- Teismas
- Šiaulių apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-04-08
- Bylos Nr.
- ATP-167-282/2014
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Virginija Žindulienė
- Kategorijos
- 39.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Žindulienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Šiaulių apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Šiaulių AVPK) Raseinių rajono policijos komisariato apeliacinį skundą dėl Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 12 d. nutarimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
K. J. buvo surašytas administracinio teisės pažeidimo protokolas už tai, kad jis laikė akcizais apmokestinamas prekes, pažeisdamas nustatytą tvarką, t. y. 2013-07-10 apie 14.15 val. (duomenys neskelbtini), savo gyvenamojo namo kieme, po žeme užkastoje, mokesčių inspekcijoje registruotoje talpykloje, neturėdamas įsigijimo dokumentų, laikė iš trečiųjų šalių įvežtus 920 litrų dyzelino, kurio vertė su privalomais sumokėti mokesčiais 3643,2 Lt (28,02 MGL). Tokiais veiksmais K. J. pažeidė Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2010-12-27 įsakymu Nr. VA-117 patvirtintų „Dėl naftos produktų, bioproduktų ir kitų degiųjų skystų produktų gabenimo ir laikymo taisyklių 20 punkto reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 163² straipsnio 3 dalyje.
Žemesnės instancijos teismas
Raseinių rajono apylinkės teismas 2014 m. vasario 12 d. nutarimu administracinę bylą K. J. pagal ATPK 163² straipsnio 3 dalį nutraukė nesant teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnis).
Šalies argumentai
Apeliaciniu skundu Šiaulių AVPK Raseinių rajono policijos komisariatas prašo panaikinti Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 12 d. nutarimą ir priimti naują nutarimą – skirti K. J. ATPK 163² straipsnio 3 dalies sankcijoje numatytą 5000 Lt baudą su dyzelinio kuro konfiskavimu. Mano, kad teismas, nagrinėdamas bylą, netinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus ir tai turėjo įtakos neteisėto nutarimo priėmimui, nes K. J. laikė akcizais apmokestinamas prekes pažeisdamas nustatytą tvarką, kadangi savo namo gyvenamo namo kieme, po žeme užkastoje, mokesčių inspekcijoje registruotoje talpykloje, neturėdamas įsigijimo dokumentų, laikė iš trečiųjų šalių įvežtą 920 litrų dyzelinį kurą. Nurodo, kad iš administracinės bylos matyti, jog K. J. neneigia, jog minimą 920 kuro kiekį įsigijo iš nepažįstamo Rusijos Federacijos piliečio ir turėdamas šį kurą naudojo savo reikmėm, akcizo mokesčio nemokėjo. Taip pat nurodo, kad Muitinės laboratorijos tyrimo protokoluose teigiama, jog remiantis tyrimų rezultatais tirtasis dyzelinas neatitinka Lietuvoje vartojamų automobilių degalų (dyzelino) Privalomų Kokybės rodiklių, patvirtintų LR energetikos, aplinkos ir susisiekimo ministrų 2010-12-22 įsakymu Nr. 1-348/D1-1014/3-742 (Žin. 2010, Nr. 153-7849;2011, Nr. 71-3430; 2012, Nr. 54-2698) bei LST EN 590 reikalavimų (sieros kiekis a/m degaluose neturi viršyti 10 mg/kg (0,0010 % masės) ir RRME ne arktinio dyzelino sudėtyje turi būti ne mažiau kaip 7% tūrio (leistina paklaida minus 0,5 %)). Be to, iš pateiktų Muitinės tyrimo laboratorijos tyrimo protokolų matyti, kad laboratorijai atlikus tyrimus, dyzelinio kuro tyrimo rezultatai yra skirtingi, nes sieros kiekiai, mg/kg ( % masės) pažymėti skirtingais skaičiais, o tai rodo, kad K. J., žinodamas, kad turi įsigijęs kuro iš trečiųjų šalių, nesumokėdamas akcizo mokesčio, laikė kitą savarankiškai iš trečiųjų šalių įsigytą dyzelinį kurą. Dėl to K. J. pažeidė Valstybinės mokesčių inspekcijos viršininko 2010-12-27 įsakymu Nr. VA-117 patvirtintų naftos produktų, bioproduktų ir kitų degiųjų skystų produktų gabenimo ir laikymo taisyklių 20 punkto reikalavimus ir padarė savarankišką nusižengimą, numatytą ATPK 163² straipsnio 3 dalyje, todėl tapatinti su anksčiau jo padarytu teisės pažeidimu, numatytu pagal ATPK 171² straipsnio 2 dalyje, negalima.
Taip pat skunde teigiama, kad ATPK 20 straipsnyje yra numatyta, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų, todėl, šiuo atveju sprendžiant atsakomybės klausimą administracinėje byloje, nebuvo įvertinti visi įrodymai ir buvo nepasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti administracinės nuobaudos tikslai.
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.
Pagal ATPK 248, 257, 284 straipsnių nuostatas byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, pilnutinai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs bylą, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą sprendimą priėmė nepilnai ištyręs administracinio teisės pažeidimo padarymo aplinkybes bei nepašalinęs byloje esančių prieštaravimų.
Skundžiamu nutarimu apylinkės teismas pripažino, kad 2013-07-10 pas K. J. rastas kuras (920 litrų dyzelinio kuro) yra tas pats kuras, kurį 2012-03-01 jam grąžino Valstybinė mokesčių inspekcija, ir tokią išvadą teismas padarė remdamasis byloje esančiais Muitinės laboratorijos pateiktais tyrimų protokolais. Tačiau su tokia teismo išvada apeliacinės instancijos teismas negali sutikti, kadangi Muitinės laboratorijos 2011-03-22 ir 2013-09-11 kuro tyrimų protokoluose (3–6, 25, 26 b. l.) nurodyti duomenys nepatvirtina, kad tirti kurai yra identiški, nes nustatyti skirtingi sieros kiekiai, tankiai bei skirtingi tirtų kurų KN kodai, be to, 2011-03-22 tirtame kure buvo rasta vandens. Paminėtos aplinkybės rodo, jog byloje yra prieštaravimų dėl 2013-07-10 pas K. J. rasto kuro tapatumo su kuru, jam grąžintu 2012-03-01, todėl byloje būtinos specialios žinios – pvz., kuro tyrimus atlikusių specialistų apklausa ar specialisto tyrimas, siekiant išsiaiškinti, ar 2013-07-10 pas K. J. buvo rastas yra tas pats kuras, kuris jam buvo grąžintas 2012-03-01, ar per dvejus metus (nuo kuro tyrimo 2011-03-22 iki šioje byloje atlikto kuro tyrimo 2013-09-11) galėjo pakisti grąžinto kuro sudėtis.
Įvertinus paminėtas aplinkybes, daroma išvada, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamą nutarimą priėmė neištyręs visų bylai reikšmingų aplinkybių, kurios turi įtakos skundo išnagrinėjimui. Dėl to skundžiamas pirmosios instancijos teismo nutarimas negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu, todėl naikinamas, o administracinė byla grąžinama iš naujo nagrinėti skundžiamą nutarimą priėmusiam teismui. Atsižvelgiant į priimto procesinio sprendimo pobūdį, kiti apeliacinio skundo argumentai nenagrinėjami.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹¹ straipsniu, 302¹² straipsnio 1 dalies 4 punktu, teismas
nutaria:
Raseinių rajono apylinkės teismo 2014 m. vasario 12 d. nutarimą panaikinti ir grąžinti K. J. administracinio teisės pažeidimo bylą iš naujo nagrinėti Raseinių rajono apylinkės teisme.
Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną ir yra neskundžiama.