Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Justa Raciūtė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį atsakovui uždarajai akcinei bendrovei „Belerta“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovui adresuoti ieškinio su priedais kopija ir teismo pranešimas laikomi įteiktais Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 123 straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka, t. y. procesinį dokumentą išsiuntus juridinio asmens buveinės adresu ir laikant įteiktu praėjus dešimčiai dienų nuo išsiuntimo – 2019 m. spalio 27 d. Atsakovas atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl esant tokioms aplinkybėms ir ieškovo prašymui priimti sprendimą už akių, yra pagrindas nagrinėti bylą rašytinio proceso tvarka, nepranešus šalims apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir dėl atsakovo priimti sprendimą už akių (CPK 142 straipsnio 4 dalis, 285 straipsnio 6 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Vadovaujantis CPK 285 straipsnio 2 dalimi, teismas, priimdamas sprendimą už akių, atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad tarp ieškovo ir atsakovo buvo susiklostę negyvenamųjų patalpų nuomos teisiniai santykiai. Pasak ieškovo, nuomos sutarties pagrindu ieškovas atsakovui nuomos teise nuo 2016 m. birželio mėn. suteikė valdyti negyvenamąsias patalpas, esančias adresu Žemynos g. 18, Vilnius, o atsakovas įsipareigojo mokėti 100 Lt (28,96 Eur) per mėnesį dydžio nuomos mokestį. Šalys taip pat susitarė, jog nuo 2017 m. sausio 1 dienos, nuomos mokestis bus indeksuojamas kiekvienais metais, dauginant prieš tai ėjusių kalendorinių metų nuomos mokestį iš Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės apskaičiuoto ir paskelbto praėjusių metų vidutinio metinio gruodžio mėnesio, vartotojų kainų indekso. Ieškovas atsakovui 2019 m. rugpjūčio 21 d. pateikė pranešimą dėl nuomos mokesčio nemokėjimo, prašydamas sumokėti likusią nuomos mokesčio dalį per 5 dienas nuo pranešimo pateikimo dienos. Nors ieškovas kartu su ieškiniu nepateikia tarp ieškovo ir atsakovo sudarytos negyvenamųjų patalpų nuomos sutarties, tačiau paslaugų teikimo faktą galimai įrodo atsakovui išrašytos PVM sąskaitos faktūros (serija NTV, Nr: 35506, 35798, 36101, 36377, 36675, 36949, 37074, 37257, 37378, 37574, 37702, 37862, 37957, 38533, 38820, 38932). Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovas būtų atsiskaitęs su ieškovu pagal aukščiau nurodytas išrašytas PVM sąskaitas faktūras (CPK 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Tarp šalių susiklostė nuomos teisiniai santykiai. Pagal nuomos sutartį viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.477 straipsnis. Nagrinėjamu atveju iš byloje nustatytų aplinkybių darytina išvada, kad atsakovas pažeidė sutartines prievoles, t. y. nepagrįstai nesumokėjo nuomos mokesčio. Kaip matyti iš ieškinio ir su juo pateiktų rašytinių įrodymų, atsakovas ieškovui liko skolingas 1 106,10 Eur nesumokėto nuomos mokesčio. Byloje nėra duomenų, kad atsakovas būtų prievolę įvykdęs, ginčijęs skolos dydį ar sutarties sąlygas (CPK 178, 185 straipsniai). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovas pažeidė savo prievolę mokėti nuomos mokestį, iš atsakovo ieškovui priteistina 1 106,10 Eur nesumokėta nuomos mokesčio suma.

Ieškovas prašo priteisti 79,64 Eur delspinigių už nustatyto atsiskaitymo termino praleidimą. Nurodo, jog atsakovas, praleidęs nustatytus atsiskaitymo terminus, įsipareigojo mokėti ieškovui 0,04 procentų dydžio delspinigius nuo uždelstos sumokėti sumos už kiekvieną uždelstą sumokėti dieną. Prašo priteisti delspinigius už 180 dienų. Teismas akcentuoja, jog netesybos (bauda, delspinigiai) – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba netinkamai įvykdyta CK 6.71 straipsnio 1 dalis). Netesybos yra prievolių įvykdymo užtikrinimo būdas, skatinantis skolininką įvykdyti prievolę (CK 6.70, 6.71 straipsniai), taip pat sutartinės civilinės atsakomybės forma (CK 6.256 straipsnio 2 dalis, 6.258 straipsnio 1 dalis). Šalių teisė susitarti dėl netesybų, dėl jų dydžio yra sutarties laisvės principo išraiška (CK 6.156 straipsnis). Šalių teisė iš anksto susitarti dėl netesybų reiškia tai, kad kreditoriui nereikia įrodinėti savo patirtų nuostolių dydžio, nes sutartimi sulygtos netesybos laikomos iš anksto nustatytais būsimais kreditoriaus nuostoliais, kurie gali būti pripažinti minimaliais nuostoliais. CK 6.72 straipsnyje nurodyta, jog susitarimas dėl netesybų turi būti rašytinis. Atsižvelgiant į tai, jog ieškovas su ieškiniu nepateikia rašytinio susitarimo dėl netesybų, teismas neturi pagrindo įsitikinti tokio reikalavimo pagrįstumu. Dėl nurodyto, ieškovo prašymas priteisti iš atsakovo 79,64 Eur netesybas atmetamas kaip nepagrįstas.

Ieškovas prašo priteisti 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už teismo sprendimu priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Procesinės palūkanos priteisiamos visais atvejais, jei byloje yra pareikštas reikalavimas tokias palūkanas skaičiuoti ir ieškinys tenkinamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. lapkričio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-536/2007). Vadovaujantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos 6 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą 1 106,10 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. spalio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 2 dalimi – jei ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovui proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai. Pagal ieškovo ieškinį yra patenkinti 93 procentai reikalavimų, todėl bylinėjimosi išlaidos ieškovui priteisiamos vadovaujantis šia proporcija. Iš atsakovo ieškovui priteistina 25,11 Eur bylinėjimosi išlaidų (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 98 straipsnis) ((27 Eur žyminio mokesčio) x 93 / 100 proc.).

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos (3,58 Eur) viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (3 Eur), valstybės naudai iš atsakovo priteisiama 3,58 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 142 straipsnio 4 dalimi, 262 straipsnio 2 dalimi 285-286 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“ ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti ieškovo UAB „Nekilnojamojo turto valdymas“, juridinio asmens kodas 300145575, naudai iš atsakovo UAB „Belerta”, juridinio asmens kodas 304219585, 1 106,10 Eur (vieną tūkstantį vieną šimtą šešis eurus 10 ct) skolos, 6 (šešių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1 106,10 Eur sumą, skaičiuojamą nuo civilinės bylos iškėlimo teisme dienos (2019 m. spalio 2 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 25,11 Eur (dvidešimt penkis eurus 11 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti valstybės naudai iš atsakovo UAB „Belerta”, juridinio asmens kodas 304219585, 3,58 Eur (tris eurus 58 ct) procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Valstybei priteista suma mokėtina į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, j. a. k. 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas – 5660. Sumokėjus bylinėjimosi išlaidas valstybės naudai, mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui pareiškimą, atitinkantį CPK 111 straipsnio ir CPK 287 straipsnio 2 dalies reikalavimus, dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas turi teisę per 20 dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos pateikti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.