- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-07-20
- Bylos Nr.
- 1S-216-483/2017
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Viktoras Kažys
- Nuteistasis
- R. M.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas Viktoras Kažys rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. M. skundą dėl Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 14 d. nutarties, kuria nuteistojo R. M. pareiškimas netenkintas.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Žemesnės instancijos teismas
1. Kauno apygardos teismo 2015 m. gruodžio 22 d. nuosprendžiu R. M. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 25 straipsnio 3 dalį, 260 straipsnio 3 dalį, 22 straipsnio 1 dalį, 199 straipsnio 2 dalį ir nuteistas galutine subendrinta laisvės atėmimo bausme 10 (dešimčiai) metų 6 (šešiems) mėnesiams. Tuo pačiu nuosprendžiu konfiskuotas šis turtas: automobilis ,,Chrysler Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), šio automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), trys pakuotės su 7 automobilio ,,Chrysler Voyager“ detalėmis, 600 eurų ir 600 norvegiškų kronų, mobiliojo ryšio telefonas Samsung, du SIM kortelių rėmai (Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 1 dalis, 2 dalis, 4 dalies 2 punktas). Nuosprendis įsiteisėjo 2016 m. lapkričio 29 d.
1.1. Nuteistasis R. M. kreipėsi į Kauno apygardos teismą prašydamas nutraukti trijų vykdomųjų raštų, kuriuose nepagrįstai skolininku įrašytas R. M., konfiskavimo vykdymo išlaidų išieškojimo vykdymą. Nuteistasis nurodė, kad jis nepagrįstai vykdomuosiuose raštuose įrašytas kaip skolininkas, nes tikrasis ir vienintelis konfiskuoto turto savininkas ir skolininkas yra D. B., kuris atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos BK 39¹ straipsnio pagrindu, todėl turto konfiskavimo vykdymo išlaidos turėtų būti išieškomos iš D. B.
Žemesnės instancijos teismas
1.2. Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 14 d. nutartimi nuteistojo R. M. pareiškimas netenkintas, nurodant, kad nėra teisinio pagrindo pakeisti vykdomuosiuose raštuose nurodyto skolininko, nes R. M., kaip skolininkas, įrašytas įvertinus bylos teisminio nagrinėjimo metu nustatytas faktines aplinkybes. Vykdomieji dokumentai išduoti įsiteisėjusio nuosprendžio pagrindu, todėl negali būti atšaukiami, stabdomi ar nutraukiami, jų neįvykdžius.
Šalies argumentai
2. Nuteistasis R. M. skunde prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 14 d. nutartį ir priimti dėl skundo naują sprendimą: panaikinti vykdomuosiuose raštuose įrašymus skolininku ir nutraukti pagal vykdomuosius raštus nepagrįstai vykdomą turto konfiskavimo vykdymo išlaidų išieškojimą.
2.1. Nuteistasis nurodo, kad viso konfiskuoto turto savininkas buvo D. B., todėl turto konfiskavimo išlaidas antstoliams privalo atlyginti D. B.. Tai, kad D. B. yra atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos BK 39¹ straipsnio pagrindu, neatleidžia D. B. nuo pareigos atlyginti daiktų konfiskavimo vykdymo išlaidas.
2.2. Teismui nuosprendžiu konstatavus neva labai didelio kiekio - 184,353 g psichotropinių medžiagų - amfetamino, neteisėtą įgijimą, laikymą ir gabenimą organizuotoje grupėje su nuo baudžiamosios atsakomybės Lietuvos Respublikos BK 39¹ straipsnio pagrindu atleistais D. B. ir V. V. bei nuteistuoju Dž. A., visi organizuotos grupės nariais įvardyti asmenys ir turi būti įrašyti skolininkais vykdomuosiuose raštuose. Teismas, įrašydamas vykdomuosiuose raštuose skolininku vien tik R. M., buvo tendencingas ir šališkas.
