Šiaulių apygardos teismo nuosprendis

Pranešėja Klavdija Kruminienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-399-64/2010

Teisėjas Žilvinas Astrauskas Proceso Nr. 1-40-1-00348-2009-2

Sprendimo procesinė kategorija: 1.1.3.2.; 1.1.4.4.5.; 1.1.7.1.; 1.1.8.1.1.; 1.1.8.6.2.; 1.1.8.8.; 1.1.8.10.3.; 1.1.8.10.5.; 1.1.8.13.; 1.1.10.1.; 1.2.17.6.; 1.2.30.1.; 2.1.7.1.; 2.1.7.2.; 2.1.7.3.; 2.1.7.4.1.; 2.1.8.; 2.3.2.2.11.; 2.3.6.4.5.1.; 2.4.6.; 2.4.6.3.1.; 2.4.6.3.2.; 2.4.6.3.3.; 2.4.7.; 2.4.9.

2010 m. lapkričio 24 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Klavdijos Kruminienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroro apeliacinį skundą dėl Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendžio, kuriuo:

N. D. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 202 str. 1 d. ir nubausta 100 MGL (13000 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 str. 1 d. 2 p. a pp., 66 str., vieną laikino sulaikymo ir suėmimo nuo 2009-08-12 iki 2009-09-11 dieną (31 diena) prilyginus dviejų MGL dydžių baudai, įskaityta į paskirtą bausmę ir laikytina, kad nuteistoji yra sumokėjusi 62 MGL paskirtos baudos. Likusią 38 MGL (4940 Lt) baudą įpareigota sumokėti per du metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 1 d., 3 d., 9 d., paskirtą bausmę subendrinus visiško sudėjimo būdu su trejų metų laisvės atėmimo bausme, paskirta 2010-01-12 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos BK 181 str. 3 d., galutinė subendrinta bausmė paskirta laisvės atėmimas 3 metams ir 100 MGL (13000 Lt) dydžio bauda. Į laisvės atėmimo bausmės vykdymą įskaityta pagal 2010-01-12 Šiaulių apygardos teismo nuosprendį atlikta bausmė.

Ž. V. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 202 str. 1 d. ir nubaustas 100 MGL (13000 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 str. 1 d. 2 p. a pp., 66 str., vieną laikino sulaikymo nuo 2009-08-12 iki 2009-08-14 (dvi dienos) dieną prilyginus dviejų MGL dydžių baudai, įskaityta į paskirtą bausmę ir laikytina, kad nuteistasis yra sumokėjęs 4 MGL paskirtos baudos. Likusią 96 MGL (12480 Lt) baudą įpareigotas sumokėti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

