Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje E. S. V., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvė, Lietuvos Respublikos pilietė, našlė, gyv. (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, turinti manikiūrininkės specialybę, nedirbanti, neteista, kaltinama pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 3 dalį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio 1 dalies, 291 straipsnio nuostatomis, byla buvo nagrinėjama atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. S. V. smurtaudama artimoje aplinkoje sukėlė fizinį skausmą artimam giminaičiui - mažametei dukrai, T. M., būtent: 2017 m. balandžio 6 d. apie 10 val., namuose, adresu (duomenys neskelbtini), suduodama vieną smūgį delnu į veido sritį, sukėlė fizinį skausmą mažametei dukrai T. M..

Motyvuojamoji dalis

E. S. V. visišku prisipažinimu. Apklausta teisme kaltinamoji E. S. V. kalta prisipažino ir parodė, kad tą dieną dukra nepasidalino žaislais su seserimi ir jos tarpusavyje susipyko. Jai buvo labai skaudu, kad vyresnioji dukra iš savo jaunesnės sesutės atėmė žaislą, todėl tuo momentu ji nesusivaldė ir užgavo savo dukrą. Sudavus dukrai per veidą ji labai verkė. Per apklausą ikiteisminio tyrimo metu jos vaikas pasakė, kad jai labai skaudėjo. Sutinka, kad dukrai galėjo skaudėti. Dukros atsiprašė, kad taip pasielgė. Dėl to labai gailisi. Savo elgesį vertina labai blogai. Nurodo, kad jos dvynukai yra iš jos paimti, jos šeima yra įrašyta į socialinės rizikos šeimų sąrašą. D. T. būna su jos tėvu A. V.. Bandys keisti savo gyvenimą. Planuoja susirasti darbą. Supranta, kad smurtu auklėti vaikų negalima. Prižada daugiau nesmurtauti prieš savo vaikus. Teismo prašo ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

Apklausta ikiteisminiame tyrime kaltinamoji E. S. V. parodė, kad šiuo metu turi tris vaikus, tai T., gim. (duomenys neskelbtini), D. S., gim. (duomenys neskelbtini), ir M. S., gim. (duomenys neskelbtini). Yra našlė, T. tėtis yra miręs. Gyvena su V. S.. Su V. kartas nuo karto pasipyksta, konfliktuoja, vienas kitą supykdo. T. nėra mušusi iki tos dienos, tai yra, iki 2017-04-06, nei su ranka sudavusi, nei su diržu. 2017-04-06 ruošėsi eiti pas gydytoją, nes dvynukai sirgo, T. reikėjo profilaktiškai nuvesti. Ji kuitėsi virtuvėje, kai išgirdo kaip M. surėkė, nubėgo pasižiūrėti ir pamatė kaip T. kando M. į dešinę ranką ir dar iš jos norėjo atimti pliušinį žaislą - meškiuką. Priėjusi T. pasakė: „Nu negalima taip“ ir dešine ranka, pirštų galais jai vieną kartą sudavė į dešinį skruostą. Po to, iš karto jos atsiprašė. T. verkė, kad jai sudavė, bet mano, kad ne dėl to, kad skaudėjo, nes smūgis nebuvo stiprus, o dėl to, kad įsižeidė, kad ji jai sudavė. Labai gailisi dėl to, ką padarė. Visa tai galėjo būti apie 10 val. laiko, prieš jiems išeinant pas gydytojus. Vėliau tą dieną buvo atvykusios dvi socialinės darbuotojos G. ir I., ji tuo metu konfliktavo su V., socialinės girdėjo kaip ji pykosi su V. ir pokalbio eigoje V. joms pasakė, kad ji trenkė T. per veidą. Jos T. paklausė ir T. patvirtino, kad ji jai trenkė. E. S. taip pat paklausė, ji joms prisipažino (b. l. 117-118);

