Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2024-12-31 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. eII-528-729/2024

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2024-12-31
Bylos Nr.
eII-528-729/2024
Teisminio proceso Nr.
4-24-3-00139-2024-4
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Jurgita Grigonienė
Pareiškėjas
A. S.
Advokatai
Donatas Lengvinas
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. eII-528-729/2024Teisminio proceso Nr. 4-24-3-00139-2024-4Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.4.1; 21.10.4 (S)
KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2024 m. gruodžio 31 d.Gargždai
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmų teisėja Jurgita Grigonienė,sekretoriaujant Aušrai Jokubauskienei,dalyvaujant pareiškėjui A. S.,jo atstovui advokatui Donatui Lengvinui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenančio adresu: (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. spalio 22 d. nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-13080-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)).

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus (toliau ir – Institucija) 2024 m. spalio 22 d. nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-13080-2024 (ROIK: (duomenys neskelbtini)) A. S. nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 420 straipsnio 1 dalį 170 Eur bauda bei jam paskirta administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 3 mėnesiams už tai, kad jis 2024 m. rugsėjo 22 d., 17.37 val., Klaipėdos rajono sav., Dovilų mstl., Gargždų – Skaidrioji g. sankryžoje, vairuodamas transporto priemonę pagrindiniame kelyje, pažeidė kelio ženklo Nr. 110 ,,Šalutinis kelias iš kairės“ reikalavimus, t. y. sankryžoje lenkė kitą transporto priemonę, važiuojančia ta pačia kryptimi, išvažiuodamas į priešpriešinę eismo juostą. Tokiais savo veiksmais A. S. pažeidė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų „Kelių eismo taisyklių“ (toliau – KET) 140.1 punktą.

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmuose gautas A. S. skundas, kuriuo prašo taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį, pakeisti priimtą nutarimą ir neskirti administracinio poveikio priemonės – specialiosios teisės atėmimo arba sutrumpinti jos terminą iki mažesnio nei sankcijoje numatytas minimalus terminas. Skundą motyvuoja tuo, jog kaltę dėl jam inkriminuoto nusižengimo pripažįsta visiškai ir dėl savo poelgio gailisi, jį vertina kritiškai, pasižada, kad toks elgesys daugiau nepasikartos; tiesiog nepastebėjo kelio ženklo Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“ ir netinkamai įvertino numatomą lenkimo manevro pabaigą, nes kelias buvo paženklintas punktyrine linija, leidžiančia lenkimo manevrą, o priešais jį važiuojantis policijos automobilis, išvažiavus iš Gargždų miesto, važiavo nedideliu greičiu. Pasiekęs apie 70 km/val. greitį, jis pradėjo lenkimą, ties šalutiniu keliu į kairę pusę dar nebuvo suspėjęs jo užbaigti ir taip pažeidė kelio ženklo Nr. 110 „Šalutinis kelias iš kairės“ reikalavimus, taigi administracinį nusižengimą padarė neatsargia kaltės forma. Automobilį vairavo esant geroms oro sąlygoms, eismo įvykio nesukėlė, niekas nenukentėjo, turtinė žala nepadaryta. Aptartos administracinio nusižengimo padarymo aplinkybės (pažeidimo laikas, vieta, oro ir eismo sąlygos, žalos nebuvimas ir kitos reikšmingos aplinkybės) bei pažeidėjo kaltės forma (neatsargumas), rodo mažesnį (nedidelį) padaryto nusižengimo pavojingumo laipsnį. Administracine tvarka už KET pažeidimus yra baustas prieš 9 metus, todėl priešingai negu nurodo Institucija, jis šį KET pažeidimą padarė atsitiktinai, ne sistemingai, o tai rodo, kad jis nėra piktybinis pažeidėjas. Dėl to nesutiktina su Institucijos nuomone, kad jis nepasimokė iš savo elgesio – jis kiekvieną savo padarytą pažeidimą įvertindavo kritiškai, mokydavosi iš padarytų klaidų, stengdavosi jų išvengti ateityje.