M. P. pripažinta kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d., 202 str. 1 d. ir nubausta 50 MGL (7500 Lt) dydžio bauda. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 65 str. 1 d. 2 p. a pp., 66 str., vieną laikino sulaikymo nuo 2009-08-12 iki 2009-08-14 (dvi dienos) dieną prilyginus dviejų MGL dydžių baudai, įskaityta į paskirtą bausmę ir laikytina, kad nuteistoji yra sumokėjusi 4 MGL paskirtos baudos. Likusią 46 MGL (5980 Lt) baudą įpareigota sumokėti per vienerius metus nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos prokuratūros prokuroras prašo pakeisti 2010 m. rugpjūčio 26 d. Šiaulių miesto apylinkės teismo nuosprendį: perkvalifikuoti nuteistojo Ž. V. veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 307 str. 2 d. ir paskirti jam 3 metų laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d. bausmės vykdymą atidėti 3 (trims) metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 2 d. 7 p. bausmės atidėjimo laikotarpiu nuteistajam paskirti poveikio priemonę – be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms; perkvalifikuoti nuteistosios N. D. veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 307 str. 2 d. ir paskirti jai 3 m. laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 9 p. paskirtą bausmę subendrinti iš dalies sudedant su 2010-01-12 su Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu ir galutinę bausmę paskirti 4 metus 2 mėnesius laisvės atėmimo, bausmę atliekant pataisos namuose; perkvalifikuoti nuteistosios M. P. veiką pagal Lietuvos Respublikos BK 307 str. 2 d. ir paskirti jai 2 metus laisvės atėmimo bausmę, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d. bausmės vykdymą atidėti 2 metams, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 2 d. 7 p. bausmės atidėjimo laikotarpiu nuteistajai paskirti poveikio priemonę – be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms; Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Taip pat nurodo, kad Lietuvos Respublikos BPK 255, 256 straipsniuose įtvirtintos normos aiškinamos ir taikomos neatskiriamai nuo Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str., Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 str., BPK 7, 10, 22, 44 str. įtvirtintų teisių į teisingą procesą, teisių į gynybą, teisių žinoti kaltinimo pobūdį ir pagrindą bei turėti pakankamai laiko ir galimybių pasirengti gynybai, rungimosi principų, nukentėjusiojo teisės reikalauti, kad būtų teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo. Bylos nagrinėjimo teisme ribos apibrėžiamos pagal kaltinamuosius ir nusikalstamas veikas, kurių padarymu jie kaltinami. Kaip matyti iš baudžiamojoje byloje esančio kaltinamojo akto, Ž. V. , N. D. , M. P. kaltinami padarę nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 307 str. 2 d., be to, teisėjo nutartimi baudžiamoji byla perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje būtent pagal kaltinamajame akte pateiktą kaltinimą. Lietuvos Respublikos BPK 255 str. 1 d. nuostata draudžia teismui nagrinėti bylą ir priimti nuosprendį dėl tų kaltinamųjų ar dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji neperduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Bylos nagrinėjimo teisme metu kaltinamajam negali būti inkriminuojamos naujos nusikalstamos veikos, tačiau gali būti pakeistos kaltinime nurodytos veikos faktinės aplinkybės ir jos kvalifikavimas, laikantis BPK 255 str. 2 d., 256 str. nustatytų sąlygų ir tvarkos. Naujomis laikomos tokios nusikalstamos veikos, kurių faktinės aplinkybės ar dalis jų nenurodytos kaltinime ir kurios su kaltinime nurodytomis veikomis sudaro realią nusikalstamų veikų sutaptį. Teismas, priimdamas nuosprendį, savo iniciatyva gali tik patikslinti kaltinime nurodytos veikos faktines aplinkybes arba jas pakeisti, tačiau su sąlyga, kad tos aplinkybės nebūtų pakeistos iš esmės skirtingomis. Nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės laikomos iš esmės skirtingomis nuo kaltinime nurodytųjų, jei jų pakeitimas teisme, iš anksto nepranešus apie tokią galimybę kaltinamajam, suvaržytų kaltinamojo teisę į gynybą. Kaltinamojo teisė į gynybą paprastai suvaržoma, kai pakeistos nusikalstamos veikos faktinės aplinkybės lemia veikos kvalifikavimą pagal kitą BK bendrosios ar specialiosios dalies straipsnį (jo dalį, punktą) arba tame pačiame BK specialiosios dalies straipsnyje (jo dalyje, punkte) numatyto nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo sudėties alternatyvų požymį ar, esant blanketinei dispozicijai, kitą to paties ar kito pažeisto teisės akto straipsnį (jo dalį, punktą ir t.t.), taip pat kai jos lemia griežtesnės bausmės skyrimą. Kaip matyti iš teismo nuosprendžio, teismas savo iniciatyva pakeitė kaltinamiesiems inkriminuotos nusikalstamos veikos faktines aplinkybes bei Ž. V. , N. D. , M. P. pripažino kaltais pagal kitą BK specialiosios dalies straipsnį, tuo pažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 255 str., 256 str. nuostatas.

Motyvuojamoji dalis

Prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo, neteisingai paskirtos bausmės ir dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių (BPK 328 str. 1-3 punktai).