2.3. Skunde nurodoma, kad teismas neįvertino fakto, jog visi nuosprendžiu konfiskuoti daiktai tiek nuosprendžio priėmimo metu, tiek ir nuosprendžio pateikimo vykdyti metu, iš jų savininko D. B., jau buvo paimti, kad faktiškai jie jau buvo valstybės, kuriai jie buvo priteisti, dispozicijoje bei, kad faktiškai, šio teismo vykdomųjų raštų įvykdymas objektyviai jau buvo net ir neįmanomas. Nuteistajam R. M. nereikėjo atlikti jokių aktyvių teismo nuosprendžio vykdymo veiksmų, todėl, R. M. manymu, tvirtinimas, kad jis privalo atlyginti vykdymo išlaidas, kurių atsiradimas nepriklausė nuo nuteistojo valios, prieštarauja bendriesiems vykdymo proceso bei teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams. Antstolė neatliko jokių priverstinių konfiskuoto turto išieškojimo veiksmų. Antstolės nepagrįstai pradėtas vykdyti ir iki šiol tebevykdomas virš 500 eurų turto konfiskavimo vykdymo išlaidų išieškojimas iš R. M. pažeidžia ir Sprendimų vykdymo instrukcijos 62 straipsnio reikalavimus.
Motyvuojamoji dalis
3. Nuteistojo R. M. skundas atmetamas.
3.1. Nuteistasis R. M. iš esmės prašo pakeisti vykdomuosiuose raštuose nurodytą skolininką – R. M. kitu asmeniu.
3.2. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 596 straipsnio 1 dalyje (redakcijoje, galiojusioje iki 2017 m. liepos 1 d.) buvo nurodyta, kad pirmosios instancijos teismas, kuriame buvo išnagrinėta byla, antstolio ar suinteresuotų asmenų prašymu nutartimi vykdymo procese pakeičia išieškotoją ar skolininką, fizinio asmens mirties, juridinio asmens reorganizavimo ar likvidavimo, taip pat reikalavimo perleidimo ar skolos perkėlimo atveju, kitais įstatymų numatytais atvejais. Todėl pirmosios instancijos teismas nutarties priėmimo metu pagrįstai nurodė, kad nėra teisinio pagrindo, numatyto Lietuvos Respublikos CPK 596 straipsnio 1 dalyje, pakeisti skolininką antstolei išduotuose vykdomuosiuose raštuose.
3.3. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių matyti, kad R. M. subūrė organizuotą grupę, užsiimančią neteisėtu disponavimu labai dideliais kiekiais psichotropinių medžiagų ir jų gabenimu kontrabanda, parengė nusikalstamos veiklos planą ir tarp grupės narių paskirstė nusikalstamus vaidmenis. Transporto priemonė „Chrysler Voyager“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo surasta ir įregistruota kito asmens (D. B.) vardu būtent R. M. iniciatyva, nuteistasis R. M. šią transporto priemonę parengė psichotropinių medžiagų gabenimui (organizavo specialios slėptuvės įrengimą) ir perleido bendrininkui. Analogiškos aplinkybės nustatytos ir dėl telefono „Samsung“ bei 600 eurų ir 600 norvegiškų kronų konfiskavimo, t. y. nors šie daiktai buvo rasti kratos metu pas kitą asmenį, tačiau įsiteisėjusiu nuosprendžiu nustatyta, kad jie priklausė R. M., kuris daiktus skirstė organizuotos grupės nariams, nurodydamas, ką jie su šiais daiktais privalo daryti. Visi minėti daiktai konfiskuoti nustačius, jog šis turtas buvo perleistas kitam asmeniui sudarius apsimestinį sandorį (Lietuvos Respublikos BK 72 straipsnio 4 dalies 2 punktas). Apeliacinės instancijos teismas taip pat nekeitė nustatytų faktinių aplinkybių dėl daiktų priklausomybės. Lietuvos apeliacinio teismo 2016 m. lapkričio 29 d. nuosprendyje nurodyta, kad „D. B. parodymai paneigia R. M. apeliacinio skundo teiginį, kad automobilis „Chrysler Voyager“ buvo įgytas D. B. iniciatyva jo asmeniniam naudojimui“, „remiantis D. B. parodymais, R. M. savo iniciatyva surado šią transporto priemonę, nurodė liudytojui D. B. kartu vykti į VĮ „Regitra“, kad ji būtų užregistruota. Nors oficialiuose dokumentuose nėra nurodyta, kad automobilį „Chrysler Voyager“ užregistravo R. M., tačiau nėra abejonių, kad jis prisidėjo, kad toks veiksmas būtų atliktas“, ,,byloje nėra jokių įrodymų, patvirtinančių, kad D. B. realiai sudarė sandorį dėl automobilio „Chrysler Voyager“ įsigijimo sumokėdamas už jį pinigus“ (T. 11, b. l. 87-88). Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2017 m. birželio 13 d. nutartimi nuteistojo R. M. kasacinis skundas atmestas. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad R. M. pagrįstai vykdomuosiuose raštuose įrašytas kaip skolininkas.