Mažametės T. M. duotais parodymais ikiteisminio tyrimo teisėjui. Ikiteisminio tyrimo teisėjui mažametė T. M. (duomenys neskelbtini) parodė, kad ji gyvena pas N., kartu su ja gyvena senelis. Pas senelį ji žiūri gerus filmukus. Su mama negyvena, su ja bendrauja. Mama ją skaudžiai mušė per veiduką su rankyte (parodo). Verkė. Pati nieko nepadarė. Kaip mama ją mušė, niekas nematė. Ji tada buvo pas senelį pasisupti, jie buvo lauke. Jai buvo mėlynė. Jai tada buvo (duomenys neskelbtini) metukai (b. l. 40-41); Šiaulių miesto apylinkės teismo teisėjas Bronius Vinciūnas atliko mažametės T. M. apklausą (b. l. 40-41).Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pranešimu dėl T. M. atžvilgiu naudoto smurto (b. l. 7-10);2017 m. balandžio 26 d. įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti bute adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 11-15);

Liudytojas A. V. ikiteisminiame tyrime parodė, kad yra E. S. V. tėtis. T. augino jis, leido į privatų darželį, kadangi valstybiniame darželyje nebuvo vietos. T. šiuo metu lanko lopšelį darželį „A“. E. S. gavo socialinį būstą Šiauliuose, ten apsigyveno su savo naujagimiais dvynukais, vėliau pas ją atsikraustė V.. 2017-04-06 jam paskambino kita dukra N., kuri pasakė, kad jai skambino iš vaikų teisių apsaugos darbuotoja, kuri paaiškino, jog E. S. galimai panaudojo smurtą prieš savo dukrą T., todėl T. reikia paimti, nes negali jos palikti pas mamą. N. tuo metu vyko į Vilnių, ji negalėjo paimti T., todėl pasakė jam apie tai, pats tuo metu buvo komandiruotėje Klaipėdoje, taip pat pasakė, kad greičiausiai gali būti tik už 3 val., todėl suderino su N. vyru A. V., kad jis paims T. ir pabus su ja iki jam grįžtant. Pats T. konkrečiai neklausinėjo apie prieš ją panaudotą smurtą, tai yra, kad jai mama sudavė, tai sužinojo tik iš dukros N.. Tiesiogiai nėra matęs, kad dukra E. S. muštų savo vaikus, yra girdėjęs, kad juos sudrausmina, bet kad skriaustų to tikrai nebuvo. Šiuo metu yra T. M. laikinas globėjas ir ji gyvena kartu su juo, adresu (duomenys neskelbtini) (b. l. 45-46); 2017 m. balandžio 14 d. nutarimu A. V. leista dalyvauti procese kaip mažametės nukentėjusiosios atstovui pagal įstatymą (b. l. 28-29).