Dėl baudžiamojo proceso kodekso pažeidimo

Pagal teismų praktiką, nuosp­ren­dis yra tei­sė­tas, kai pri­im­tas ir su­ra­šy­tas lai­kan­tis baudžiamo­jo ir bau­džia­mo­jo pro­ce­so įsta­ty­mų bei ki­tų tei­sės nor­mų, o pa­grįs­tas, kai ja­me padary­tos iš­va­dos dėl nu­si­kals­ta­mo įvy­kio, nu­si­kals­ta­mos vei­kos su­dė­ties, kal­ti­na­mo­jo kal­tu­mo ar­ba ne­kal­tu­mo, pa­ski­ria­mos baus­mės ir ki­tų nuosp­ren­dy­je spren­džia­mų klau­si­mų pa­grįs­tos išsamiai ir ne­ša­liš­kai iš­tir­tais ir tei­sin­gai įver­tin­tais įro­dy­mais. Taigi, sa­vo for­ma ir tu­ri­niu nuospren­dis tu­ri ati­tik­ti BPK 302–307 straips­nius ir ofi­cia­liems do­ku­men­tams ke­lia­mus reikalavi­mus, su­ra­šo­mas tai­syk­lin­ga kal­ba, tiks­liai var­to­jant tei­sės ter­mi­nus, tu­ri bū­ti įti­ki­na­mas, ne­kel­ti abe­jo­nių dėl ja­me pa­da­ry­tų iš­va­dų pa­grįs­tu­mo. Nors pirmosios instancijos teismo nuosprendis priimtas vadovaujantis BPK 297-308 straipsniais, tačiau kolegija nustatė, kad nuosprendžio aprašomoji dalis surašyta nesilaikant BPK 305 str. reikalavimų bei Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo Teismo senato nutarimo Nr. 40 „dėl teismų praktikos taikant Baudžiamojo proceso kodekso normas, reglamentuojančias nuosprendžio surašymą“ 3.1.1 ir 3.1.2. nuostatų. BPK 305 str. 1 d. numato, kad apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstoma: 1) įrodyta pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybės, t.y. nurodoma jos padarymo vieta, laikas, būdas, padariniai ir kitos svarbios aplinkybės, 2) įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados ir motyvai, kuriais vadovaudamasis teises atmetė kitus įrodymus, 3) nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados, 4) bausmės, baudžiamojo poveikio priemonės ar auklėjamojo poveikio priemonės skyrimo motyvai. Pagal teismų praktiką, apkaltinamojo nuosp­rendžio ap­rašomo­ji da­lis pra­de­da­ma teis­mo nu­sta­ty­tos nu­si­kals­ta­mos veikos, už ku­rios pa­da­ry­mą jis šiuo nuosp­ren­džiu nu­tei­sia­mas, ap­lin­ky­bių ap­ra­šy­mu. Nusikalstamos vei­kos ap­ra­šy­mą le­mia bau­džia­ma­ja­me įsta­ty­me nu­ma­ty­ti nu­si­kals­ta­mos vei­kos su­dė­ties po­žy­miai, bū­ti­ni nu­si­kals­ta­mos vei­kos kva­li­fi­ka­vi­mui. Taip pat ap­kal­ti­na­mo­jo nuosprendžio nu­sta­to­mo­jo­je da­ly­je nu­ro­do­mos nu­si­kals­ta­mos vei­kos pa­da­ry­mo fak­ti­nės aplinkybės, tu­rin­čios reikš­mę bau­džia­mo­sios at­sa­ko­my­bės klau­si­mo spren­di­mui, jei­gu jos nuospren­dy­je pri­pa­žin­tos įro­dy­to­mis, ne­ga­li iš es­mės skir­tis nuo nu­si­kals­ta­mos vei­kos ap­ra­šy­mo kal­ti­na­ma­ja­me ak­te ar nu­sta­ty­ta tvar­ka teis­me pa­keis­to kal­ti­ni­mo (BPK 256 str.). Jos tu­ri bū­ti išdės­ty­tos glaus­tai, tiks­liai, teis­mas tu­ri nu­ro­dy­ti kal­ti­na­mo­jo vei­kos ap­im­tį, nu­si­kals­ta­mos vei­kos sta­di­ją, ap­lin­ky­bes, api­bū­di­nan­čias kon­kre­čios nu­si­kals­ta­mos vei­kos su­dė­ties po­žy­mius, ki­tus nusi­kals­ta­mos vei­kos kva­li­fi­ka­vi­mui ir baus­mės pa­rin­ki­mui reikš­min­gus fak­tus bei ap­lin­ky­bes.

Iš skundžiamo nuosprendžio aprašomosios dalies matyti, kad teismas įrodytomis pripažintos nusikalstamos veikos aplinkybėmis nurodė BK 307 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos aplinkybes, t.y. kad kaltinamieji padarė jiems inkriminuotą nusikalstamą veiką – pelnymąsi iš kito asmens prostitucijos, o tik po įrodymų, pagrindžiančių teismo išvadas, nurodė, jog teismo nuomone kaltinamieji padarė BK 202 str. 1 d. numatytą nusikalstamą veiką. Taigi, iš skundžiamojo nuosprendžio aprašomosios dalies daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas įrodytomis pripažino BK 307 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos aplinkybes, kas prieštarauja teismo padarytai išvadai dėl nuteistųjų kaltės pagal BK 202 str. 1 d.