3.4. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 346 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad įsiteisėję teismo nuosprendis ir nutartis yra privalomi visoms valstybės ir savivaldybių institucijoms ir pareigūnams, įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms bei asmenims ir turi būti be prieštaravimų ir netrukdomai vykdomi visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Nagrinėjamu atveju vykdomieji raštai išduoti įsiteisėjusio nuosprendžio pagrindu, todėl negali būti atšaukiami, stabdomi ar nutraukiami.
3.5. Lietuvos Respublikos BPK 342 straipsnio 4 dalies 7 punkte numatyta, kad nuosprendžiai dėl baudžiamojo poveikio priemonių – turto konfiskavimo ir išplėstinio turto konfiskavimo, pateikiami vykdyti antstoliams. Lietuvos Respublikos BPK 357 straipsnio 6 dalyje nurodyta, kad nuosprendžio, kuriuo paskirta baudžiamojo poveikio priemonė, vykdymas, jei nuosprendžiu paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, nuosprendį paskelbęs teismas nuosprendžio nuorašą, konfiskuotino turto dokumentų nuorašus bei vykdomąjį raštą išsiunčia nuosprendžio vykdymo vietos antstoliui ir apie tai raštu praneša teritorinei Valstybinei mokesčių inspekcijai. Pagal Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 5 straipsnio 1 dalies 8 punktą valstybė turto savininku tampa ne nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, bet nuo konfiskuoto turto perėmimo momento. Lietuvos Respublikos CPK 692 straipsnyje nustatyta, kad teismo konfiskuotą ar perduotiną valstybei turtą antstolis realizuoti perduoda Valstybinės mokesčių inspekcijos įstaigai, jeigu įstatymai nenustato kitaip. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2005 m. spalio 27 d. įsakymu Nr. 1R-352 patvirtintos Sprendimų vykdymo instrukcijos 28 punktu, priėmęs vykdyti vykdomąjį dokumentą dėl jame nurodyto turto konfiskavimo, antstolis ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų konfiskuotą turtą areštuoja ir turto arešto aktą kartu su kitais su turto konfiskavimu susijusiais dokumentais perduoda valstybinei mokesčių inspekcijai. Todėl apeliantas nepagrįstai nurodo, jog daiktai nuo jų paėmimo ir perdavimo saugoti atitinkamoms institucijoms jau buvo valstybės dispozicijoje ir antstoliui nereikėjo atlikti jokių vykdymo veiksmų dėl turto konfiskavimo. Atliekant vykdymo veiksmus, patiriamos vykdymo išlaidos, kurios Lietuvos Respublikos CPK 610–611 straipsnių pagrindu išieškomos iš skolininko, šiuo atveju iš R. M.
3.6. Kiti skundo teiginiai nėra šio skundo nagrinėjimo dalykas, nes šiuo atveju sprendžiamas Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 14 d. nutarties teisėtumo ir pagrįstumo klausimas. Skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, jos naikinti nuteistojo R. M. skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo R. M. skundą atmesti ir palikti galioti Kauno apygardos teismo 2017 m. birželio 14 d. nutartį.
Nutartis galutinė ir neskundžiama.