Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

A. S. , a. k (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), LR pilietis, aukštesniojo išsilavinimo, išsituokęs, bedarbis, įtrauktas į asmenų, neturinčių gyvenamosios vietos, sąrašus Vilniaus savivaldybėje, teistas: 1) 1993-09-01 Kėdainių raj. apyl. tesimo pagal LR BK 146 str. 3 d.; 2) 1994-05-06 Kėdainių raj. apyl. teismo pagal LR BK 146 str. 2 d.; 3) 1996-04-10 Kėdainių raj. apyl. teismo pagal LR BK 118 str. 3 d.; 4) 2002-09-25 Alytaus raj. apyl. teismo pagal LR BK 203 str. 2 d.; 5) 2007-04-06 Jonavos raj. apyl. teismo pagal LR BK 178 str. 2 d., 2008-08-01 paleistas atlikęs bausmę; 6) 2008-11-11 Vilniaus l m. apyl. teismo pagal LR BK 22 str. l d., 178 str. 4 d. - 10 MGL bauda (bauda nesumokėta), teistumas neišnykęs, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos BK 129 str. 1 d.

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. S. 2010-01-02 apie 01 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, bute, esančiame (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto su A. L. metu, tyčia sudavė pastarajam vieną smūgį peiliu į krūtinę, padarydamas nukentėjusiajam durtinę-pjautinę krūtinės kairės pusės žaizdą su kiauriniu širdies sužalojimu, t. y. padarė sunkų sveikatos sutrikdymą, sukėlusį vidinį nukraujavimą, taip dėl asmeniškumo tyčia jį nužudė.

Šiais savo veiksmais A. S. padarė nusikaltimą, numatytą LR BK 129 str. l d.

Kaltinamasis A. S. teisiamojo posėdžio metu kaltu neprisipažino. Nurodė, kad kartu su V. L. buvo užėję į butą, (duomenys neskelbtini), kur buvo girtaujama. Ten buvo ir A. L. . Gėrė svaigalus, bet jis nebuvęs girtas. Tuo metu bute susimušė dvi moterys. Jis užstojo S. P. , o kitą moterį iš buto išvarė. Po to, jam ant kelių atsisėdo S. P. , kuri buvo A. L. sugyventinė, atsidėkodama jį pabučiavo. Tuomet A. L. dėl pavydo sudavė vieną smūgį į veidą Svetlanai bei puolė jį. Juos išskyrė V. L. . A. L. kurį laiką buvo apsiraminęs, bet po to vėl puolė muštis. Vėlgi juos išskyrė V. L. . Jis (A. S. ) nuėjo į virtuvę, kur jį su peiliu vėl puolė A. L. , grasino nužudyti. Tuo metu jie stovėjo vienas prieš kitą. Bandydamas išvengti A. L. smūgių, jis panaudojo savigynos veiksmus, trenkė A. L. per ranką, taip bandydamas išmušti iš jo rankos peilį. Tačiau nuo smūgio A. L. pats sau įsismeigė peilį ir atsisėdo. Tuomet jis (A. S. ) ištraukė peilį ir įmetė į kriauklę. Po ko kempine plovėsi rankas. Kartu nuplovė ir peilį, kurį po to įdėjo į medinį dėklą. Kuomet atėjo V. L. ir S. P. , A. L. gulėjęs ant grindų, bet jau buvo negyvas. Sugėrovai liepę jam išeiti. Paklusdamas išėjęs namo, kur ir buvo sulaikytas policijos pareigūnų. Prisipažįsta, kad buvo atėjęs į butą, vartojo alkoholį, kad gindamasis smogė A. L. į ranką, kai šis puolė. Dėl A. L. nužudymo neprisipažįsta. Teigė, kad teisme pagarsinti ikiteisminio tyrimo metu jo duoti parodymai yra neteisingi. Tokius parodymus davė, nes tyrėja jį išprovokavo, darė jam psichologinį spaudimą, žadėjo paleisti į laisvę, leisti susitikti su sugyventine. Jo manymu V. L. ir S. P. tyrėja buvo nurodžiusi ką sakyti.

