Panevėžio apylinkės teismo nutartis

Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėja Sigita Kulbienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo I. T. procesinį dokumentą dėl ieškinio palikimo nenagrinėtu ir laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo civilinėje byloje pagal ieškovės I. T. ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų su tuo susijusių reikalavimų, atsakovui I. T., išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos,

Aprašomoji dalis

nustatė:

atsakovas prašo: 1) palikti ieškovės ieškinį dėl bažnytinės santuokos apskaitos akto civilinės metrikacijos biure įrašo panaikinimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, santuokoje įgyto turto padalijimo, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo ir bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais nustatymo atsakovui I. T., išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, nenagrinėtą; 2) panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. spalio 9 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones; 3) priteisti iš ieškovės atsakovui 500,00 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų dėl procesinio dokumento parengimo. Nurodo, kad ieškovė ieškinį teismui pateikė po to, kai jau (duomenys neskelbtini) teisme buvo inicijuotas teisminis procesas dėl santuokos nutraukimo dėl ieškovės, kaip pažeidusios sutuoktinės ištikimybės pareigas, kaltės. Skyrybų peticija (ieškinys) šiuo metu nagrinėjama (duomenys neskelbtini) skyrybų padalinyje. Tiek jis, tiek ieškovė ir jų vaikai daug metų gyvena (duomenys neskelbtini). Vaikai ten lanko mokymo įstaigą.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas tenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas bylą su tarptautiniu elementu, privalo ex officio tikrinti, ar byla jam yra teisminga. Jeigu teismas jau po bylos iškėlimo konstatuoja, kad byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, pareiškimas paliekamas nenagrinėtas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 782 straipsnis).

Dėl jurisdikcijos nustatymo reikalavimui nutraukti santuoką

Siekiant išvengti kelių valstybių teismų skirtingų sprendimų tuo pačiu klausimu tarptautiniame procese yra nustatytas lis pendens institutas, kuris riekia, kad iškėlus bylą vienos valstybės teisme, asmuo neturi teisė reikšti tapataus reikalavimo kitos valstybės teisme. Lis pendens taisyklė įpareigoja teismą atsisakyti nagrinėti bylą, kai tokia pat byla jau iškelta užsienio valstybės teisme. Bylų tapatumas nėra siejamas su ieškinio reikalavimo ir jo teisinio pagrindimo tapatumu, o tik su ieškinio faktinio pagrindo tapatumu; nereikalaujama, kad bylos būtų visiškai tapačios, pakanka, jog jos tarpusavyje susijusios (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. kovo 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-102/2010). Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad ieškovė 2018 m. spalio 4 d. Panevėžio apylinkės teismui pateikė ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir išlaikymo jiems priteisimo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, turto padalinimo bei 2018 m. spalio 5 d. pateikė patikslintą ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir išlaikymo jiems priteisimo, išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, turto padalinimo. Ieškinys (patikslintas) teismo rezoliucija priimtas 2018 m. spalio 9 d. Atsakovas 2018 m. spalio 16 d., 2018 m. spalio 29 d. pateikė rašytinius įrodymus, pagrindžiančius, kad jis (atsakovas) 2018 m. rugpjūčio 8 d. kreipėsi į advokatų kontorą (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) prašydamas parengti santuokos nutraukimo dokumentus. Pirminiai santuokos nutraukimo dokumentai ieškovei buvo perduoti 2018 m. rugsėjo 25 d. Atsakovo advokatų kontora 2018 m. spalio 4 d. gavo ieškovės advokatų kontoros patvirtinimą, kad pirminius santuokos nutraukimo dokumentus ieškovė yra gavusi 2018 m. spalio 2 d. Šiuo metu (duomenys neskelbtini) skyrybų padalinyje nagrinėjama jo (atsakovo) pateikta skyrybų peticija (ieškinys). Šią aplinkybę patvirtina atsakovo pateikti rašytiniai įrodymai. Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) teismas ((duomenys neskelbtini) skyrybų padalinys) yra pirmiau iškėlęs bylą dėl santuokos nutraukimo ir šis teismas sprendžia santuokos nutraukimo klausimą iš esmės. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad ieškinio reikalavimas dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės neteismingas Panevėžio apylinkės teismui, todėl šis ieškovės reikalavimas paliktinas nenagrinėtinu (CPK 782 straipsnis).

Dėl jurisdikcijos nustatymo reikalavimui dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo jiems priteisimo

Klausimams, susijusiems su tėvų pareigomis vaikui, taigi ir vaiko gyvenamosios vietos nustatymu, taikomas reglamentas 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr.1347/2000“ (toliau – reglamentas ,,Briuselis II bis”). Bendroji jurisdikcija reikalavimui dėl išlaikymo nustatoma pagal atsakovo (skolininko) arba kreditoriaus nuolatinę gyvenamąją vietą (2008 m. gruodžio 18 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 4/2009 „Dėl jurisdikcijos, taikytinos teisės, teismo sprendimų pripažinimo ir vykdymo bei bendradarbiavimo išlaikymo prievolių srityje“ (toliau – Išlaikymo reglamentas) 3 straipsnio a, b punktai). Paprastai jurisdikciją dėl išlaikymo priteisimo turi kreditoriaus nuolatinės gyvenamosios vietos teismas, laikantis pozicijos, kad kreditoriaus, t. y. asmens, kuriam reikalingas išlaikymas, gyvenamojoje vietoje gali būti geriausiai įvertintos jam reikalingos gyvenimo sąlygos (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. spalio 11 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-357-687/2018).