Teisė vairuoti transporto priemones jam reikalinga dėl šeiminių, darbinių priežasčių, taip pat savanorystės ir studijų tikslais. Jis nuo 2006 metų yra įmonės UAB „A.“ direktorius ir akcininkas; įmonėje dirba tik 3 darbuotojai, todėl jis kaip direktorius turi labai daug veiklos sričių, kurioms vykdyti jam tenka nuolat pačiam vykti pas įmonės klientus ir į objektus. Jeigu jam būtų atimta teisė vairuoti transporto priemones, tai atėmimas atsilieptų įmonės galimybei vykdyti ekonominę veiklą ir turėtų neigiamą įtaką įmonės finansinei padėčiai. Taip pat jis pradėjo studijuoti (duomenys neskelbtini) universitete ir kiekvieną penktadienį turi vykti į paskaitas, vykstančias Kauno mieste, dar vieną kartą per mėnesį dalyvauja ugdymo savaitgalyje, kurį organizuoja Nuolatinių diakonų ugdymo centras. Prašo atsižvelgti į tai, kad jis yra aktyvus Klaipėdos (duomenys neskelbtini) parapijos narys, užsiima jaunimo ugdymu, yra parapijos organizuojamos jaunimo stovyklos vienas iš vadovų, organizuoja išvykas jaunimui į Lietuvos miestelius, daugiau nei 10 metų atsakingai vairuoja parapijai priklausančią transporto priemonę. Taip pat A. S. yra aktyvus (duomenys neskelbtini) vyskupijos jaunimo centro savanoris, prisideda organizuojant renginius jaunimui, kurie vyksta įvairiuose miestuose, tam irgi labai reikalinga teisė vairuoti transporto priemones. Taip pat prašo atsižvelgti į tai, kad pats su žmona gyvena atokioje kaimo vietovėje - (duomenys neskelbtini) ; šeimoje yra vienintelis, kuris turi teisę vairuoti transporto priemones, o darbas ir dalyvavimas savanoriškoje visuomeninėje veikloje dažniausiai vyksta Klaipėdos mieste, todėl teisės vairuoti transporto priemones atėmimas labai atsilieptų jo įsipareigojimų vykdymui. Pradėta administracinė teisena, patirtos savo neteisėto elgesio pasekmės jau pakankamai paveikė pažeidėją, padarė jam stiprų auklėjamąjį poveikį, prašo į tai atsižvelgti ir sušvelninti jo administracinę atsakomybę.

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su A. S. skundu dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo nesutinka ir prašo jo netenkinti. Iš nusižengimo fiksavimo metu surinktų įrodymų akivaizdu, kad A. S. turėjo visas objektyvias galimybes įsitikinti, kad artėjančioje sankryžoje su šalutiniu keliu iš kairės lenkti draudžiama, nes apie tai įspėjo kelio ženklas; pastebėjęs priekyje važiuojantį automobilį jis turėjo pristabdyti savo vairuojama transporto priemonę, įsitikinti, ar lenkimas minėtoje vietoje galimas ir tik tada atlikti lenkimą. Pareiškėjas privalėjo būti itin atidus ir šiurkščiai nepažeisti KET reikalavimų, toks transporto priemonių lenkimas vertinamas kaip keliantis realią grėsmę eismo saugumui. Iš byloje esančių vaizdo įrašu, akivaizdu, kad policijos tarnybinis automobilis važiavo stabiliu leistinu greičiu, kuris artimas maksimaliam leistinam greičiui, o skunde nurodomas galimas policijos tarnybinio automobilio važiavimo greitis (apie 70 km/val.) yra tik subjektyvus vertinimas, siekiant sumažinti padaryto nusižengimo pavojingumą. Tai nėra atsitiktinis A. S. padarytas KET pažeidimas, anksčiau A. S. jau buvo baustas už KET pažeidimus, tai yra 2015 m. vasario 15 d. ties Taikos pr. ir Baltijos pr. sankryža, Klaipėdos m. vairavo transporto priemonę antra eismo juosta ir suko į dešinę, kai buvo leidžiama važiuoti tik tiesiai; už tai, kad 2015 m. rugpjūčio 8 d. vairuodamas automobilį kelyje Vilnius – Kaunas –Klaipėda, 62,12 km, Kaišiadorių r. sav., viršijo leistiną 70 km/val. važiavimo greitį 28+-3 km/val. ir t.t. Pareiškėjui teisės vairuoti transporto priemones apribojimas anksčiau skirtas nebuvo, tačiau paskirtos piniginės baudos reikiamo prevencinio poveikio A. S. nepadarė, jis toliau daro jau pavojingesnius eismo saugumui KET pažeidimus. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpiu spręsdamas tiek darbinius, tiek asmeninius klausimus susijusius su transporto priemonių vairavimu A. S. gali pasitelkti kitų asmenų (turinčių teisę vairuoti) pagalba; jo minimi įsipareigojimai buvo ir iki nusižengimo padarymo, tačiau tai jos nesustabdė nuo nusižengimo padarymo. Daugelis žmonių teisę vairuoti transporto priemonę naudoja darbiniams ir asmeniniams tikslams, ANK 22 straipsnyje numatyti tikslai A. S. atžvilgiu nebūtų pasiekti taikant išimtinai taikomas ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, taip pat nebūtų užtikrinamas kitų eismo dalyvių, kurie nepažeidžia KET reikalavimų, interesas dalyvauti saugiame eisme. Teisės vairuoti transporto priemones atėmimo laikotarpiu A. S. turi padaryti reikiamas išvadas dėl saugaus vairavimo ateityje, jam būtina suvokti esminius saugaus vairavimo reikalavimus, juos įsisąmoninti, kad ateityje nevairuotų transporto priemonių šiurkščiai pažeisdamas Kelių eismo taisyklių reikalavimus.

Šalies argumentai

Pareiškėjas A. S. teismo posėdžio metu prašė tenkinti skundą jame nurodytais pagrindais ir motyvais. Papildomai parodė, jog su nusižengimu sutinka, kaltę pripažįsta; nusižengimą padarė per neatidumą, nepastebėjęs kelio ženklo, kadangi ruošdamasis lenkimo manevrui stebėjo atvažiuojančius automobilius. Jam teisė vairuoti transporto priemones yra būtina kasdieniniam nuvykimui į darbą ir savanoriškos visuomeninės veiklos vykdymui; nuo jo gyvenamosios vietos iki darbo vietos yra 22 km atstumas; šiuo metu statosi naują gyvenamąją būstą, iki kur yra 35 km. Atstumas be galimybės naudotis net visuomeniniu transportu. Paskutinį kartą už KET pažeidimus yra baustas prieš 9 metus, jo padaryti nusižengimai nebuvo šiurkštūs, jis iš jų pasimokė, stengėsi nebekartoti, tiesiog vairuoja labai daug, tenka visur skubėti, todėl šį kartą pritrūko atidumo ir labai dėl to apgailestauja.

Pareiškėjo atstovas advokatas teismo posėdžio metu visiškai palaikė skundą ir prašė jį tenkinti. Papildomai parodė, kad atsižvelgiant į aplinkybių visumą, prašo teismą taikyti ANK 34 straipsnį, ir paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę. Pareiškėjas stengiasi ne tik nedaryti KET pažeidimų, bet ir visapusiškai dorai gyventi – sukūrė verslą, darbo vietą sau ir darbuotojams, teikia paslaugas ir moka mokesčius valstybei, greta to užsiima neatlygintina veikla, savanoriauja, vykdo įvairią socialinę veiklą. Jam teisė vairuoti transporto priemones būtina ir reikalinga kasdien. A. S. per 30 metų vairavimo patirties yra padaręs vos kelis nešiurkščius KET pažeidimus, todėl iš esmės yra pavyzdingas vairuotojas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas tenkintinas iš dalies.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Teismas, patikrinęs skundžiamo Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. spalio 22 d. nutarimo pagrįstumą, konstatuoja, jog ginčo dėl administracinio nusižengimo padarymo nėra, pagrįstai pripažinta, kad A. S. yra tinkamas nusižengimo subjektas, o jo padarytoje veikoje yra ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio nusižengimo objektyvieji požymiai. A. S. skundas susijęs tik su prašymu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir neskirti administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo arba skirti trumpesnį laikotarpį, nei sankcijoje numatytas jo minimalus taikymo terminas.