Pastebėtina, kad nuosprendžio nu­sta­to­mo­jo­je da­ly­je nu­ro­dytos, apylinkės teismo nuomone, nuteistųjų padarytos BK 202 str. 1 d. numatytos nu­si­kals­ta­mos vei­kos pa­da­ry­mo faktinės aplinkybės, tu­rin­čios reikš­mę baudžia­mo­sios at­sa­ko­my­bės klau­si­mo spren­di­mui, iš esmės skiriasi nuo nu­si­kals­ta­mos vei­kos ap­ra­šy­mo kal­ti­na­ma­ja­me ak­te. Be to, kaip apeliaciniame skunde prokuroras akcentuoja, bylos nagrinėjimo metu kaltinimas nuteistiesiems nebuvo pakeistas. BPK 255 str. numato, kad byla teisme nagrinėjama tik dėl tų kaltinamųjų ir tik dėl tų nusikalstamų veikų, dėl kurių ji perduota nagrinėti teisiamajame posėdyje. Iš baudžiamosios bylos matyti, kad baudžiamoji byla teismui, o ir nagrinėti teisiamajame posėdyje, buvo perduota tik dėl BK 307 str. 2 d. numatytos nusikalstamos veikos padarymo. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad kaltinamasis negali būti nuteistas pagal kitą baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnį nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, arba dėl nusikalstamos veikos, kurios faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytųjų, jeigu apie tokią galimybę teisiamajame posėdyje jam iš anksto nebuvo pranešta. Iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad kaltinimą palaikęs prokuroras neprašė teismo pakeisti kaltinamiesiems pareikšto kaltinimo dėl faktinių aplinkybių, kurios iš esmės skiriasi nuo kaltinamajame akte išdėstytų, to neprašė ir baigiamųjų kalbų metu kaltinamuosius ginantys advokatai. Be to, lyginant BK 202 str. 1 d. ir BK 307 str. 2 d. numatytų nusikalstamų veikų dispozicijas, akivaizdu, kad šios nusikalstamos veikos skiriasi savo objektais: BK 202 str. 1 d. numatyto nusikaltimo objektas yra Lietuvos Respublikos įstatymuose ar kituose teisės aktuose nustatyta vertimosi komercine, ūkine, finansine ar profesine veikla tvarka, o BK 307 str. numatyto nusikaltimo objektas – visuomenėje priimtinas seksualinių santykių normos. Be to, šios dvi nusikalstamos veikos skiriasi savo objektyviosiomis nusikaltimo pusėmis. Pažymėtina, kad pakeitus nusikalstamos veikos faktines aplinkybes iš esmės skirtingomis nuo kaltinime nurodytųjų nesilaikant BPK 255-256 str. reikalavimų, teismas suvaržė kaltinamųjų teisę į gynybą, kas pripažįstama esminiu baudžiamojo proceso pažeidimu (BPK 369 str.3 d.).

Įvertinus visas šias aplinkybes, kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo priimtas apkaltinamasis nuosprendis neatitinka BPK 305 str., 255-256 str. reikalavimų, todėl keistinas.

Dėl veikų kvalifikavimo pagal BK 202 str. 1 d. ir 307 str. 2 d.

Pagal teismų praktiką, prostitucijos organizavimas ir vadovavimas jai sietinas su grupės asmenų, užsiimančių prostitucija, veikla. Prostitucijos organizavimu laikytina veikla nustatant laiką ir vietas, kur turi būti teikiamos lytinės paslaugos, organizuojant prostitucija užsiimančių asmenų atvykimą iš kitų vietovių, jų apgyvendinimą, jų atvykimą į darbo vietą, koordinuojant ir kontroliuojant jų darbą ir buitį, palaikant drausmę, taikant tam tikras sankcijas už nusižengimus nustatytai tvarkai, rūpinantis naujų asmenų įtraukimu į prostituciją, priimant į grupę naujus asmenis, ginčų tarp jų sprendimas arba kiti veiksmai, užtikrinantys nelegalaus prostitucijos verslo funkcionavimą. Pagal formuojamą teismų praktiką, vadovavimas prostitucijai – tai svarbiausių šio nelegalaus verslo organizavimo ir funkcionavimo klausimų sprendimas, t.y. asmenų, organizuojančių prostituciją, veiksmų koordinavimas, jų vaidmenų ir funkcijų nustatymas, konkrečių užduočių jiems skyrimas, pelno, gauto iš prostitucijos, skirstymas, lemiamo žodžio teisės turėjimas sprendžiant svarbius prostitucijos organizavimo klausimus ir pan. Byloje nustatyta, kad Ž. V. kartu su N. D. išnuomojo butus, kur suteikė patalpas liudytojoms J. M. , E. Z. , T. S. , V. V. , J. T. ir kitoms nenustatytoms merginoms verstis prostitucija – teikti lytines paslaugas vyrams už atlygį, minėtuose butuose sudarė darbo sąlygas, įrengdami darbo kambarius ir apmokėdami už buities reikmenis, patalynę, rankšluosčius, nustatė lytinių paslaugų įkainius, reklamavo prostituciją ir nuolatos ieškojo naujų darbuotojų tokios veiklos plėtimui, periodiškai dėdami skelbimus į laikraštį, nurodė dirbančioms merginoms įsigyti verslo liudijimus, taip pat surinkdavo ir reguliariai paskirstydavo merginų uždirbtus pinigus už suteiktas paslaugas, dalį išmokėdami merginoms, o kitą dalį atitinkamai pasidalindami, kontroliavo dirbančias merginas, peržiūrėdami darbo kambariuose buvusių vaizdo stebėjimo kamerų įrašus, palaikė drausmę darbo vietose, skirdami pinigines baudas už nustatytų taisyklių pažeidimus, be to, pavedė M. P. rūpintis merginų darbo organizavimu ir sąlygomis, kitus pavedimus, kai N. D. nebūdavo, taip pat informuoti apie tai, ar merginos laikosi nustatytų taisyklių, kasdien surinkti merginų uždirbtus pinigus, kuriuos suskaičiavus perduoti, taip pat nustatyta, kad už tokią neteisėtą veiklą nuteistieji gavo nenustatytą kiekį pajamų iš byloje liudytojomis apklaustų T. S. , V. V. , J. M. , J. T. , E. Z. ir kitų nenustatytų merginų prostitucijos. Taigi, tokie nuteistųjų veiksmai visiškai atitinka organizavimą ir vadovavimą prostitucijai, o už tokių veiksmų atlikimą baudžiamoji atsakomybė yra numatyta būtent BK 307 str. 2 d.