Liudytoja G. L.- C. ikiteisminiame tyrime parodė, kad yra socialinio darbo vadybininkė. E. S. V. šeima nuo 2016-05-09 yra įtraukta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą, su šia šeima iki 2017-03-16 dirbo socialinių paslaugų centro socialinė darbuotoja, teikianti socialinę priežiūrą socialinės rizikos šeimoms, - A. M.. Nuo 2017-03-16 su E. S. V. šeima kartu su kolege I. Š. dirba ji. Lankantis pas minėtą šeimą nebuvo pastebėta jokių neigiamų veiksnių, žalojančių nepilnamečius, aplinka buvo tvarkinga, gyvenimo sąlygos geros. 2017-03-22 sulaukė skambučio iš lopšelio darželio "A" administracijos darbuotojų, kurie informavo, kad E. S. V. atvesdama dukrą T. M. elgiasi su ja grubiai, grupėje palieką ją verkiančią, jos nenuramina, buvo atvejų, kad savo dukrą palieką net nenurengusią, tik atveda ir išeina, pasitaikydavo, kad būdavo neprižiūrėta ir nenuprausta. Jos sulaukė tik vieną kartą iš lopšelio darželio "A" nusiskundimų apie E. S. V. šeimą. 2017-04-06 kartu su kolege I. Š. lankantis E. S. V. šeimoje, adresu (duomenys neskelbtini), būnant už durų, girdėjosi konfliktas, atidariusi duris E. S. V. akivaizdžiai buvo susierzinusi, pikta. Matėsi ir girdėjosi, kad E. S. V. pykstasi, konfliktuoja su savo sugyventiniu V. S., iš abiejų girdėjosi priekaištai vienas kitam. E. S. V. skundėsi savo sugyventiniu V., kad jis neuždirba pakankamai pinigų, nepadeda prižiūrėti vaikų. Pokalbio eigoje V. S. informavo, kad šiandien ryte (2017-04-06), E. S. V. trenkė savo dukrai T. M. du kartus ranka per veidą, kad mergaitė net atsidūrė kitame kambario gale. Klausiant mergaitės, ji tuo metu buvo išsigandusi, akys ašarotos, T. joms parodė rodydama į veidą, kad jai mama trenkė į veidą (rodydama į abu skruostus). Apžiūrint mergaitės veidą, nebuvo pastebėta jokių žymių, mėlynių, nubrozdinimų. T. pasakojo, kad jai tuo metu labai skaudėjo ir ji verkė. Joms paklausus pačios E. S. V. apie šį faktą, ji patvirtino, kad tikrai sudavė ranka dukrai T. per veidą. Ji paaiškino, kad taip padarė, nes pykosi su V. ir tuo metu buvo susierzinusi. (b. l. 52-53);Liudytojas V. S. ikiteisminiame tyrime parodė, kad yra E. S. V. sugyventinis, kartu jie yra apie du metus, turi du bendrus vaikus D. ir M., jiems dabar yra (duomenys neskelbtini) metai. Kartu su E. S. ir jų bendrais dviem vaikais bei E. S. dukra T. gyvena socialiniame būste, adresu (duomenys neskelbtini). 2017-04-06 ryte, apie 9-10 val., jie ruošėsi į ligoninę, nes dvynukai sirgo, T. iš kitos dukros M. atėmė žaislą ir jai įkando į ranką, visa tai matė ir pasakė E. S. apie tai. Ji liepė T. ramintis. Vėliau išgirdo triukšmą virtuvėje, verkė M., suprato, kad T. kažką vėl padarė. E. S. trenkė ranka per kairį skruostą T.. Jis viską matė, kaip trenkė, smūgis nebuvo stiprus, T. kažką sumurmėjo, bet neverkė, nubėgo kažkur, ir tiek. Tuo metu galėjo būti apie 10 val. Nėra matęs, kad E. S. muštų vaikus: nei T., nei dvynukų. Jeigu T. neklauso, tada pastato ją į kampą, tačiau nemuša. 