ANK 420 straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog transporto priemonių vairavimas vienu metu ar paeiliui padarant kelis grėsmę eismo saugumui keliančius eismo taisyklių pažeidimus, lenkimas vietose, kuriose pagal Kelių eismo taisykles draudžiama lenkti, vairavimas neteisėtai organizuotose transporto priemonių lenktynėse, pavojingą situaciją sukėlęs (t. y. privertęs kitus eismo dalyvius staigiai keisti judėjimo greitį, kryptį arba imtis kitokių veiksmų savo ar kitų žmonių saugumui užtikrinti) Kelių eismo taisyklių pažeidimas, tokią pat pavojingą situaciją sukėlęs įvažiavimas į priešpriešinio eismo juostą pažeidžiant Kelių eismo taisyklių reikalavimus užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno 170 iki 230 eurų. To paties straipsnio 6 dalyje nurodyta, jog už šio straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą privaloma skirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo 3 iki 6 mėnesių.

Spręsdama klausimą dėl nuobaudos ir (ar) administracinės poveikio priemonės skyrimo, institucija (pareigūnas) privalo vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos ir (ar) administracinės poveikio priemonės skyrimo pagrindais, numatytais ANK 32 straipsnyje. Administracinės nuobaudos tikslas – tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už padarytą teisės pažeidimą, siekiant prevencijos tikslų. Tačiau visais atvejais už teisės pažeidimus nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-4-2011).

ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, skirti mažesnę nuobaudą, nei sankcijoje numatyta minimali, arba paskirti švelnesnę nuobaudą ar administracinio poveikio priemonę, nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės, atsižvelgus į ANK 32 straipsnyje nurodytas aplinkybes, taip pat į ANK 35 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais. Administracinė nuobauda ar administracinio poveikio priemonė taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį gali būti švelninama arba iš viso neskiriama tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius visumą aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės taikymas konkrečiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos ar administracinio poveikio priemonės arba jas švelninant.

Teismo vertinimu, A. S. už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą administracinė nuobauda – sankcijoje numatyta bauda – bei administracinio poveikio priemonė – teisės vairuoti transporto priemones atėmimas – buvo paskirta teisėtai ir pagrįstai, t. y. buvo neginčijamai nustatytas administracinio nusižengimo padarymo faktas ir formaliai tinkamai įvertintos bylos aplinkybės bei A. S. charakterizuojanti medžiaga, jam paskirta minimali sankcijoje nustatyta nuobauda ir administracinio poveikio priemonė. Tačiau, teismo vertinimu, Institucija, skundžiamu nutarimu paskirdama A. S. už ANK 420 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 mėnesiams, tinkamai šios administracinio poveikio priemonės neindividualizavo. Teismas, atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybių visumą ir skunde nurodytas administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį charakterizuojančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo kriterijais, daro išvadą, kad šiuo konkrečiu atveju yra pagrindas taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir pažeidėjui nustatyti trumpesnį teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą, nei ANK 420 straipsnio 6 dalyje numatytas jo minimalus taikymo terminas.