Remiantis tuo kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai perkvalifikavo nuteistųjų veikas į BK 202 str. 1 d., t.y. netinkamai taikė baudžiamąjį įstatymą, numatantį baudžiamąją atsakomybę už nuteistųjų neteisėtus veiksmus. Dėl to prokuroro apeliacinis skundas tenkintinas ir apylinkės teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir dėl nuosprendyje išdėstytų teismo išvadų neatitikimo bylos aplinkybių (BPK 328 str. 1 p., 3 p.), pripažįstant, kad Ž. V. , N. D. ir M. P. padarė BK 307 str. 2 d. numatytą nusikalstamą vieką, t.y.

Ž. V. , veikdamas bendrininkų grupėje kartu su N. D. ir M. P. , vadovavo, organizavo prostituciją, bei pelnėsi iš kito asmens prostitucijos, o būtent: 2009 metų gegužės mėn. pradžioje, tikslus laikas nenustatytas, numatė vykdyti nusikalstamą veiką - pelnymąsi iš kito asmens prostitucijos, šios nusikalstamos veikos vykdytojus N. D. , o vėliau ir M. P. , jų pareigas, butus, kur merginos turėtų teikti lytines paslaugas ir kartu su N. D. išnuomojo butus, esančius (duomenys neskelbtini) (nuomojo nuo 2009 m. gegužės mėn. pradžios iki rugpjūčio 1 d.), (duomenys neskelbtini) (nuomojo nuo 2009 m. birželio 1 dienos iki 2009 m. rugpjūčio 12 d.), M. P. vardu išnuomojo butą esantį (duomenys neskelbtini) (nuomojo nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2009 m. rugpjūčio 12 d.), kur suteikė patalpas J. M. (nuo gegužės mėn. pradžios iki rugpjūčio 8 d.), E. Z. (nuo 2009 m. gegužės mėn. vidurio iki birželio mėn. vidurio, tikslus laikas nenustatytas), T. S. (nuo 2009-06-23 iki 2009-08-10), V. V. (nuo 2009-06-29 iki 2009-08-12), J. T. (nuo 2009 m. rugpjūčio mėn. pradžios iki rugpjūčio 11 d.) ir kitoms nenustatytoms merginoms, kurių vardai L., D., V., N., verstis prostitucija – teikti lytines paslaugas vyrams už atlygį, minėtuose butuose sudarė darbo sąlygas, įrengdamas darbo kambarius ir apmokėdamas už buities reikmenis, patalynę, rankšluosčius, nustatė lytinių paslaugų įkainius, reklamavo prostituciją ir nuolatos ieškojo naujų darbuotojų tokios veiklos plėtimui, periodiškai dėdamas skelbimus į laikraštį, nurodė dirbančioms merginoms įsigyti verslo liudijimus, taip pat surinkdavo ir reguliariai paskirstydavo merginų uždirbtus pinigus už suteiktas paslaugas, dalį išmokėdamas merginoms, o kitą dalį atitinkamai pasidalindamas su bendrininkais, kontroliavo dirbančias merginas, peržiūrėdamas darbo kambariuose buvusių vaizdo stebėjimo kamerų įrašus, palaikė drausmę darbo vietose, skirdamas pinigines baudas už nustatytų taisyklių pažeidimus, be to, birželio mėn. pradžioje, tikslus laikas nenustatytas, kartu su N. D. nusprendė pavesti M. P. rūpintis merginų darbo organizavimu ir sąlygomis, jam nurodžius, atlikti kitus pavedimus, kai N. D. nebūdavo, taip pat informuoti jį apie tai, ar merginos laikosi nustatytų taisyklių, kasdien surinkti merginų uždirbtus pinigus, kuriuos suskaičiavus perduoti jam, ir už savo organizuotą nusikalstamą veiką gavo nenustatytą kiekį pajamų iš T. S. , V. V. , J. M. , J. T. , E. Z. ir nenustatytų merginų, kurių vardai L., D., V., N., prostitucijos.