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad šalių nepilnamečiai vaikai: G. T., gimusi (duomenys neskelbtini) d., ir L. T., gimęs (duomenys neskelbtini) d., yra gimę (duomenys neskelbtini), kurioje nuolatinai nuo gimimo gyvena, lanko mokymosi įstaigą „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovas savo gyvenamąją vietą nurodo (duomenys neskelbtini), kurioje turi nuolatinį darbą ir verslą. Ieškovė taip pat gyvena (duomenys neskelbtini), abiem šalims (ieškovei ir atsakovui) priklausančiuose šeimos namuose. Paaiškėjus nurodytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju šalių nepilnamečių vaikų gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini) yra įgijusi nuolatinį pobūdį, šioje valstybėje vaikai yra integravęsi į socialinę ir šeiminę aplinką, vaikai neturi esminio ryšio su Lietuvos Respublika. Atsižvelgdamas į tai, teismas sprendžia, kad reikalavimas dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo jiems priteisimo bei išlaikymo įsiskolinimo priteisimo neteismingas Panevėžio apylinkės teismui, kadangi šio reikalavimo jurisdikcija priklauso (duomenys neskelbtini) teismui.

Dėl reikalavimo padalinti nekilnojamąjį turtą, esantį Lietuvos Respublikoje

Ieškovė prašo padalinti 1/5 dalį žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) r. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad minėta žemės sklypo dalis įgyta iki šalių santuokos sudarymo, t. y. iki 2009 m. liepos 18 d., todėl yra atsakovo asmeninė nuosavybė, kuri santuokos nutraukimo byloje yra nedalintina. Nagrinėjamu atveju, ieškovė turi teisę prašyti padalinti santuokos metu įgytas turtą, kuris bylos duomenimis yra (duomenys neskelbtini) ir kurio padalinimo klausimą spręstų (duomenys neskelbtini) teismas.

Esant aukščiau nurodytoms aplinkybėms, civilinė byla pagal ieškovės I. T. ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų su tuo susijusių reikalavimų, atsakovui I. T., išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, yra neteisminga Panevėžio apylinkės teismui, todėl yra pagrindas nurodytą ieškinį palikti nenagrinėtą (CPK 782 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo

Atsakovas prašo priteisti iš ieškovės 500,00 Eur išlaidas advokato pagalbai apmokėti. CPK 94 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Nagrinėjamu atveju byloje nustatyta, kad ieškovė į Panevėžio apylinkės teismą kreipėsi žinodama, kad atsakovas (duomenys neskelbtini) yra pradėjęs santuokos nutraukimo procesą ir atsakovo turėtos išlaidos advokato pagalbai apmokėti buvo sąlygotos ieškovės inicijuoto teisminio proceso Lietuvos Respublikoje. Byloje nenustatyta, kad atsakovas buvo nesąžiningas, siekė vilkinti procesą ar kitu būdu veikė prieš teisingą ir greitą bylos išnagrinėjimą, priešingai atsakovas savo procesines teises įgyvendino tinkamai, informavo Panevėžio apylinkės teismą, kad (duomenys neskelbtini) skyrybų padalinyje pradėta šalių santuokos nutraukimo procedūrą, kad nepilnamečiai vaikai gyvena (duomenys neskelbtini) ir ten lanko mokymosi įstaigą. Esant nurodytoms aplinkybėms, teismas konstatuoja, kad atsakovas įgijo teisę į jo patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Todėl ieškinį palikus nenagrinėtą, iš ieškovės priteisiamos atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos, t. y. 500,00 Eur išlaidos advokato pagalbai apmokėti.

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo

Atsakovas prašo panaikinti Panevėžio apylinkės teismo 2018 m. spalio 9 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Laikinosios apsaugos priemonės dalyvaujančių byloje asmenų ar kitų suinteresuotų asmenų pagrįstu prašymu gali būti panaikinamos teismo, nagrinėjančio bylą iš esmės, nutartimi (CPK 149 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamoje byloje, teismas ieškovės prašymu 2018 m. spalio 9 d. nutartimi taikė laikinąsias apsaugos priemones – priteisė laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams iki teismo sprendimo priėmimo. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys paliekamas nenagrinėtu dėl jurisdikcijos, darytina išvada, kad minėtų laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nebetikslingas, todėl jos naikintinos. Kadangi laikinųjų apsaugos priemonių tolesnis taikymas neatitiktų protingumo, sąžiningumo ir teisingumo principų, nutartis dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo vykdytina skubiai (CPK 152 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 94, 149, 152, 290-291 straipsniais, 782 straipsniu,

nutaria:

tenkinti atsakovo I. T. prašymą.

Ieškovės I. T. ieškinį dėl santuokos nutraukimo dėl abiejų sutuoktinių kaltės ir kitų su tuo susijusių reikalavimų, atsakovui I. T., išvadą teikianti institucija - Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos palikti nenagrinėtą, nes Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmai neturi jurisdikcijos nagrinėti pateiktą ieškovės ieškinį.

Priteisti iš ieškovės I. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500,00 Eur (penkių šimtų eurų) išlaidas advokato pagalbai apmokėti atsakovo I. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) naudai.

Panaikinti Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų 2018 m. spalio 9 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Nutartį dalyje dėl laikinųjų apsaugos priemonių panaikinimo vykdyti skubiai.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Panevėžio apygardos teismui, skundą paduodant Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmuose.