instancijos teismas išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir teisingai kvalifikavo V. Z. ir A. F. padarytą nusikalstamą veiką, teisingai paskyrė bausmes, laikantis bausmių skyrimo pagrindų, numatytų LR BK 54 str. Esminių BPK pažeidimų nenustatyta.

Dėl nuteistojo V. Z. apeliacinio skundo.

Nuteistasis V. Z. padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą (BK 11 str. 4 d.), už kurio padarymą numatytos bausmės: areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Apeliantas anksčiau teistas už sunkų nusikaltimą, nusikalto teistumui neišnykus. Pirmos instancijos teismas bausmę paskyrė vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, sankcija ir Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normų nuostatomis. Kaip to reikalauja LR BK 61 straipsnio 2 dalis, teismas įvertino šio kodekso 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, vadovavosi minimo kodekso 27 str. 1 d. ir 56 str. 1 d. nuostatomis, numatančiomis, kad asmuo jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, teistumui neišnykus, vėl padaręs tyčinį nusikaltimą yra recidyvistas, kuriam už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Todėl pirmos instancijos teismas pagrįstai parinko straipsnio, numatančio atsakomybę už LR BK 180 str. 1 d. įtvirtintos nusikalstamos veikos padarymą, sankcijoje numatytą vieną iš alternatyvių bausmių rūšių - terminuotą laisvės atėmimą, dydį skaičiuodamas nuo jos vidurkio.

Kaip matyti iš V. Z. charakterizuojančių duomenų, jis anksčiau buvo teistas už sunkų nusikaltimą, tačiau išvadų dėl įstatymų laikymosi nepadarė, nusikalto pakartotinai teistumui neišnykus. Pirmosios instancijos teismas atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad V. Z. visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą, ir nuoširdžiai gailisi. Į ją atsižvelgė skirdamas bausmę, todėl nėra pagrindo dar kartą atsižvelgti į tuos pačius skunde nurodomus argumentus, nes jie sudaro vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, susidedančią iš dviejų dalių. Teismas pagrįstai apelianto atsakomybę sunkinančiomis aplinkybėmis pripažino tai, kad jis nusikaltimą padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, veikdamas bendrininkų grupėje. Bausmė buvo paskirta atsižvelgus į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę, dvi atsakomybę sunkinančias ir lengvinančią aplinkybes. Atsižvelgus į nurodytų aplinkybių visumą pirmos instancijos teismo paskirta 1 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri yra žymiai mažesnė negu straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, yra adekvati ir nėra aiškiai per griežta.

Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam V. Z. už labai pavojingą visuomenei veiką yra paskirta švelni, ženkliai mažesnė bausmė, nei sankcijos vidurkis, už nurodyto nusikaltimo padarymą, nors ir buvo nustatytos dvi atsakomybę sunkinančios aplinkybės. Todėl atsižvelgiant į skundo teiginį, jog nusikaltimo padarymo vietoje nuteistieji grąžino, o nepagrobė dalies nukentėjusiajam priklausančio turto, nėra pagrindo dar labiau mažinti šią nuteistajam paskirtą bausmę.

Dėl nuteistojo A. F. apeliacinio skundo.

Nuteistasis A. F. savo apeliaciniame skunde išreiškia gailestį dėl padaryto nusikaltimo pagal LR BK 180 straipsnio 1 d. Už A. F. padarytą šį tyčinį apysunkį nusikaltimą (BK 11 str. 4 d.) numatytos bausmės: areštas arba laisvės atėmimas iki šešerių metų. Skiriant apeliantui bausmę buvo atsižvelgta, kad jis anksčiau teistas penkis kartus, tame tarpe du kartus už analogiškus nusikaltimus padarytus bendrininkų grupėje, ir vėl padarė tokį patį nusikaltimą teistumui neišnykus. Be to, įvertinant nuteistajam A. F. paskirtos bausmės dydį, būtina atsižvelgti, kad už ankstesnius nusikaltimus be laisvės atėmimo bausmės jam buvo skiriamos ir su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės, tačiau apeliantas vėl nusikalsdavo, todėl pripažintina, kad jomis bausmės tikslai nebuvo pasiekti. Pirmos instancijos teismas bausmę paskyrė vadovaudamasis straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikaltimą, sankcija ir Baudžiamojo kodekso bendrosios dalies normų nuostatomis. Kaip to reikalauja LR BK 61 straipsnio 2 dalis, teismas įvertino šio kodekso 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, vadovavosi nurodyto kodekso 27 str. 1 d. ir 56 str. 1 d. nuostatomis, numatančiomis, kad asmuo jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, teistumui neišnykus, vėl padaręs tyčinį nusikaltimą yra recidyvistas, kuriam už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė.