N. D. , veikdama bendrininkų grupėje kartu su Ž. V. ir M. P. , vadovavo ir organizavo bei pelnėsi iš kito asmens prostitucijos, o būtent: 2009 m. gegužės mėn. pradžioje, tikslus laikas nenustatytas, Ž. V. numačius ir pasiūlius vykdyti nusikalstamą veiką - pelnymąsi iš kito asmens prostitucijos, neatsisakė nuo jos vykdymo ir kartu su Ž. V. numatė ir išnuomojo butus, esančius (duomenys neskelbtini) (nuomojo nuo 2009 m. gegužės mėn. pradžios iki rugpjūčio 1 d.), (duomenys neskelbtini) (nuomojo nuo 2009 m. birželio 1 dienos iki 2009 m. rugpjūčio 12 d.), M. P. vardu išnuomojo butą (duomenys neskelbtini) (nuomojo nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2009 m. rugpjūčio 12 d.), kur suteikė patalpas T. S. (nuo 2009-06-23 iki 2009-08-10), V. V. (nuo 2009-06-29 iki 2009-08-12), J. M. (nuo gegužės mėn. pradžios iki rugpjūčio 8 d.), J. T. (nuo 2009 m. rugpjūčio mėn. pradžios iki rugpjūčio 11 d.) , E. Z. (nuo 2009 m. gegužės mėn. vidurio iki birželio mėn. vidurio, tikslus laikas nenustatytas) ir kitoms nenustatytoms merginoms, kurių vardai L., D., V., N., verstis prostitucija – teikti lytines paslaugas vyrams už atlygį, taip pat reklamavo prostituciją, periodiškai dėdama skelbimus į laikraštį, bendravo su merginomis, susidomėjusiomis darbo pasiūlymu, papasakojusi apie darbo pobūdį, jas patikindavo, kad tai nėra prostitucija ir įdarbindavo, nurodė merginoms įsigyti verslo liudijimus, atsiliepdavo telefonu klientams ir juos paskirstydavo dirbančioms merginoms, rūpinosi T. S. , V. V. , J. M. , J. T. , E. Z. ir kitų merginų, kurių vardai L., D., V., N., darbo sąlygomis ir buitimi, nupirkdama priemonių, reikalingų lytinių paslaugų teikimui, leisdama naudotis bute esančiais buities reikmenimis, patalyne, rankšluosčiais, sudarydavo darbo grafikus, reikalavo iš merginų ją informuoti, kai aptarnauja klientą, trumpąja teksto žinute ir vedant užrašus, surinkdavo ir apskaičiuodavo merginų uždarbius už suteiktas paslaugas, reikalavo merginų elgtis drausmingai ir paisyti nustatytų taisyklių, susijusių su darbo tvarka, o už taisyklių pažeidimą skirdavo pinigines baudas, be to, birželio mėn. pradžioje, tikslus laikas nenustatytas, kartu su Ž. V. nusprendė pavesti M. P. rūpintis merginų darbo organizavimu ir sąlygomis, ir už savo organizuotą nusikalstamą veiką gavo nenustatytą kiekį pajamų iš T. S. , V. V. , J. M. , J. T. , E. Z. ir kitų merginų, kurių vardai L., D., V., N., prostitucijos.

M. P. , veikdama bendrininkų grupėje, organizavo ir pelnėsi iš kito asmens prostitucijos, o būtent: 2009 m. gegužės mėn. pradžioje, tikslus laikas nenustatytas, Ž. V. numačius ir pasiūlius vykdyti nusikalstamą veiką - pelnymąsi iš kito asmens prostitucijos, neatsisakė nuo jos vykdymo ir kartu su Ž. V. numatė ir išnuomojo butus, esančius (duomenys neskelbtini) (nuomojo nuo 2009 m. gegužės mėn. pradžios iki rugpjūčio 1 d.), (duomenys neskelbtini) (nuomojo nuo 2009 m. birželio 1 dienos iki 2009 m. rugpjūčio 12 d.), savo vardu išnuomojo butą (duomenys neskelbtini) (nuomojo nuo 2009 m. rugpjūčio 1 d. iki 2009 m. rugpjūčio 12 d.), kur suteikė patalpas T. S. (nuo 2009-06-23 iki 2009-08-10), V. V. (nuo 2009-06-29 iki 2009-08-12), J. M. (nuo gegužės mėn. pradžios iki rugpjūčio 8 d.), J. T. (nuo 2009 m. rugpjūčio mėn. pradžios iki rugpjūčio 11 d.), E. Z. (nuo 2009 m. gegužės mėn. vidurio iki birželio mėn. vidurio, tikslus laikas nenustatytas) ir kitoms nenustatytoms merginoms, kurių vardai L., D., V., N., verstis prostitucija – teikti lytines paslaugas vyrams už atlygį, taip pat reklamavo prostituciją, periodiškai dėdama skelbimus į laikraštį, bendravo su merginomis, susidomėjusiomis darbo pasiūlymu, papasakojusi apie darbo pobūdį, jas patikindavo, kad tai nėra prostitucija ir įdarbindavo, nurodė merginoms įsigyti verslo liudijimus, atsiliepdavo telefonu klientams ir juos paskirstydavo dirbančioms merginoms, rūpinosi T. S. , V. V. , J. M. , J. T. , E. Z. ir kitų merginų, kurių vardai L., D., V., N., darbo sąlygomis ir buitimi, nupirkdama priemonių, reikalingų lytinių paslaugų teikimui, leisdama naudotis bute esančiais buities reikmenimis, patalyne, rankšluosčiais, sudarydavo darbo grafikus, reikalavo iš merginų ją informuoti, kai aptarnauja klientą, trumpąja teksto žinute ir vedant užrašus, surinkdavo ir apskaičiuodavo merginų uždarbius už suteiktas paslaugas, reikalavo merginų elgtis drausmingai ir paisyti nustatytų taisyklių, susijusių su darbo tvarka, o už taisyklių pažeidimą skirdavo pinigines baudas. Be to, birželio mėn. pradžioje, tikslus laikas nenustatytas, Ž. V. ir N. D. nusprendus jai pavesti, rūpinosi merginų darbo organizavimu ir sąlygomis, ir už savo organizuotą nusikalstamą veiką gavo nenustatytą kiekį pajamų iš T. S. , V. V. , J. M. , J. T. , E. Z. ir kitų merginų, kurių vardai L., D., V., N., prostitucijos.