2017-04-06 vakare atėjo dvi socialinės darbuotojos. Joms (socialinėms darbuotojoms) būnant, prasidėjo konfliktas. Su E. S. konfliktavo, nes ji jam priekaištavo, kad jis jai nepadeda auginti vaikų. Jis pasakė: „Pažiūrėk, ką pati darai, muši vaikus ir jie skraido per kambarį“. Socialinės darbuotojos pasakė, kad ryte E. S. sudavė ranka vieną smūgį į skuostą T. ir ji nulėkė į kambario galą. Taip pasakė „iš nervų“. T. niekur po smūgio nenulėkė, smūgis nebuvo stiprus (b. l. 58-59);Liudytoja Ž. N. ikiteisminiame tyrime parodė, kad yra lopšelio-darželio "A" grupės "M" auklėtoja. T. M. jų grupę pradėjo lankyti nuo 2016 metų gruodžio vidurio. Yra bendravusi su T. mama E. S. V., ji pasirodė ne itin švelni ir rūpestinga, stengdavosi kuo greičiau, atvedusi T., palikti, kartais net nenurengdavo striukės, batukų, tiesiog palikdavo, ir išeidavo, turėdavo ją auklėtojos nurengti, taip pat būdavo, kad paskambindavo, prieš ateinant pasiimti ir paprašydavo, kad jos aprengtų, nes ji ateina su kitais dviem vaikais. Asmeniškai yra mačiusi, kaip mama šiurkščiai bendrauja su T., ją net palikdavo verkiančią grupėje, nenuramindavo, o stengdavosi kuo greičiau išeiti. T. nėra niekada užsiminusi, kad ją ar mama, ar mamos sugyventinis, kurio vardo nežino ir nėra mačiusi, skriaustų, taip pat nėra mačiusi jokių sumušimo žymių, nebuvo jokio įtarimo, kad būtų smurtaujama prieš vaiką. Yra parašytas E. S. įgaliojimas, kad T. gali pasiimti kitas asmuo: N. V. – V. ir A. V.. (b. l. 82-83);Liudytoja N. G. ikiteisminiame tyrime parodė, kad yra lopšelio - darželio " A" grupės "M" auklėtoja. Šioje grupėje dirba 0,36 etato. Ji į šią grupę atėjo 2017-02-17 ir tik nuo tada susipažino su T. M.. Su T. mama E. S. V. yra kelis kartus bendravusi, ji pasirodė gan šalta savo dukters atžvilgiu, gan grubi, kadangi, kai atvedė T., ją tiesiog su rūbais, net nenurengusi, įstūmė į grupę, tuo metu T. verkė, bet mama apsisukusi išėjo. Jai, kaip pedagogei, pasirodė toks elgesys neįprastas. Nekilo įtarimų, kad prieš T. būtų smurtaujama, nėra mačiusi jokių smurto žymių, mėlynių ar nubrozdinimų ant T. kūnelio. T. taip pat nėra jai sakiusi, kad ją muštų mama ar mamos sugyventinis. Yra mačiusi ir bendravusi su T. seneliu A. ir teta N., nes yra E. S. parašytas įgaliojimas, kad jie gali ir atvesti, ir pasiimti T.. (b. l. 75-76); Liudytoja N. V.-V. ikiteisminiame tyrime parodė, kad yra E. S. V. sesuo. Su E. S. bendrauja, bet gali pasakyti, kad ji yra nuotaikų žmogus, kartais jai gerai, o kartais taip pradeda kalbėti, kad net sunku patikėti, kad taip sesė gali kalbėti. E. S. gavo socialinį būstą, Šiauliuose, adresu (duomenys neskelbtini), įsikraustė į jį kartu su dvynukais ir vėliau pasiėmė T.. Po kažkiek laiko grįžo V., kiek žino jis lyg sėdėjo kalėjime, tik nežino už ką. V. ir E. S. santykiai yra audringi, čia jie pykstasi, čia vėl taikosi. Kuomet pasiima T. iš E. S., visada stengiasi jos paklausti, ar jos neskriaudė V., ar mama. T. niekada nėra pasakiusi, kad V. ją skriaustų, bet yra girdėjusi, kad ją mama mušė, tai prašydavo parodyti kur ir kaip, tačiau akivaizdžių mėlynių ar sužalojimų nebūdavo. 2017-04-06 sulaukė skambučio iš sesės E. S., ji pasakė: „Greičiau paimk T., nes V. pasakė socialiniai darbuotojai, kad aš T. mušiau“. Tuo metu ji vyko į Vilnių, į darbą, todėl jai nebuvo galimybės greitai grįžti ir važiuoti pas T., todėl paskambino seneliui A. ir pasakė jam situaciją, jis paaiškino, kad yra Klaipėdoje ir gali tik vėliau grįžti, bet, kalbant su socialine darbuotoja, kurios vardo nežino, pasakė, kad griečiau T. reikia paimti, negali taip laukti, todėl paskambino savo vyrui A. V. ir paprašė, kad jis paimtų T.. Po darbų grįžo tik balandžio 10 d. ir tik tada pamatė T.. Nepastebėjo jokių mušimo žymių ant jos kūno (b. l. 68-69).