Apylinkės teismas nustatė atsakomybę lengvinančią aplinkybę tai, kad A. F. visiškai prisipažino padaręs nusikaltimą, ir nuoširdžiai gailisi, o būtent į tuos pačius argumentus atsižvelgus apeliantas prašo sušvelninti bausmę. Tačiau nėra pagrindo tai daryti pakartotinai, kadangi į šią aplinkybę jau atsižvelgė apylinkės teismas, ko pasėkoje ir buvo paskirta žymiai mažesnė nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmė. Be to, teismas visiškai pagrįstai atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažino tai, kad nusikaltimas buvo padarytas bendrininkų grupėje. Bausmė buvo paskirta atsižvelgus į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltinamojo asmenybę-jis anksčiau buvo teistas penkis kartus, tame tarpe ir už analogiškus nusikaltimus, tačiau išvadų dėl įstatymų laikymosi nedaro, nusikalsta pakartotinai, atsakomybę sunkinančią ir lengvinančią aplinkybes. Nors A. F. jauno amžiaus, tačiau nusikaltimo padarymo metu veikė aktyviai, sudavė smūgius nukentėjusiajam. Įvertinusi nurodytų aplinkybių visumą kolegija pripažįsta, kad pirmos instancijos teismo paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri yra žymiai mažesnė negu straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis, yra adekvati ir nėra aiškiai per griežta.

Nors A. F. savo skunde nurodo, kad labai gailisi dėl penkių ankstesnių teistumų ir nuoširdžiai pasižada, kad pasitaisys, iškart eis mokytis arba dirbti, nes suprato savo klaidas ir nebenori būti kalėjime. Tačiau remiantis šiais skundo motyvais nėra pagrindo mažinti teisingai jam paskirtą bausmę. Galimybę gyventi ir elgtis laikantis įstatytų apeliantas turėjo ir anksčiau, todėl kelia abejones šios atgailos nuoširdumas, kadangi iš Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Pilviškių seniūnijos pateiktos A. F. charakteristikos nustatyta, kad jis gyventojų charakterizuojamas neigiamai, bendruomenės veikloje nedalyvauja, pragyvenimo šaltiniai nežinomi (t. 1 b.l. 114). Byloje nėra jokių duomenų, jog jis anksčiau būtų dirbęs, o iš Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2006-06-16 nuosprendžio nustatyta, kad jis jau priimant minimą nuosprendį, tai yra 2006-06-16, nesimokė (t. 1 b.l. 124). Be to, A. F. eilę kartų buvo taikyta administracinė atsakomybė už Administracinių teisės apžeidimų kodekse numatytus administracinius teisės pažeidimus, tai yra už nedidelį chuliganizmą, smulkaus svetimo turto pagrobimą, gyvenimą be paso (t. 1 b.l. 119).

Teisėjų kolegijos nuomone, nuteistajam A. F. už labai pavojingą visuomenei veiką yra paskirta švelni bausmė, todėl atsižvelgiant į skundo teiginį, jog nusikaltimo padarymo vietoje nuteistieji nepagrobė, o grąžino dalį nukentėjusiajam priklausančio turto, nėra pagrindo dar labiau mažinti šią apeliantui paskirtą bausmę.

Teisėjų kolegija pripažįsta, kad nuteistiesiems V. Z. ir A. F. pirmos instancijos teismas pagrįstai paskyrė švelnias laisvės atėmimo bausmes, kurios yra adekvačios padarytai nusikalstamai veikai ir nėra per griežtos, todėl nėra pagrindo jų mažinti atsižvelgus į tai, jog pašalinama nepagrįstai nustatyta ir pripažinta jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė, jog nusikaltimas padarytas iš savanaudiškų paskatų. Šiuo atveju LR BK 61 straipsnio, nustatančio bausmės skyrimą, kai yra atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių, reikalavimai nepažeisti, nes buvo paskirtos bausmės žymiai mažesnės negu straipsnio sankcijoje numatytas laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Nuteistiesiems paskirtos bausmės atitinka Lietuvos Respublikos BK 41 straipsnyje įtvirtintą bausmės paskirtį bei teisingumo principo nuostatas.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jį apeliacinių skundų motyvais nėra pagrindo.

Kolegija atkreipia dėmesį, kad apylinkės teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nepagrįstai į nuteistojo V. Z. bausmės atlikimo laiką įskaitė sulaikyme išbūtą laiką nuo 2006-05-10 iki 2006-05-12, kadangi nurodytu laikotarpiu už šį nusikaltimą jis sulaikytas nebuvo, todėl apylinkės teismas privalo šį netikslumą ištaisyti.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p., kolegija

nutarė:

nuteistojo V. Z. apeliacinį skundą atmesti.

nuteistojo A. F. apeliacinį skundą atmesti.