Dėl neteisingai paskirtos bausmės

Kadangi nuteistųjų nusikalstami veiksmai perkvalifikuotini į kitą baudžiamąjį įstatymą, todėl spręstinas iš naujo nuteistiesiems skirtinų bausmių klausimas.

Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, numatyti Lietuvos Respublikos BK 54 str., reikalauja, kad teismas bausmę skirtų įstatymo straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, nustatytos sankcijos ribose ir atsižvelgtų į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Nuteistieji padarė baigtą tyčinį apysunkių nusikaltimų kategorijai priskiriamą nusikaltimą, veikdami tiesiogine tyčia. Nusikalstama veika nenutrūko pasikėsinimo ar rengimosi stadijoje, nes nusikalstamos veikos sudėtis yra formalioji, todėl nusikaltimas laikomas baigtu, kai kaltininkas pradėjo gauti pajamas iš kito asmens prostitucijos arba suvedinėti jį su kitais asmenimis prostitucijai. Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistoji N. D. pagal jai pareikštą kaltinimą pagal BK 307 str. 2 d. prisipažino kalta, nuteistoji M. P. – kaltės visiškai nepripažino, o nuteistasis Ž. V. kaltu prisipažino iš dalies. Iš visų nuteistųjų parodymų matyti, kad jie pripažino atlikę prostitucijos organizavimui ir vadovavimo jai, tačiau tvirtino, jog nemanę, jog tai neteisėta ir nusikalstama. Pagal susiformavusią teismų praktiką, galima pripažinti atsakomybe lengvinančia aplinkybe tada, jeigu kaltininkas savanoriškai pripažino jam inkriminuoto nusikaltimo objektyvias bylos aplinkybes ikiteisminio tyrimo ar teisminio bylos nagrinėjimo metu ir tai padarė savo noru. Kaltininko prisipažinimas kaip jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė baudžiamajame įstatyme formuluojamas ne kaip kaltės pripažinimas, o kaip kaltininko pripažinimas padarius nusikalstamą veiką. Nors įstatymas šioje dalyje nereikalauja, kad asmuo pripažintų kaltę visoje kaltinimo apimtyje, nes jis turi teisę į gynybą, teisę gintis nuo kaltinimo vadovaudamasis faktinių inkriminuoto nusikaltimo aplinkybių suvokimu. Kaltininko nuoširdus gailėjimasis dėl padarytos nusikalstamos veikos yra tada, kai kaltininkas kritiškai vertina savo elgesį, atsiprašo nukentėjusiųjų. Duomenų, kad nuteistieji kritiškai vertintų savo elgesį nenustatyta, todėl daroma išvada, kad nuteistieji dėl savo nusikalstamų veiksmų nuoširdžiai nesigaili. Pripažinti BK 59 str. 1 d. 2 p. numatytą atsakomybę lengvinančia kaip tokią turi būti pilnai išpildytos abi sąlygos, t.y. turi būti nustatyta, kad tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltinamasis prisipažįsta padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi ją padaręs. Kadangi nuteistieji prisipažįsta atlikę tokius veiksmus, tačiau nesant duomenų apie jų nuoširdų gailėjimąsi padarius nusikalstamą veiką, kolegija nepripažįsta nuteistųjų atsakomybę lengvinančios aplinkybės, numatytos BK 59 str. 1 d. 2 p. Taip pat teismas nenustatė ir kitų nuteistųjų atsakomybę lengvinančių aplinkybių bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Pastebėtina, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nenurodė, ar nustatė nuteistųjų atsakomybę lengvinančių ir (ar) sunkinančių aplinkybių, tokiu būdu teismas nesilaikė BPK 305 str. 1 d. 4 p. reikalavimo, jog apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje išdėstomi bausmės skyrimo motyvai, tarp jų ir dėl kaltinamųjų atsakomybę lengvinančių bei sunkinančių aplinkybių (BK 54 str. 2 d. 7 p.).