Analogiškas aplinkybes dėl įvykio A. S. nurodė ir parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 2 b.l.1-16).

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis A. S. nepripažino padaręs nužudymą, tačiau jo kaltė įrodyta jo paties ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotais duomenimis, daiktais, turinčiais reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti, specialistų išvadomis, kita bylos medžiaga.

Iš A. S. 2010-02-25 papildomos apklausos metu duotų parodymų, kurie buvo pagarsinti teisminio nagrinėjimo metu, matyti, kad A. S. kaltu prisipažino pilnai. Jis nurodė, kad S. P. atsisėdus jam ant kelių ir jį pabučiavus, susinervinęs A. L. trenkė jai į skruostą ir puolė jį. Tačiau jie nesusimušė, nes buvo išskirti V. L. . Po 15 minučių jis vėl ėmė drausminti A. L. ir žodinis konfliktas peraugo į muštines, kurių metu A. L. sudavė jam smūgį kumščiu į skruostą, o jis sudavė kumščiu A. L. į kaktą, po ko vėl buvo išskirti V. L. . Po to jam nuėjus į virtuvę, iš paskos atėjo A. L. , kuris rėkdamas, kad „užvers", iš dėklo išsitraukė didelį ilgą peilį su skylutėmis geležtėje, ėmė juo mosikuoti jam prie veido. Jam pasiūlius aiškintis į lauką, A. L. nurimo ir peilį padėjo ant spintelės, tačiau po kurio laiko, būdamas prie kėdės, o jam (A. S. ) stovint prie spintelės, A. L. vėl puolė jį, eidamas link jo. Tuomet jis (A. S. ), būdamas susijaudinęs, impulsyviai sugriebė A. L. ant spintelės padėtą peilį ir neapskaičiuodamas mosto bei niekur konkrečiai nesitaikydamas, dūrė peiliu tiesiai ir atsitiktinai pataikė priešais stovinčiam nukentėjusiajam į krūtinę. Nuo jo suduoto smūgio A. L. atsisėdo ant kėdės, o jis, nesuvokdamas ką daro, ištraukė iš krūtinės peilį. Po to A. L. nugriuvo ant grindų. Jis praustuvėje kempine nuplovė peilį ir padėjo atgal (t. 2 b. 1. 41-43).

Liudytoja S. P. teisiamojo posėdžio metu patvirtino, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), vyko išgertuvės. Ten buvo atėję V. L. ir A. S. . Ji norėjo atsisėsti A. L. ant kelių, o vėliau atsisėdo A. S. ant kelių. Dėl to tarp A. L. ir A. S. kilo konfliktas. Juos išskyrė V. L. . Po to ji išėjo į kambarį. Išgirdo virtuvėje triukšmą. Nuėjus į virtuvę ji matė, kad A. L. sėdėjo ant kėdės, o A. S. peiliu jam smogė į krūtinę vieną kartą. A. S. ir A. L. tuo metu nesigrūmė, nesistumdė, nebuvo susikibę. Viskas įvyko labai greitai. Matė, kaip A. S. plovė peilį. A. L. nugriuvo ant grindų. Ji bandė jį gaivinti, tačiau A. L. jau buvo miręs. Patvirtino, kad teisme pagarsinti jos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai yra teisingi. Juos davė gera valia.

Iš liudytojos S. P. ikiteisminio tyrimo metu duotų parodymų, pagarsintų teisminio nagrinėjimo metu, matyti, kad tuomet ji taip pat nurodė analogiškas A. L. nužudymo aplinkybes. Ji teigė, kad girdėjo, kaip tarp A. S. ir A. L. kilo konfliktas. Matė A. L. sėdintį virtuvėje tarp stalo ir šaldytuvo ant kėdės, o A. S. stovėjo virtuvės vidutyje su peiliu rankoje. Viskas įvyko labai greitai ir ji matė, kaip A. S. vieną kartą dūrė peiliu sėdinčiam A. L. į krūtinę. Kai ji puolė gaivinti gulintį ant grindų A. L. , matė, kaip A. S. kažką plovė kriauklėje, o po to jis iš buto pabėgo (t. 1 b.l. 71-72). Tokius savo parodymus S. P. patvirtino ir parodymų patikrinimo vietoje metu (t. 1 b.l. 73-74).