Įvertinęs šiuos įrodymus, teismas konstatuoja, jog yra įrodyta, kad kaltinamoji E. S. V. atliko smurtinį veiksmą prieš mažametę, t. y. kaltinime nurodytu laiku ir vietoje kaltinamoji suduodama vieną smūgį delnu į veido sritį, sukėlė fizinį skausmą mažametei dukrai T. M.. Kaltinamoji E. S. V. tiesiogine tyčia sukėlė fizinį skausmą artimam giminaičiui – mažametei dukrai T. M., todėl jos padaryta veika atitinka nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalies požymius. Kaltinamoji suvokė, kad smurtauja (suduodama vieną smūgį delnu į veido sritį) prieš savo mažametę dukrą T. M., numatė, kad savo veiksmu ji sukels jai fizinį skausmą ir to siekė.

Kaltinamosios atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažįsta tai, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailėjosi (BK 59 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių – nėra nustatyta.

Skirdamas kaltinamajai E. S. V. bausmę už padarytą nusikalstamą veiką, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes.

Kaltinamoji E. S. V. padarė nesunkų nusikaltimą. Kaltinamoji E. S. V. neteista (b. l. 108), galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 103-107), šiuo metu nedirba (b. l. 101), iš teisiamojo posėdžio protokolo matyti, kad kaltinamosios auginami dvynukai yra atiduoti auginti kitai šeimai (b. l. 172), registruota darbo biržoje (b. l. 102). 2017 m. gegužės 24 d. VšĮ Respublikinės Šiaulių ligoninės rašte Nr. S-2924 (1.16) nurodoma, kad E. S. V. nuo 2012 m. balandžio 18 d. iki 2012 m. gegužės 4 d. gydėsi Suaugusiųjų psichiatrijos skyriuje (Moters ir vaiko klinikoje), nustatyta diagnozė – F43.2 (Adaptacijos sutrikimai) (b. l. 145). Įgijo manikiūrininkės specialybę (b. l. 170). E. S. V. šeima, auginanti tris mažamečius vaikus (D. S., gim. (duomenys neskelbtini), M. S., gim. (duomenys neskelbtini), T. M., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 56). 2016 m. gegužės 9 d. Šiaulių miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu Nr. A-613, yra įrašyta į socialinės rizikos šeimų, auginančių vaikus, apskaitą (b. l. 57, 87). Nuo 2017 m. balandžio 7 d. mažametei T. M. nustatyta laikinoji globa, paskiriant globėju ir turto administratoriumi A. V. (b. l. 88).

Asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir; 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir; 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir; 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 38 straipsnio 1 dalis).

2017 m. liepos 20 d. susitaikymo protokole (b. l. 169) užfiksuota, kad A. V., nukentėjusiosios T. M. atstovas pagal įstatymą, susitaikė su E. S. V., kaltinamoji nukentėjusiosios atsiprašė. Kaltinamoji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką, praeityje neteista, yra nedirbanti, augina vaikus iki trijų metų, todėl teismas mano, kad yra pagrindo manyti, kad kaltinamoji E. S. V. nedarys naujų nusikalstamų veikų. Esant išdėstytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad yra visos BK 38 straipsnio 1 dalyje išvardytos būtinos sąlygos atleisti kaltinamąją nuo baudžiamosios atsakomybės jai susitaikius su nukentėjusiosios įstatyminiu atstovu ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamoji smurtavo prieš savo mažametę dukrą, vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, E. S. V. skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – dalyvavimas smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

E. S. V., vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės dėl Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 3 dalyje įvykdytos veikos, kaltinamajai E. S. V. bei nukentėjusiosios T. M. atstovui pagal įstatymą A. V. susitaikius, ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, E. S. V. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę - dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, įpareigojant šią priemonę įvykdyti per šešis mėnesius, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti,– įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, – kompaktinį diską su mažametės nukentėjusiosios T. M. apklausos įrašu palikti saugoti prie bylos.

Įspėti E. S. V., kad jeigu ji per vienerius metus padarys baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas. Jeigu per vienerius metus padarys naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.