Iš bylos duomenų matyti, kad nuteistasis Ž. V. dirba, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai, anksčiau neteistas, pagal gyvenamąją vietą charakterizuojamas teigiamai, nors yra baustas administracine tvarka, tačiau galiojančių administracinių nuobaudų neturi; nuteistoji M. P. anksčiau neteista, administracine tvarka nebausta, pagal gyvenamąją vietą charakterizuojama teigiamai; nuteistoji N. D. pagal gyvenamąją vietą charakterizuojama teigiamai, 2009-09-01 yra pasirašiusi studijų sutartį Nr. SS-19 su VšĮ (duomenys neskelbtini) dėl verslo vadybos studijų programos, nuo 2009-10-23 vykdo individualią veiklą: 960400 (fizinės gerovės užtikrinimo veikla), teista Šiaulių apygardos teismo 2010-01-12 nuosprendžiu už turto prievartavimą (BK 181 str. 3 d.).

Už Lietuvos Respublikos BK 307 str. 2 d. nurodyto nusikaltimo padarymą baudžiamasis įstatymas numato tik laisvės atėmimą iki 6 metų, todėl atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes, bei vadovaujantis BK 61 str., nuteistiesiems skirtinos laisvės atėmimo bausmės, kurios savo dydžiais artimos sankcijoje numatytos bausmės vidurkiui. Nuteistajai N. D. skirtina bausmė subendrintina su Šiaulių apygardos teismo 2010-01-12 nuosprendžiu paskirta bausme BK 63 str. 3 d., kadangi nusikalstamą veiką, už kurią ji nuteista Šiaulių apygardos teismo 2010-01-12 nuosprendžiu, padarė iki skundžiamu nuosprendžiu pripažintos padarytos nusikalstamos veikos. Kadangi nuteistieji Ž. V. ir M. P. anksčiau neteisti, padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą, kolegija mano, kad jiems skirtinos bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus laisvės atėmimo. Nuteistoji N. D. yra nuteista už tyčinį sunkų nusikaltimą 3 metams laisvės atėmimo, o bausmes subendrinus BK 63 str. 3 d., galutinė bausmė viršytų BK 75 str. 1 d. numatytą trejų metų laisvės atėmimo bausmės dydį, todėl nuteistajai N. D. laisvės atėmimo bausmės vykdymas negali būti atidėtas.

Nors nuteistoji N. D. apeliaciniu skundu dėl prokuroro apeliacinio skundo, kuris vertintinas tik kaip atsikirtimas į prokuroro apeliacinį skundą, prašo grąžinti kratos metu paimtus jos daiktus, tačiau skundžiamu nuosprendžiu teismas nutarė daiktinius įrodymus saugoti prie bylos iki atskiro sprendimo. Todėl nuteistosios prašymas grąžinti jos daiktus gali būti išspręstas nuosprendžio vykdymo stadijoje BPK 361-364 str. nustatyta tvarka.

Rezoliucinė dalis

n usprendžia:

Šiaulių miesto apylinkės teismo 2010 m. rugpjūčio 26 d. nuosprendį pakeisti:

nuteistojo Ž. V. veiką iš LR BK 202 str. 1 d. perkvalifikuoti į LR BK 307 str. 2 d. ir nuteisti jį laisvės atėmimu 3 metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., Ž. V. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 3 (trims) metams ir įpareigoti per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2009-08-12 iki 2009-08-14 (dvi paras). Bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Nuteistosios N. D. veiką iš LR BK 202 str. 1 d. perkvalifikuoti į LR BK 307 str. 2 d. ir nuteisti ją laisvės atėmimu 2 metams 6 mėnesiams laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 63 str. 3 d., 9 d. paskirtą bausmę subendrinti iš dalies sudedant su 2010-01-12 Šiaulių apygardos teismo nuosprendžiu ir galutinę bausmę N. D. paskirti laisvės atėmimą 3 (trims) metams 6 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme ir suėmime išbūtą laiką nuo 2009-08-12 iki 2009-09-11 ir pagal Šiaulių apygardos teismo 2010-01-12 nuosprendį įskaitytą kardomajame kalinime išbūtą laiką nuo 2008-07-23 iki 2008-08-01 bei iš dalies atliktą bausmę nuo 2010-01-12 iki šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Nuteistosios M. P. veiką iš LR BK 24 str. 6 d. ir 202 str. 1 d. perkvalifikuoti į LR BK 307 str. 2 d. ir nuteisti ją laisvės atėmimu 2 (dvejiems) metams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., 2 d. 7 p., laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 metams ir paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – bei įpareigoti per visą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip septynioms paroms.

Į bausmės laiką įskaityti sulaikyme išbūtą laiką nuo 2009-08-12 iki 2009-08-14 (dvi paras). Laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminą skaičiuoti nuo šio nuosprendžio paskelbimo dienos.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.