Iš liudytojo V. L. teisiamojo posėdžio metu pagarsintų parodymų matyti, kad įvykio metu jis su A. S. , A. L. ir S. P. vartojo alkoholį pažįstamo M. G. bute. Vėliau atėjusios dvi nepažįstamos moterys ėmė su S. P. ir A. L. konfliktuoti dėl skolos. Konflikto metu A. S. užstojo S. P. , o vėliau pastaroji atsisėdo A. S. ant kelių, sakydama, kad jis vienintelis ją užstojęs vyras. Jie pradėjo bučiuotis, kas labai nepatiko A. L. , abu vyrai pradėjo vienas kitą moralizuoti, po ko susikibo, bet jis (V. L. ) juos išskyrė ir muštinių nekilo. Po kurio laiko A. S. ir A. L. apsikumščiavo virtuvėje prie šaldytuvo, tačiau jis (V. L. ) juos vėl išskyrė ir liepė eiti į lauką, bet vyrai dar kaną susimušė prieškambaryje. Tuomet jis dar kartą juos išskyrė, atvedė į virtuvę, liepė ramintis, o pats nuėjo toliau gerti. Jam išeinant vyrai konfliktavo žodžiu, A. L. sėdėjo prie stalo ant kėdės, o A. S. stovėjo prie praustuvės, kur ant spintelės stovėjo dėkle sudėti peiliai. Po kelių minučių jis išgirdo S. P. riksmus ir nuėjo į virtuvę. Prie išėjimo ir buto durų jis pamatė A. S. , kuris pasakęs, kad „zamačil" ar tai „zavalil" Arūną, išėjo. Nubėgęs į virtuvę, jis pamatė ant grindų tarp lango ir stalo gulintį A. L. , po to su S. P. bandė jį gaivinti, tačiau netrukus atvykę jo iškviesti medikai konstatavo A. L. mirtį (t. 1 b. 1. 164-165).

Liudytoja N. U. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad ji buvo bute, esančiame Gabijos (duomenys neskelbtini), kur kartu su kaltinamuoju ir kitais asmenimis vartojo alkoholį. Tarp A. S. ir A. L. buvo kilęs konfliktas. A. L. turėjo peilį, buvo agresyvus. Tačiau ji su V. L. juos nuramino. Ji paties įvykio nematė, nes buvo išėjusi į parduotuvę. Kai grįžo A. S. jau nebuvo, o A. L. jau buvo miręs. Paklausus V. L. , kas nutiko, pastarasis paaiškino, kad A. S. nužudė A. L. .

Liudytoja V.V. parodė, kad yra kaltinamojo sužadėtinė. Įvykio nematė, jame nedalyvavo, apie jį nieko nežino. Tačiau paaiškino, kad A. S. yra labai geras, nuoširdus žmogus, padedantis visiems. Ikiteisminio tyrimo metu prašė susitikimo su A. S. . Tyrėja žadėjo duoti sutikimą, bet galiausiai neleido susitikti su kaltinamuoju. A. S. jai sakė, kad tyrėja vertė jį prisipažinti manais už pasimatymą.

2010-01-02 įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad bute, esančiame (duomenys neskelbtini), virtuvės viduryje ant grindų aptiktas gulintis kojomis į duris A. L. lavonas su durtine-pjautine žaizda krūtinėje. Virtuvėje ant šaldytuvo apatinės dalies matosi panašūs į kraują purslai, analogiška dėmė aptikta ant grindų šalia stalo. Virtuvėje rasti ir paimli 8 peiliai (t. 1 b. l. 3-23).

Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M 9/010 (01) konstatuota, kad A. L. mirė nuo durtinės-pjautinės krūtinės kairės pusės žaizdos su kiauriniu širdies sužalojimu, išsivysčius ūmiam vidiniam kraujavimui. A. L. mirtis įvyko prieš 1.5-2.5 val. iki jo lavono apžiūros įvykio vietoje pradžios 2010-01-02 03.05 val.

- durtine-pjautinė krūtinės kairės pusės žaizda su kiauriniu širdies sužalojimu. Šis sužalojimas padarytas vienu smūgiu plokščiu, duriančio-pjaunančio tipo įrankiu (labiausiai tikėtina peiliu), turėjusiu išreikštą briauną. Sužalojimo kanalo kryptis iš priekio į nugarą, iš viršaus žemyn, kanalo ilgis apie 13 cm. Sužalojimas padarytas prieš pat mirtį ir vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu.

- muštinė žaizdelė kairio antakio išoriniame gale ir poodinė kraujosruva kariame skruoste. Šie sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais, bukais daiktais ar paviršiais. Sužalojimai padaryti neužilgo iki mirties ir vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu. - kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje kairėje. Šis sužalojimas padarytas kietu, buku ribotu daiktu, neužilgo iki mirties ir vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu.

Mirtinas krūtinės sužalojimas padarytas vienu dūriu. Muštinė žaizda kairiame antakyje ir kraujosruva kairiame skruoste galėjo būti padaryti tiek atskirais trauminiais poveikiais, tiek nukentėjusiajam veido kaire puse atsitrenkus į plokštumą. Kraujosruva viršutinės lūpos gleivinėje kairėje galimai padaryta suduodant nukentėjusiajam smūgį kumščiu. Nukentėjusiojo rūbuose nustatyti pažeidimai atitinka lavone rastą sužalojimą. (t.1 b. 1.32-37).

Iš 2010-01-02 teismo medicinos specialisto išvados Nr. G 1/10 (01) matyti, kad A. S. kūno apžiūros metu objektyvių sužalojimų požymių nenustatyta (t. 1 b. 1. 198-199).

Specialisto išvadoje Nr. S 55/10 (01) užfiksuota, kad nuoplovoje nuo šaldytuvo, ant dviejų medžiagos iškarpų (nuo pagalvės ant virtuvės grindų) yra žmogaus kraujas, gautas A. L. DNR profilis su 99,99999999 % tikimybe. Ant vieno paimto virtuvėje peilio (su ruda marga plastmasine rankena, apie 33 cm ilgio) yra žmogaus kraujo pėdsakai, gautas dalinis A. L. DNR profilis su 99,99999999 % tikimybe. Ant paimtos virtuvėje kempinės yra žmogaus kraujo pėdsakai (t. 1 b. 1. 46-47)

Teisiamojo posėdžio metu prokuroro pateiktoje ir prie bylos prijungtoje 2010-06-17 specialisto išvadoje Nr. MK 55/10(01) nurodoma, kad tikėtina, jog A. L. krūtinės žaizda ir ją atitinkantis šonkaulių sužalojimas padaryti tirti pateiktu peiliu Nr. 2 (6 obj.). Kategoriška išvada negalima, nes sutampantys odos žaizdos ir šiuo peiliu formuotų eksperimentinių pažeidimų požymiai yra grupinės priklausomybės lygmens, o šonkaulio kremzlėje rasti dinaminiai sužalojusio įrankio pėdsakai yra menkos indentifikacinės vertės, todėl jų tyrimas neprasmingas.

Teismas, įvertinęs įrodymų visetą, laiko, kad yra įrodyta, jog kaltinamasis A. S. , būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu, tyčia peiliu sudavė vieną smūgį A. L. į krūtinės kairę pusę, padarydamas jam sunkų sužalojimą, dėl ko nukentėjusysis mirė, t.y. tyčia nužudė A. L. .