Priimdamas šį sprendimą, teismas atsižvelgia į tai, jog A. S. savo kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažino visiškai ir nuoširdžiai gailisi, ir ši aplinkybė skundžiamame nutarime pripažinta jo atsakomybę lengvinančia (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad A. S. už analogiškus ar šiurkščius, pavojingus Kelių eismo taisyklių pažeidimus nėra baustas, išvis jis per visą 30 metų vairavimo laikotarpį tik du kartus buvo baustas administracine tvarka 2015 m., tada paskirtas baudas iškart sumokėjo ir jos jau seniai yra negaliojančios, o kadangi tuomet A. S. padaryti nusižengimai nebuvo šiurkštūs, po devynių metų pavyzdingo vairavimo ( be jokių nusižengimų padarymo) teismas jų nebevertina kaip neigiamai asmenį charakterizuojančių duomenų. Čia aptartų aplinkybių visuma rodo, kad šis A. S. padarytas nusižengimas yra atsitiktinio pobūdžio, nėra pareiškėjui būdingas nuolatinis elgesys naudojantis jam suteikta specialia teise vairuoti transporto priemones. Vertinant A. S. padaryto nusižengimo pavojingumą, atkreiptinas dėmesys, kad nusižengimas fiksuotas ne itin judrioje vietoje, byloje nefiksuota, jog jis būtų viršijęs leidžiamą važiavimo greitį ar sukėlęs pavojų kitiems eismo dalyviams, sudaręs avarinę situaciją; dėl nusižengimo jokių padarinių nekilo. Visa tai rodo, kad jo realus pavojingumas, lyginant su kitais KET pažeidimais, už kuriuos numatyta atsakomybė ANK 420 straipsnio 1 dalyje, nebuvo labai didelis.

Taip pat, sprendžiant dėl pagrindo sušvelninti asmeniui skirtiną administracinio poveikio priemonę, turi būti įvertinti ne tik jį kaip vairuotoją, bet ir kaip visuomenės narį apskritai charakterizuojantys duomenys. To reikalauja teisingumo principas, įpareigojantis administracinę atsakomybę taikančias institucijas ir teismą įvertinti konkretaus pažeidėjo santykį su visuomenės pripažįstamomis vertybėmis platesniame kontekste, apsisprendžiant dėl asmens pataisymui reikalingų sankcijų už jo padarytą nusižengimą griežtumo.

Iš byloje pateiktų duomenų akivaizdu, kad A. S. iš esmės yra pozityvus ir atsakingas visuomenės narys, nuosekliai vykdantis tiek savo darbinius, tiek šeimyninius, tiek gausius visuomeninius įsipareigojimus, aktualius ne tik savo paties ir savo šeimos gerbūviui užtikrinti, bet ir pasitarnauti visuomenės interesams. Šiems įsipareigojimams vykdyti ir susisiekimui iš savo gyvenamosios vietos, esančios atokioje kaimo vietovėje, įvertinant dar ir tai, kad vienintelis kartu gyvenantis asmuo (jo sutuoktinė) neturi teisės vairuoti, A. S. yra objektyviai būtina teisė vairuoti ir teismas sutinka, kad jos atėmimas trims mėnesiams yra pernelyg griežta administracinio poveikio priemonė šiam iš esmės tik teigiamai charakterizuojamam asmeniui. Atsižvelgiant į visą tai, teismas daro išvadą, kad A. S. yra vertas teismo pasitikėjimo ir administracinės nuobaudos tikslai gali būti pasiekti už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 420 straipsnio 1 dalyje, padarymą, pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, pareiškėjui paskyrus švelnesnę (trumpesnės trukmės) negu numatyta ANK 420 straipsnio 6 dalyje administracinio poveikio priemonę.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 6 punktu, 6 dalimi, teismas

nutaria:

administracinėn atsakomybėn patraukto A. S. skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Administracinių nusižengimų bylų nagrinėjimo skyriaus 2024 m. spalio 22 d. nutarimo Nr. 30-ANR_N-13080- dalį dėl administracinio poveikio priemonės: pritaikius ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, sutrumpinti A. S. pagal ANK 420 straipsnio 6 dalį paskirtos administracinio poveikio priemonės – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą iki 1 (vieno) mėnesio.

Kitą nutarimo dalį palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo (išdavimo) dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rajono rūmus.

Teisėja Jurgita Grigonienė