Kaltinamasis neigdamas savo kaltę nužudžius A. L. , teigia, kad jis gynėsi nuo A. L. puolimo, stengdamasis išvengti pastarojo smūgio peiliu sudavė A. L. į ranką, dėl ko šis pats sau ir įsismeigė peilį. Tokią A. S. iškeltą versiją teismas laiko jo gynybine pozicija, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės, ją laiko nepagrįsta. Šiuos kaltinamojo aiškinimus paneigia byloje surinkti ir ištirti įrodymai. Liudytojai bei pats kaltinamasis patvirtino, kad prieš įvykį tarp A. S. ir A. L. buvo kilęs konfliktas, juos V. L. ne kartą išskyrė, ramino. Kaip matyti iš liudytojo V. L. pagarsintų parodymų, jis kelis kart išskyręs A. S. bei A. L. , tačiau jiems ir toliau konfliktuojant, pastaruosius nuvedė į virtuvę, kur jiems liepė apsiraminti. A. L. atsisėdo prie stalo ant kedės, o A. S. stovėjo prie kriauklės, kur ant virtuvinės spintelės stovėjo sudėti peiliai. V. L. paaiškino, kad A. L. peilio pasiimti niekaip negalėjo, nes jam būtų tekę prasibrauti pro A. S. , prie kurio ir buvo peiliai. Iš tiesiogiai įvykį mačiusios liudytojos S. P. parodymų matyti, kad prieš pat A. L. nužudymą, žuvusysis su kaltinamuoju susikibę nebuvo, jie nesigrūmė, nesistumdė. Ji patvirtino, kad matė, kaip A. L. sėdėjo ant kėdės, o A. S. peiliu jam smogė į krūtinę vieną kartą. Tai, kad jis A. L. vieną kartą dūrė peiliu iš esmės patvirtino ir pats A. S. , apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu. Liudytojas V. L. paaiškino, kad iš kart po to kai buvo nudurtas A. L. , jis prie išėjimo iš buto durų matė A. S. , kuris jam sakė, kad nužudė („zamačil" ar tai „zavalil") A. L. . Teismo medicinos specialisto išvadoje Nr. M 9/010 (01) konstatuota, kad A. L. mirė nuo durtinės-pjautinės krūtinės kairės pusės žaizdos su kiauriniu širdies sužalojimu, išsivysčius ūmiam vidiniam kraujavimui. Šis sužalojimas padarytas vienu smūgiu plokščiu, duriančio-pjaunančio tipo įrankiu (labiausiai tikėtina peiliu), turėjusiu išreikštą briauną. Sužalojimas padarytas prieš pat mirtį ir vertinamas sunkiu sveikatos sutrikdymu, sukėlusiu mirtį. Kaip matyti iš kaltinamojo, liudytojų parodymų, A. L. buvo sužalotas virtuvėje buvusiu dideliu peiliu su plačia, su skylutėmis geležte. Toks peilis buvo rastas ir paimtas 2010-01-02 įvykio vietos apžiūros metu. Iš specialisto išvadų Nr. S 55/10 (01) ir MK 55/10(01) matyti, kad ant šio iš įvykio vietos paimto peilio rasti žmogaus kraujo pėdsakai, gautas dalinis A. L. DNR profilis su 99,99999999 % tikimybe, kad tikėtina, jog A. L. buvo padarytas sunkus sužalojimas, sukėlęs pastarojo mirtį, būtent šiuo peiliu. Šie bylos įrodymai patvirtina, kad ne A. L. puolė A. S. , o būtent A. S. virtuvėje paimtu peiliu dūrė sėdinčiam A. L. į krūtinės kairę pusę ir jį sunkiai sužalojo, ko pasėkoje jis mirė. Kaltinamasis, suduodamas virtuviniu peiliu asmeniui į krūtinės kairę pusę, kurioje yra gyvybiškai svarbūs organai, suvokė savo veiksmų pavojingumą, jų pobūdį, numatė, kad dėl tokio jo veiksmo gali kilti sunkūs, neatstatomi padariniai. A. S. suduotas smūgis į gyvybiškai svarbią kūno vietą buvo ne atsitiktinis, o valingas veiksmas. Todėl teismas laiko, kad pavartoto smurto pobūdis, sužalojimo padarymo lokalizacija ir kitos aplinkybės rodo, jog A. S. nusikaltimą padarė veikdamas tiesiogine tyčia. Tarp A. S. veiksmų (smūgio sudavimo peiliu A. L. į krūtinės sritį) ir atsiradusių padarinių (A. L. mirties) yra tiesioginis priežastinis ryšys. Kaltinamojo A. S. nusikalstama veika kvalifikuotina pagal LR BK 129 str. 1 d.

Šios teismo išvados nepaneigia teisiamojo posėdžio metu liudytojos N. U. duoti parodymai, kuomet ji teigė, kad nors paties įvykio nematė, tačiau A. S. konfliktuojant su A. L. , pastarasis turėjo peilį, juo mojavo, buvo agresyviai nusiteikęs. Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad ši liudytoja, apklausiama neužilgus po A. L. nužudymo (2010-01-11), tokių įvykio aplinkybių nenurodė, neteigė, kad A. L. būtų turėjęs peilį, juo mojuotų. Tokių aplinkybių nenurodė ir kiti tuo metu bute buvę liudytojai. Todėl teismas šioje dalyje N. U. parodymus laiko nepatikimais, neatitinkančiais tikrovės. Be to, liudytoja N. U. , kuomet buvo nužudytas A. L. , nebuvo bute, buvo išėjusi į parduotuvę, įvykio nematė. Tuo tarpu, kaip matyti iš jos parodymų, jai grįžus, įvykio liudytojai jai sakė, kad A. S. nužudė A. L. , kas taip pat netiesiogiai patvirtina A. S. pareikštą kaltinimą.

Skiriant bausmę A. S. teismas atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį, jo pavojingumo laipsnį ir aplinkybes, apibūdinančias jo asmenybę. A. S. anksčiau ne kartą teistas, nusikalto nesumokėjęs ankstesniu nuosprendžiu paskirtos baudos. Teistumas neišnykęs ir nepanaikintas. Nusikalstamais veiksmais padarė neatstatomą žalą – nužudė kitą žmogų. Jis niekur nedirba, neturi legalaus pragyvenimo šaltinio, įtrauktas į asmenų, neturinčių gyvenamosios vietos, sąrašus, baustas administracine tvarka. Jis psichiatrinėje ligoninėje nesigydė, į narkologinę įskaitą neįrašytas. Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Tuo tarpu A. S. atsakomybę sunkina tai, kad jis nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad A. L. įvykio dieną kartu su kaltinamuoju A. S. vartojo alkoholį, nužudytasis būdamas girtas įsivėlė į smurtinį konfliktą, kas rodo, kad ir nukentėjusiojo A. L. veiksmai tam tikru lygiu sąlygojo kilusias pasekmes. Todėl įvertinus visas aplinkybes, A. S. skirtina laisvės atėmimo bausmė, jos trukmę nustatant artimą sankcijoje numatytam bausmės vidurkiui. Ši bausmė, vadovaujantis LR BK 64 str. nuostatomis, subendrintina su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-11-11 nuosprendžiu paskirta, bet nesumokėta bauda.

Nukentėjusioji - civilinė ieškovė R. K. teismui pateikė civilinį ieškinį, kuriuo prašo iš A. S. priteisti 2137,60 Lt turtinės žalos ir 100000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (t.1 b.l. 57).

Nukentėjusioji R. K. , patvirtindama savo reikalaujamą priteisti turtinę žalą, pateikė dokumentus, patvirtinančius jos turėtas išlaidas, susijusias su brolio A. L. laidotuvėmis (t. 1 b.l. 63-68). Tačiau R. K. , duodama parodymus ikiteisminio tyrimo metu, paaiškino, kad iš valstybės ji gavo paramos išmoką sumoje 2137,60 Lt, t.y. tiek, kiek ji reikalauja priteisti iš kaltinamojo. Tai rodo, kad jos patirtos brolio laidojimo išlaidos yra atlygintos. Todėl civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo yra atmestinas.

Asmens gyvybės atėmimo atveju teisę gauti neturtinės žalos atlyginimą turi tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo žuvusysis bendrai gyveno neįregistravęs santuokos (LR CK 1.136 str. 2 d. 5 p., 1.138 str. 6 p., 6.250 str., 6.284 str. 1 d.). Paprastai šiuos asmenis sieja glaudūs tarpusavio dvasiniai, emociniai ryšiai. Kitiems BPK 38 str., BK 248 str. nurodytiems šeimos nariams ar artimiems giminaičiams (broliams, seserims, seneliams, vaikaičiams) kompensacija už dvasines kančias, kurias sukėlė nukentėjusiojo mirtis, priteistina tik išimtiniais atvejais, nes teisė tretiesiems asmenims dėl jų artimųjų gyvybės atėmimo gauti neturtinės žalos atlyginimą dabartinio teisinio reguliavimo sąlygomis nėra absoliuti. Neigiami emociniai išgyvenimai savaime nesudaro pagrindo atlyginti neturtinę žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-28 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-358/2008). Teismui nekelia abejonių, kad brolio nužudymas sukėlė seseriai dvasines kančias, ji rūpinosi brolio palaidojimu, kas visiškai žmogiška brolio ir sesers santykiuose. Tačiau to nepakanka pripažinti teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Vien formalus giminystės fakto konstatavimas tokios teisės nesuteikia. Civilinė ieškovė privalo įrodyti, kad ją su nusikaltimo auka siejo iki mirties itin artimi santykiai, glaudūs dvasiniai, emociniai ryšiai. Iš nukentėjusiosios, kitų liudytojų parodymų matyti, kad civilinė ieškovė ir nužudytasis ilgą laiką gyveno atskirai, ji nedaug žinojo apie brolio gyvenimo būdą, palaikė ryšius pagrinde telefonu, nesirūpino jo gyvenimu. Todėl teismas nemano, kad šioje byloje yra išimtinis atvejis, kai kompensacija už dvasines kančias gali būti priteisiama seseriai. Sesers ir brolio santykiai, dvasiniai ir emociniai ryšiai nagrinėjamu atveju nėra išskirtiniai, jie niekuo nesiskyrė nuo santykių su kitais giminaičiais. Dėl išdėstyto R. K. ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo sumoje 100 000 Lt atmestinas.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. S. pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą LR BK 129 str. 1 d., ir nuteisti laisvės atėmimu 11 (vienuolikai) metų.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64 str. 2 d., šią bausmę subendrinti su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2008-11-11 nuosprendžiu paskirta bausme, bausmes visiškai sudedant, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 11 (vienuolikai) metų su 10 MGL (1300 Lt) dydžio bauda, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.

A. S. paskirtą kardomąją priemonę palikti tą pačią – suėmimą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo A. S. sulaikymo dienos – 2010-01-02.

Vadovaujantis LR BK 66 str. nuostatomis, į bausmės laiką įskaityti laiką, A. S. būtą sulaikyme ir suėmime nuo 2010-01-02 iki 2011-01-12.

Nukentėjusiosios-civilinės ieškovės R. K. civilinį ieškinį dėl turtinės (2137,60 Lt) ir neturtinės (100 000 Lt) žalos atlyginimo atmesti.

Vilniaus apskrities VPK saugojimo kameroje saugomus daiktinius įrodymus: nužudytojo A. L. drabužius – trumpikes, batų porą, puskojines, kelnes, dvejus marškinėlius, dvejus megztinius, striukę, liemenę bei įvykio vietos apžiūros metu paimtus du tuščius 0,5 l talpos butelius „Stumbras“, 12 vnt. nuorūkų, 3 tuščius cigarečių pakelius, kempinę sunaikinti; kaltinamojo A. S. drabužius – striukę, sportinius marškinėlius, džinsines kelnes grąžinti A. S. (t. 2 b.l. 38-39).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per šį nuosprendį priėmusį teismą.